Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-12-10 · Civilinė byla Nr. e2-33860-779/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
e2-33860-779/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24828-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
RAB „Logistika i transport“
Atsakovas
UAB „West Logistics“
Advokatai
Edmundas Jonušas, Reda Aleksynaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-33860-779/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24828-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.6.1.3.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė,sekretoriaujant Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Logistika i transport“ atstovui advokatui Edmundui Jonušui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „West Logistics“ atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės RAB „Logistika i transport“ ieškinį atsakovei UAB „West Logistics“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „West Logistics“ priešieškinį ieškovei RAB „Logistika i transport“ dėl kompensacijos už krovinio sugadinimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 5200,00 Eur skolą, 204,62 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakove sudarė krovinio vežimo sutartis: 1) 2017-12-20 Nr. 2069, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 1000,00 Eur už ieškovės atliktą krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Možaisko m., Rusija – Nyirmada, Vengrija; 2) 2017-12-20 Nr. 2070, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 1000,00 Eur už ieškovės atliktą krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Možaisko m., Rusija – Nyirmada, Vengrija; 3) 2017-12-23 Nr. 2076, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 1000,00 Eur už ieškovės atliktą krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Briansko m., Rusija – Budapeštas, Vengrija; 4) 2017-12-29 Nr. 2083, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 1000,00 Eur už ieškovės atliktą krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Briansko m., Rusija – Budapeštas, Vengrija; 5) 2018-02-12 Nr. 2159, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 1200,00 Eur už ieškovės atliktą krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Aleksin m., Rusija – Godolo, Vengrija. Atlikusi nurodytus krovinių pervežimus, ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras: 2018-01-12 Nr. 1201.2 (1000,00 Eur sumai), 2018-01-12 Nr. 1201.1 (1000,00 Eur sumai); 2018-01-09 Nr. 0901.1 (1000,00 Eur sumai); 2018-01-09 Nr. 0901.2 (1000,00 Eur sumai), 2018-02-19 Nr. 1902.1 (1200,00 Eur sumai). Atsakovė pagal nurodytas sąskaitas tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga 5200,00 Eur sumą bei 204,62 Eur palūkanų už praleistus piniginių prievolių įvykdymo terminus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-13 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 5200,00 Eur skolą, 204,62 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė dėl preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė paminėjo tik 5 neapmokėtas sąskaitas ir sutartis, kai tuo tarpu iš viso neapmokėtos paslaugos pagal 6 vežimo sutartis. Šalių ginčas ir kilo būtent dėl ieškinyje nenurodytos sutarties – Krovinio pervežimo sutarties Nr. 2120, sudarytos 2018-01-23, vykdymo. Krovinys pagal minėtą sutartį ieškovės buvo gabenamas maršrutu Rusija – Italija transporto priemonėmis valst. Nr. H 391 KC 32 / AM 0120 32. Pristačius krovinį gavėjui Italijoje Fornaroli Carta S.p.a. nustatyta, kad dalis krovinio sugadinta, ir ieškovui buvo pareikšta pretenzija bei daliniam jos padengimui sustabdytas ieškinyje nurodytos sumos mokėjimas. Žinodama, kad atsakovė nemoka vežimo užmokesčio skolos būtent dėl priešinių reikalavimų buvimo (sugadinto krovinio) pagal 2018-01-23 Krovinio vežimo sutartį Nr. 2120, ieškovė šios sutarties ir sąskaitos ieškinyje tikslingai nepaminėjo, taip galimai siekdama suklaidinti teismą ir prisiteisti skolą nenagrinėjant esminio – sugadinto krovinio ir nuostolių atlyginimo – klausimo, todėl negalima sutikti ir su ieškovės teiginiu, jog jokių pretenzijų dėl suteiktų krovinių vežimo paslaugų atsakovė jai nepareiškė. Nepriklausomai nuo to, kad pretenzija ieškovei buvo pareikšta pagal ieškinyje nepaminėtą vežimo sutartį, ieškovė puikiai žinojo ir suprato, kad ieškinio dalyką sudaranti skola neapmokėta ieškovei būtent dėl pareikštos pretenzijos. Taip pat ieškovė klaidina teismą teigdama, kad atsakovė nepateikė atsakymo į jo 2018-04-18 raštą – priešingai, atsakymas ne tik buvo pateiktas, bet šalių susirašinėjimas skolos ir žalos klausimais tęsėsi iki 2018-07 mėn., žalos klausimo sprendimui buvo pasitelkta ieškovės vežėjo civilinės atsakomybės draudimo kompanija SPAO „Ingosstrach“, ieškovei teikiami papildomi reikalavimo pagrįstumą pagrindžiantys dokumentai. Ieškovė ir atsakovė susirašinėjo ne tik po 2018-04-18 rašto, pateikto su ieškiniu, bet ir iki jo tiek nuostolių atlyginimo, tiek skolos mokėjimo klausimais. Ieškovė 2018-04-12 pareiškė pretenziją atsakovei dėl 6 700 EUR skolos sumokėjimo, ir pareikalavo apmokėti šiai sumai pateiktas sąskaitas iki 2018-04-13, t.y. nedelsiant. Pretenzijoje nurodytą 6 700 EUR sumą ir sudaro ieškinyje nurodyta skolos suma – 5200 EUR - bei 1 500 Eur vežimo mokestis už dalinai sugadinto krovinio vežimą. Atsakydama į šį raštą 2018-04-13 raštu, atsakovė pasirėmė pretenzija dėl nuostolių atlyginimo ir netinkamai įvykdyta 2018-01-23 Krovinio pervežimo sutartimi Nr. 2123. Ieškovė ieškinyje nesąžiningai (ne iki galo atvirai) laikėsi pozicijos, kad pretenzijos jai nebuvo reiškiamos ir šalių susirašinėjimas nutrūko, kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Ieškovės pateikti OOO „Logistika i Transport“ paslaugų perdavimo – priėmimo aktai nėra atsakovės pasirašyti.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 8536,29 Eur kompensaciją už dalies krovinio sugadinimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Rėmėsi iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nurodė prieštaravimuose. Nurodė, kad ieškovė, veždama krovinį, jį sugadino (t.y. krovinys buvo paveiktas drėgmės), dėl ko atsakovė patyrė 8536,29 Eur žalos.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, bei atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriais prašė atsakovės prieštaravimus atmesti, palikti galioti preliminarų sprendimą, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti atsakovei 5000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos skiriant ieškovui RAB „Logistika i transport“, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nutylėjo apie tai, kad yra priimti kompetentingų institucijų sprendimai, kuriais nustatyta, kad krovinys nebuvo sugadintas vežimo metu, kaip teigia atsakovė. Ieškovė neneigia, kad tarp jos ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl dalies krovinio sugadinimo pagal krovinio pervežimo sutartį Nr. 2120 ir dėl to atsakovė reiškė pretenzijas. Tačiau nurodytas ginčas yra išspręstas kompetentingų institucijų. Viešoji akcinė draudimo bendrovė Ingosstrach 2018-03-05 paskyrė Atvirąją akcinę bendrovę OOO „Aisis“ atlikti apžiūrą ir tyrimą, siekiant nustatyti žalos pobūdį, priežastį ir galimą dydį krovinio davėjui Fornaroli Carta S.p.A. 2018-04-05 buvo surašytas Ekspertų apžiūros aktas Nr. M1803099, kuriame ekspertai nustatė žalos priežastį, t.y. krovinys sušlapo iki jo pakrovimo į autotransporto priemonę valst. Nr. H 391 KC 32/AM 0120 32, arba po krovinio iškrovimo į krovinio gavėjo sandėlį. SPAO „Ingosstrach“ nurodė neturinti teisinio pagrindo pripažinti šį įvykį draudžiamuoju ir pasiūlė ieškovei atmesti atsakovės pretenziją. Nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovė nėra kalta dėl atsakovės krovinio sugadinimo. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo neapmokėti ieškovei pagal jos nurodytas 5 sąskaitas ir sutartis ar neapmokėjimo sieti su patirta žala pagal kitą sutartį, nesant ieškovės kaltės dėl krovinio sugadinimo.

Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, apie kurią ieškovė nutylėjo, teikdama ieškinį, abi ginčo šalys išdėstė argumentus dėl pretenzijos pagrįstumo, apsikeitė dokumentais, tačiau nei viena iš ginčo šalių, įskaitant ir ieškovės draudiką SPO Ingostrah, negali būti laikoma kompetentinga institucija ginčui dėl krovinio apgadinimo išspręsti. Todėl šis ginčas jokiu būdu nėra išspręstas ir ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę situacijos slėpimu. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek ieškovės draudikas, priėmęs sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo ir įvykio nedraudžiamumo yra ginčo baigtimi suinteresuoti asmenys, siekiantys apginti savo ar savo partnerių interesus, todėl jų pozicija negali būti laikoma nei ginčo sprendimu, nei privaloma teismui. Siurvejerių OOO „Aisis“ Ekspertų apžiūros aktas Nr. M1803099 taip pat nėra privalomas nei teismui, nei ginčo šalims. Jame siurvejeris išdėstė savo poziciją dėl šios situacijos, o tokia pozicija tėra subjektyvi siurvejerio nuomonė, susiformavusi pagal jam pateiktus dokumentus. Kaip matyti iš Ekspertų apžiūros akto, siurvejeris bendravo tik su krovinio gavėjo atstovais, nesikreipė į krovinio siuntėją, neanalizavo krovinio gamybos ir pakuotės standartų, taikomų gamybos vietoje. Ekspertas analizavo krovinio jautrumo drėgmei aspektą neatsižvelgdamas į tai, kad pagal sutarties sąlygas, vežėjas turėjo pateikti krovinio pakrovimui hermetišką transporto priemonę. Siurvejeris nevertino krovinio būklės jam dar esant transporto priemonėje ar nedelsiant po iškrovimo. Draudikas SPO Ingostrach kreipėsi į siurvejerį tik 2018-03-05, o faktiškai krovinio apžiūra gavėjo sandėlyje atlikta 2018-03-07, kai tuo tarpu krovinys pristatytas gavėjui Italijoje 2018-02-05. Akivaizdu, kad iškrautas gavėjo sandėlyje, krovinys po truputį džiūvo, ir džiūvo pirmiausia nuo išorinių sluoksnių, kurie siurvejerio atvykimo metu jau galėjo būti sausesni, nei pristatymo gavėjui metu. Priešieškinio pareiškimas jokiu būdu negali būti laikomas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju. Ieškovė netgi neprieštarauja dėl to, kad šalių santykių dalimi buvo ginčas dėl dalies krovinio sugadinimo vežimo metu, ir kad tuo pagrindu atsakovė nemokėjo ieškovei už suteiktas vežimo paslaugas pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas. Iš savo pusės, teikdamas ieškinį ir prašydamas teismo priimti preliminarų sprendimą dokumentinio proceso tvarka (kas suponuoja tai, jog teismas remiasi išimtinai ieškovo pozicija, kuri turėtų būti maksimaliai sąžininga ir objektyvi, kadangi priešingu atveju, teismas būtų klaidinamas), ieškovė šių aplinkybių teismui nenurodė, nors iš esmės su jomis sutinka. Žinodama šalių ginčo esmę, ieškovė neturėjo pagrindo naudotis dokumentinio proceso tvarka ir prašyti preliminaraus sprendimo priėmimo, bet teikti ieškinį, kurį gavusi atsakovė galėtų išreikšti savo poziciją ir argumentus. Tačiau ieškovas pasirinko dokumentinį procesą ir teismo neinformavimą apie šalių ginčo esmę ir esmines aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį reikalavimus ir juose nurodytus argumentus. Neginčijo priešieškinyje nurodyto žalos už krovinio sugadinimą dydžio, tačiau teigė, kad dėl patirtos žalos ieškovė nėra atsakinga.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė palaikė prieštaravimuose ir priešieškinyje nurodytus reikalavimus ir argumentus. Nurodė, kad atsakovė sulaikė mokėjimus ieškovei dėl to, kad ieškovė nekompensavo atsakovei žalos dėl patirto krovinio pervežimo. Važtaraštyje ieškovė neatliko jokių atžymų apie tai, kad krovinys vežimui vykdyti buvo perduotas sugadintas, todėl, pagal CMR konvencijos 9 str. 2 d., laikytina, kad vežimui buvo priimtas tinkamas krovinys. Pagal CMR 30 str. 1 dalį, laikytina, kad krovinys buvo sugadintas vežimo metu. Ieškovės pateikta eksperto išvada nepatvirtina aplinkybių, kad krovinys negalėjo būtų sugadintas vežimo metu. Ieškovė žinojo, kad veža popierių – drėgmei jautrų krovinį, tačiau neužtikrino krovinio hermetiško transportavimo. Byloje yra tik ieškovės atstovo ieškovei išrašyta sąskaita už teisines paslaugas, tačiau nepateiktas sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas ir nėra duomenų, kad tokias išlaidas patyrė būtent ieškovė. Prašė ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti, atlikus reikalavimų įskaitymą, priteisti sumą iš ieškovės atsakovės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priešieškinis tenkintinas.

Preliminarus sprendimas keistinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovė su atsakove sudarė krovinio vežimo sutartis: 1) 2017-12-20 Nr. 2069, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 1000,00 Eur už ieškovės atliktą krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Možaisko m., Rusija – Nyirmada, Vengrija; 2) 2017-12-20 Nr. 2070, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 1000,00 Eur už ieškovės atliktą krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Možaisko m., Rusija – Nyirmada, Vengrija; 3) 2017-12-23 Nr. 2076, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 1000,00 Eur už ieškovės atliktą krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Briansko m., Rusija – Budapeštas, Vengrija; 4) 2017-12-29 Nr. 2083, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 1000,00 Eur už ieškovės atliktą krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Briansko m., Rusija – Budapeštas, Vengrija; 5) 2018-02-12 Nr. 2159, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 1200,00 Eur už ieškovės atliktą krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Aleksin m., Rusija – Godollo, Vengrija; 6) 2018-01-23 Nr. 2120, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 1200,00 Eur už ieškovės atliktą krovinio gabenimą tarptautiniu maršrutu Kondrovo m., Rusija – Udinese, Italija. 2017-12-26 Tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR) Nr. 12353 patvirtintas krovinio pervežimas maršrutu Briansko m., Rusija – Godollo, Vengrija. 2017-12-09 Tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR) Nr. 14702 patvirtintas krovinio pervežimas maršrutu Omskas, Rusija – Nyirima, Vengrija. 2018-01-26 Tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR) Nr. 002145 patvirtintas krovinio pervežimas maršrutu Kondrovo, Rusija – Udinese, Italija; nurodyta, kad iškrovimo metu aptikti 22 šlapi ritiniai. 2018-02-13 Tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR) Nr. 0103 patvirtintas krovinio pervežimas maršrutu Tūlos sritis, Rusija – Godollo, Vengrija. 2017-12-05 Tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR) Nr. 14526 patvirtintas krovinio pervežimas maršrutu Omskas, Rusija – Nyirmada, Vengrija. 2017-12-26 Tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR) Nr. 012 patvirtintas krovinio pervežimas maršrutu Žukovkos m., Rusija – Nyirmada, Vengrija. 2018-01-09 ieškovė surašė Aktą Nr. 0901.1, kuriame nurodė, kad pagal 2017-11-23 sutartį Nr. 2076 suteikė atsakovei krovinio vežimo paslaugas 1000,00 Eur sumai; atsakovė pretenzijų dėl paslaugų suteikimo apimties, kokybės ir terminų neturi. 2018-01-09 ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą Nr. 0901.1 1000,00 Eur sumai dėl atlikto vežimo pagal 2017-11-23 sutartį Nr. 2076. 2018-01-09 ieškovė surašė Aktą Nr. 0901.2, kuriame nurodė, kad pagal 2017-12-29 sutartį Nr. 2083 suteikė atsakovei krovinio vežimo paslaugas 1000,00 Eur sumai; atsakovė pretenzijų dėl paslaugų suteikimo apimties, kokybės ir terminų neturi. 2018-01-09 ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą Nr. 0901.2 1000,00 Eur sumai dėl atlikto vežimo pagal 2017-12-29 sutartį Nr. 2083. 2018-01-12 ieškovė surašė Aktą Nr. 1201.2, kuriame nurodė, kad pagal 2017-12-20 sutartį Nr. 2069 suteikė atsakovei krovinio vežimo paslaugas 1000,00 Eur sumai; atsakovė pretenzijų dėl paslaugų suteikimo apimties, kokybės ir terminų neturi. 2018-01-12 ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą Nr. 1201.2 1000,00 Eur sumai dėl atlikto vežimo pagal 2017-12-20 sutartį Nr. 2069. 2018-01-12 ieškovė surašė Aktą Nr. 1201.1, kuriame nurodė, kad pagal 2017-12-21 sutartį Nr. 14702 suteikė atsakovei krovinio vežimo paslaugas 1000,00 Eur sumai; atsakovė pretenzijų dėl paslaugų suteikimo apimties, kokybės ir terminų neturi. 2018-01-12 ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą Nr. 1201.1 1000,00 Eur sumai dėl atlikto vežimo pagal 2017-12-20 sutartį Nr. 2069. 2018-02-19 ieškovė surašė Aktą Nr. 1902.1, kuriame nurodė, kad pagal 2018-02-12 sutartį Nr. 2159 suteikė atsakovei krovinio vežimo paslaugas 1200,00 Eur sumai; atsakovė pretenzijų dėl paslaugų suteikimo apimties, kokybės ir terminų neturi. 2018-02-19 ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą Nr. 1902.1 1200,00 Eur sumai dėl atlikto vežimo pagal 2018-02-12 sutartį Nr. 2159. 2018-02-09 Informaciniu raštu atsakovė kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad ieškovei atlikus pervežimą maršrutu Rusija-Italija pagal 2018-10-23 sutartį Nr. 2120, krovinio gavėjas pastebėjo, kad krovinys yra sugadintas, apipiltas vandeniu, netinkamas tolimesniam naudojimui; tikslūs žalos paskaičiavimai bus pranešti vėliau. 2018-02-15 pretenzija atsakovė kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad dėl krovinio, kuris buvo vežamas pagal 2018-01-23 sutartį 2120, sugadinimo atsakinga yra ieškovė ir pareikalavo kompensuoti krovinio sugadinimu padarytą žalą – 8536,29 Eur. 2018-03-07 atsakymu į pretenziją ieškovė nurodė atsakovei, kad nesutinka su pretenzijoje nurodytais reikalavimais. 2018-04-12 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama sumokėti 6700,00 Eur sumą pagal atliktų darbų aktus. 2018-05-16 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad 2018-04-10 ieškovė gavo ekspertų apžiūros dokumentus, 2018-05-11 – raštą iš DVAB „Ingosstrach“ apie atsisakymą išmokėti draudimo atlyginimą pagal žalą Nr. 0524-00819, su reikalavimu apmokėti frachtus 5200,00 Eur sumai. 2018-08-31 Perleidimo sutartimi, sudaryta tarp Fornaroli Carta S.p.a. ir atsakovės, Fornaroli Carta S.p.a. perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakingus už krovinio sugadinimą, įskaitant, bet neapsiribojant krovinio vežėju RAB „Logistika i transport“, asmenis. 2018-03-07 OOO „Aisis“ eksperto Andrea Alberi Ekspertų apžiūros akte Nr. MA1803099, kuriame aptarti pagal sutartį Nr. 2021 vežtų popieriaus ritinių apgadinimai, nurodyta, kad visi apžiūrai pateikti 15 pergamentų yra sugadinti; žalos dydis yra 9976,89 Eur; didžiausia tikimybė yra ta, jog nagrinėjamas krovinys (kurį vežė ieškovė pagal 2018-10-23 sutartį) sušlapo iki jo pakrovimo į autotransporto priemonę, valst. Nr. H 391 KC 32/AM 0120 32, arba po krovinio iškrovimo į krovinio gavėjo sandėlį; siekiant išvengti krovinio sušlapimo vežant tentinėmis puspriekabėmis, kovinio siuntėjas turi akcentuoti dėmesį į hidroskopines krovinio savybes, supakuoti ritinius į neperšlampamos medžiagos pakuotes ir naudoti krovos vienetų stambinimo priemones – sudėti pergamento ritinius ant medinių padėklų. Viešoji akcinė draudimo bendrovė SPAO „Ingosstrach“ kreipėsi į ieškovę, ir nurodė, kad remiantis ekspertų apžiūros aktu Nr. M1803099, SPAO „Ingosstrach“ neturi teisinio pagrindo pripažinti šį atvejį draudžiamuoju įvykiu ir siūlo RAB „Logistika i transport“ atmesti atsakovės pretenziją. Troickio popieriaus fabrikas atsakymu į atsakovės 2018-05-07 el. paštu perduotą užklausą nurodė, kad augalinis pergamentas gaminamas ir pakuojamas pagal nacionalinio standarto GOST-o 1341-97 „Augalinis pergamentas. Techninės sąlygos“ reikalavimus (kitų normatyvinių dokumentų, nustatančių reikalavimus, kaip turi būti pakuojamas pergamentas, pasaulyje nėra), pergamento ritinius leidžiama pakuoti į kartoną, kurio masė ne mažesnė kaip 150 g., ne mažiau kaip trimis sluoksniais, suklijuojant ištisai visus sluoksnius; pakuojant rulono galus, ant kiekvieno galo turi būti uždėti du kartono apskritimai, o ant užlenktų pakuotės galų turi būti priklijuotas vienas kartotinis apskritimas. 2018-06-15 Viešosios akcinės bendrovės „Troico popieriaus fabriko“ Pretenzijas nagrinėjančios komisijos posėdžio protokolu nutarta atsisakyti priimti nagrinėjimui krovinio gavėjo Fornaroli Carta Srl pretenziją.

