Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškovo ieškinį nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų teismui nepateikė. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

5. Bylos medžiaga nustatyta, kad D. K. ir A. K. yra šalių vaikai. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3743-1069/2010 buvo patvirtinta šalių pasirašyta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jiems teikiamo išlaikymo. Šalys susitarė, kad atsakovė sūnų išlaikymui mokės po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymo dydį iki 220 Eur. Atsakovė savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepateikė.

7. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

9. Analizuojant šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir tai, kaip jie pasikeitė nuo 2020-10-06, pirmiausia, įvertintini objektyvūs duomenys, kurių, teismo vertinimu, grįsti (teikiant atitinkamus įrodymus) nėra būtina, nes tokie duomenys laikytini visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vaikams augant, jų poreikiai natūraliai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismui 2020 metais priimant spendimą, kuriuo šalių nepilnamečiams vaikams buvo priteistas 150 Eur išlaikymas, akivaizdu, kad pasikeitė ne tik vaikų užimtumas, jiems vystantis, bet neabejotinai išaugo natūralūs vaiko poreikiai (suvartojamo maisto, naudojamos aprangos kiekis ir pan.). Išaugus minėtiems poreikiams, pasikeitus (padidėjus) vaikų užimtumui, atitinkamai padidėjo ir tam reikalingų patenkinti piniginių lėšų dydis, šiam dydžiui išaugant. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų lėšų suma per dviejų metų laikotarpį padidėjo ne tik dėl to, kad padidėjo vaikų poreikiai, bet ir dėl objektyvios priežasties – rinkos sąlygų pasikeitimų, kas neabejotinai atsiliepė kainų padidėjimui, o tai, savo ruožtu, vaikų išlaikymui reikalingos sumos dydžiui.

11. Be to, kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

12. Teismas atkreipia dėmesį, jog, nagrinėjamu atveju, konstatuota, kad natūraliai (vaiksms augant) pasikeitė šalių vaikų poreikiai, be to, padidėjo kainos maisto, prekių ir paslaugų pirkimui. Būtent pastaroji aplinkybė (apie kainų padidėjimą) yra visuotinai žinoma aplinkybė, nereikalaujanti įrodinėjimo.

13. Ieškovas pagrindė vaikų išlaikymui tenkančias išlaidas, iš kurių matyti, kad ieškovo ir atsakovės vaikų išlaikymui reikalingos piniginės lėšos: maistui, aprangai, baldams, lavinimui ir t.t. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga iki 500 Eur dydžio suma. Pažymėtina, kad minėto dydžio suma nesiekia net MMA. Dėl to, ieškovo nurodytos ir teismo nustatytos bylos aplinkybės bei pateikti įrodymai ir visuotinai žinomos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad šalių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga 500 Eur dydžio suma.

15. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad šalys turi nekilnojamojo turto, automobilius. Duomenų apie šalių, galbūt, turimas sveikatos problemas nepateikta. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra jauno ir darbingo amžiaus.

16. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

17. Šalys nepateikė įrodymų apie tai, jog jų darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jos (šalys) turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šalių turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jie negali lygiomis dalimis teikti vaikams jų poreikių atitinkančio išlaikymo.

18. Pažymėtina, kad dalį vaikui išlaikyti reikalingos sumos dengia valstybė, išmokėdama ieškovui (jo ir atsakovės vaikų naudai) 161 Eur sumą. Dėl to, spręstina, kad šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, teikiant ir skiriant likusios sumos dalį, vienam vaikui 419,50 Eur (1000 Eur – 161=839:2=419,50 Eur).

19. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį įrodė, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies Priteistas išlaikymas didintinas iki 210 Eur sūnų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus bei užtikrins šalių nepilnamečių vaikų poreikius bei šalių galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas minimoje nutartyje pažymėjo, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (2022-06-15).

21. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju skirtinas ieškovas.

22. Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

24. Ieškovė už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovas prašė priteistiną iš atsakovės išlaikymo sumą padidinti nuo 300 Eur iki 440 Eur, t.y. 140 Eur dydžio suma (abiems vaikams), o teismas nusprendė minėtą sumą padidinti 120 Eur suma, todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra patenkinta 86 procentai ieškinio reikalavimų. Atitinkamai atmesta 14 procentų reikalavimų. Todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 27,86 Eur žyminio mokesčio (120 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 86 proc.).

25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovės priteistina minėtų išlaidų dalis – 11,56 Eur (13,44 Eur x 86 proc.) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3743-1069/2020 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos sūnums D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2022-06-15) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams skirtų piniginių lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 27,86 Eur žyminio mokesčio, 11,56 Eur pašto išlaidas, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5662 – pašto išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.