Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį (2022 m. gegužės 20 d. veika) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį (2022 m. gegužės 22 d. veika Kuršėnuose) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį (2022 m. gegužės 22 d. veika Palangoje) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. Ž. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. Ž. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu G. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2022 m. spalio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalimi ir G. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 nuostatomis, į bausmės laiką G. Ž. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 22 d. 18.55 val. iki 2022 m. gegužės 24 d. 14.52 val., – 2 (dvi) paros, bei suėmime, įskaitant ir laiką kai asmuo buvo sulaikytas ir laikomas Lenkijoje pagal Europos arešto orderį, išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. 15.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo – 2024 m. sausio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į G. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityta 2022 m. spalio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmė.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. sausio 23 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo G. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas 213 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. Ž. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme bei prašo į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. birželio 29 d., kai jis buvo suimtas Vengrijoje pagal Seksardo miesto teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės G. Ž. skyrimo klausimas ir dėl BK 66 straipsnio nuostatų.

Dėl bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas G. Ž. už nusikalstamas veikas paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam G. Ž. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas G. Ž. už tris BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimą 6, 7 ir 9 mėnesiams. Skirdamas bausmes nuteistajam G. Ž., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsni 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad G. Ž. padarė tris apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas veikas (BK 213 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), į kaltininko asmenybę – į tai, kad G. Ž. anksčiau ne kartą teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, išsiskyręs, turi pastovią gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo G. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo G. Ž. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje, paskyrus minėto straipsnio sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. G. Ž. už nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, t. y. artimos straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimaliam dydžiui. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. Ž. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam G. Ž. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos bausmės (bauda, laisvės atėmimas), taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

12. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. Ž. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teisingai subendrintos, parenkant nuteistajam palankesnį bendrinimo būdą, jas iš dalies sudedant. Be to, nuteistajam G. Ž. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Ši paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. Ž. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, teisingai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudedant, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Taip pat apylinkės teismas, subendrindamas skirtingais nuosprendžiais G. Ž. paskirtas bausmes, teisingai parinko dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskyrė aiškiai ne per griežtą, teisingą, galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Taigi keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendį dėl G. Ž. paskirtos bausmės, kaip tuo prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, senyvo amžiaus ir sergančios motinos slaugymas bei priežiūra taip pat nėra ta aplinkybė, dėl kurios galėtų būti sušvelninta apeliantui paskirta bausmė. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau buvo nurodyta, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Neigiami padariniai, atsirandantys dėl kaltininkui paskirtos bausmės yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl nuteistojo ir/ar jo šeimos narių patiriami nepatogumai dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti vertinami kaip prioritetiniai. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia ne asmeninius kaltininko ir/ar jo šeimos narių interesus, o visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

Dėl BK 66 straipsnio taikymo

15. Visiškai nepagrįstas nuteistojo G. Ž. apeliacinio skundo reikalavimas į jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti laiką, kai nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. birželio 29 d. jis buvo suimtas (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) miesto teismo sprendimą.

16. Lietuvos Respublikos baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytas baigtinis sąrašas procesinių prievartos priemonių, kurios įskaitomos į paskirtos bausmės laiką. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Taip pat į bausmės laiką įskaitomas laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnio 13 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad minėtos įstatymo nuostatos taikomos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo suimtas (sulaikytas) užsienio valstybėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-681/2006). ‏‏‎

17. Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal išduotą Europos arešto orderį G. Ž. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 25 d. 15.30 val., Lietuvai perduotas 2023 m. spalio 24 d. 13.05 val. Šiuo nurodytu laikotarpiu G. Ž. nepertraukiamai buvo apribota laisvė, o nuo 2023 m. spalio 24 d. jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad į G. Ž. paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę yra įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 22 d. 18.55 val. iki 2022 m. gegužės 24 d. 14.52 val. (dvi paros) ir suėmime, įskaitant ir laiką kai jis buvo sulaikytas ir laikomas (duomenys neskelbtini) pagal Europos arešto orderį, išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. 15.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo – 2024 m. sausio 23 d. Taip pat, į G. Ž. paskirtą galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityta ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmė. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju nuteistajam G. Ž. į paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę įskaitytas tiek jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, tiek ir pagal Europos arešto orderį iki perdavimo Lietuvos Respublikai suėmime (sulaikyme) išbūtas laikas užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas tvirtina, kad jis buvo sulaikytas ir laikomas suimtas (duomenys neskelbtini), tačiau tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

19. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistajam G. Ž. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. balandžio 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 4, 6 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 112,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už G. Ž. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam G. Ž. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

21. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam G. Ž. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nors bylos duomenimis nuteistasis G. Ž. nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, tačiau jis yra darbingo amžiaus, be to, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo G. Ž. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo G. Ž. 112,50 Eur (šimtą dvylika eurų 50 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.