Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2-557-1004/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2-557-1004/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07376-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Atsakovas
IĮ „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas
UAB „IMONDESIMA“
Civilinė byla Nr. e2-557-1004/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07376-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.18.6; 3.2.6.6.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei,

dalyvaujant atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ juvelyriškos namų atstovui vadovui V. J.

nedalyvaujant ieškovės UAB „IMONDESIMA“ atstovui,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „IMONDESIMA“ ieškinį atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ juvelyrikos namai dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 26817,23 Eur skolą, 400,00 Eur tiesioginių nuostolių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Į perengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas, kuriam apie šio teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (įteikiant šaukimą per EPP). Prašymų dėl bylos nagrinėjimo ar teismo posėdžio atidėjimo negauta. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2017 metų kovo mėnesį tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras 26817,23 Eur sumai, kurias ieškovė apmokėjo. Tačiau atsakovė sulygtų paslaugų nesuteikė, todėl turi prievolę grąžinti 26817,23 Eur. Ieškovė nurodo, kad už pretenzijos surašymą (teisines paslaugas) patyrė 400,00 Eur nuostolių. Prašo priteisti iš atsakovės skolą, procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ juvelyriškos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad šalys buvo verslo partneriai ir 2014 m. spalio 28 d. tarp šalių buvo sudaryta Dizaino ir įvaizdžio kūrimo bei formavimo paslaugų sutartis, kurios galiojimo terminas buvo iki 2017 m. gegužės 31 d. Pagal sutartį visų teikiamų paslaugų suma 23655,50 Eur, t. y. vienkartinis mokestis už visą sutarties galiojimo laiką. 2017 m. kovo 13 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūra 23655,50 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo per 2 kartus – 2017 m. kovo 23 d. pervedė 20180,06 Eur, o 2017 m. gegužės 16 d. - pervedė 3161,73 Eur. Pažymėjo, jog ieškovė nepagrįstai teigia, jog pagal tariamą žodinę sutartį neatliko paslaugų, nes 2017 m. kovą tarp šalių nebuvo sudaryta jokia žodinė sutartis ir atsakovė neturėjo pareigos atlikti kokią paslaugą. Todėl ieškovės prašoma priteisti suma yra pilnai įvykdyta, ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

4. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priimti sprendimą už akių.

5. Kadangi į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai bei atsakovės atstovui prašant priimti sprendimą už akių ir esant tam įstatymo pagrindui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1, 2, 6 dalys), priimtinas sprendimas už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškovės ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

6. Bylos ieškinio duomenimis, ieškovės teigia, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį buvo susitarta dėl atlygintinų reklamos paslaugų teikimo. Taip pat ieškovės teigimu, susitarimu dėl esminių reklamos paslaugų teikimo sąlygų šalys susitarė žodžiu. Šalims susitarus dėl esminių paslaugų teikimo sąlygų, atsakovė ieškovei išrašė ir pateikė apmokėti 2017-03-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 23655,50 Eur (įskaitant PVM) sumai bei 2017-05-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 3161,73 (įskaitant PVM) sumai. Ieškovė atsakovės išrašytas 2017-03-13 ir 2017-05-11 PVM sąskaitas faktūras apmokėjo.

7. Ieškovė nurodė, kad apmokėjo atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė žadėtų suteikti reklamos paslaugų taip ir nesuteikė, todėl atsakovė turi prievolę grąžinti sumokėtą 26817,23 Eur sumą. Ieškovė, pasinaudodama advokato teisine pagalba, 2019-10-01 išsiuntė atsakovei pretenziją dėl sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo geranoriškai iki 2019-10-31, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo bei iki šios dienos negrąžino ieškovei priklausančių lėšų. Todėl ieškovė papildomai patyrė 400,00 Eur nuostolių už teisines paslaugas (pretenzijos surašymas), kurias prašo priteisti iš atsakovės, kartu priteisiant procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovė teigia, kad 2017 m. kovą tarp šalių nebuvo sudaryta jokia žodinė sutartis ir atsakovė neturėjo pareigos atlikti kokią paslaugą.

9. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

10. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Taigi, įrodinėjimo pareigą byloje turėjo abi šalys. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas, o įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad žodinė sutartis nebuvo faktiškai vykdoma, o ieškovės pervestos sumos atsakovei buvo sumokėtos be jokio pagrindo. Ieškovės argumentai, įrodinėjant aplinkybę, kad minima žodinė sutartis nebuvo vykdoma iš esmės apsiriboja ieškinyje tik teiginiais. Išskyrus PVM sąskaitas faktūras, byloje nėra rašytinių sutarties sudarymą ar jos vykdymą patvirtinančių įrodymų. Jei ieškovė ginčija faktą, kad pagal žodinę sutartį paslaugų nesuteikė atsakovė, tuomet būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti šiuos teiginius bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad ieškovė nepateikė duomenų, kodėl pinigai atsakovei buvo pervesti daugiau kaip prieš du metus iki ieškinyje nurodyto kreipimosi dėl žodinės sutarties sudarymo, taip pat nepateikti duomenys dėl kokių konkrečiai reklamos paslaugų buvo susitarta, kokias paslaugas atsakovė turėjo suteikti, bet nesuteikė, už kokias paslaugas buvo atlikti mokėjimai ir panašiai.

13. Teismas vertina, jog ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kartu su jau aptartomis aplinkybėmis, patvirtina sutarties įvykdymo faktą. Nors PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos ieškovės, tačiau pagal jas piniginių lėšų pervedimai patvirtinta ieškovės sutikimą su atsakovės suteiktomis paslaugomis. Aplinkybė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, t. y. verslo subjektas, todėl jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ir jis negali būti laikomas silpnesne sandorio šalimi, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad negavusi paslaugų pagal žodinę sutartį dėl atlygintinų reklamos paslaugų suteikimo ji pervedė pinigus už paslaugas ir daugiau nei po dvejų su puse metų (2019 m. spalio 1 d.) kreipėsi pretenzija į atsakovę. Nesant pateiktų duomenų, kad atsakovė nesuteikė konkrečių paslaugų ieškovei, aukščiau aptartos aplinkybės rodo ieškovę neįrodžius sutarties apsimestinio pobūdžio. Nesant pagrindo sutartį laikyti apsimestine, ieškovės nurodoma aplinkybė dėl to, jog pinigai atsakovei buvo pervesti be pagrindo, taip pat laikytinas neįrodytu.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės ieškinį jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos, tačiau iš ieškovės atsakovės naudai priteistini 550,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 50,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, nes atskirasis skundas 2020-01-14 apeliacinės instancijos teismo buvo patenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15. 3,45 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

16. 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu. 2020-01-14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-115-883/2020) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „IMONDESIMA“, į.k. (duomenys neskelbtini), 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ juvelyrikos namai, į.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės UAB „IMONDESIMA“, į.k. (duomenys neskelbtini), 3,45 Eur (trijų eurų, 45 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (gavėjo įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidotas Narvidas