Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ atstovui advokatui L. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,YIT Lietuva“ atstovei V. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą ir perėjusi į rašytinį procesą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauropolis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,YIT Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žala ieškovės pastatui buvo padaryta išimtinai dėl atsakovės vykdytų griovimo darbų, kadangi atsakovė nevykdė projekte numatytų pareigų bei pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad nebūtų pabloginta ieškovės pastatų techninė būklė, o atlikti griovimo darbai nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ieškovės valdomiems pastatams. Atsakovė yra statybos darbų rangos rinkoje veikiantis profesionalas, privalėjo įvertinti ieškovei priklausančių pastatų būklę, griovimo darbų įtaką ieškovės pastatams, numatyti ir įgyvendinti priemones, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė. Atsakovė neteisėtai demontavo lietaus nuotekų surinkimo sistemą. Būtent ši aplinkybė sąlygoja ieškovei priklausančių pastatų rūsio patalpų drėkimą ir būtinybę atlikti pamatų hidroizoliaciją. Atsakovė, sutikdama atlyginti dalį ieškovės patirtų nuostolių, iš esmės pripažįsta savo atsakomybę už kilusią žalą.

Dėl atsakovės griovimo darbų ieškovės išlaidos sudarė 166 635,11 Eur. Išlaidų faktą patvirtina UAB „Jordis“ 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros. Už darbus ieškovė jai yra atsiskaičiusi. Šalinant atsakovės sukeltą žalą buvo atliekami šie darbai, susiję su pastato hidroizoliacija: a) teritorijos aptvėrimas; b) HEA160/8000 sijų sukalimas su poliakale; c) medinių skydų montavimas į tarpus tarp atraminių sijų; d) grunto iškasimas ir pervežimas teritorijoje; e) sienos paruošimas hidroizoliavimui; f) sienos hidroizoliavimas; g) medinių skydų tarp atraminių sijų išmontavimas; h) grunto užkasimas trambavimas su užvežimu; k) HEA160/8000 sijų išmontavimas su poliakale. Šalinant atsakovės sukeltą žalą buvo atliekami šie, su pastato remontu susiję darbai: a) pažeistų sienų išardymas; b) gruzo išvežimas, pridavimas; c) mūro darbai su papildomu sienų surišimu; d) vidaus patalpų pelėsio naikinimas; e) vidinės sienos apdailos atstatymas; f) stogo remontas; g) sugadintos skardos atstatymas.

Vykdant griovimo darbus ir nugriovus besiribojantį atsakovei priklausantį pastatą ieškovės pastato siena liko neapsaugota. Atsakovė, vykdydama griovimo darbus, demontavo lietaus nuotekų tinklus ir neišsprendė lietaus vandens nuvedimo. Atsakovei keičiant žemė sklypo dalies, besiribojančios su ieškovės pastatu, reljefą, dalis ieškovės pastato sienos buvo užkasta, kas sąlygojo būtinybę hidroizoliuoti ne tik pastato rūsio sieną, bet ir papildomai gruntu užpiltą ieškovei priklausančio pastato sienos dalį. Atsakovė taip pat apgadino ieškovei priklausantį pastatą, t. y. buvo išmuštos angos sienoje, atsirado deformaciniai plyšiai, buvo pažeista rūsio perdanga. Atsakovė veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl dėl jos kaltės buvo pažeisti ieškovės interesai ir patirti nuostoliai.

Atsakovė atliko griovimo darbus pagal Griovimo projektą ir Technologijos projektą. Atsakovė įvertino esamą pastatų būklę, įgyvendino priemones, kad nebūtų padaryta žala ieškovės pastatams, ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl griovimo darbų atlikimo ir/ar žalos jai priklausantiems pastatams.

Rengiant Griovimo projektą, Technologijos projektą ir atliekant griovimo darbus buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovei priklausantys pastatai nuo 2006 metų stovi nenaudojami, yra prastos būklės ir atskiru projektu bus restauruojami. Griovimo projekte nurodytos kompensacinės priemonės, kurių, kaip teigia ieškovė, nenumatė atsakovė, yra skirtos užtikrinti konstrukcijų ir grunto stabilumą kaimyniniame sklype ar pastato dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esantis 2016 m. gruodžio 22 d. susitarimas (toliau – ir Susitarimas) patvirtina, kad tarp ieškovės UAB ,,Tauropolis“ ir atsakovės UAB ,,YIT Lietuva“ buvo sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo vykdant rekonstrukcijos ir/ar statybos darbus Vilniaus m. esančiame žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Susitarimo 10 punkte šalys susitarė, jog tam, kad ieškovė galėtų pradėti rekonstrukcijos darbus jos įgytame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir/arba pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė atliks dalies pastatų, pažymėtų Susitarimo priede Nr. 2 „Griovimo zonos projektas“ griovimo darbus, ieškovė sumokės už tai atsakovei 45 000 Eur. Šalys 12 punktu susitarė, kad visos susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos, esančios kiekvienos iš šalių žemės sklypo dalyje, nustatytoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje, yra kiekvienos iš šalių nuosavybė (CBP-316, priedas Nr. 1).

Atsakovė už atliktus griovimo darbus ieškovei 2018 m. spalio 23 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 3309274 54 450 Eur sumai, vadovaudamasi atliktų darbų aktu Nr. 1 už 2018 m. spalio mėn. Byloje esantis ieškovės atsakovei adresuotas 2019 m. sausio 14 d. raštas dėl PVM sąskaitos faktūros grąžinimo patvirtina, kad ieškovė, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Susitarimo 10 punktu nesutinka apmokėti atsakovei už griovimo darbus 54 450 Eur, pažymėdama, jog sutarta dėl 45 000 Eur, o kad ši suma be PVM, nėra nurodyta, todėl grąžino išrašytą PVM sąskaitą faktūrą atsakovei (DOK-20845, priedas Nr. 8).

