Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, tačiau J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirba UAB „T.“ vairuotoju, neteistas, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnį pagal laidavimą 1 metams už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 14 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus:

jis 2025 m. lapkričio 16 d., apie 15.55 val., kelyje Nr. A1 (Vilnius - Kaunas - Klaipėda) 299,2 kilometre, Gobergiškės k. ribose, Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo sunkiasvorę transporto priemonę „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,72 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis J. P. prisipažino, kad vairavo sunkiasvorį automobilį su priekaba neblaivus, jo vairavimo neblaiviam aplinkybes patvirtina vaizdo įrašų apžiūros protokolų turinys, kur užfiksuotas J. P. automobilio vairavimas ir 2,72 promilių neblaivumo nustatymas, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolo turinys bei kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, teismas aptartais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis J. P. 2025 m. lapkričio 16 d., apie 15.55 val., Gobergiškės k. ribose, Klaipėdos r., vairavo sunkiasvorę transporto priemonę „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,72 promilių neblaivumas. J. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja sunkiasvorę transporto priemonę su priekaba, būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019, 2K-212-594/2024). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi.

Kaltinamasis J. P. padarė nesunkų nusikaltimą, būdamas neblaivus, vairavo sunkiasvorį automobilį su priekaba dienos metu automagistralėje, sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, nors jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už padarytą analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be to, anksčiau patrauktas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam Prancūzijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, taip pat Lietuvoje nuo 2021 metų iki 2025 metų ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus, kas rodo, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys J. P. gyvenime, todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad J. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be išdėstyto, pažymėtina ir tai, kad BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Nors V. G. formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytus reikalavimus, yra kaltinamojo J. P. sugyventinė, neteista, charakterizuojama teigiamai, vykdo individualią veiklą, administracine tvarka nebausta, pasak pačios, ji alkoholio visai nevartoja, tačiau iki šiol per 6 bendrus gyvenimo metus jos daroma įtaka nesustabdė kaltinamojo nei nuo administracinių nusižengimų, nei nusikaltimų darymo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ji ateityje galės užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikaltimų, ir tai teismui leidžia daryti išvadą, kad V. G. yra netinkama laiduotoja.

Taigi nesant būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kaltinamojo J. P. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl prašymas atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys bausmės rūšys – bauda, areštas ir laisvės atėmimas, tačiau teismas mano, kad švelniausios bausmės rūšies – baudos, paskyrimas pernelyg apsunkintų ir taip sunkią kaltinamojo, kuris gauna minimalų darbo užmokestį, finansinę padėtį bei prieštarautų anksčiau aptartai bausmės paskirčiai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. P. padarė nesunkų nusikaltimą, dienos metu autostradoje vairavo sunkiasvorį automobilį su priekaba, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje buvo mažiausia 2,72 promilių etilo alkoholio), tokiu elgesiu sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, jam skirtina švelnesnė už laisvės atėmimą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant už sankcijos minimumą didesnį jo dydį, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas 2025 m. lapkričio 16 d. 16.03 val. iki 2025 m. lapkričio 17 d. 11.46 val. (1 diena).

Arešto bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai J. P. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant J. P. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, be nuteistojo priežiūros vykdančios institucijos leidimo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholį, taip pat jam skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Atsižvelgiant į tai, kad J. P. padarė nusikalstamą veiką, būdamas neblaivus, vairavo sunkiasvorį automobilį su priekaba dienos metu automagistralėje, sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise, nustatant BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą artimą vidurkiui terminą.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 pažymėta, kad šioje normoje įtvirtintu konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (ir turto konfiskavimo) klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019). Be to, teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Sprendžiant aptariamą klausimą, teismų praktikoje yra ir tokių atvejų, kai konfiskuojamas ir 77 170 Eur automobilis (Klaipėdos apygardos teismo apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-360-2020 - nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, vairuotojas kaltu neprisipažino, anksčiau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje bei už vairavimą būnant neblaiviam), taip pat išieškota visa konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti 40 090 Eur pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019 – asmeniui nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, jis vairavo automobilį Vilniuje, gatvėje, kurioje itin intensyvus transporto priemonių judėjimas, anksčiau nebuvo teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam).

Kaip jau minėta, J. P. automobilį vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje buvo mažiausia 2,72 promilių etilo alkoholio), dienos metu, eismo požiūriu labai judriame kelyje - automagistralėje, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, todėl automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau iš AB „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, jog automobilio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas UAB „T.“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „T.“ būtų žinoma, jog J. P., naudodamasis minėtu automobiliu su puspriekabe, darys nusikaltimą. Taigi konfiskuoti automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), natūra nėra galimybės, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. P. turi būti išieškoma šio automobilio vertė.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Renault“ vertė yra 17 460 Eur, puspriekabės „Schmitz Cargobull“ vertė yra 7 954 Eur, bendra vertė yra 25 414 Eur, tačiau, teismo nuomone, tokios sumos išieškojimas iš kaltinamojo J. P. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, pragyvena iš minimalaus atlyginimo, kita vertus, savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) bendros vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 6 000 Eur, išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. P. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 8 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant J. P. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, be nuteistojo priežiūros vykdančios institucijos leidimo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2025 m. lapkričio 16 d. 16.03 val. iki 2025 m. lapkričio 17 d. 11.46 val. (1 dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš J. P. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų).

J. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

J. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.