Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-27 · Administracinė byla Nr. eI-6155-426/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-27
Bylos Nr.
eI-6155-426/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00789-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Beata Martišienė, Rūta Miliuvienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai
Pareiškėjas
Elektrėnų savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 1.33pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-6155-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00789-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.33.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Beatos Martišienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui Gediminui Ratkevičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui Gžegožui Miloševičiui, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovei Elidai Drapienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Elektrėnų savivaldybės administracijos skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Elektrėnų savivaldybės administracija (toliau – Projekto vykdytoja, Administracija) prašo panaikinti:

1) VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA, Agentūra) 2015-06-23 išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-03-V-01-002/IT02 ir 2015-06-25 išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-04-R-01-028/IT01 Elektrėnų savivaldybės administracijai skirtas 5% Projekto vertės korekcijas, sudarančias 172 217,01 Eur;

2) LVPA 2015-06-23 išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-03-V-01-002/IT02 ir 2015-06-25 išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-04-R-01-028/IT01;

3) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2016-02-05 sprendimą – raštą Nr.((24.16-03)-5K-1515451-5K-1525320-5K-1527575)-6K-1601200;

4) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-02-26 įsakymą Nr. 4-158;

5) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-02-26 įsakymą Nr. 4-159;

6) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-02-26 įsakymą Nr.4-163;

7) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-02-26 įsakymą Nr.4-164.

Šalies argumentai

Patikslintame skunde nurodo, jog tinkamai ir laiku įgyvendino projektus „Ledo rūmų Elektrėnuose plėtra“ (toliau – ir Projektas 1) bei „Elektrėnų ledo rūmų pastato energetinių charakteristikų gerinimas“ (toliau – ir Projektas 2, o kartu – ir Projektai), kurie buvo finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, Projekto 1 kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-03-V-01-002, Projekto 2 kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-04- R-01-028.

Įgyvendinusi Projektus, Administracija gavo Agentūros 2015-06-30 raštą Nr. R4-4220 (13.3.27-6) bei priedus: Pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-1.3-ŪM-03-V-01-002/IT02 kopija (toliau – ir Išvada 2) ir Pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-3.4-ŪM-04-R-01-028/IT01 kopija (toliau – ir Išvada 1, o kartu Išvados).

Projekto vykdytoja skundą ikiteismine ginčo sprendimo tvarka teikė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad Agentūros išvados Nr. VP3-L3-ŪM-03-V-01-002/IT02 ir Nr. VP3-3.4-ŪM-04-R-01-028/IT01, taip pat ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2016-02-05 raštas Nr.((24.16-03)-5K-1515451-5K-1525320-5K-1527575)- 6K-1601200 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ yra nepagrįsti, todėl naikintini.

Skunde paaiškina, jog Išvados, pateiktos dėl Projektų viešojo pirkimo atlikimo procedūrų, yra tapačios, tais pačiais motyvais ir tomis pačiomis aplinkybėmis. Skunde prašo naikinti Projektų finansinę korekciją, skirtą pagal Išvadą 1 ir Išvadą 2.

Pareiškėja nurodo, jog vykdė Elektrėnų ledo rūmų rekonstrukcijos darbų pirkimą (pirkimo Nr. 80278, paskelbimo data 2009-10-29, pirkimo būdas atviras konkursas ir 2010-06-30 pasirašė sutartį, kurios vertė 14 554 289,28 Lt su PVM.

Skunde paaiškina, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma – 133 249,95 Eur (finansinės korekcijos dydis). Bendra Išvadose pateikiama Projektų finansinė korekcija, skirta Projekto vykdytojai –172 217,01 Eur.

Projekto vykdytoja Projekto viešojo pirkimo dokumentuose (toliau – ir Pirkimo dokumentai) 2 lentelėje nustatė ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus.

Pirkimo laimėtojais buvo pripažinti 2009-12-04 jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys rangovai: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Laimėtojas). Pirkimo dokumentų 13.10 punkte nustatyto reikalavimo pagrindimui Laimėtojas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) įvykdytų svarbiausių sutarčių sąrašą ir šių sutarčių pastatų pripažinimo tinkamu naudoti aktų kopijas.

Agentūra 2014-10-03 pradėjo Pirkimo dokumentų patikrą ir keletą kartų raštu kreipėsi į Projekto vykdytoją su prašymais pateikti papildomą informaciją dėl Laimėtojo atitikties Pirkimo dokumentų 13.10 p. reikalavimams. Projekto vykdytoja laiku ir tinkamai pateikė visus LVPA prašomus paaiškinimus, tačiau Agentūra nurodė, kad Pirkimo laimėtojas buvo nustatytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas, nes UAB (duomenys neskelbtini), Pirkimui pateiktas įvykdytų svarbiausių sutarčių sąrašas su įvykdytais projektais „Durpių substratų fasavimo gamykla“, bendra projekto vertė – 16 098 000,00 Lt, ir Statybinių medžiagų prekybos centras, bendra projekto vertė – 10 575 000,00 Lt, neva neatitinka Pirkimų dokumentų 13.10 p. reikalavimų.

Projekto vykdytoja informavo Agentūrą, kad pateikė visus reikiamus paaiškinimus ir nesutinka su galimu pažeidimu, taip pat nurodė, kad Laimėtojas atitiko visus Pirkimų dokumentų reikalavimus, įskaitant ir 13.10 punkte nustatytą reikalavimą.

