- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-155-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. V., J. V., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys J. V., K. V., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti J. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį, o pasinaudojus advokato paslaugomis, išlaidas už advokato paslaugas. Pareiškėja nurodė, kad antstolis areštavo skolininkės sutuoktiniui mokamą darbo užmokestį bei turtinę teisę į automobilį F. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi prašymą tenkino, nustatė, kad bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje skolininkei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis areštuoto darbo užmokesčio, mokamo sutuoktiniui K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir piniginių lėšų, esančių sutuoktinio K. V. vardu atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė 2016 m. kovo 10 d. išdavė vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 1028, kurį pareiškėja pateikė vykdyti antstoliui A. S.. 2016 m. rugsėjo 8 d. išduotas dar vienas vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. M-7219, kurį L. Š. pateikė vykdyti antstoliui A. S.. Antstolio padėjėja 2018 m. kovo 21 d. turto arešto aktais Nr. S1c-24033 ir Nr. S1c-24042 areštavo skolininkei J. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui K. V. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios MMA, ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento pajamų dalies, neviršijančios MMA, K. V. priklausančią turtinę teisę į transporto priemonę F. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonės savininkas SIA „Unicredit Leasing“); turto arešto aktais areštavo skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkei nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo antstolio padėjėja 2018 m. balandžio 18 d. siūlymu Nr. S1c-31612 pasiūlė išieškotojai L. Š. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkė J. V. ir suinteresuotas asmuo K. V. yra sutuoktiniai nuo 1979 m. sausio 27 d., todėl sutuoktinio pajamos, gaunamos iš jos darbinės veiklos, prilygintos darbo užmokesčiui, taip pat turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, kad būtų sudaryta vedybų ar povedybinė sutartis, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, nėra. Byloje nėra duomenų, jog sutuoktinių turtas būtų padalintas. Suinteresuoto asmens K. V. prašyme nurodyti teiginiai, kad nuo 2008 metų jis su skolininke J. V. neveda bendro ūkio, gyvena skyrium ir pan., nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais,- teismo sprendimais. K. V. pateikta teismui pažyma dėl faktinių aplinkybių konstatavimo šioje byloje jokios įrodomosios vertės neturi. Suinteresuoto asmens K. V. atsiliepime į prašymą nurodyti teiginiai, kad prašymas negali būti tenkinamas, nes nesilaikyta ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, yra nepagrįsti, todėl atmesti. Išieškotojas į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo kreipėsi tik po to, kai antstolis informavo, kad skolininkė per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo K. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl turto dalies nustatymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog suinteresuotas asmuo K. V. nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog su skolininke J. V. gyvena skyrium jau 10 metų. Suinteresuotas asmuo buvo pateikęs antstoliui prašymą, kuriame nurodė, jog negyvena su skolininke, be to buvo pateiktas antstolio 2016 m. lapkričio 25 d. pažyma dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl suinteresuotas asmuo negali įrodinėti gyvenimo skyrium minėtais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismui nepakakus įrodymų dėl suinteresuoto asmens ir skolininkės gyvenimo skyrium, turėjo būti paskirtas žodinis posėdis ir apklausiamos šalys.
5. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0010/16/02769, Nr. 0010/16/02857 pagal 2016 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. M-7219 dėl 5 025 EUR bei 6 procentų dydžio palūkanų išieškojimo; pagal 2016 m. kovo 10 d. Klaipėdos m. 11-ojo notaro biuro notarės V. K. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 1028 dėl 5 826,43 EUR, 6 procentų dydžio palūkanų išieškojimo iš J. V. išieškotojai L. Š..
9. Antstolio 2018 m. kovo 21 d. turto arešto aktais Nr. S1c-24033, Nr. S1c-24042 buvo areštuotas skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausantis turtas – turtinė teisę į transporto priemonę F. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis, mokamas skolininkės sutuoktiniui. Antstolio 2018 m. kovo 22 d. turto arešto aktais Nr. S1c-24213, Nr. S1c-24212, Nr. S1c-24210 areštuotos piniginės lėšos, patenkančios / esančios skolininkės sutuoktiniui priklausančiose banko sąskaitose. Antstolis išsiuntė skolininkei sutikimus dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tačiau nustatytu terminu skolininkė sutikimo nepateikė. Antstolis 2018 m. balandžio 18 d. siūlymu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
10. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos prašymą.
11. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog suinteresuotas asmuo K. V. nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog su skolininke J. V. gyvena skyrium jau 10 metų. Suinteresuotas asmuo buvo pateikęs antstoliui prašymą, kuriame nurodė, jog negyvena su skolininke, be to buvo pateikta antstolio R. K. 2016 m. lapkričio 25 d. pažyma dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl suinteresuotas asmuo negali įrodinėti gyvenimo skyrium minėtais rašytiniais įrodymais. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
12. CPK 667 straipsnyje reglamentuojama, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005).
13. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
14. Iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų matyti, kad skolininkė J. V. ir apeliantas K. V. santuoką sudarė 1979 m. sausio 27 d., vykdomoje byloje nėra įrodymų, jog ši santuoka būtų nutraukta. Iš vedybų sutarčių registro išrašo nustatyta, jog sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turto padalijimo sutarčių. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto gaunamos pajamos ir santuokos metu įgytas kitas turtas nuo santuokos sudarymo momento 1979 m. sausio 27 d. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Piniginės prievolės prisiimtos santuokos metu, sutuoktiniai neįrodinėja, jog minėtos piniginės prievolės yra J. V. asmeninės prievolės, todėl galimas išieškojimo nukreipimas į skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
15. Apeliantui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.100 straipsniu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais: mirus vienam iš sutuoktinių; vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; pripažinus santuoką negaliojančia; nutraukus santuoką; sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, jog sutuoktiniai ilgą laiką kartu negyvena, neveda bendro ūkio, tai neturi įtakos jų turto teisiniam režimui, tai yra, jų turtas įgytas santuokoje laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto pranešimą apie tai, jog jis negyvena su skolininke bei pažymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo laikė įrodymais, kurie šioje byloje sprendžiant dėl turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo neturi teisinės reikšmės. Apeliantui išaiškintina, jog tai, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), todėl nėra teisinio pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį.