Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

gynėjai-pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei Virginijai Bradulskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, be išsilavinimo, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013m. kovo 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-laisvės apribojimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams; 2) 2013m. gruodžio 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 182 str. 1d., 182 str. 1d., 302 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-1m. ir 10 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 3) 2014m. birželio 11d. Jonavos raj. apyl. teismo pagal LR BK 227 str. 4d., pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-1m. ir 11 mėn. l/a, 2015m. birželio 17d. Jonavos raj. apyl. teismo nutartimi nustatyta keliais įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka, galutinę bausmę nustačius-2m. ir 5 mėn. l/a, 2015m. liepos 21d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo pakeista 2015m. birželio 17d. Jonavos raj. apyl. teismo nutartis ir, pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str. nuostatas, galutinė bausmė nustatyta-1m. ir 8 mėn. l/a, 2015m. lapkričio 20d. lygtinai paleistas pagal 2015m. lapkričio 10d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 mėn. 26d. l/a; 4) 2019m. gegužės 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų, 2019m. liepos 19d. paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, atlikęs arešto bausmės laiką; 5) 2019m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-4 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, du paskutiniai teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, ir vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2020m. sausio 30d., apie 08⁴⁰ val., dienos metu, kaltinamasis J. B. ties pastatu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių(toliau-KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. V. P. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kaltinamojo J. B. vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0422, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 08⁴⁴ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 08⁵⁹ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, kaltinamasis J. B., įsiteisėjus 2019m. gegužės 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, 2019m. birželio 11d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis(kaltinamasis J. B.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2019m. rugpjūčio 14d., apie 16⁴⁰ val., dienos metu, ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), vėl vairavo transporto priemonę, t.y. automobilį „ Mitsubishi Carisma “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o po to, įsiteisėjus 2019m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam(kaltinamajam J. B.), kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui, 2020m. sausio 15d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis(kaltinamasis J. B.) tęsė savo nusikalstamą veiką ir minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2020m. sausio 30d., apie 08⁴⁰ val., dienos metu, ties pastatu, esančiu adresu: (duomenys neskeltini), vėl vairavo transporto priemonę, t.y. automobilį „ Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu jis(kaltinamasis J. B.) tyčia vengė atlikti teismo jam buvusią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis J. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 243 str., 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais liudytojų G. L. ir V. K. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 62-64, 77-79, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019m. gegužės 14d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-816-1072/2019(b.l. 45-50, t. 1), Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019m. gruodžio 17d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1638-517/2019(b.l. 51-57, t. 1), Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020m. balandžio 01d. informacinio pobūdžio pažyma dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo(b.l. 41, t. 1), su nuteistuoju J. B. sudaryto bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano išrašu(b.l. 42-43, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2020m. sausio 30d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 24, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-11, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-17, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 21, t. 1), 2020m. sausio 30d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 20, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi abiejų nusikalstamų veikų, iš kurių nusikaltimas, numatytas LR BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), o veika pagal LR BK 243 str.-tik prie baudžiamųjų nusižengimų(LR BK 12 str.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis J. B. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojo V. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. J. B. žino kaip probuojamąjį asmenį, kuris 2019m. gegužės 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., už ką pastarajam buvo paskirta 30(trisdešimties) parų arešto bausmė, LR BK 68 str. pagrindu kartu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui(iki 2022m. birželio 04d.). Be to, probuojamasis J. B. 2019m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu vėl buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., už ką pastarajam jau buvo paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas dviejų metų laikotarpiui, LR BK 68 str. pagrindu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones penkerių metų laikotarpiui(iki 2025m. sausio 07d.). Įsiteisėjus minėtiems nuosprendžiams, J. B. buvo įrašytas į probuojamųjų asmenų registrą. Pagal minėtą registrą su probuojamuoju J. B. privaloma bendrauti vieną kartą į mėnesį. Su probuojamuoju J. B. bendrauti teko penkis kartus, su kuriuo karantino laikotarpiu buvo bendraujama telefonu. Į probacijos skyrių J. B. kviečiamas visada atvyksta, atvyksta blaivus, tvarkingai apsirengęs, yra ramaus būdo. J. B. kalba lietuviškai ir supranta lietuvių kalbą, kuris tik nemoka rašyti jokia kalba, nes jo žiniomis yra bemokslis asmuo. Probuojamasis J. B. yra nedirbantis asmuo, kuris registruojasi Užimtumo tarnyboje, iš už valstybės mokamą pašalpą turėdamas atidirbti. Pagal asmens byloje esančius dokumentus matyti, kad probuojamasis J. B. 2019m. birželio 11d. ir 2020m. sausio 15d. buvo atvykęs į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių Ukmergėje, kur buvo pasirašytinai supažindintas su jam skirtais įpareigojimais bei baudžiamojo poveikio priemone. Probuojamajam J. B. buvo išsamiai paaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės, o probuojamasis įsipareigojo baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti be pažeidimų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis probuojamasis J. B. 2019m. rugpjūčio 14d., apie 16⁴⁰ val., vairavo automobilį „ Mitsubishi Carisma “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus(nustatytas 2,32 promilių girtumas), iš kurio buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nežiūrint į tai, 2020m. sausio 30d., apie 08⁴⁰ val., probuojamasis J. B. vėl vairavo automobilį „ Opel Vectra “, būdamas neblaivus(nustatytas 1,62 promilių girtumas). 2020m. vasario 05d. atvykęs į Probacijos tarnybą pasiaiškinti, probuojamasis J. B. prisipažino, kad vėl vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti jam jau buvo atimta. Atsižvelgiant į tai, kad probuojamasis J. B. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, vadovaujantis LR BK 74 str. 2 d. ir LR BK 243 str. pagrindu jis su pranešimu kreipėsi į Ukmergės raj. PK, siūlydamas probuojamajam J. B. pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę(b. l. 77-79, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019m. gegužės 14d. įsiteisėjusio nuosprendžio išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-816-1072/2019 matyti, kad kaltinamasis J. B. už vairavimo faktą, esant neblaiviam 2019m. balandžio 24d., buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir, pritaikius LR BK 64¹ str. nuostatas, nuteistas areštu 30(trisdešimčiai) parų, LR BK 67 str. 2d. 1p., 3d. ir 68 str. pagrindu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudostis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui(b.l. 45-50, 130-135, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019m. gruodžio 17d. įsiteisėjusio nuosprendžio išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1638-517/2019 matyti, kad kaltinamasis J. B. už vairavimo faktą, esant neblaiviam 2019m. rugpjūčio 14d., buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir, pritaikius LR BK 64¹ str., 75 str. nuostatas, nuteistas lygtinai laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, LR BK 67 str. 3d. ir 68 str. pagrindu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudostis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui(b.l. 51-57, 123-129, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio su nuteistuoju J. B. sudaryto bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano išrašo matyti, kad, įsiteisėjus 2019m. gegužės 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiui, kuriuo probuojamajam-kaltinamajam J. B., kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, pastarasis, 2019m. birželio 11d. atvykęs į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje, pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, o po to, įsiteisėjus 2019m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiui, kuriuo probuojamajam-kaltinamajam J. B., kaip asmeniui, vėl padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str 1d., buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui, pastarasis, 2020m. sausio 15d. atvykęs į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje, vėl pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės(b.l. 42-43, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2020m. sausio 30d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad, 2020m. sausio 30d., apie 08⁴⁰ val., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu M. E. Ukmergės mieste, Gedimino gatvėje buvo pastebėtas automobilis „ Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tikrinant per duomenų bazes, paaiškėjo, kad automobilis nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Patikrinimui sustabdžius minėtą automobilį prie ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad už automobilį vairavo pil. J. B., kuris paaiškino, jog automobilis neapdraustas, o jis pats neturi vairuotojo pažymėjimo, nes niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Bendravimo su vairuotoju metu, iš pastarojo burnos sklido alkoholio kvapas, todėl buvo nutarta patikrinti vairuotojo-pil. J. B. blaivumą. Du kartus atlikus kaltinamojo J. B., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 16⁴² val., pastarajam buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 17⁰¹ val., metu,-2,32 promilės girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad išvakarėse vartojo alkoholį. Automobilį vairavęs asmuo J. B. buvo perduotas atvykusiems operatyvinės grupės tyrėjams, o automobilis priverstinai buvo nutraluotas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 24, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra ties namu adresu: (duomenys neskelbtini), šalia kurio ant važiuojamosios kelio dalies, kelktaštyje yra matomas stovintis automobilis „ Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio apžiūros metu nustatyta, kad vairuotojo pusėje nėra dalies durelių apdailos, o ties galiniu langeliu apdaila yra atlaužta, kuri yra atlenkta keleivio puės galinėse durelėse. Automobilio priekinis dangtis yra įlenktas, pats automomobilis yra apibraižytas, matomos rūdys. Atidarius keleivio pusės priekines dureles, matoma tuščia dėtuvė. Apžiūrėjus įvykio vietą, įkalčių, turinčių reikšmės bylos tyrimui, nepastebėta(b.l. 9-17, t. 1).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitų matyti, kad, 2020m. sausio 30d. du kartus atlikus kaltinamojo J. B., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 16⁴² val., pastarajam buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 17⁰¹ val., metu,-2,32 promilės girtumas(b.l. 21, t. 1). Minėti duomenys buvo užfiksuoti ir 2020m. sausio 30d. surašytame neblaivumo nustatymo akte(b.l. 20, t. 1).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis J. B. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2019m. balandžio 23d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam J. B. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 20-21, t. 1), kuris, pagal du ankstesniuosius teismo nuosprendžius, t.y. 2019m. gegužės 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį ir 2019m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transpoto priemones atitinkamai trejų ir penkerių metų laikotarpiui, Savivaldybių probacijos skyriuje pasirašytinai buvo supažindintas su teisinėmis pasekmėmis nevykdant jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau šių salygų nevykdė ir vėl neblaivus sėdo už automobilio vairo(b.l. 41-43, 45-57, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo J. B. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 243 str., požymius, t.y. vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, tiek ir nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime pagal LR BK 281¹ str. patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo J. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis J. B. padarė dvi veikas, iš kurių nusikaltimas, numatytas LR BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), o veika pagal LR BK 243 str.,-tik prie baudžiamųjų nusižengimų(LR BK 12 str.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo J. B. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs penkis kartus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, eilinį kartą neblaivus sėsdamas už vairo, visiškai negalvojo apie savo šeimą ir jos teisėtus interesus(pastaba: kaltinamojo šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai, iš kurių du septyniolikos metų dvyniai turi neįgalumą), nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, tik 2019m. liepos 19d. grįžęs iš įkalinimo vietos, kur už analogišką nusikaltimą atlikinėjo jam paskirtą arešto bausmę pagal 2019m. gegužės 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, nes po to antrą kartą vėl būdamas lygtinai nuteistas už analogišką nusikaltimą pagal 2019m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, šioje baudžiamojoje byloje vėl yra kaltinamas naujų veikų teisingumui ir transporto eismo saugumui padarymu(b.l. 113-164, t. 1). Kaltinamasis J. B. jam inkriminuojamas naujas veikas padarė, dar neišnykus ir nesant panaikintam teistumui už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis J. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijose už padarytas veikas numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamajam J. B. abi inkriminuojamos veikos yra tyčinės, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, naujas nusikalstamas veikas padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo metu, ne vieną kartą buvusiam baustam ir administracine tvarka, kuris niekur oficialiai nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo(b.l. 165-180, t. 1, b.l. 29, t. 2), už padarytas veikas yra paskirtinos tik sankcijose numatytos griežčiausios bausmių rūšys(areštas pagal LR BK 243 str.), pastarosios bausmės atžvilgiu taikant bausmių keitimo taisykles(LR BK 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “), ir terminuotas laisvės atėmimas(LR BK 281¹ str. 1d.), nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo J. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka, paskirtiną galutinę bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Prie šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtinos didesnės bausmės dalinio sudėjimo būdu yra pridėtina neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pagal ankstesnįjį 2019m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį(LR BK 64 str. 3d.). Nustatydamas paskirtinos galutinės bausmės dydį, teismas kartu atsižvelgia ir į kaltinamojo šeimyninę padėtį(b.l. 31-33, t. 2).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. B., kaip asmuo, niekada nebuvęs įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, 2020m. sausio 30d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, jau esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, nes pagal paskutinįjį įsiteisėjusį 2019m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1638-517/2019m. kaltinamajam J. B., kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui(b.l. 123-129, t. 1).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. B. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis J. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. pakartotinai vairuodamas kelių transporto priemonę neblaiviame stovyje, kuris, kaip praeityje jau ne vieną kartą administracine tvarka ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą be teisių, buvęs baustas asmuo, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu turėjo ir galiojančias nuobaudas(b.l. 165-175, t. 1), teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo J. B. padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam, kaip asmeniui, piktybiškai nenorinčiam paklusti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas maksimalus įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį J. B. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas lengvasis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2020m. vasario 13d. nutarimu buvo grąžintas faktiniam šios transporto priemonės valdytojui(savininkui)-pil. G. L. pagal pastarojo rašytą prašymą(b.l. 66-71, t. 1).

Iš byloje esančioje VĮ „ Regitra “ išduotoje pažymoje užfiksuotos informacijos apie pasikeitusių duomenų dėl transporto priemonės priklausomybės registravimą matyti, kad pagal pranešimą apie transporto priemonės pardavimą nuo 2020m. sausio 17d. automobilio „ Opel Vect-

ra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra nurodomas pil. G. L., minėtą automobilį įsigijęs iš buvusios transporto priemonės savininkės-pil. V. P.(b.l. 23, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo J. B. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Be to, LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.). Liudytojas G. L., duodamas parodymus byloje, kurie, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti teisminio bylos proceso metu, parodė, kad automobilį „ Opel Vectra “, kurį jis neseniai buvo nusipirkęs iš vieno moters, gyvenančios Ukmergės rajone, kurį jis vertina ne daugiau kaip 150,- Eur. suma, nes automobilis yra senas, 2020m. sausio mėn. pabaigoje buvo paskolinęs(davęs) kaltinamajam J. B. išbandyti, nes, pasak liudytojo, pastarasis galvojo šį automobilį iš jo pirkti. Liudytojo G. L. teigimu, su kaltinamuoju J. B. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, nes pastarasis dar nebuvo apsisprendęs dėl automobilio pirkimo. Be to, liudytojas G. L. nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie tai, ar kaltinamasis J. B. turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis, perduodamas savo automobilį kaltinamajam J. B. išbandyti, buvo įsitikinęs, jog šis vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau apie tai, kad pastarasis sės už vairo būdamas neblaivus, jis nieko nežinojo(b.l. 62-64, t. 1). Nors pats kaltinamasis J. B. teismo posėdžio metu nurodė ir kitokias pasinaudojimu jam nepriklausančiu automobiliu aplinkybes, tačiau duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkui G. L. būtų žinoma, jog įvykio dieną kaltinamasis J. B., būdamas neblaivus sėdo už jam priklausančio automobilio vairo, byloje nėra.

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo J. B. vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam J. B. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto lengvojo automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo J. B. vairuoto automobilio „ Opel Vectra “ vidutinė kaina(su PVM) Lietuvoje yra 690,- Eur.(šeši šimtai devyniasdešimt eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 40). VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta automobilio

„ Opel Vectra “ vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „ vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu “(žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų „ Opel Vectra “ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius automobilio gamybos metus, automobilio nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus). Nors šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis J. B., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje ir nėra, tačiau, atsižvelgiant į aukščiaus paminėtas aplinkybes, vertintina, jog negalima laikyti, kad interneto svetainėje http://www.emprekis.lt nurodoma automobilio „ Opel Vectra “ vidutinė kaina Lietuvoje yra būtent tokia pati, kaip ir kaltinamojo J. B. vairuoto automobilio „ Opel Vectra “ kaina. Priešingai, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2020m. sausio 30d. kaltinamojo J. B. vairuotą automobilį „ Opel Vectra “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) parodymus byloje davęs liudytojas G. L., kaip transporto priemonės savininkas, pasak kurio, automobilis buvo jau senas(pastaba: VĮ „ Regitra “ duomenimis automobilis pirmą kartą buvo registruotas 1997m.), maksimaliai vertina tik 150,- Eur.(vieno šimto penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma. Kadangi kaltinamasis J. B. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.) ir įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, iš kaltinamojo J. B. yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma ne pagal interneto svetainėje http://www.emprekis.lt nurodomą automobilio „ Opel Vectra “ vidutinę kainą Lietuvoje, o pagal paties transporto priemonės savininko nurodytą automobilio vertinimą(kainą)(LR BK 67 str. 2d. 7p., 72 str. 5d.). Tuo tarpu automobilis yra grąžintinas jo teisėtam savininkui-pil. G. L., kuriam minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2020m. vasario 04d. informacinio pobūdžio pažymos dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-04376-20 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2020m. vasario 04d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl lengvojo automobilio „ Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis J. B., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 60,- Eur.(šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2019m. spalio 21d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 16-ST2-184 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 25-39).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Transporto priemonės savininkas-pil. G. L. dar ikiteisminio tyrimo metu pagal 2020m. vasario 21d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė AB bankas „ Swedbank “ mokėjimo nurodymą Nr. 122, iš kurio matyti, kad pastarasis minėtą dieną į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jam priklausančio lengvojo automobilio „ Opel Vectra “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 60,- Eur.(šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 72-74, t. 1). Kadangi gera valia buvo atlygintos policijos patirtos priverstinio kelių transporto priemonės nuvežimo išlaidos, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti lengvojo automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 243 str., 281¹ str. 1d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 243 str.-areštu 30(trisdešimčiai) parų;

-pagal LR BK 281¹ str. 1d.-laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 4d. pagrindu, pritaikius LR BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ nuostatas, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, arešto bausmę pakeitus į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, galutinę bausmę paskirti šešis mėnesius ir penkiolika dienų laisvės atėmimo.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam J. B. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir šioje baudžiamojoje byloje laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams ir dešimčiai dienų.

LR BK 64 str. 1 ir 3d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėti 2019m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti septynis mėnesius ir dešimt dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo J. B. sulaikymo dienos, jį suimant.

LR BK 67 str. 3d. ir 68 str.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, penkeriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam J. B. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 150,- Eur.(vieno šimto penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino lengvojo automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Daiktinius įrodymus-automobilį „ Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pil. V. P. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-pil. G. L., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.