Administracija 2015-06-30 raštu Nr. R4-4220 (13.3.27-6) buvo informuota apie Išvadas, pagal kurias Projekto vykdytojui skiriama 172 217,01 Eur finansinė korekcija. Pirkimų dokumentų 13.10 p. reikalavimas buvo nustatytas siekiant įgyvendinti VPĮ 32 str. 1 p. reikalavimą, kur nurodoma, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, kad LVPA Išvadomis ginčija grynai formalų Pirkimo dokumentų aiškinimą. Pirkimui pasiūlymus pateikė net devyni statybų rinkos dalyviai, nė vienas iš devynių Pirkimo dalyvių pasiūlymų nebuvo atmestas dėl neatitikimo kvalifikaciniams Pirkimų dokumentų reikalavimams. Projekto vykdytojo viešojo pirkimo komisija, vykdžiusi Pirkimą, Pirkimo dokumentų reikalavimus traktavo vienodai visų Pirkimo dalyvių atžvilgiu ir nesiekė formalių tikslų, o siekė parinkti pajėgų rangovą, gebantį tinkamai atlikti Elektrėnų ledo rūmų rekonstrukcijos darbus. Pasak Administracijos, akivaizdu, kad Pirkimo tikslai buvo pasiekti, darbai atlikti tinkamai ir laiku.

Šioje situacijoje, pasak Administracijos, svarbus ir Pirkimo dokumentų sąvokų aiškinimas. Pirkimo dokumentų 13.10 p. keliamas reikalavimas dalyviams būti įvykdžius 11 mln. Lt vertės bent vieną visuomeninės paskirties pastato rekonstrukcijos ar naujos statybos sutartį. Šis reikalavimas Pirkimo dokumentų keliamas turint tikslą Projekto vykdytojui įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus atlikti Elektrėnų ledo rūmų rekonstrukcijos darbus atsižvelgiant į pastato dydį ir jame ateityje besilankančių žmonių skaičių. LVPA savo Išvadose sąvoką „visuomeninės paskirties pastatas“ siaurai aiškina pagal STR 2.02.02:2004 nuostatas. Projekto vykdytojo viešojo pirkimo komisijos nariai, vykdę Pirkimo procedūras, privalėjo realiai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra pajėgus įvykdyti Elektrėnų ledo rūmų rekonstrukciją, o ne formaliai siekti atmesti ekonomiškai naudingą pasiūlymą. Atkreipia dėmesį, kad skirtingai nuo Išvadose cituojamos STR 2.02.02:2004 nuostatos, kitame STR 1.01.06:2002 IV str. „Ypatingi statiniai“ 5 p. 5.4 papunktyje nurodoma, kad pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, yra visuomenės poreikiams naudojamas pastatas.

Šiuo atveju Projekto vykdytojo viešojo pirkimo komisija privalėjo įsigilinti ne tik į formą, bet ir į pasiūlymo turinį, kuris rodo, kad Laimėtojas buvo tinkamai įvykdęs naujo pastato statybos darbus kuris savo apimtimi faktiškai yra didesnis už Elektrėnų ledo rūmus, kuriame lankosi daugiau kaip 100 žmonių ir kuris statybos rinkos dalyvio darbo esme įrodo, kad šis statybos rangovas yra pajėgus vykdyti ir kontroliuoti tokio dydžio bei pobūdžio statybos darbus.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad Laimėtojo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) įvykdytų svarbiausių sutarčių sąrašo objektas – Statybinių medžiagų prekybos centras, kurio bendra projekto vertė – 10 575 000,00 Lt, taip pat atitinka pirkimo sąlygų keliamą kvalifikacijos reikalavimą. Statybinių medžiagų prekybos centro bendra projekto vertė yra 10 575 000,00 Lt. Suapvalinus šį skaitmenį aritmetiniu būdu, gaunama 11 mln. Apvalinta su tam tikra paklaida, kuri perkančiajai organizacijai nebuvo reikšminga.

Vykdant Pirkimo procedūras, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) keletą kartų tikrino Projekto viešojo pirkimo eigą ir pateikė rašytines išvadas.

Projekto vykdytoja visus Pirkimo dokumentus 2010-02-25 perdavė VPT. Agentūra 2010-06-14 raštu kreipėsi į VPT su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą, ar Projekto viešojo pirkimo procedūros atitinka VPĮ nuostatas ir ar pagal atliktas Pirkimo procedūras gali būti sudaroma statybos rangos sutartis su paskelbtu nugalėtoju UAB (duomenys neskelbtini).

VPT 2010-06-22 raštu Nr. 4S-231 nurodė, jog VPT, įvertinusi Projekto Pirkimo procedūrų teisėtumą, nustatė, kad Projekto vykdytoja įvykdė Pirkimo procedūras nepažeisdama VPĮ bei kitų su viešaisiais pirkimais susijusių teisės aktų reikalavimų. Taip pat VPT, įvertinusi statybos rangos projekto nuostatas, nurodė neprieštaraujanti, kad būtų sudaryta sutartis su paskelbtu Laimėtoju – (duomenys neskelbtini).

Atitinkamai, VPT įvertinusi Pirkimo procedūras, konstatavo, jog jose, įskaitant Laimėtojo nustatymą ir Laimėtojo atitiktį Pirkimo dokumentų 13.10 p. reikalavimams, kad Pirkimas yra atliktas teisėtai, Laimėtojas atitinka VPĮ bei Pirkimo dokumentų reikalavimus.

