Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per nustatytą terminą gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Byla išnagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams, kadangi jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, jie savo atsiliepimuose nurodė, bylą nagrinėti, jiems nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. M. savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad su mama J. V. gyveno nuo pat gimimo. Kai ištekėjo, su šeima liko gyventi mamos namuose. ½ dalis šio turto jai jau priklauso, nes ji paveldėjo turtą po tėvo mirties. Mama jai buvo parašiusi testamentą, kuriuo savo turto dalį paliko jai. Po mamos mirties (duomenys neskelbtini), ji liko gyventi mamos namuose, namus remontavo, moka mokesčius, naudojasi visais likusiais daiktais, dirba žemę, sodina daržoves. Faktiškai mamos palikimą priėmė, tik laiku nesikreipė į notarą. Kai 2019 m. balandžio mėnesį kreipėsi į notarą, jai nurodė, kad ji yra praleidusi terminą palikimui priimti. Prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad po savo motinos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ji priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, kadangi kitokiu būdu ji negali gauti paveldėjimo..

Liudytojai R. Ž. ir L. A. patvirtino, kad L. M. su šeima visą laiką gyvena tėvų namuose, po mamos mirties ten liko gyventi, naudojasi likusiais pastatais, žeme, remontuoja namą, sodina daržą, pjauna žolę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš pareiškėjos L. M. pareiškimo ir prie jo pateiktų rašytinių įrodymų: gimimo, santuokos, mirties liudijimų, medicininio mirties liudijimo, testamento, nutarimo, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, sąskaitų su apmokėjimo kvitais, pareiškėjos L. M., suinteresuoto asmens R. S., liudytojų R. Ž., L. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjos L. M. motina J. V. (duomenys neskelbtini) mirė našle. Po jos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo iš 0,2200 ha žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis sandėlio, ½ dalis tvarto, ½ dalis daržinės, ½ dalis sandėlio, ½ dalis sandėlio, ½ dalis sandėlio ir ½ dalis kiemo statinių, esantis (duomenys neskelbtini). Kita šio turto dalis – ½ dalis žemės sklypo su pastatais asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai pagal 2006 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje esantis Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarės patvirtintas testamentas patvirtina, kad mirusioji J. V. 2013 m. gegužės 13 d. sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju visą savo turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų jos mirties dienoje, palieka dukrai L. M.. Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2019 m. balandžio 5 d. nutarimas parvirtina, kad pareiškėjos L. M. prašymą dėl palikimo priėmimo po motinos J. V. mirties notarė atmetė, nes jis pateiktas praleidus terminą palikimui priimti.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja, būdama palikėjos J. V. testamentinė įpėdinė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į notarą per įstatymo nustatytą terminą - tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t .y. iki (duomenys neskelbtini), nesikreipė ir palikimo nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, nepriėmė. Todėl, būdama pirmos eilės įpėdine, paveldinti pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), siekai paveldėti mirusios motinos turtą faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, jog pareiškėjos L. M. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas ir pilnai įrodytas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad ji naudojasi, valdo, prižiūri ir visapusiškai rūpinasi pastatais ir žemės sklypu, sudarančiu mirusios motinos J. V. palikimą. Iš pačios pareiškėjos bei byloje esančių rašytinių įrodymų - sąskaitų su apmokėjimo kvitais, nustatyta, kad pareiškėjai ir jos mirusiai motinai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu po motinos mirties naudojasi visu turtu būtent pareiškėja, ji ir po motinos mirties liko gyventi sodyboje, moka turto išlaikymo ir naudojimosi mokesčius, rūpinasi juo, remontuoja namus, dirba žemę ir pan., t. y. valdo mirusiosios turtą kaip savo, laiko save turto savininke, ir tik sąžiningai klydusi nesikreipė laiku pas notarą dėl turto paveldėjimo. Pareiškėja, kaip liudija bylos medžiaga, su šeima visą laiką – iki pat mamos mirties - gyveno kartu su motina, bei po jos mirties likusi ir toliau name gyventi, perėmė ir naudojasi ne tik mirusiosios nekilnojamaisiais daiktais, tačiau ir motinos namų apstatymo bei apyvokos reikmenimis.

Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, o pretenzijas pareiškė tik po to, kai jis pats kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėja atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus su visu palikimu, nes jos veiksmai apima ne tik palikėjos nekilnojamųjų daiktų, tačiau ir mirusiosios CK 5.14 straipsnyje nurodytų daiktų paėmimą pagal įstatymą. Šiuo atveju byloje nėra jokių palikimo priėmimo veiksmus paneigiančių įrodymų. Pareiškėjos teisės paveldėti ar palikimo priėmimo fakto byloje dalyvaujantys asmenys neginčija.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis aukščiau paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, yra pagrindas išvadai, kad byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. M. po motinos J. V. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270, 443-445 straipsniais, straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.