Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – T. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 364,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininko M. G. išieškotojos Valstybės naudai. 2022 m. vasario 7 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-22-9-1564 ir tuo pačiu surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. B1-1296, kuriuo buvo apskaičiuota 127,26 Eur vykdymo išlaidų suma. Tą pačią dieną, antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr.1-35-316/2021 ir pranešimu paragino skolininką per 10 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 6000 Eur neturtinės žalos bei 127,26 Eur vykdymo išlaidų. Minėtas patvarkymas buvo išsiųstas vietos, kurioje skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę administracijai, o 2022 m. vasario 10 d. įteikimo šaknelė grąžinta antstolei, pažymint, jog siunta skolininkui įteikta asmeniškai.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Valstybė antstoliui suteikė įgalinimus, patikėdama antstoliui atlikti viešąją funkciją – atliekamų vykdymo veiksmų išieškojimo metu teisėtumo užtikrinimą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK XLV skyriuje reglamentuota vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. Remiantis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės, kurias antstolis turi patikrinti, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 2 dalis neįtvirtina baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių antstolis gali atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jį grąžinti išieškotojui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju antstolis turi įvertinti šių aplinkybių svarbą ir reikšmę priimant ar atsisakant priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kliūtys, kurioms esant turėtų būti atsisakoma priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi būti realios, akivaizdžios ir išsamiai įvertintos, padarant pagrįstą išvadą, kad joms esant vykdomasis dokumentas negali būti priimtas vykdyti.

Pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, jog antstolė siųsdama procesinius dokumentus jo įkalinimo vietos adresu, nepagrįstai reikalauja susimokėti patirtas pašto išlaidas.

CPK 610 straipsnio norma reglamentuoja vykdymo išlaidų apmokėjimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, jog išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Pažymėtina, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, ir kad jeigu per antstolio nustatytą terminą šie veiksmai nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punkte reglamentuota, jog priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su Instrukcijos 9 punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. išieškotojas T. R. antstolei Elenai Miliauskienei pateikė 2022 m. sausio 31 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. 2022 m. vasario 7 d. antstolė patvarkymu Nr. S-22-9-1564 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą. Antstolė, patikrinusi, jog skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, parengė procesinius dokumentus, kuriuose skolininkas buvo informuotas apie vykdymo eigą, skolos įvykdymo terminus bei būdus ir išsiuntė juos skolininko bausmės atlikimo vietai, t. y., Vilniaus Pataisos namams.

CPK 604-605 straipsniuose numatyta, jog registruotąja pašto siunta siųsti tik pirminį procesinį dokumentą, kuriame skolininkui išaiškinta, kad yra pradedamas skolos ir vykdymo išlaidų priverstinis išieškojimas, bei skolininkas informuojamas apie vėlesnių procesinių dokumentų jam įteikimą tik elektroninių ryšių priemonėmis – per Antstolių informacinę sistemą, ir įstatyme nėra privalomas vėlesnių procesinių dokumentų siuntimas registruota pašto siunta. Pažymėtina, kad asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, judėjimo ir naudojimosi elektroninėmis ryšio priemonėmis galimybės yra apribotos, todėl antstolė, siekdama įgyvendinti tinkamą skolininko informavimą apie vykdymo proceso eigą, procesinius dokumentus siųsdama registruotąja pašto siunta, nepažeidė proceso teisės normų,

Skolininkas taip pat nesutinka su 127,26 Eur vykdymo išlaidų suma, mano, jog ji yra nepagrįstai ir neprotingai didelė išieškomos sumos atžvilgiu.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0009/22/00237 duomenų matyti, jog užvedus vykdomąją bylą 2022 m. vasario 7 d. skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas (vykdomosios bylos l. 8,10). Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2022 m. vasario 7 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas dėl 127,26 Eur sumos (vykdomosios bylos l. 12).

CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurią skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje Nr. 0009/22/00237, skolininkui gera valia neįvykdžius vykdomųjų dokumentų, buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kuris atitinkamai sukelia ir papildomus neigiamus padarinius skolininkas – jis turi atlyginti vykdymo išlaidas.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.5 p., išieškotinos sumos intervale nuo 300 iki 600 eurų įtvirtintas administravimo išlaidų įkainis 28 Eur ir atlygis antstoliui – 19 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 80 eurų, o 109.13 p. išieškotinos sumos intervale nuo 4400 iki 8700 eurų įtvirtintas administravimo išlaidų įkainis 100 Eur ir atlygis antstoliui – 10 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 528 eurų. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punkto nuostatas, kitos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu.

Pažymėtina, jog CPK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Sprendimų vykdymo instrukcijos 136 punkte numatyta, jog vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui instrukcijoje nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas (sprendimų vykdymo instrukcijos 136.1 punktas); skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja instrukcijos 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas. Nuo 2022 m. vasario 1 d. galiojantis ketvirčio vartotojų kainų indeksas vykdymo išlaidoms indeksuoti yra 1.2410.

Nagrinėjamu atveju, iš vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumento Nr. B1-1296 matyti, kad antstolės paskaičiuotas vykdomojoje byloje Nr. 0009/22/00237 vykdymo išlaidas, sudaro 100 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos sprendimų vykdymo instrukcijos 109.13 punkte, 3,16 Eur pašto išlaidos, taip pat 24,10 Eur, pritaikant 1.2400 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Akcentuotina, jog sprendimų vykdymo instrukcijoje 109.13 p. išieškotinos sumos intervale nuo 4400 iki 8700 eurų įtvirtintas administravimo išlaidų įkainis yra 100 Eur (be indeksavimo), o 2022 m. vasario 7 d. galiojantis ketvirčio vartotojų kainų indeksas buvo 1.2410 (instrukcijos 136.2 p.), todėl šioje vykdomojoje byloje vykdomosios bylos administravimo išlaidos 2022 m. vasario 7 d. buvo paskaičiuotos taip: 124,10 Eur (100 x 1.241 = 124,10 Eur), papildomai pridedant 3,16 pašto išlaidas (CPK 657 str. 1 d.), taigi, viso 127,26 Eur.

Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė duomenų, kurios vykdymo išlaidos, jo nuomone, neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų dydžių. Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte nurodyta, jog iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismas jokių išimtinių aplinkybių nenustatė. Įvertinęs vykdomųjų bylų medžiagą, nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad vykdomojoje byloje Nr. 0009/22/00237, vykdymo išlaidos buvo paskaičiuotos nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos ir neviršijant nustatytų dydžių. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo M. G. skundo dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.