Byloje pateiktas 2015 metų Griovimo projektas (toliau – ir Griovimo projektas) ir 2018 m. kovo 23 d. Technologinis projektas, pagal kuriuos atsakovė turėjo atlikti/atliko griovimo darbus. Griovimo projektą parengė atestuotas statinio projekto vadovas V. B. (kval. atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Griovimo darbus atliko atestuotas rangovas UAB,,Eviteks”, kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Griovimo darbų techninę priežiūrą atliko techninis prižiūrėtojas G. G., kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame projekte numatyta pastato dalis, kurios yra arti esamų išsaugomų pastatų dalių, ardyti rankiniu būdu.<...> Ardoma rankiniu būdu elektriniais – pneumatiniais prietaisais. Griovimo projekte pažymėta ieškovei priklausančių pastatų būklė, t. y. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinio nusidėvėjimo būklė – 29 proc., pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinio nusidėvėjimo būklė – 70 proc. Aiškinamojo rašto Bendrojoje dalyje nurodyta, kad rengdamas technologinį darbų vykdymo projektą rangovas kartu su užsakovu privalo įvertinti liekančių pastatų eksploatavimo galimybę ir numatyti visas reikalingas priemones, kad pastatas galėtų būti saugiai naudojamas ateityje ir atitiktų esminius statinio reikalavimus pagal galiojančius norminius teisės aktus. Pagal projektą rangovas privalo numatyti priemones (atlikti skaičiavimus ir numatyti kitas kompensacines priemones), užtikrinančias esamų statinių stabilumą. <...>. Ardant konstrukcijas vietose, kur pastato dalies konstrukcijos – šalia gretimo liekančio pastato, užtikrinti, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, t. y. numatyti kompensacines priemones, kurios užtikrintų esamų konstrukcijų ir grunto stabilumą kaimyniniame sklype ar pastato dalyje. Užtikrinti, kad ardomos pastato dalys nepatektų už statybvietės ribų (CBP-316, priedas Nr. 2).

Byloje pateiktas administracinio pastato 11b3p (duomenys neskelbtini) ir administracinio pastato 19B1P BEI gamybinių pastatų 20P2P, 22P1P, 23P1P, 24P1G (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2018 m. kovo 23 d. Technologinio griovimo projektas (toliau – ir Technologinis projektas), kurio XIII dalyje pažymėta, kad vykdant griovimo darbus kaimyninių teritorijų naudotojai nepatogumų nepatirs. Priėjimai ir privažiavimai jiems nebus apriboti. Sklype yra kito savininko esami statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Plane žymimi 21P2p ir 18B4p) sujungti su griaunamais pastatais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esama būklė prasta ir juos savininkas numato rekonstruoti <...>. Griovimo darbai 5 metrų atstumu nuo esamų negriaunamų pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti vykdomi rankiniu būdu (DOK-20845, priedas Nr. 12).

Byloje esantis 2017 m. sausio mėn. Techninis projektas patvirtina, kad atsakovė, nugriovusi statinį, vietoj jo planavo statyti naujus pastatus – Daugiabučius gyvenamuosius namus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Techninio projekto turinys patvirtina, kad pagal šį projektą statydama naują statinį atsakovė turėjo teisę demontuoti žemės sklypo dalyje esančias susisiekimo ir inžinerines komunikacijas (DOK-20845, priedas Nr. 15).

Projektai 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo įvertinti eksperto UAB ,,SKPT“, Bendrosios ekspertizės akte Nr. 258-1-21 daryta išvada dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams, išvadoje nurodyta, kad Techninio projekto sprendimams galima pritarti, buvo išduotas statybos leidimas (DOK-20845, priedas Nr. 18, 19).

Byloje pateiktas Statybos darbų žurnalas, kuris patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. kovo 15 d. griovimo darbus atliko atestuota įmonė, buvo atliekama griovimo darbų techninė priežiūra (DOK-20845, priedas Nr. 6).

Byloje pateiktas antstolio I. G. 2017 m. gruodžio 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-17-1951, jame pažymėta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalyvaujant patalpų savininkų UAB „YIT Kausta“ ir UAB „Tauropolis“ atstovams buvo apžiūrėtos besiribojančios patalpos. Patalpų būklė užfiksuota nuotraukose ir vaizdo įraše, t. y. užfiksuota, kad pastatų pietinėje pusėje jokios lietaus nuotekų sistemos nebuvo, atžeminių pastatų ir rūsių sienos šlapo ir iro, administracinio pastato sienos buvo įskilę iki griovimo darbų pradžios. Griovimo darbų metu įgriautą rūsio perdangą ir pažeistą stogą UAB „YIT Kausta“ atstatė (DOK-20845, priedas Nr. 1). 2023 m. spalio 30 d. atsakovė teismui pateikė visas antstolio darytas nuotraukas, iš kurių matyti patalpų būklė iki atsakovės atliktų griovimo darbų (DOK-25449).

Antstolio A. B. 2017 m. gruodžio 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/17/68 nurodyta, kad konstatavimo metu apžiūrimi pastatai, fiksuojama jų būklė, faktinių aplinkybių konstatavimo metu daromas vaizdo įrašas (CBP-316, priedas Nr. 3, o taip pat DOK -23855 priedai) .

Antstolio A. B. 2018 m. gegužės 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/18/23 nurodyta, kad rūsio patalpos gale, viršutinėje jos dalyje, matyti pramušta anga, kuri yra netaisyklingos formos, iš kraštų aptrupėjusi. Ties atsivėrusia anga, ant patalpos grindų, matyti sukritusios plytų, tinko nuolaužos. Apžiūrima pastato dalis, prie kurios yra jau atlikti griovimo darbai ir supilta susmulkinta statybinių atliekų krūva. Iš kiemo pusės apžiūrima pastato dalis, konstatuota, kad lauko sienoje nėra dalies virš viršutinės eilės plytų (virš akmeninės sienos), o už pirmame aukšte esančių durų atbraila pasvirusi ir apgriuvusi (DOK-22522, priedas Nr. 1).

Antstolio A. B. 2018 m. liepos 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/18/26 pažymėta, kad apžiūrint lauko sieną (kuri buvo priblokuota su nugriautu pastatu) konstatuotina, kad sienoje besiribojančioje su nugriautais pastatais matyti įtrūkimai ir skilimai. Dalis sienos sudrėkusi. Sienoje, kurioje įrengti langai, ties lubomis matomi įtrūkimai, ties kampu su kita siena, kampe, matomi įtrūkimai (DOK-22522, priedas Nr. 2).

Antstolio A. B. 2018 m. liepos 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/18/28 konstatuota, kad statybų pusėje, skliauto formos lubose matyti lubų taisymas, matyti sudrėkusios skliauto dalys. Patalpoje R-5 sudrėkusios lubos ir sienos. Patalpoje R-6 matyti įrengtų durų fragmentas, kurias atidarius matyti pamatuose esanti niša, kuri iš išorinės pusės uždengta presuota plokšte. Šios nišos šonai sudrėkę, apatinėje nišos dalyje matyti nuplautas į pastato vidų gruntas. Ant šios patalpos grindų taip pat matosi sunešto, dar drėgno, grunto, kuris nuplukdytas ir į tolimesnes patalpas. Taip pat ties laiptine matyti sudrėkę sienos ir ant grindų matyti išplauto grunto sluoksnis. Pastato pirmame aukšte patalpose, plane pažymėtose indeksais 1-27, 1-36, ant grindų matyti balos, o patalpoje, pažymėtoje plane indeksu 1-37, ant grindų dangos yra likę balų žymės (DOK-22522, priedas Nr. 3).

Byloje esantis elektroniniu paštu susirašinėjimas patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. UAB ,,Tauropolis“ direktorius L. S. UAB ,,YIT Lietuva“ atstovams išsiuntė pretenziją dėl žalos, kuri ieškovės teigimu atlikta jos administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei vykdant savo pastatų griovimą bendro naudojimo sklype (duomenys neskelbtini), t. y. perskelta pastato siena. Dėl neužtaisytos angos pastato rūsyje užtvindyti rūsiai ir nuolat plūsta vanduo, dėl sukelto grunto lygio užtvindytas pastato pirmas aukštas. Dėl griovimo metu nuplėštos stogo dangos sudrėko ir supelijo pastato sienos, nugriautų pastatų teritorijoje neatliktas lietaus nuvedimas, drenažas, hidroizoliacija ir kiti darbai. Vykdant griovimo darbus gamybiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgriautos rūsio lubos, pradėjo drėkti rūsių sienos ir formuotis pelėsis, neatliktas lietaus nuvedimas, drenažas, hidroizoliacija ir kiti darbai (DOK-20845, priedas Nr. 4).

Byloje yra pateikti UAB ,,Tauropolis“ 2018 metų projektiniai pasiūlymai ,,Dėl gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) 1 ir 3 rekonstrukcijos į viešbučio ir biuro kompleksą projektas“, kuriuose pažymėta, kad dalis (nesaugomų) pastatų yra griaunami, vietoj jų projektuojamas gyvenamasis kompleksas (sklypo ,,A“ dalyje). Kita dalis, Kultūros paveldo departamento yra saugomi pastatai (istorinis alaus daryklos pastatų kompleksas). Nuo 2006 metų pabaigos alaus darykla „Vilniaus Tauras“ apsijungę su „Kalnapiliu“ iškėlė savo gamybą į Panevėžį ir pastatai stovi nenaudojami, teritorija aptverta ir uždara. Projektavimo tikslas – sujungti statinius į vientisą kompleksą, išsaugant ir pabrėžiant esamas vertingąsias savybes. Kur įmanoma atkuriant autentiškas erdves, atlaisvinant jas nuo brutalios sovietmečio statybos pasekmių. <...>. Išsaugomas pagrindinis komplekso akcentas miesto kontekste – istoriniai kaminai (DOK-20845, priedas Nr. 16).

Atsakovė, įvertinusi ieškovės teikto pamatų hidroizoliacijos projektą ir kitą informaciją dėl darbų technologijos, etapų ir grafikų, 2018 m. spalio 10 d. ieškovei davė sutikimą nuo 2018 m. spalio 15 d. hidroizoliacijos darbams atlikti, naudojantis ,,C“ sklypo dalimi (DOK-20845, priedas Nr. 4).

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2018 m. spalio 23 d. išdavė leidimą Nr. LPV-134 atlikti Kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus. Byloje pateiktas statinio projekto vadovo R. V. parengtas Administracinio pastato ir gamybinio pastato dalinio tvarkomųjų paveldosaugos darbų avarinės būklės grėsmės likvidavimo projektas, kuriame konstatuojama esama pastato būklė, jo priežastys ir neatidėliotini likvidaciniai darbai. Nurodyta, kad sklypo dalyje A (UAB „YIT Kausta būstas“) buvo atlikti griovimo darbai (griovimo projekto vadovas V. B.). Griovimo darbai sukėlė avarinės būklės grėsmę sklypo dalyje B (UAB „Tauropolis“) esančių administracinio pastato ir gamybinio pastato pietinei sienai (esančiai sklypo dalių A ir B riboje) bei vertingiems skliautuotiems rūsiams (DOK-25424).

Tvarkybos darbų techninę priežiūrą vedė atestuotas statybų vadovas G. L., kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Ieškovės statiniai, kuriems buvo atlikti avarinės būklės grėsmės likvidavimo darbai, yra įregistruoti Kultūros vertybių registre. Ieškovės pastatų atliekamų remonto darbų nuotraukos patvirtina, kokia pastato būklė buvo ir kokie darbai buvo vykdomi 2019 m. vasario – balandžio mėnesiais (DOK-27103).

Byloje esančioje 2018 m. spalio 8 d. ekspertinio tyrimo išvadoje Nr. 2018-09-03-1 (toliau – ir Išvada) ekspertas E. L. nurodė, kad nugriauti su tiriamais pastatais besiriboję pastatai ir buvusi bendra pastatų siena neapsaugota nuo kritulių poveikio. Besiribojančių pastatų vietose nesutvarkyti parapetai ir stogo danga, išmuštos angos sienose, deformuotos sienos (administracinio pastato viršutiniame aukšte atsiradę deformaciniai plyšiai), pažeista rūsio perdanga, paaukštintas žemės lygis ties pastatu (paaukštinus žemės lygį, buvo privaloma įrengti gruntu užpiltos sienos hidroizoliaciją bei nuogrindą apsaugant sienas nuo žalingo kritulių poveikio), demontuotas po žeme buvęs šilumos punktas, demontuoti ir neatstatyti lietaus nuotekų tinklai. 16 pav. užfiksuota, kad suformuota laikina pastato nuogrinda (CBP-316, priedas Nr. 4).

Atsakovė UAB ,,YIT Lietuva“ 2018 m. gruodžio 12 d. Nr. 01. SV-289 teikė ieškovei atsakymą dėl jos 2018 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijos. Joje nurodė, kad darbai buvo atlikti kokybiškai bei tiksliai, UAB ,,YIT Kausta“ 2016 m. gruodžio 22 d. vykdė susitarime nurodytus griovimo darbus. Šiame atsakyme atsakovė pažymėjo, kad ieškovei buvo leista nuo 2018 m. spalio 15 d. ,,C“ sklypo dalyje vykdyti hidroizoliacijos darbus, tačiau iki šiol jokie darbai neatlikti. Kadangi UAB ,,YIT Kausta“ vykdo daugiabučių gyvenamųjų namų statybos darbus ir nuo 2019 metų žemės kasimo darbai žemės sklypo dalyje ,,C“ nebus galimi. Atsakyme pažymėta, kad ieškovės rekonstruotinų pastatų stovis neigiamai įtakoja ir kelia pavojų atsakovės vykdomiems darbams, daugiabučių gyvenamųjų namų projekto vystymui bei trečiųjų asmenų saugumui (DOK-20845, priedas Nr. 5).

UAB ,,Jordis” (rangovas) ir UAB ,,Tauropolis“ (užsakovas) 2019 m. vasario 7 d. sudarė Rangos sutartį Kr. 19/02/07, kurios dalykas - rangovas savo jėgomis ir rizika įsipareigoja atlikti gamybinio ir administracinio pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remonto darbus, kurie detalizuojami sutarties priede Nr. 1 ir perduoti darbų rezultatą rangovui šioje sutartyje nestatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (DOK-22522).

UAB ,,Jordis“ 2019 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2 (ir jo pagrindu 2019 m. balandžio 30 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, serija Nr. JOR Nr. 0000208 ir Serija JOR Nr. 0000209) patvirtina, kad buvo atliekami šie darbai: a) teritorijos aptvėrimas; b) HEA160/8000 sijų sukalimas su poliakale; c) Medinių skydų montavimas į tarpus tarp atraminių sijų; d) Grunto iškasimas ir pervežimas teritorijoje; e) Sienos paruošimas hidroizoliavimui; f) Sienos hidroizoliavimas; g) Drenažo montavimas; h) Medinių skydų tarp atraminių sijų išmontavimas; j) Grunto užkasimas trambavimas su užvežimu; k) HEA160/8000 sijų išmontavimas su poliakale; l) Pažeistų sienų išardymas; m) Gruzo išvežimas, pridavimas; n) Mūro darbai su papildomu sienų surišimu; o) Vidaus patalpų pelėsio naikinimas; p) Vidinės sienos apdailos atstatymas; r) Stogo remontas; s) Sugadintos skardos atstatymas (CBP-316, priedas Nr. 6).

Byloje esantis UAB ,,Tauropolis“ 2023 m. gegužės 2 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. ieškovė įmonei UAB ,,Jordis“ už suteiktas paslaugas iš viso yra atlikusi mokėjimų 198 039,94 Eur sumai (CBP-316, priedas Nr. 7).

Ieškovė atsakovei 2019 m. gruodžio 6 d. teikė pretenziją dėl žalos, padarytos griaunant statinius, atlyginimo. Nurodyta, kad atsakovė neatsakingai griovė pastatus, UAB ,,Tauropolis“ savo lėšomis pašalino UAB ,,YIT Lietuva“ padarytą žalą. Dėl 2018 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje nurodytų UAB ,,YIT Lietuva“ neteisėtų veiksmų UAB ,,Tauropolis“ nuostoliai sudaro 166 635,11 Eur (CBP-316, priedas Nr. 8), byloje pateikta sąmata, kurioje išdėstyti atstatymo darbai, jų mastas bei vertė 166 635,11 Eur sumai (CBP-316, priedas Nr. 5).

Byloje pateiktas 2021 metų ieškovės Kapitalinio remonto projektas Nr. VTPI-20-01-TDP-BD-1 patvirtina, kad vietoj buvusios alaus daryklos numatomas objektas – svečių namai. Darbų apimtis numatyta: kapitališkai suremontuoti gamybinį pastatą, pakeičiant gamybinę pastato paskirtį į viešbučių (svečių namai) ir pritaikyti jį svečių namų veiklai. Šio kapitalinio remonto projekto tikslas – kapitališkai suremontuoti esamą, vietomis blogos būklės pastatą. Projekte nurodyta esama statinio padėtis iki kapitalinio remonto pradžios, t. y. erozijos paveiktą rūsių sienų tinką (XX a. II p.) reikia pašalinti, mūro paviršius remontuoti, atstatyti netektis. Rūsiai ilgą laiką nenaudojami, bendra rūsių būklė patenkinama, bet sienose ir skliautuose daug vėlyvų (XX a. II p.) permūrijimų, plyšių, angų. Remontuojamas pastatas yra dviejų aukštų su rūsiu, ilgą laiką buvo neeksploatuojamas ir šiuo metu pastate buvusios šildymo ir vėdinimo sistemos išardytos (DOK-20845, priedas Nr. 17).

2022 m. rugsėjo 2 d. ieškovei išsiųstas pasiūlymas Nr. COS_YIT-2022-KA-623 pradėti derybas, iš kurio turinio matosi, kad derybas inicijavo atsakovė ir, kad derybos buvo dėl ieškovės skolos atsakovei už atliktus griovimo darbus, t. y. dėl Susitarimo 10 punkto vykdymo. 2022 m. rugsėjo 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo vedamos derybos, vyko elektroninis susirašinėjimas dėl derybų metu aptartų klausimų, atsakovė siuntė 2022 m. spalio 14 d. susitarimo projektą peržiūrai ar korekcijoms, suprantama, kad ieškovės atstovas teikė savo komentarus dėl protokolo, tačiau derybos neįvyko. 2022 m. rugsėjo 21 d. vykusių derybų protokolas Nr. 1 bei 2022 m. rugsėjo 28 d. atsakovės raštas ieškovei patvirtina, kokia derybų tema ir kokie klausimai svarstyti derybų metu (DOK-28118).

Ieškovė ir atsakovė byloje teikė daug nuotraukų bei vaizdo įrašų. Ieškovė teikė jos pastatų atliekamų remonto darbų nuotraukas (DOK-27103), taip pat griovimo darbais ieškovės statiniams sukeltos žalos nuotraukas (DOK-28142, DOK-28143, DOK-25424), 2017 m. gruodžio 11 d. antstolio A. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 42/17/68 priedus - vaizdo įrašus (DOK-23855). Atsakovė teikė nuotraukas patvirtinančias, kokia buvo faktinė ieškovės pastatų būklė iki atsakovės atliktų griovimo darbų (DOK-25449, DOK-25759, DOK-20845).

Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovės statinių griovimo darbai buvo atlikti neteisėtai ir taip sukėlė žalą ieškovės statiniams. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės 166 635,11 Eur žalą. Teismas pažymi, kad būtent ieškovės diskrecija yra pasirinkti teisių gynimo būdą ir suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimo būdus. Šio straipsnio 6 punktas nustato, kad vienas iš gynybos būdų yra žalos (nuostolių) atlyginimas. Iš esmės tai reiškia reikalavimą taikyti civilinę (sutartinę arba deliktinę) atsakomybę.

CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šio straipsnio 4 dalyje, kuri apibrėžia deliktinę atsakomybę, nustatytas pagrindinis sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo kriterijus – deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (Teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 49, 2018 m.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 31 pastraipa,2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023, 70 pastraipa).

Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai, leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo atveju taikytina deliktinė, o ne sutartinė atsakomybė, nes šalių sudarytas Susitarimas dėl bendradarbiavimo – kaip šalys numatė šio Susitarimo 10 punkte: atsakovė atliks griovimo darbus tam, kad ieškovė galėtų pradėti rekonstrukcijos darbus savo pastatuose, bet ne dėl pačių griovimo darbų, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7 punktas.

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 pastraipa). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 pastraipa).

Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 pastraipa).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dar iki įsigyjant šalims ginčo statinius, buvusios šių statinių savininkės UAB „Aludarių development“ užsakymu 2015 m. buvo parengtas Griovimo projektas. Griovimo projekto Aiškinamojo rašto 2 dalyje nurodyta, kad „senieji alaus daryklos pastatai su atramine siena nuo (duomenys neskelbtini) saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus komplekso kodas (duomenys neskelbtini)) ir šiuo projektu negriaunami, saugomi pastatai atskiru projektu, nustatyta tvarka bus restauruojami ir pritaikomi pagal jų naudojimo paskirtį.... Sklypas užstatytas pramoninės ir administracinės paskirties pastatais XIX a. antroje pusėje – XX a. antros pusės „Vilniaus Tauras“ alaus daryklos. Nuo 2006 m. pabaigos gamyba buvo iškelta į Panevėžį ir pastatai stovi nenaudojami, teritorija aptverta ir uždaryta.... Remiantis galiojančiu detaliuoju planu sklypo dalyje bus formuojamas naujas miesto centrinės dalies užstatymas, tam tikslui šiuo projektu demontuojami menkaverčiai, pokariniai, sovietmečio statybos pastatai bei priestatai“. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad UAB „Tauropolis“ perka, o UAB „YIT Kausta“ įsigijo nuosavybėm statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir žemės sklypas), sudarė Susitarimą, kuriame be kitų įsipareigojimų, 10 punktu susitarė, kad tam, jog ieškovė galėtų pradėti rekonstrukcijos darbus jos pastatuose, atsakovė atliks dalies jai priklausančių pastatų griovimo darbus, o ieškovė už tai sumokės atsakovei 45 000,00 Eur.

Bylos medžiaga nustatyta ir šalių neginčijama aplinkybė, kad atsakovės nugriauti pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovei priklausantys pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių ieškovė kelia reikalavimą šioje byloje, buvo sujungti bendromis sienomis ir bendra stogo danga. Tai, kad ieškovei priklausantys pastatai iki atsakovės pastatų griovimo darbų buvo ilgą laiką nenaudojami, stovėjo apleisti ir prastos būklės, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Be jau minėtos Griovimo projekto Aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos apie pastatų būklę, bloga pastatų būklė užfiksuota ir pačios ieškovės (statytojo) užsakymu UAB „Unicetus“ parengtuose rekonstravimo projekto projektiniuose pasiūlymuose, kurių Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad „...nuo 2006 m. pabaigos alaus darykla „Vilniaus Tauras“ apsijungę su „Kalnapiliu“ iškėlė savo gamybą į Panevėžį ir pastatai stovi nenaudojami, teritorija aptverta ir uždara....Buvo pasiektas susitarimas tarp savininkų ir pietinėje istorinio komplekso pusėje esantys sovietmečio pastatai gamybiniai griaunami, atsitraukiant bei paliekant 10 – 12 m. pločio atsitraukimą nuo istorinės alaus daryklos gamybinio bei administracinio pastato... Esamų pastatų fasadai renovuojami, išsaugant jų vertingąsias savybes... Atkuriamos istorinių pastatų vidinės erdvės, kurios po paskutinės sovietmečio rekonstrukcijos buvo sunaikintos ar kitaip pakeistos nekreipiant dėmesio į jų išliekamąją vertę“. Detaliau apie ieškovės pastatų būklę, o taip pat ir kapitaliai remontuojant numatomus darbus yra pasisakyta Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirties keitimo į svečių namus kapitalinio remonto projekte, kurio Paveldosaugos dalyje nurodyta, kad erozijos paveiktą rūsių sienų ir skliautų tinką (XX a. II etapo) reikia pašalinti, mūro paviršius remontuoti, atstatant netektis; rūsiai ilgą laiką nenaudojami, bendra rūsių būklė patenkinama, bet sienose ir skliautuose yra daug vėlyvų (XX a. II p.) permūrijimų, plyšių, angų; Tvarkybos darbų projektiniuose sprendiniuose nurodyta, kad „...remontuojamas vidaus sienų tinkas ir dažymas; restauruojamos atkuriant XX a. pr. istorizmo laikotarpio pirmo aukšto langų ir durų angos, pašalinat XX a. II p. etapo primūrijimus ir užmūrijimus“ ir kt. Antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2017 m. gruodžio 11 d.), nuotraukose užfiksuota šalims priklausančių besiribojančių patalpų būklė dar iki atsakovei atliekant griovimo darbus leidžia teigti, kad ieškovės pastatai buvo prastos būklės (sudrėkusios ir supelijusios sienos, ištrupėjęs tinkas, įskilusios sienos ir kt.). Antstolio A. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu (2017 m. gruodžio 11 d.) padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota esama pastatų būklė, pastabas apie apžiūrimus objektus teikia UAB ,,YIT Kausta Būstas“ projektų vadovas R. M., UAB ,,Tauropolis“ direktorius L. S..

Tai, kaip numatyta Griovimo projekte (Aiškinamojo rašto Bendroji dalis), iki griovimo darbų pradžios atsakovė parengė Technologijos projektą. Atsakovė, įvertinusi tai, kad ieškovei priklausantys pastatai yra prastos būklės, nuo 2006 m. pabaigos nenaudojami ir ieškovė ruošiasi juos rekonstruoti, kad nebūtų daroma žala ieškovės pastatams, Technologijos projekte numatė, kad ardomos arba demontuojamos g/b denginio ir perdangų surenkamos plokštės, griovimo darbai 5 metrų atstumu prie pastato 21P2p vykdomi rankiniu būdu demontuojant konstrukcijas, likusioje dalyje darbai vykdomi hidraulinėmis gelžbetonio karpymo žirklėmis, judant statmenai plokščių ilgiui, kerpami plokščių atraminiai galai ir plokštės krenta ant betoninių grindų (žiūr.techn. kortelė) ir esamų statinių griovimo eiliškumą, rankiniu būdu vykdomų griovimo darbų ir mechanizuotai vykdomų darbų atstumus pažymėjo schemoje (aiškinamojo rašto Technologinių operacijų aprašymas). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pastatų griovimo darbus atliko pagal Griovimo projektą ir Technologijos projektą; pastatų griovimo metu ieškovė atsakovei jokių pretenzijų dėl ieškovei priklausantiems pastatams daromos žalos nereiškė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovė nenumatė ir neįgyvendino priemonių, jog nebūtų padaryta žala ieškovės pastatams. Atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia Griovimo projekto 3.2 ir 3.7.1 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymu. Siekdama pagrįsti, kad ieškovės statiniams padaryta žala išimtinai dėl atsakovės vykdomų jai priklausančių pastatų griovimo darbų, ieškovė kreipėsi į ekspertą E. L. ir jo parengta Išvada, nustatytomis aplinkybėmis įrodinėja atsakovės neteisėtus veiksmus.

Priešingai nei teigia ieškovė, nėra pagrindo abejoti aplinkybe, kad ieškovei Griovimo projektas buvo žinomas iki atsakovės griovimo darbų. Kaip minėta, Griovimo projektą parengė buvusių pastatų savininkė dar iki šalims įsigyjant šiuos statinius, būtent šio projekto įgyvendinimui ir buvo sudarytas šalių Susitarimas. Pastebėtina, kad pastatus nuosavybės teise ieškovė įsigijo 2016 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MK-11738, t. y. tą pačią dieną kaip ir sudarė Susitarimą. Griovimo projektą ieškovė pateikė kartu su ieškiniu, nepateikdama jokių įrodymų, kurie leistų daryti bet jau tikėtiną išvadą, kad ieškovė apie Griovimo projektą sužinojo jau po griovimo darbų.

Griovimo projekto Aiškinamojo rašto 3.2 dalis numato, kad „ardant konstrukcijas vietose, kur pastato dalies konstrukcijos – šalia gretimo liekančio pastato, užtikrinti, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, t. y. numatyti kompensacines priemones, kurios užtikrintų esamų konstrukcijų ir grunto stabilumą kaimyniniame sklype ar pastato dalyje“.

Griovimo projekto Aiškinamojo rašto 3.2 dalis numato, kad „kad statinys turi būti griaunamas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad griovimo darbų metu trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: - statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; - galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; - galimybė naudotis inžineriniais tinklais; - patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; - gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; - apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; - apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; - hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas“.

Šalys sudarė Susitarimą dėl bendradarbiavimo, ketindamos vykdyti rekonstrukcijos ir/ar statybos darbus žemės sklype, tačiau jame nėra numatyta, kad atsakovė prisiima įsipareigojimą remontuoti liekančią bendrą pastatų sieną. Susitarimo priede Nr. 2 – dalinio griovimo schemoje, yra pažymėta griovimo dalis. Sutartu laiku atsakovė įsipareigojo nugriauti dalį savo pastatų tam, kad ieškovė galėtų pradėti rekonstrukcijos darbus jos įsigytame pastate (Susitarimo 10 punktas). Susitarimo 12 punktu šalys susitarė, kad visos susisiekimo ir inžinerinės komunikacijos, esančios kiekvienos ir šalių žemės sklypo dalyje, numatytoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (Priedas Nr. 1) yra kiekvienos iš šalių nuosavybė. Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad tokią nuostatą Susitarime nustatė todėl, kad šalių nuosavybės teise turimi pastatai buvo tokios būklės, kad jų neįmanoma eksploatuoti, todėl ieškovė ruošėsi pastatus rekonstruoti, o atsakovė – nugriauti ir statyti naujus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė inžinerinių tinklų iškėlimą atliko pažeisdama Techninio projekto nuostatas. Tokių aplinkybių ieškovė byloje neįrodinėjo.

2018 m. rugsėjo 17 d. el. laišku ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl hidroizoliacijos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiame laike ieškovė aiškiai nurodo, jog nugriovus atsakovės pastatus, išardžius buvusią lietaus surinkimo sistemą, lietaus vanduo geriasi į gruntą ir minėtų (teismo pastaba: t. y. ieškovės) pastatų rūsio sienas. Taip pat nurodo, kad kaip buvo tartasi, ieškovė planuoja atlikti pamatų hidroizoliacijos darbus, todėl prašo leidimo numatytu laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. suteikti teisę ieškovės rangovams naudotis C sklypo dalimi atliekant pamatų hidroizoliacijos darbus. Prie el. laiško prisegtas pamatų hidroizoliacijos projektas, kuriame yra pažymėta ir atliekamiems darbams reikalinga teritorija, numatytos grunto sandėliavimo vietos. Vėliau, 2022 m. lapkričio 4 d. el. laišku dėl 2022 m. rugsėjo 21 d. derybų metų aptartų klausimų ieškovė atsakovei siuntė Susitarimo dėl pamatų izoliavimo darbų projektą. Nei viename iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra nurodyta, kad pamatų hidroizoliacijos darbai bus atliekami atsakovės sąskaita, o šiuos darbus ieškovė turi atlikti dėl to, kad atsakovė netinkamai atliko griovimo darbus. Visa tai laidžia daryti išvadą, kad ieškovė žinojo ir suprato, jog atsakovei nugriovus pastatus, vidinė pamatų siena tampa išorine, ir numatė būtinybę atlikti pamatų hidroizoliaciją.

Atsakovės veiksmų neteisėtumą ieškovė įrodinėja ir tuo, kad atsakovė nesilaikė Griovimo projekte ir Technologijos projekte numatytų reikalavimų nuo esamų negriaunamų pastatų 5 metrų atstumu griovimo darbus vykdyti rankiniu būdu. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovės pateikiama gausybė nuotraukų ir vaizdo įrašų neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė griovimo darbus mažesniu nei 5 metrų atstumu nuo ieškovei priklausančių pastatų atliko naudojant griovimo darbų techniką. Griovimo projektas ir Technologijos projektas numato, kad atsakovei priklausančių pastatų griovimo darbai didesniu nei 5 metrų nuo ieškovei priklausančių pastatų atliekami naudojant statybinę techniką (ekskavatorių, vikšrinį ekskavatorių su ilgąja strėle su kaušu ir kt.). Pagal statinių schemą su griovimo terminais, atsakovei priklausančių griaunamų pastatų, kurie ribojosi su ieškovės pastatais, plotis yra virš 30 metrų, todėl atstumu, didesniu nei 5 metrai iki ieškovei priklausančių pastatų pagal projektus atsakovė galėjo griauti ir griovė statybine technika.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad išimtinai neteisėti atsakovės veiksmai lėmė žalos ieškovės statiniams atsiradimą. Šiuos savo teiginius grindžia eksperto E. L. suformuluotu atsakymu į ieškovės užduotą klausimą, kur teigiama, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad nugriauti su tiriamais pastatai besiriboję pastatai ir buvusios bendros pastatų sienos neapsaugotos nuo kritulių poveikio. Besiribojančių pastatų vietose nesutvarkyti parapetai ir stogo danga, išmuštos angos sienose, deformuotos sienos (administracinio pastoto viršutiniame aukšte atsiradę deformaciniai plyšiai), pažeista rūsio perdanga, paaukštintas žemės lygis ties pastatu (paaukštinus žemės lygį, buvo privaloma įrengti gruntu užpiltos sienos hidroizoliaciją bei nuogrindą apsaugant sienas nuo žalingo kritulių poveikio), demontuotas po žeme buvęs šilumos punktas, demontuoti ir neatstatyti lietaus nuotekų tinklai. Besiribojančių pastatų griovimo darbai yra pastatų patirtos žalos priežastis.