Išvadose LVPA, įvertinusi Pirkimo procedūras, prieštaraudama VPT išvadoms, konstatuoja Pirkimo procedūrų tariamus pažeidimus ir skiria korekcijas būtent Projekto vykdytojai. Vykdant Pirkimo procedūras, Projekto vykdytoja neturėjo jokio teisinio pagrindo prieštarauti VPT išvadoms, o LVPA tuometinių VPT išvadų neskundė.

Šalies argumentai

Skunde Administracija nurodo, kad šiame Finansų ministerijos sprendime – rašte neatskleistas šios praktikos ryšys su įtariamu viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimu, todėl mano, kad taikomos poveikio priemonės nėra tinkamai motyvuotos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. Finansų ministerijos sprendimas – raštas apima tik dalį skundo objekto. Jame akcentuojama durpių substratų fasavimo gamyklos neatitiktis pirkimo dokumentų reikalavimams, tačiau nepasisakyta dėl Statybinių medžiagų prekybos centro atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams, todėl Finansų ministerijos sprendimas neišsamus, nevisapusiškas ir neobjektyvus.

Pasak Administracijos, visi trys skundžiami sprendimai nepatvirtinti antspaudu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d.

Elektrėnų savivaldybės administracija skunde Finansų ministerijai nurodė, kad projekto vykdytojas tėra institucija, kurios sudaryta viešojo pirkimo komisija vykdė viešojo Pirkimo procedūras ir pakluso VPT ir Lietuvos Respublikos teismų teikiamiems įpareigojimams bei nurodytiems pastebėjimams. Skundą išnagrinėjusi Finansų ministerija neatkreipė reikiamo dėmesio į šį argumentą.

Skunde pareiškėja nurodo, jog tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti Elektrėnų savivaldybės administracijos sprendimą nutraukti viešojo atviro konkurso procedūras neteisėtu ir negaliojančiu. Vilniaus apygardos teismas 2010-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4084-603/2010 taikė laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdė pirkimo procedūras, uždrausdamas Elektrėnų savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su pirkimu, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2010-04-16 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4084-603/2010 pakeitė laikinąsias apsaugos priemones ir leido Elektrėnų savivaldybės administracijai grįžti į viešojo atvirojo konkurso preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo (nustatymo) stadiją. Nutarties vykdymą teismas pavedė Administracijai. Administracija atkreipia dėmesį į tai, kad eilės sudarymo (nustatymo) stadija viešuosiuose pirkimuose seka po kvalifikacijos tikrinimo, todėl Elektrėnų savivaldybės administracija negalėjo grįžti į kitą, nei teismo nurodytą, stadiją.

Žemesnės instancijos teismas

Elektrėnų savivaldybės administracija, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2010-04-16 nutarčiai civilinėje byloje, negalėjo grįžti į kvalifikacijos tikrinimo stadiją, nes taip pažeistų minėtą nutartį ir tuo galėtų užsitraukti dar ir baudžiamąją atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str., todėl Elektrėnų savivaldybės administracija neturėjo galimybės užbaigti pirkimo procedūrų persvarstydama tiekėjų kvalifikaciją.

Atsiliepimas

Finansų ministerija atsiliepime nurodo, jog pareiškėjos skundą išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Paaiškino, jog 2016-02-05 rašte išdėstytas administracinis sprendimas dėl Agentūros 2015-06-23 pažeidimo tyrimo Išvadų teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

Šalies argumentai

Finansų ministerija, nagrinėdama Pareiškėjos 2015-07-15 raštu pateiktą skundą ir dėl jo priimdama sprendimą, vertino, ar Agentūra, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą ir priimdama Išvadas, visus pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmus atliko pagal jai Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis (toliau – ir Atsakomybės taisyklės), priskirtą atsakomybę, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimą ir veiksmų programų administravimą bei finansavimą, reikalavimais.

Žemesnės instancijos teismas

Siekdama tinkamai išnagrinėti skundą, Finansų ministerija 2015-11-19 raštu Nr. (24.16-03)-5K-1515451-6K-1508566 kreipėsi į Agentūrą, VPT ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašydama pagal kompetenciją pateikti išvadas dėl skunde išdėstytų aplinkybių. Aplinkos ministerija išvadą pateikė 2015-11-27 raštu Nr. (13.2)-D8-8822. Agentūra išvadą pateikė 2015-12-03 raštu Nr. R4-7238 (13.3.27-6). VPT išvadą pateikė 2015-12-28 raštu Nr. 4S-4281.

Finansų ministerija, įvertinusi iš įstaigų gautas išvadas bei Agentūros veiksmus, mano, kad ji priėmė teisėtą sprendimą pagal jai priskirtą kompetenciją ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, neatmesdama tiekėjo, kurio kvalifikacija neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymo, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus bei VPĮ 32 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymi, kad nagrinėjamos bylos ginčo esmė yra, ar Pirkimo laimėtojais pripažintų 2009-12-04 jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių rangovų – (duomenys neskelbtini) įvykdytų svarbiausių sutarčių sąraše nurodytas Durpių substratų ir pakavimo cechas, kurio bendra rangos sutarties vertė – 16 098 000 Lt (ši vertė atitinka Pirkimo sąlygose nurodytą vertę – ne mažesnė kaip 11 mln. Lt) yra visuomeninės paskirties pastatas.

Pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis – Durpių substratų paruošimo ir pakavimo cechas, pagrindinė naudojimo paskirtis – „Gamybos, pramonės“.

Atkreipia dėmesį, kad į STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 1 priedo 4 dalies 3 lentelėje pateiktą ypatingų statinių, t. y. pastatų, kurie naudojami visuomenės poreikiams, sąrašą gamybos ir pramonės paskirties pastatai neįeina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, kad Durpių substratų paruošimo ir pakavimo cechas yra visuomeninės paskirties dėl to, kad jame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, yra nepagrįstas.

Pažymi, kad Aplinkos ministerija 2015-11-27 rašte Nr. (13.2)-D8-8822 nurodė, jog, atsižvelgus į galiojantį statinių klasifikavimo pagal jų naudojimo paskirtį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad durpių substratų paruošimo ir pakavimo cechą priskirti visuomeninės paskirties pastatui nėra teisinio pagrindo, kas buvo nurodyta ir Agentūros išvadose.

Pirkimą laimėjusio rangovo įvykdytų svarbiausių sutarčių sąraše nurodyti kiti statiniai bei projektai (pvz., Statybinių medžiagų prekybos centras), net jei ir būtų visuomeninės paskirties, neatitinka Pirkimo sąlygose nurodyto reikalavimo dėl vertės, nes jos yra mažesnės už reikalaujamą 11 mln. Lt vertę. Pažymi, kad pareiškėjos teiginys, jog Pirkimo sąlygų 13.10 papunktyje suformuluotas reikalavimas yra pateiktas suapvalinta forma, nes, priešingu atveju, jo išraiška būtų 11 000 000,00 Lt, o simboliai 11 mln. Lt rodo, kad šis skaičius suapvalintas, yra nepagrįstas. Atsakovė konstatuoja, jog pareiškėjai, kaip perkančiajai organizacijai, pavesta Konkurso sąlygas suformuoti aiškiai, tiksliai, be dviprasmybių, o Pirkimo dokumentų 13.10 papunktyje nebuvo nurodyta, kad tiekėjų įvykdytų sutarčių vertė bus apvalinama ir buvo pateikta konkreti formuluotė – užbaigęs bent vieną sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 11 mln. Lt.

Finansų ministerija mano, jog Administracija, vadovaudamasi VPĮ 32 straipsnio 6 dalimi, Pirkimo laimėtojo pasiūlymą privalėjo atmesti, nes rangovo nurodytas Durpių substratų ir pakavimo cechas turėtų būti priskiriamas gamybos/pramonės, o ne visuomeninės paskirties pastatų kategorijai, o Statybinių medžiagų prekybos centro sutartis neatitinka Pirkimo sąlygose nurodyto reikalavimo dėl vertės, o to nepadarius buvo pažeistos imperatyvios VPĮ nuostatos. Nepagrįstas ir Projekto vykdytojos teiginys, kad VPT, net keletą kartų tikrinusi pirkimo eigą, nurodė, jog pareiškėja Pirkimo procedūras įvykdė nepažeisdama VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, nes VPT 2015-12-28 rašte Nr. 4S-4281 Finansų ministerijai pažymėjo, kad vertinimo išvadose nenagrinėjo tiekėjų pateiktų įvykdytų sutarčių objektų priskyrimo pagal jų naudojimo paskirtį.

Agentūra, apskaičiuodama finansinės korekcijos dydžius, įvertinusi nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus, jų rūšį, trūkumų finansinę svarbą ir mastą bei atsižvelgdama į audito institucijos (t. y. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastebėjimus ir rekomendacijas), taikė Gairių 13 punktą ir pritaikė mažiausią Gairių 13 punkte nurodytą finansinės korekcijos dydį – 5 proc.

Finansų ministerija mano, kad, įvertinus pareiškėjos pažeidimo pobūdį, taip pat skundo teismui argumentus (viešojo pirkimo tikslai pasiekti, darbai atlikti tinkamai ir laiku, Elektrėnų ledo rūmai skirti visuomenės poreikiams tenkinti) nėra pagrindo teigti, jog finansinė korekcija pagal pažeidimo pobūdį yra per didelė (neproporcinga), nes buvo pritaikyta mažiausia Gairių 13 punkte nurodyta finansinė korekcija, nors pirkimą organizavo pati pareiškėja, kuri rangos sutartį sudarė nesilaikydama VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų bei VPĮ 32 str. 6 d. nuostatų.

Atsiliepimas

Agentūra su skundu ir patikslintu skundu nesutinka. Atsiliepimuose nurodo, jog skunde klaidingai nurodė Elektrėnų ledo rūmų rekonstrukcijos pirkimo paskelbimo datą. Pirkimas buvo paskelbtas 2009-10-30.

Agentūros nuomone, pareiškėja pareigos nustatyti, ar tiekėjo kvalifikacija atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus neatliko tinkamai. Pirkimo tikslo, tik kaip perkančiajai organizacijai reikalingo objekto įsigijimo, aiškinimas neatitinka ne tik VPĮ 3 str. 2 d. įtvirtinto pirkimų tikslo turinio, tačiau ir lingvistinės jo konstrukcijos.