Dėl ieškinio materialiųjų reikalavimų

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė RAB „Logistika i Transport” su atsakove UAB „West Logistics“ 2017-12-20 sudarė Krovinio pervežimo sutartį Nr. 2069, 2017-12-20 – Krovinio pervežimo sutartį Nr. 2070, 2017-12-23 – Krovinio pervežimo sutartį Nr. 2076, 2017-12-29 – Krovinio pervežimo sutartį Nr. 2083, 2018-02-12 – Krovinio pervežimo sutartį Nr. 2159, kuriomis ieškovė įsipareigojo pervežti krovinius atsakovo nurodytais maršrutais, o atsakovė įsipareigojo už jai suteiktas krovinių pervežimo paslaugas tinkamai atsiskaityti, pagal sutartis atitinkamai sumokant ieškovei 1000,00 Eur, 1000,00 Eur, 1000,00 Eur, 1000,00 Eur, 1200,00 Eur, t.y. iš viso 5200,00 Eur sumą. Krovinių tinkamą pervežimą pagal nurodytas sutartis patvirtina Tarptautiniai krovinių pervežimo važtaraščiai Nr. 1253, 14702, 0103, 14526, 012, kuriuose nurodyta, kad krovinių pervežimas įvykdytas, pastabų apie pristatytų krovinių kokybę nėra. Atsakovė aplinkybių, kad ieškovė tinkamai pervežė krovinius pagal aukščiau nurodytas sutartis taip pat neginčija.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė tinkamai įvykdė krovinio pervežimo sutartis Nr. 2069, 2070, 2076, 2083, 2159, tačiau atsakovė savo sutartinės prievolės – tinkamai atsiskaityti už suteiktas krovinių vežimo paslaugas neįvykdė, neapmokėjo ieškovės už krovinių pervežimo paslaugas pagal nurodytas sutartis išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų: 0901.1, 0901.2, 1201.2, 1902.1, 1201.1 ir liko skolinga 5 200,00 Eur. Atsakovė aplinkybių, kad ji nėra apmokėjusi nurodytų sąskaitų taip pat neginčijo, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, t.y. sutiko, kad tinkamai neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškove, dėl ko susidarė 5 200,00 Eur įsiskolinimas. Nustačius nurodytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal vežimo sutartis Nr. 2069, 2070, 2076, 2083, 2159, tačiau atsakovė nesumokėjo ieškovei sutartų vežimų kainų (iš viso 5 200,00 Eur), ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 5 200,00 Eur skola (CK 6.205 str., 6.213 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.).

Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškove, reikalavimas priteisti Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 3-4 dalių pagrindu paskaičiuotas palūkanas – 204,62 Eur, yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją už krovinio dalies sugadinimą

Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 8536,29 Eur kompensaciją už krovinio dalies sugadinimą; tenkinus ieškinį ir priešieškinį, priteistas sumas įskaityti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei pagal 2018-01-23 Krovinio vežimo sutartį Nr. 2120 pervežus krovinį (popieriaus ritinius), jo iškrovimo metu krovinio gavėjas pastebėjo krovinio dalies sugadinimą ir šias aplinkybes nurodė 2018-01-26 Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) Nr. 002145, atlikus atžymą, kad iškrovimo metu aptikti 22 šlapi ritiniai.

Krovinio sugadinimo fakto ir žalos dydžio (8536,29 Eur) neginčija nei ieškovė, nei atsakovė, tačiau bylos šalys nesutaria dėl atsakingo už krovinio sugadinimą asmens. Atsakovės manymu, už krovinio, vežto pagal sutartį Nr. 2120, dalies sugadinimą yra atsakinga ieškovė. Tuo tarpu ieškovės teigimu, atsakingais laikytini krovinio siuntėjas arba krovinio gavėjas. Ieškovė, grįsdama savo teiginį, remiasi 2018-03-07 OOO „Aisis“ eksperto Andrea Alberi Ekspertų apžiūros aktu Nr. MA1803099. Atsakovės teigimu, nurodyta eksperto apžiūros akte pateikta išvada negalima remtis, kadangi ekspertizė atlikta praėjus nemažai laiko po krovinio sugadinimo, kitoje vietoje, nei buvo rastas sugadintas krovinys, neištyrus visų svarbių aplinkybių.