Viena vertus, ieškovės pateiktas įrodymų šaltinis (eksperto E. L. tyrimo išvada, t. y. Išvada) yra tik vienas iš įrodymų ir didesnės įrodomosios galios neturi (CPK 177, 182 straipsniai). Teismo išvados apie įrodymų pakankamumą ir jų įrodomąją reikšmę daromos atsižvelgiant į įrodymų visetą, bet ne pavienius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, eksperto E. L. parengta Išvada yra subjektyvi jo asmeninių patirčių ir nuomonės išraiška, kuri neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimo.

Pateiktos Išvados turinys liudija, ekspertas netyrė ir nevertino Technologijos ir Techninio projektų, ieškovės parengtų Rekonstravimo projekto projektinių pasiūlymų ir Gamybinio pastato paskirties keitimo į svečių namus kapitalinio remonto projekto, šalių Susitarimo, nes šie dokumentai jam nebuvo pateikti; netyrė ir nevertino pastatų būklės iki griovimo darbų ir tyrimo metu, o tik objektą ir teritoriją apžiūrėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d., ir kaip nurodyta pačiame tyrime, norint objektyviai įvertinti žalą reikalingas atsakovės griovimo darbų technologijos projektas ir išsamus pastatų būklės tyrimas. Teismas, įvertinęs Išvadą, remdamasis surinktų įrodymų visuma, nusprendžia nesivadovauti Išvadoje pateikiamais atsakymais į ieškovės užduotus klausimus, nes ją parengusiam E. L. nebuvo perduota visa bylos medžiaga ir jis neatliko išsamaus pastatų būklės tyrimo, neįvertino visų su ginčo objektu susijusių duomenų, o ji padaryta remiantis tik tais dokumentais, kuriuos pateikė ieškovė, ir juos laikė teisingais.

Apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję ieškovei lemti prašomą atlyginti žalą (nuostolius) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nustačius nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad byloje nėra įrodyta ir atsakovės kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga, taikant generalinio delikto taisyklę (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Byloje nenustačius netinkamo atsakovės veikimo (neteisėtų veiksmų, kaltės), neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų griovimo darbų ir ieškovės turėtų išlaidų vykdant pamatų hidroizoliavimą ir remontuojant likusią bendrą pastatų sieną. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Byloje neįrodžius pirmiau nurodytų trijų atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, žalos dydis ir faktas nėra teisiškai reikšmingas, nes civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Patirtas turėtas išlaidas ieškovė byloje įrodinėja 2019 m. vasario 7d. ieškovės su UAB „Jordis“ sudaryta rangos sutartimi, UAB „Jordis“ 2019 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 0000208 (120 194,00 Eur be PVM) bei atliktų darbų aktu Nr. 1 ir UAB „Jordis“ 2019 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 0000209 (64 345,00 Eur be PVM) bei atliktų darbų aktu Nr. 2, bei ieškovės banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su UAB „Jordis“ už atliktus darbus, t. y. pervedusi 198 039,94 Eur. Pastebėtina, kad sąskaitose faktūrose nurodytos sumos nesutampa su ieškovės reikalauja atlyginti žalos suma. Be to, iš atliktų darbų turinio, teismo vertinimu, galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad šie darbai patenka į parengtame kapitalinio remonto projekte numatytus darbus, bet ne atsiradusius dėl ieškovės griovimo darbų. Taigi, neįrodytas ir žalos faktas bei dydis (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl jos reikalavimai dėl žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinės instancijos teismas dėl ieškinio senaties instituto taikymo ne kartą yra pasisakęs ir nurodęs, jog ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 M. liepos 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.).

Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo visgi svarbu yra nustatyti, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti, kad ieškovės teisė yra pažeista ir ji gali kelti klausimą dėl pažeistos teisės gynimo.

Bylos duomenys liudija apie tai, kad ieškovė apie aplinkybes, sudarančias nagrinėjamojoje byloje ieškovės faktinį ieškinio pagrindą, žinojo ir suprato, kad jos teisė pažeista, 2018 m. rugpjūčio 14 d., kai siuntė atsakovei el. laišką su pretenzija dėl patirtos žalos. Atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė ieškovei atsakymą, nurodžiusi, kad su pretenzija nesutinka. Teismo vertinimu, kad nors jau nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė turėjo suvokti savo teisių pažeidimą, tačiau visgi palankiau ieškovei ieškinio senaties pradžia skaičiuoja nuo 2018 m. gruodžio 12 d., kai ji sužinojo, kad atsakovė nesutinka su reikalaujama žala ir jos neatlygins. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovės niekada nebuvo pasakyta „ne“, o senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. lapkričio 29 d., kai buvo baigtos derybos tarp šalių, kurios bylos duomenimis vyko ne dėl šioje byloje reikalaujamos žalos atlyginimo, o dėl ieškovės skolos už atsakovės atliktus griovimo darbus, nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti ieškinio pradžią reikalavimams, pareikštiems atsakovei byloje. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2023 m. liepos 11 d., t. y. praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų terminą.

Teismas neįžvelgia pagrindo ieškovės nurodomas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis vertinti kaip teisiškai reikšmingas; jos negali būti vertinamos kaip aplinkybės, sutrukdžiusios ieškovei laiku ginti jos pažeistą teisę reiškiant reikalavimus atsakovei. Todėl, esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir teismui nenustačius priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, ieškovės ieškinys atmestinas ir dėl to, kad reikalavimai pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos išlaidos neatlyginamos.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,YIT Lietuva“ interesams byloje atstovavo V. C.. Nors teikiant atsiliepimą atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžių įrodymų, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų jai atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.