Atsiliepimas

LVPA atsiliepime nurodo, jog, pakeitus pirkimo dokumentų turinį pasiūlymo vertinimo metu, pažeidžiamos ne tik pirkimo dalyvių, bet ir tiekėjų, kurie nepateikė pasiūlymų pirkime, teisės. Pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintą tiekėjų lygiateisiškumo principą. Šių tiekėjų teisių pažeidimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, sudarė sąlygas VPĮ 3 str. 2 d. įtvirtinto tikslo nepasiekimui, nes buvo pažeisti VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtinti lygiateisiškumo bei skaidrumo principai. Dėl pareiškėjos veiksmų nebuvo užtikrinta tinkama tiekėjų konkurencija, kuri galėjo turėti įtakos darbų kainai ir kokybei, todėl laikytina, jog nebuvo įdėtos visos pastangos siekiant racionalaus lėšų panaudojimo.

LVPA palaiko Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendime bei skundžiamose išvadose nurodytus argumentus dėl visuomeninės paskirties pastato sąvokos.

Taip pat pažymi, kad VPĮ nenustato išlygų, dėl kurių pasiūlymas turėtų būti vertinamas kitaip nei kitų tiekėjų pasiūlymai. Ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui neturėtų būti taikomi žemesni reikalavimai, nei viešai paskelbtose pirkimo sąlygose. Be to, Administracijos viešojo pirkimo komisijos nariai kvalifikacijos vertinimo metu negalėjo žinoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, nes VPĮ nustato nuoseklią pasiūlymo vertinimo procedūrą, pagal kurią pirmiausia atplėšiami vokai su tiekėjų pasiūlymais, įvertinama tiekėjų kvalifikacija, įvertinamas tiekėjo pasiūlymas bei vyksta tiekėjų pasiūlymų palyginimas.

LVPA atkreipia dėmesį, jog pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad tiekėjų įvykdytų sutarčių vertė bus apvalinama 1 mln. Lt tikslumu. Pirkimo dokumentų 13.10 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad tiekėjo įvykdytos sutarties vertė turi būti „ne mažesnė nei 11 mln. Lt“, todėl akivaizdu, jog tinkamai įvykdyta sutartis, kurios vertė 10 575 000,00 Lt negalėjo būti pripažinta įrodančia tiekėjo atitikimą minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Tai patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2015-01-20 rašte Nr. 4S-187.

Agentūra, priimdama skundžiamas išvadas, vadovavosi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 10.3.1 ir 10.3.5 punktais, ir Atitikties taisyklių 8.7 punktu, todėl turėjo teisę priimti sprendimą dėl 172 217,01 Eur pripažinimo netinkamomis, finansuoti išlaidomis.

Atkreipia dėmesį, kad sprendime nurodyta, jog VPT nenagrinėjo tiekėjų pateiktų įvykdytų sutarčių objektų priskyrimo pagal jų naudojimo paskirtį, t. y. priešingai nei teigia pareiškėja, VPT nenagrinėjo visų pirkimo procedūros aplinkybių, todėl LVPA išvados nelaikytinos prieštaraujančiomis VPT 2010-06-22 raštu priimtam sprendimui. Pasak Agentūros, padarytas pažeidimas galėjo turėti įtakos dalyvavusių tiekėjų skaičiui, o tai galėjo turėti įtakos tiekėjų siūlomai kainai ir darbų kokybei.

Pažymi, kad LVPA išvadų nepatvirtinimas antspaudu yra formos trūkumas, tačiau nepaneigia jose nustatytų aplinkybių ir to, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Taip pat atkreipia dėmesį, jog įsiteisėjus nutarčiai ir grąžinus pareiškėją į preliminariosios pasiūlymų eilės sudarymo (nustatymo) stadiją, Administracija nebuvo įpareigota atlikti konkrečius veiksmus, todėl pastaroji, įsiteisėjus nutarčiai, galėjo pirkimo procedūras toliau vykyti VPĮ nustatyta tvarka. LVPA nuomone, Projekto vykdytoja, pastebėjusi, kad tiekėjo kvalifikacija neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba kyla abejonių dėl tiekėjo kvalifikacijos, turėjo teisę grįžti į kvalifikacijos vertinimo stadiją ir prašyti patikslinti kvalifikacijos duomenis arba atmesti pasiūlymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo nutartis nedraudė pareiškėjai iš naujo įvertinti tiekėjo kvalifikaciją. Prašo atmesti skundą ir patikslintą skundą kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

Ūkio ministerija atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su skundu. Mano, kad dėstomi teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-02-16 įsakymas Nr. 4-159, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-02-26 įsakymas Nr. 4-163 ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-02-26 įsakymas Nr. 4-164 yra teisėti ir pagrįsti.

Ūkio ministerija pažymi, kad LVPA, nustačiusi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimus, 2015-06-30 raštu Nr. R4-4220 (13.3.27-6) pateikė Ūkio ministerijai priimtas Išvadas ir siūlymą susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 104 989,38 Eur.

Ūkio ministerija, išnagrinėjusi Išvadas, nenustatė jokių neatitikimų tarp LVPA nustatytų pažeidimų ir Išvadų 7.1 papunktyje nurodytų pažeistų teisės aktų. Be to, Ūkio ministerija visiškai sutiko su Išvadų 7.3 papunktyje išsamiai nurodytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis, todėl nekeitė nustatytų pažeidimų apimties, turinio ir su jais susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumų, atsižvelgdama į sprendimuose pateiktus pasiūlymus, priėmė Taisyklių 188¹ punkte ir 198.2 papunktyje numatytus sprendimus. Ūkio ministerija buvo atidėjusi LVPA sprendimų nagrinėjimą, nes pareiškėja apskundė LVPA sprendimus dėl pažeidimų Finansų ministerijai. Gavusi Finansų ministerijos sprendimą, Ūkio ministerija priėmė Skundžiamus sprendimus nepraleisdama Taisyklių 198³ punkte nustatyto termino.

Žemesnės instancijos teismas

Ūkio ministerija nurodo, kad pilnai sutiko su Agentūros sprendimais, todėl nemano, kad tų pačių motyvų perkėlimas iš LVPA sprendimų į Skundžiamus sprendimus atitiktų gerojo administravimo principą. Pažymi, kad pastaruosiuose sprendimuose yra aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, nes iš Ūkio ministerijos sprendimų, juos skaitant kartu su LVPA sprendimais, akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis yra jie pagrįsti. LVPA sprendimuose dėl pažeidimų pateikti konkretūs motyvai dėl taikomų poveikio priemonių pasirinkimo, argumentai išdėstyti išsamiai ir aiškiai, galima lengvai identifikuoti pareiškėjo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį.

Atsiliepimas

Pažymi, kad skunde pareiškėja nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Ūkio ministerija. Atsiliepime pastaroji tvirtina, kad priimti Skundžiami sprendimai buvo argumentuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, laikantis VAĮ numatytų reikalavimų ir principų, nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Ginčas byloje kilo dėl Išvadų bei jų pagrindu priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant Administracijos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų Išvadų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu.

Pareiškėja nesutikimą su skundžiamomis Išvadomis grindžia tuo, kad: 1) nepagrįstai įvertinta, jog Durpių substratų gamykla nėra visuomenės poreikiams naudojamas pastatas; 2) nepagrįstai įvertinta, jog Statybinių medžiagų prekybos centro vertė (10 575 000 Lt) neatitinka Pirkimo dokumentų sąlygos, kad sudarytos statybos sutarties vertė turi būti ne mažesnė kaip 11 mln. Lt; 3) nustatytas pažeidimas yra formalus ir negalėjo turėti ir neturėjo įtakos pirkimo rezultatui. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nekelia finansinių korekcijų apskaičiavimo matematinio teisingumo.

Byloje nustatyta, jog Agentūra Išvadoje2 nustatė, jog Pareiškėja vykdė Projektus. Pareiškėja Projekto dokumentų 13.10 p. nustatė, kad tiekėjas per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus), kaip generalinis rangovas ar jungtinės veiklos dalyvis, iki pasiūlymo pateikimo dienos yra sėkmingai užbaigęs bent vieną visuomeninės paskirties pastato rekonstrukcijos ar naujos statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 11 mln. Lt. Pirkimo laimėtojais buvo pripažinti 2009-12-04 jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys rangovai – (duomenys neskelbtini). Pirkimo dokumentų 13.10 p. nustatyto reikalavimo pagrindimui Laimėtojas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) įvykdytų svarbiausių sutarčių sąrašą ir šių sutarčių pastatų pripažinimo tinkamu naudoti aktų kopijas: Durpių substratų fasavimo gamykla (gamybos ir pramonės paskirties pastatas pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“), bendra projekto vertė – 16 098 000 Lt ir Statybinių medžiagų prekybos centras (visuomeninės paskirties pastatas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“), bendra projekto vertė – 10 575 000 Lt. Antro eilėje buvusio tiekėjo – UAB (duomenys neskelbtini), kurio ekonominio naudingumo balas – 85,766 (Laimėtojo 88,546), pasiūlymo kaina 262 101,17 Lt mažesnė už Laimėtojo. Pareiškėja, pripažindama laimėtoju tiekėją, kuris neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų ir deklaruodamas šio pirkimo išlaidas, pažeidė VPĮ 3 str. 1 d., 32 str. 6 d., teisės aktų bei Projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas. Pripažino 133 249,95 Eur netinkamomis finansuoti ir siūlė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai susigrąžinti dalį sumokėtų lėšų (66 022,32 Eur).

Agentūra Išvadoje1 nustatė, jog Pareiškėja Projekto dokumentų 13.10 p. nustatė, kad tiekėjas per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus), kaip generalinis rangovas ar jungtinės veiklos dalyvis, iki pasiūlymo pateikimo dienos yra sėkmingai užbaigęs bent vieną visuomeninės paskirties pastato rekonstrukcijos ar naujos statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 11 mln. Lt. Pirkimo laimėtojais buvo pripažinti 2009-12-04 jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys rangovai – (duomenys neskelbtini). Pirkimo dokumentų 13.10 p. nustatyto reikalavimo pagrindimui Laimėtojas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) įvykdytų svarbiausių sutarčių sąrašą ir šių sutarčių pastatų pripažinimo tinkamu naudoti aktų kopijas: Durpių substratų fasavimo gamykla (gamybos ir pramonės paskirties pastatas pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“), bendra projekto vertė – 16 098 000 Lt ir Statybinių medžiagų prekybos centras (visuomeninės paskirties pastatas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“), bendra projekto vertė – 10 575 000 Lt. Antro eilėje buvusio tiekėjo – UAB (duomenys neskelbtini), kurio ekonominio naudingumo balas – 85,766 (Laimėtojo 88,546), pasiūlymo kaina 262 101,17 Lt mažesnė už Laimėtojo. Pareiškėja, pripažindama Laimėtoju tiekėją, kuris neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų ir deklaruodamas šio pirkimo išlaidas, pažeidė VPĮ 3 str. 1 d., 32 str. 6 d., teisės aktų bei Projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas. Pripažino 38 967,06 Eur netinkamomis finansuoti ir siūlė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai susigrąžinti dalį sumokėtų lėšų (33 122,00 Eur).

VPĮ 3 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis (32 str. 1 d.). Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją (32 str. 6 d.).

Pirkimo dokumentų 13.10 p. numatyta, kad tiekėjas per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus), kaip generalinis rangovas ar jungtinės veiklos dalyvis, iki pasiūlymo pateikimo dienos yra sėkmingai užbaigęs bent vieną visuomeninės paskirties pastato rekonstrukcijos ar naujos statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 11 mln. Lt.

Pareiškėja, siekdama įvertinti Laimėtojo atitikimą šiam kvalifikaciniam reikalavimui, turėjo nustatyti, jog: 1) tiekėjas per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus), kaip generalinis rangovas ar jungtinės veiklos dalyvis, iki pasiūlymo pateikimo dienos yra sėkmingai užbaigęs bent vieną sutartį, kuri: 2) yra visuomeninės paskirties pastato rekonstrukcijos ar naujos statybos sutartis; 3) sutarties vertė yra ne mažesnė kaip 11 mln. Lt, t. y. lygi 11 mln. Lt arba yra didesnė už 11 mln. Lt.

Pareiškėja nesutikimą su skundžiamomis Išvadomis ir jų pagrindu priimtinais kitais sprendimais grindžia tuo, jog Durpių substratų gamykla yra visuomenės poreikiams naudojamas pastatas.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-02-27 įsakyme Nr. D1-91 (redakcija, galiojusi nuo 2006-02-23) 5.1 p. numatyta, kad visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į STR1.01.09:2003 nuostatas priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui. Visuomeninės paskirties pastatų sąrašas pateiktas šio Reglamento 1 priede. Atitinkamai, 1 priede numatyti visuomeninės paskirties pastatai: viešbučių paskirties pastatai, administracinės paskirties pastatai, prekybos paskirties pastatai, paslaugų paskirties pastatai, maitinimo paskirties pastatai, transporto paskirties pastatai, kultūros paskirties pastatai, mokslo paskirties pastatai, gydymo paskirties pastatai, poilsio paskirties pastatai, sporto paskirties pastatai, religinės paskirties pastatai.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (redakcija, galiojusi nuo 2009-09-18), 5.4 p. numatyta, kad Ypatingų statinių kategorijai priskiriamas statinys: visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių.

Priešingai, nei nurodo pareiškėja skunde, STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ nustato ne kas yra visuomeninės paskirties statiniai, o kas yra ypatingi statiniai. Atitinkamai, STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ nereglamentuoja visuomeninės paskirties sampratos. Pažymėtina, kad STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 5.4 p. numato, kad visuomeninės paskirties statinys gali būti ypatingas statinys minėto reglamento prasme arba ne, jeigu neatitinka 5.4 p. reikalavimo. Taigi pareiškėjos argumentai, jog Durpių substratų gamykla yra visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, nėra pagrįsti STR 2.02.02:2004 nuostatomis, kadangi neatitinka 5.1 p. ir šio reglamento 1 priedo. Vadovaujantis pareiškėjos argumentais, visuomeninės paskirties pastatu galima būtų pripažinti bet kokį statinį (net ir daugiabutį gyvenamąjį namą), kuris būtų pritaikytas vienu metu talpinti daugiau kaip 100 žmonių, o tai neatitiktų elementarios logikos. Iš kitos pusės, akivaizdu, jog gamykla iš esmės nėra visuomenės poreikiams tenkinti skirtas pastatas.

Be to, pareiškėja nesutikimą su skundžiamomis išvadomis grindžia tuo, kad Statybinių medžiagų prekybos centro vertė (10 575 000 Lt) atitiko Pirkimo dokumentų sąlygą, kad tiekėjo įvykdyta statybos sutarties vertė turi būti ne mažesnė kaip 11 mln. Lt. Pareiškėjos nuomone, reikalavimas pateiktas suapvalinta forma, jeigu šio reikalavimo forma būtų nesuapvalinta, jo išraiška būtų 11 000 000 Lt, tačiau simboliai 11 mln. Lt rodo, kad šis skaičius yra suapvalintas. Statybinių medžiagų prekybos centro bendra projekto vertė buvo 10 575 000 Lt. Suapvalinus šį skaitmenį, anot pareiškėjos, būtų gaunama 11 mln. Lt

Kaip byloje nustatyta, siekiant nustatyti tiekėjo atitikti Pirkimų dokumentų 13.10 p., įvykdytos sutarties vertė turi būti ne mažesnė kaip 11 mln. Lt, t. y. lygi 11 mln. Lt arba turi būti didesnė už 11 mln. Lt.

Vadovaujantis bendrinės lietuvių kalbos normomis, tiek ir aritmetikos taisyklėmis, 11 mln. yra žodinė 11 000 000 išraiška, todėl pareiškėjos argumentai, kad 11 mln. reiškia suapvalintus 11 000 000 yra nepagrįsti. Iš kitos pusės, pareiškėja teigia, kad 10 575 000 Lt galima suapvalinti iki 11 000 000. Teismo vertinimu, 10 575 000 Lt sumą galima apvalinti ir iki 10 000 000 Lt (apvalinant dešimčių milijonų tikslumu), galima apvalinti iki 0 Lt (apvalinant šimtų milijonų tikslumu) arba galima apvalinti iki 10 600 000 Lt (apvalinant šimtų tūkstančių tikslumu). Bet kuriuo atveju, pareiškėjai turėtų būti suteikta teisė apvalinti minėtas sumas. Priešingu atveju, toks apvalinimas laikytinas veikimu intra vires ir pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjai iš esmės buvo suteikta teisė apvalinti tiekėjų sudarytų sutarčių vertę, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos pasirinktas apvalinimo būdas yra teisėtas.

Pareiškėja skunde teigia, kad nustatyti pažeidimai yra formalūs ir neturėjo įtakos pirkimo rezultatui. Byloje nustatyta, kad Laimėtoju pripažinta tiekėjų grupė, kuri neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Teismo vertinimu, nustatytas pažeidimas iš esmės negali būti laikomas formaliu ir neturėjusiu įtakos pirkimo rezultatams, kadangi, nustačius, jog Laimėtojas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, vadovaujantis VPĮ 32 str. 6 d., pasiūlymas turėjo būti atmestas.

Nors pareiškėja nurodo, kad VPT 2010-06-22 raštu Nr. 4S-2317 patvirtino, kad konkurso procedūros įvykdė nepažeisdama Įstatymo bei kitų su viešaisiais pirkimais susijusių aktų reikalavimų, tačiau minėtu raštu remiasi selektyviai. Pažymėtina, kad VPT 2015-06-22 raštu nurodė, kad vertino procedūras po Vilniaus apygardos teismo 2010-04-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4084-603/2010, t. y. nuo preliminariosios pasiūlymų eilės sudarymo stadijos. Taigi VPT nevertino Laimėtojo kvalifikacijos.

Be to, byloje esantis VPT 2015-01-20 raštas Nr. 4S-187 patvirtina VPT poziciją, jo, jeigu perkančioji organizacija nukrypsta nuo keltų pirkimo dokumentuose reikalavimų pasiūlymų vertinimo metu, tokie jos veiksmai neatitinka lygiateisiškumo ir / ar kitų viešųjų pirkimų principų. VPT nuomone, Pirkimo dokumentų 13.10 p. numačius minėta sąlygą, tiekėjas, kuris šio reikalavimo atitikties pagrindimui nurodė visuomeninės paskirties pastato statybos sutartį už mažesnę nei 11 mln. Lt vertę, neturėjo būti laikomas atitinkančiu nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Pažymėtina, kad būtent pareiškėjai kyla pareiga užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą (VPĮ 3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, būtent pareiškėja, o ne VPT, Lietuvos Respublikos teismai, kaip patikslintame skundo nurodo Administracija, nepatikrino Laimėtojo atitikimo Pirkimo dokumentų 13.10 p. Iš kitos pusės, iš Vilniaus apygardos teismo 2010-04-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-40-84-603/2010 matyti, kad būtent pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir leidimo grįžti į viešojo konkurso preliminariosios pasiūlymų eilės sudarymo stadiją. Taigi minėta nutartimi tenkino būtent pareiškėjos prašymą dėl grįžimo į šią stadiją. Be to, įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisės neatsiranda (ex injuria jus non oritur). Taigi minėta teismo nutartis niekaip negali legalizuoti pareiškėjos neteisėtų veiksmų atliekant tiekėjų kvalifikacijos vertinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Finansų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Išvadų, 2016-02-05 sprendimu Nr. ((24.16-03)-5K-1515451-5K-1525320-5K-1527575)-6K-1601200, konstatavo, jog Agentūros Išvados atitinka Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str., skundą atmetė, nėra pagrindo minėto sprendimo panaikinti. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo Administracija, pareiškėjai Finansų ministerijos sprendimu nebuvo taikytos poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-02-26 įsakymai Nr. 4-158, Nr. 4-159, Nr. 4-163, Nr. 4-164 yra priimti atsižvelgus į Išvadas, kurių nėra pagrindo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais, minėtų įsakymai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad Agentūros Išvados, Finansų ministerijos 2016-02-05 sprendimas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-02-26 įsakymai Nr. 4-158, Nr. 4-159, Nr. 4-163, Nr. 4-164 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d. reikalavimų, kadangi nėra patvirtinti antspaudu. Iš kitos pusės, nėra pagrindo minėtų dokumentų panaikinti, kadangi tai yra formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris neturi įtakos pareiškėjos teisiniam statusui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1211-12).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes sprendžia, jog Agentūra Išvadose pagrįstai nustatė teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimą bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai siūlė taikyti finansinę korekciją, kuri buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-02-26 įsakymais Nr. 4-158, Nr. 4-159, Nr. 4-163, Nr. 4-164. Atitinkamai teisėtu laikytinas ir Finansų ministerijos 2016-02-05 sprendimu Nr. ((24.16-03)-5K-1515451-5K-1525320-5K-1527575)-6K-1601200, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl Išvadų. Taigi, priimti sprendimai iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamus reikalavimus bei nenustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) nustatytų pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Elektrėnų savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Marius BajorasBeata MartišienėRūta Miliuvienė