Nustatyta, kad krovinys buvo vežamas keliais tarptautiniu maršrutu Rusija – Italija, todėl iš krovinio vežimo kilusiems santykiams reguliuoti taikytinos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatos. Vadovaujantis CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunkčiu, vežėjas, priimdamas krovinį vežimui, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Analogiška pareiga buvo įtvirtinta ir Krovinio vežimo sutarties Nr. 2120 6 punkte, taip pat pažymint, kad ieškovui draudžiama vežti apgadintas prekes, prekes su pažeista pakuote. Kadangi vežėjas turi pareigą patikrinti jame vežti perduodamo krovinio ir pakuotės išorinę būklę, CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punkte įtvirtinta krovinio tinkamumo prezumpcija, pagal kurią jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė (kaip vežėjas) priimdama krovinį vežti važtaraštyje nenurodė, kad krovinio pakuotė buvo netinkamos būklės, todėl taikytina prezumpcija, kad krovinio perdavimo ieškovui vežti metu krovinio pakuočių būklė buvo tinkamai ir nepažeista. Vertintina, ar ieškovas nurodytą prezumpciją paneigė.

CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, vežėjas neatsako už krovinio sugadinimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Remiantis CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktu, jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus (CMR konvencijos 17 str. 4 p.).

Iš ieškovės procesinių dokumentų turinio darytina išvada, kad ieškovė siekia paneigti savo atsakomybės už krovinio sugadinimo prezumpciją remdamasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunkčiu (krovinys pagal savo savybes buvo netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus). Ieškovė remiasi 2018-03-07 OOO „Aisis“ eksperto Andrea Alberi Ekspertų apžiūros aktu Nr. MA1803099, kuriame nurodyta, kad visi apžiūrai pateikti 15 pergamentų yra sugadinti; žalos dydis yra 9976,89 Eur. Eksperto apžiūros akte taip pat nurodyta, kad krovinys buvo suvyniotas į kartoninę pakavimo medžiagą, ritinių galuose uždėti kartono lakštai, pritvirtinti pakavimo medžiagos lipnia juosta; ekspertams nebuvo pateikta jokių nuotraukų, padarytų krovinio pakrovimo arba iškrovimo metu; ant kiekvieno pergamentinio ritinio yra popierinė etiketė, kurioje nurodyta krovinį saugoti nuo drėgmės; visi sušlapę ritininių ruožai yra išsidėstę apie ritinių įvores, o išoriniai pergamento sluoksniai nepažeisti, tuo tarpu, jeigu ritiniai būtų sušlapę vežant, jiems būtų būdingas drėgmės plitimas nuo išorinių sluoksnių link įvorių; didžiausia tikimybė, kad krovinys sušlapo iki jo pakrovimo į autotransporto priemonę arba po iškrovimo į krovinio gavėjo sandėlį.

Visų pirma, atmestinas ieškovo teiginys, kad Ekspertų apžiūros aktas laikytinas kompetentingos institucijos sprendimu, kuriuo buvo išspręstas atsakingo už krovinio sugadinimą klausimas. Jokiame į bylą pateiktame tarpusavio susitarime šalys nesusitarė, kad vienos iš šalių paskirto eksperto išvada apie tikėtiną krovinio sugadinimo priežastį bus laikoma nenuginčijamu ir galutiniu klausimo dėl krovinio sugadinimo aplinkybių išsprendimu. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad su eksperto apžiūros aktu atsakovė po šio akto priėmimo sutiko, o ginčyti jame nurodytas išvadas pradėjo tik vėliau. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė minėtam eksperto apžiūros aktui nepritarė. Teismas taip pat nenustatė, kad vienos iš ginčo šalių iniciatyva paskirto eksperto išvada krovinio sugadinimo tikėtinai priežasčiai nustatyti ikiteisminėje stadijoje turėtų prima facie galią pagal galiojančius krovinio vežimo keliais santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Joks įrodymas byloje neturi teismui išankstinės galios, o sprendimas turi būti priimamas įvertinus visų įrodymų visetą ir nustačius kiekvieno įrodymo įrodomąją galią.

Remiantis žymomis 2018-01-26 CMR važtaraštyje Nr. 002145 krovinio sugadinimą gavėjas pastebėjo ir apie tai pažymėjo važtaraštyje 2018-02-05. Ekspertų apžiūros akte Nr. M1803099 nurodyta, kad krovinio apžiūra atlikta 2018-03-07, t.y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo krovinio sugadinimų pastebėjimo. Apžiūra buvo atlikta kroviniui esant ne transporto priemonėje, kurioje krovinys buvo vežamas, tačiau krovinio gavėjo Fornaroli Carta s.p.A. dengto sandėlio teritorijoje, išrūšiuotas pagal esamus sugadinimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas neturėjo jokių duomenų apie krovinio ir jo pakuotės būklę pakrovimo ir iškrovimo metu, kadangi, kaip nurodyta eksperto akte, ekspertui nebuvo pateikta jokių nuotraukų, padarytų krovinio pakrovimo arba iškrovimo metu. Taigi, krovinys buvo apžiūrėtas daug vėliau (po daugiau nei vieno mėnesio) nuo jo sugadinimo, dėl ko jo būklė, akivaizdu, jau buvo pakitusi nuo sugadinimų pastebėjimo momento, jis apžiūrėtas kitoje aplinkoje, nei buvo pastebėtas su sugadinimais, ekspertas rengdamas išvadą neturėjo vaizdinių įrodymų apie krovinio ir pakuotės būklę pakrovimo ir iškrovimo metu. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ekspertui apžiūrint krovinį, krovinio savybės nuo sugadinimo momento buvo pakitę, jis, tikėtina, buvo pradėjęs džiūti, todėl nėra pagrindo apžiūros metu padarytų eksperto pastebėjimų vertinti kaip fiksuojančių krovinio būklę krovinio iškrovimo (t.y. kai pirmą kartą buvo pastebėti krovinio sugadinimai) metu ir tinkamai atspindinčių labiausiai tikėtiną krovinio sugadinimo priežastį.

Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertų apžiūros akte pateikta išvada, jog didžiausia tikimybė, kad krovinys sušlapo iki jo pakrovimo į autotransporto priemonę arba po iškrovimo į krovinio gavėjo sandėlį. Tokia išvada teismas neturi pagrindo vadovautis, kadangi, visų pirma, byloje esantys įrodymai (krovinio gavėjo žyma važtaraštyje) patvirtina, kad krovinio sugadinimas (sušlapimas) buvo pastebėtas jau krovinio gavėjui iškraunant krovinį, taigi nėra pagrindo sutikti su teiginiu, kad krovinys sušlapo dėl gavėjo kaltės, t.y. po iškovimo į krovinio gavėjo sandėlį. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su eksperto išvada, kad krovinys sušlapo iki jo pakrovimo į autotransporto priemonę. Kaip minėta, ieškovas, turėdamas pareigą patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, krovinio priėmimo vežti metu nepastebėjo ir nenurodė jokių krovinio ir jo pakuotės netinkamumo vežimui, todėl nėra pagrindo teiginiui, kad krovinys buvo sušlapęs dar iki parkrovimo į ieškovo transporto priemonę. Be to, eksperto apžiūros akte nurodyta, kad krovinys buvo suvyniotas į kartoninę pakavimo medžiagą, ritinių galuose uždėti kartono lakštai, pritvirtinti pakavimo medžiagos lipnia juosta. Ekspertas nenustatė, kad įpakavimas būtų netinkamas, t.y. ritinai nevisiškai uždengti pakavimo medžiaga, pakavimo medžiaga suplyšusi ar pan. Pagal į bylą pateiktą krovinio siuntėjo – Troickio popieriaus fabriko – atsakymą į atsakovės 2018/05/07 el. paštu perduotą užklausą, bei eksperto išvadoje nurodytą ritinių išorės požymių aprašymą krovinys (popieriaus ritiniai) ir turėjo būti supakuotas tokiu būdu, kokiu jis buvo perduotas vežti, t.y. ritinius įpakavus į kartoną, ne mažiau kaip trimis sluoksniais, suklijuojant ištisai visus sluoksnius; pakuojant rulono galus, ant kiekvieno galo uždedant du kartono apskritimus, o ant užlenktų pakuotės galų priklijavus vieną kartotinį apskritimą. Iškovė aplinkybių, kad krovinys buvo supakuotas į pakuotę, atitinkančią reikalavimus gabenimui, nepaneigė (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad Krovinio vežimo sutartyje Nr. 2120 buvo nurodyta, kad vežamas yra popieriaus krovinys, transporto priemonės, kurios veš krovinį, turi būti hermetiškos. Eksperto išvadoje nurodyta, kad ant kiekvieno pergamentinio ritinio yra popierinė etiketė, kurioje nurodyta krovinį saugoti nuo drėgmės. Teismo vertimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvada, kad krovinio siuntėjas, kaip profesionalas popieriaus gamybos srityje ir atitinkamai turintis reikiamų žinių kokiu būdu įpakavus turi būti gabenamas popieriaus krovinys, ieškovui vežimui pateikė tinkamą, be defektų, pagal nacionalinio standarto GOST-o 1341-97 „Augalinis pergamentas. Techninės sąlygos“ reikalavimus įpakuotą krovinį.

Kadangi tiek krovinio vežimo sutarties sąlygose, tiek ant pačių krovinio pakuočių buvo nurodyta, kad krovinį sudaro popierius, kuris turi būti apsaugotas nuo drėgmės poveikio, ir nenustatyta, kad krovinys buvo paveiktas drėgmės iki jo pakrovimo momento, ieškovė (kaip vežėjas) turėjo užtikinti, kad vežant šį krovinį, jis nenukentėtų nuo drėgmės poveikio. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad krovinys buvo sugadintas iki jo pakrovimo arba po to, kai jis buvo iškrautas gavėjo. Kaip minėta, ieškovas, krovinį priėmė nepažymėdamas, kad krovinys ar jo pakuotė yra pažeistos, todėl taikytina CMR 9 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės. Remiantis sprendime nurodytais motyvais pripažintina, kad ieškovas neįrodė, kad krovinys buvo sugadintas siuntėjui jį netinkamai įpakavus ar gavėjui jį netinkamai laikant po iškrovimo, taigi nepaneigė savo kaltės dėl krovinio sugadinimo prezumpcijos.

CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Nustačius teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kad atsakovas priėmė tinkamos būklės ir tinkamai įpakuotą krovinį ir krovinio sugadinimai pastebėti tik krovinio iškrovimo metu, pripažintina, kad krovinys buvo sugadintas krovinio vežimo metu. Eksperto išvadoje nurodyta, kad apžiūrai pateiktiems 15 pergamento ritiniams padaryta žala sudaro 9976,89 Eur. Atsakovė nurodė, kad dėl krovinio sugadinimo atsiradusią žalą vertina 8536,29 Eur. Ieškovė su žalos dydžiu sutiko, jo neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad krovinio sugadinimas yra ieškovės veiksmų rezultatas, atsakovės priešieškinis tenkintinas iš ieškovės atsakovei priteistina 8536,29 Eur žalos atlyginimo.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įskaitymo

Kadangi šiuo sprendimu piniginės sumos priteistos tiek iš atsakovės ieškovei, tiek iš ieškovės atsakovei ir iš ieškovės atsakovei priteista suma (8536,29 Eur) viršija iš atsakovės ieškovei priteistą sumą (5404,62 Eur), iš šalių priteistos sumos įskaitytinos, iš viso iš ieškovės atsakovei priteistina 3131,67 Eur (8536,29 – 5404,62), o ieškovei iš atsakovės piniginių sumų nepriteistina.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus visiškai ir atlikus priteistų sumų įskaitymą, pagal kurį iš ieškovės atsakovei priteistina 3131,67 Eur (8536,29 – 5404,62), o ieškovei iš atsakovės piniginių sumų nepriteistina, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos penkių procentų dydžio metines palūkanos už priteistą 3131,67 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2018-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Tuo tarpu procesinės palūkanos iš atsakovės ieškovės naudai nepriteistinos, kadangi atlikus teismo sprendimu priteistų sumų įskaitymą, atsakovė nebeturti pareigos ieškovei sumokėti 5404,62 Eur sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos išsprendimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Nagrinėjamu atveju, tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti visiškai, todėl yra pagrindas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, o atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 61,00 Eur žyminio mokesčio, 1 000,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, 420,00 Eur dokumentų vertimo išlaidų, t.y. iš viso 1481,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateiktas 2018-08-06 mokėjimo nurodymas patvirtina 61,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, 2018-08-13 mokėjimo nurodymas patvirtina 420,00 Eur išlaidų už dokumentų, pateiktų ieškovo į šią civilinę bylą, vertimus, todėl šios išlaidos, t.y. iš viso 481,00 pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.

Į bylą taip pat pateikta 2018-06-18 advokato Edmundo Jonušo ieškovui išrašyta sąskaita už teisines paslaugas 1 000,00 Eur sumai. Atsakovės manymu, bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškovei neturėtų būti priteistos, kadangi nepateikti sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai ir nėra duomenų, kad tokias išlaidas patyrė būtent ieškovė.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Tokį išaiškinimą suponuoja tai, kad, pirma, tokiu būdu užtikrinama realaus pinigų sumokėjimo už konkrečioje byloje suteiktas konkrečias paslaugas kontrolė, t. y. kad kita šalis nebūtų priversta mokėti už advokatų kontoros suteiktas paslaugas, nesusijusias su nagrinėta byla. Antra, iš pažymos turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Nagrinėjamu atveju, iš ieškovės pateiktos 2018-06-18 sąskaitos už teisines paslaugas nėra galimybės nustatyti, už kokias teisines paslaugas, kokioje konkrečioje byloje sąskaita ieškovei išrašyta, kada (ar) ieškovė su advokatu atsiskaitė. Nesant nurodytų duomenų teismas negali ieškovės prašomų priteisti 1000,00 Eur išlaidų laikyti realiai ieškovo patirtomis išlaidomis, susijusiomis su šios bylos nagrinėjimu. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, ieškovės prašymas dėl 1000,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1301,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1089,00 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos ir 212,00 Eur išlaidos už dokumentų vertimą. Kadangi į bylą pateikti nurodytų išlaidų patyrimą patvirtinantys dokumentai ir išlaidos yra susiję su bylos nagrinėjimu, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1301,00 Eur – priteistina iš ieškovės atsakovės naudai.

Kadangi šiuo teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidos priteistos tiek iš atsakovės ieškovei, tiek iš ieškovės atsakovei ir iš ieškovės atsakovei priteista suma (1301,00 Eur) viršija iš atsakovės ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą (481,00 Eur), iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos įskaitytinos, iš viso iš ieškovės atsakovei priteistina 820,00 Eur (1301,00 – 481,00), o ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 str.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Ieškovė prašo skirti atsakovei 5000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės manymu, atsakovė, žinodama, kad ieškovė nėra atsakinga už krovinio sugadinimą pagal krovinio vežimo sutartį Nr. 2120, nepagrįstai ieškovei pareiškė priešieškinį, tokiu būdu sąmoningai veikdama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose pateikė melagingą ar sąmoningai klaidinančią informaciją apie faktines bylos aplinkybes, rėmėsi neautentiškais dokumentais, kitaip veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Vien tai, kad ieškovės manymu, atsakovės argumentai nepagrįsti, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė piktnaudžiavo procesine teise pareikšti priešieškinį. Be to, pažymėtina, kad teismas atsakovės priešieškinio argumentus pripažino pagrįstais ir priešieškinį tenkino. Remiantis išdėstytu, nenustačius būtinųjų CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų, nėra pagrindo atsakovės veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimą teise ir skirti jai CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudą. Todėl ieškovės prašymas skirti baudą atsakovei atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priešieškinį tenkinti.

Pakeisti teismo 2018-08-13 preliminarų sprendimą.

Priteisti iš ieškovės RAB „Logistika i Transport“, į. k. 241518, 3131,67 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt vieną eurą, 67 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3131,67 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2018-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 820,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „West Logistics“, į. k. 300909681, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė