- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-115-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07376-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- UAB „Imondesima“
- Atsakovas
- IĮ „Premiere“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) IĮ „Premiere“ juvelyrikos namai atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-15032-1004/2019 pagal ieškovės UAB „Imondesima“ ieškinį atsakovei IĮ „Premiere“ juvelyrikos namai dėl skolos, nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Imondesima“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei IĮ „Premiere“ juvelyrikos namai (toliau – ir atsakovei), prašydama priteisti iš atsakovės 26 817,23 Eur skolą; 400 Eur tiesioginių nuostolių; 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ieškinio sumai, t. y. 27 217,23 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei skolos, o objektyvių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti atsakovės mokėjimo pareigų nevykdymą, nėra. Ieškovės nuomone, atsakovė galėtų parduoti ar kitaip perleisti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą ir taip apsunkinti ar iš viso padaryti neįmanomą ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymą. Atsakovė vengia grąžinti ieškovei neteisėtai laikomas sumas, o į geranoriškus ieškovės raginimus taip pat nereaguoja. Šios aplinkybės patvirtina tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir siekį vengti lėšų grąžinimo. Be to, ieškovės reikalavimo suma yra didelė – 27 217,23 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi areštavo 27 217,23 Eur sumai atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti turtines teises; turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai atsakovei priklausančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat mokėti privalomas mokestines įmokas, su darbo santykiais susijusias išmokas.
4. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ginčo suma yra pakankamai didelė – 27 217,23 Eur, todėl teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio sumą, pateiktus dokumentus sprendė, kad yra reali grėsmė būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
5. Teismas pažymėjo, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) IĮ „Premiere“ juvelyrikos namai prašo panaikinti Šaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, preliminariai vertindamas ieškinio pagrįstumą, turėjo įvertinti, ar ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad ieškinio pagrindu nurodyta žodinė sutartis iš viso egzistuoja. Ieškinyje nenurodytos žodinės sutarties pagrindinės sąlygos ir sudarymo faktą patvirtinantys įrodymai.
6.2. Teismas vertindamas ieškinio pagrįstumą, turėjo atsižvelgti, jog ieškovės pateiktas 2014 m. lapkričio 12 d. banko sąskaitos išrašas dėl 3 475,44 Eur (12 000 Lt) pervedimo negalėtų būti susijęs su 2017 m. kovo mėnesio tariamai sudaryta žodine sutartimi.
6.3. 2014 m. spalio 28 d. tarp šalių buvo sudaryta dizaino ir įvaizdžio kūrimo bei formavimo paslaugų sutartis, kurios galiojimo terminas buvo iki 2017 m. gruodžio 31 d.; visų teikiamų paslaugų suma – 23 655,50 Eur, t. y. vienkartinis mokestis už visą sutarties galiojimo laikotarpį. 2017 m. kovo 13 d. atsakovė išrašė sąskaitą faktūrą 23 655,50 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo per du kartus (2017 m. kovo 23 d. pervedė 20 180,06 Eur; 2017 m. gegužės 16 d. pervedė 3 161,73 Eur). 2017 m. birželio 1 d. šalys pasirašė aktą dėl skolų suderinimo (tarp šalių skolos nėra).
6.4. Ieškovės prašoma priteisti suma yra ieškovės atsiskaitymas pagal 2014 m. spalio 28 d. sutartį, kuri buvo pilnai įvykdyta, todėl ieškinys yra visiškai nepagrįstas.
6.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl pakankamai didelės ginčo sumos, nes atsakovės turtinė padėtis yra gera (2018 metų metinė apyvarta 493 510 Eur).
7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų dokumentų priėmimo
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2014 m. spalio 28 d. šalių sudarytą dizaino ir įvaizdžio kūrimo bei formavimo paslaugų sutartį; atsakovės metinę pelno mokesčio deklaraciją (už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.); 2019 m. lapkričio 21 d. nekilnojamojo turto mokestinės vertės ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą; 2019 m. lapkričio 22 d. buhalterinę pažymą; 2017 m. birželio 1 d. bylos šalių aktą dėl skolų suderinimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei ir atsakovė neturėjo galimybės pateikti minėtų įrodymų nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog siekiant visumos įrodymų ištyrimo ir įvertinimo, proceso lygiateisiškumo, rungtyniškumo principų užtikrinimo, apeliantės pateikti nauji įrodymai, turintys reikšmės konkretaus klausimo nagrinėjimui, priimtini.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nusprendęs, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl skolos, nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, bei įvertinęs faktą, jog reiškiamo reikalavimo suma (27 213,23 Eur) atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė, todėl galėtų kilti grėsmė teismo sprendimo vykdymui.
14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o apeliantės finansinė padėtis nesuponuoja grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą pagrindė ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė, jos nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reiškiamas reikalavimas yra absurdiškas, tokio reikalavimo įgyvendinimas negalimas pagal teisės normų reikalavimus ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus bylos medžiagą, ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai, susiję su ieškinio nepagrįstumu pagal savo pobūdį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, todėl tokio pobūdžio argumentai teismo negali būti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – taikant laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti.
16. Nagrinėjamu atveju, apeliantė savo gerą finansinę padėtį įrodinėja metine pelno mokesčio deklaracija (už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.); 2019 m. lapkričio 21 d. nekilnojamojo turto mokestinės vertės ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu; 2019 m. lapkričio 22 d. buhalterine pažyma.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Tai reiškia, jog tiesioginės sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.
18. Pažymėtina, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis siekiama pagrįsti atsakovės (apeliantės) nesąžiningumą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nesuponuoja nesąžiningų atsakovės veiksmų tikėtinumo. Atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo.
19. Nesant kitų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėtų būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Imondesima“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.