- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- 1-59-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16680-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- Ž. K.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Advokatai
- Vaida Grigonytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., gimęs 1985-03-19 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, anksčiau deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas :
1) 2001-10-29 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 16 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01, redakcija)- laisvės atėmimas 3 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m.;
2) 2004-03-23 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.:
3) 2006-10-13 Ukmergės apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį- laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn.;
4) 2007-08-07 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 3 m.;
5) 2007-10-25 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;
6) 2011-05-15 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį-laisvės atėmimu 2 m.,
7) 2015-03-03 Kauno apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes subendrinus, griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė bausmė paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2015-11-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalis panaikinta, priimant naują nuosprendį-Ž. K. dėl kaltinimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Ž. K. panaikinti BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taikymą ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 p., 7 punktu, 8 punktu, Kauno apylinkės teismo 2015-03-02 nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vykdymą atidėti vieniems metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu Ž. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,6 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio gavimo dienos.
2016-02-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi patenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas, Ž. K. panaikintas Kauno apygardos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti Kauno apylinkės teismo 2015-03-02 nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. K. 2015-03-27, apie 8 val. ryto atėjęs prie sugyventinės E. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų grasino sunkiai sutrikdyti jos ir artimųjų sveikatą bei užmušti ją ir jos giminaičius, todėl jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, Ž. K. 2015-04-10 paskambinęs telefonu E. S. grasino jai pasakydamas: „ tėtį su plaktuku sudaužysiu, mamai gerklę perpjausiu, brolį subadysiu, tave per adatas AIDS ar ŽIV užkrėsiu, sieros rūgštimi tavo veidą apipilsiu“, sistemingai jai rašė grasinančio pobūdžio SMS žinutes į mobilaus ryšio telefono numerį, tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąja E. S. bei sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą 145 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis Ž. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad bendravo su nukentėjusiąja E. S., planavo kurti šeimą. Tačiau ji negalėjo pastoti, todėl prasidėjo konfliktai, buvo skyrybos. Pripažįsta, kad ginčų metu pasakė kaltinime nurodytus grasinimus ir žodžius, tačiau juos pasakė pasikarščiavęs, afekto būsenoje. Tikrai nebūtų nieko padaręs E. S., tai buvo tik pykčio priepuoliai. Dabar jis turi kitą draugę, su E. S. nepalaiko jokių santykių. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, kad įžeidė nukentėjusią. Pavydas, pyktis, meilė iššaukė tokius jo žodžius.
Kadangi kaltinamasis Ž. K. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Nukentėjusioji E. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, teisme gautas jos motinos D. S. raštas, kad jos dukra E. S. yra nutraukusi visus ryšius su Lietuva, išvykusi į užsienį (t. 2, b.l. 177). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, E. S. išvykusi į Ispaniją (t. 2, b.l. 175).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad su sugyventiniu Ž. K. kartu pragyveno apie 1 metus. 2015-03-26 dėl pastovaus jos žalojimo, mušimo, ji sugyventinį Ž. K. gim. (duomenys neskelbtini) m. iškraustė iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini). 2015-03-27 nuo 8 val. sugyventinis atėjo prie jos buto durų ir pradėjo jai grasinti, kad ją nužudys, kad ji ramiai negyvens, užmuš ją ir jos giminaičius. Ji labai bijojo, nes paskutinį kartą ją Ž. buvo taip sumušęs, kad jai buvo sulaužyti šonkauliai, trūkęs ausies būgnelis bei išmušti dantys, todėl dabar yra įbauginta. Sugyventinis nurodė, kad yra sėdėjęs įkalinimo įstaigoje, todėl jis yra neprognozuojamas, nuolatos skambinėja tiek jai ir grasina ją nužudyti (t. 1, b.l 13).
Papildomai apklausta, nukentėjusioji E. S. parodė, kad su sugyventiniu Ž. K. gyvena apie vienus metus adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Anksčiau labai dažnai patirdavo fizinį smurtą, jis ją mušdavo, paskutinį kartą jis buvo taip ją sumušęs, kad lūžo šonkauliai, trūko ausies būgnelis, išmušė dantis. Dėl šių sužalojimų ji kreipėsi į gydymo įstaigą „Raudonojo kryžiaus" ligoninę, tačiau gydytojams melavo, kad susižalojo pati. Sugyventinio Ž. ji labai bijo, jis ją įbauginęs ir yra labai kerštingas, agresyvus, nuolat sako, kad su ja susidoros. 2015-03-26 ji pasakę, kad nori skirtis ir, kad jis išsikraustytu iš jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), nes Šis butas priklauso jai. Jis labai supyko, rėkė, sakė „(duomenys neskelbtini)“, buvo susinervinęs, išdaužė namuose visus daiktus, ji buvo labai išsigandusi. Ji surinko jo daiktus ir jis išvažiavo. Tą pačią dieną jis parašė žinutę „Nepapulk po ranka". 2015-03-27 jis iš ryto parašė kitą žinutę, kad „negaliu per tave miegoti, nieko negaliu“. Po kažkiek laiko jis atvažiavo iki namų, į vidų jo neįsileido, nes labai jo bijojo, jis vėl išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais „(duomenys neskelbtini) ", Jis pasakė, kad kentės jos mama ir brolis, kad jiems kažką blogo padarys-juos sužalos ar užmuš. Jis sakė, kad nepasislėps, kad jis ją ras, keršys už viską. Iš jo kalbų tai suprato, kad jis sužalos, sutrikdys jos sveikatą, nes anksčiau jis ne kartą yra sumušęs. Policiją anksčiau dėl sužalojimų ji nesikreipė, nes bijojo jo ir jo veiksmų prieš ją ir jos artimuosius. Šį kartą jis galutinai išgąsdino , nes visur ją sekė, ji bijojo net važiuoti į darbą, nes jis jau ten jos laukė (t. 1, b.l. 14).
Papildomai apklausta nukentėjusioji E. S. parodė, kad po įvykio 2015-03-27, kada jo buvusio sugyventinio Ž. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų, jam buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas nesilankyti jos gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. Šių įpareigojimų jis nesilaikė po įvykio nuolatos rašinėjo jai į mobilaus ryšio telefoną ((duomenys neskelbtini)), iš savo mobilaus ryšio telefonų numerių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), į savo adresų knygelę skirtinguose telefonuose ji jį buvo įsivedusi „(duomenys neskelbtini) ", kitame telefone „(duomenys neskelbtini) ", taip pat likęs įvestas „(duomenys neskelbtini) ". Nuolatos rašė grasinančio pobūdžio žinutes, kurias ji pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat iš „Facebook" žinutes, kurias jis rašė man taip pat pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Po įvykio jis buvo atvažiavęs pas ja į namus, kai pas ja buvo brolis su pusbroliu, svečiam išvykus jis jai rašė žinutes sakė, kad ateis nusipirkęs alaus išdaužys jos buto langus. Ji buvo su juo susitikus vieną dieną ir jie visą naktį vaikščiojo po rajoną jis jai sakė: kodėl ji su juo nebūna, kodėl jam nekelia ragelio. Tuomet jis nusivežė ja pas save į (duomenys neskelbtini)., ji ten pernakvojo, ji paprašė kitą dieną, kad jis ją išleistų pas gimines, mamą nes buvo Velykų pirma diena, jis ją išleido ir pasakė, kad pas save ji į butą negrįš, o turės grįžti pas jį. Ji buvo pas mamos sesę, jis vėliau atvažiavo paimti ją ir jos mamą su taksi, mamą parvežė į namus ir po to ji nuvyko pas jį į namus. Pas jį važiuodavo, nes labai bijojo, jis nuolat naudojo fizinį, psichologinį smurtą, todėl ji pas jį ir važiuodavo. Kitą dieną ji išėjo su juo pasivaikščioti prie (duomenys neskelbtini), jis tiesiog psichologiškai ją engė, įvairiai ją vadino, ji jo prašė, kad jis leistų važiuoti jai namo, verkė, o jis pasakė „(duomenys neskelbtini) ", ji jam pasakė, kad nebandytų lįsti prie jos jis priėjęs jai spyrė, ji nukrito ant žemės, vienas vyras buvęs netoliese bandė jai padėti paklausė kas vyksta, o Ž. su raktu kumštyje pasakė: „nelysk", tas vyras ir nuėjo. Tada grįžo iki jo namų ir ji liko dar pas jį ir iš ryto kėlėsi važiuoti į darbą. Ji buvo darbe jis jai visą dieną skambinėjo ir ji pasakė, kad vakare važiuos į savo namus ir nakvos juose. Kitą dieną išvažiavo į darbą, jis pradėjo ją gąsdinti, rašinėti SMS žinutes ir skambinėti. Jis jai paskambinęs telefonu pasakė : „atvažiuoju pas tave į darbą apipilsiu tave benzinu", po to parašo žinutę: „va dabar Statoil'e perku ledų ir ateinu", jis visuomet per telefoną skambindamas ir tiesiogiai jai prisako įvairių grasinimų, o žinutes rašo perkeltine prasme. Ji prašė jo, kad jis neitų pas ją į darbą, nes dėl jo ją gali išmesti iš darbo. Ji jo labai prašė, kad jis neatvyktų į darbą, tuomet dingo ir 20 min. nei rašė nei skambino, po to paskambino ir sako „nu va dabar atsiskaitę, pažiūrėsim kaip viskas finansiškai prieš tave atsisuks, nes visus tavo rūbus išmečiau šiukšlyną", viskas vyko 2015-04-10, tą pačią dieną ji su bendradarbe ėjo link namų ir visą laiką su Ž. kalbėjo telefonu jis jai sakė : „ mašina degs, molotovo kokteilių bus primėtyta į namus, mamai gerklę perpjausiu, tėvui su plaktuku galvą sudaužysiu einančiam iš darbo, kad mane užkrės AIDS per adatas bet kur eisi bazėje kas nors įdurs su adatą net nepajaus“. Ji po tokių grasinimų savo namuose nebenakvojo viską papasakojo mamai. Tuomet jos tėtis jam paskambino ir susitarė su juo susitikti 2015-04-13, dėl sugadintų daiktų jos bute, tačiau kitą dieną 2015-04-11 šeštadienį atvykusi į savo butą rado išdaužtą langą. Tada jos tėtis liepė jai vėl kreiptis į policiją. Ji 2015-04-12 kreipėsi į policijos įstaigą dėl pasikartojančių grasinimų bei sugadinto mano turto (t. 1, b.l. 15, 54).
Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. S. yra jo duktė, kuri maždaug prieš metus laiko pradėjo draugauti su Ž. K., po kažkiek laiko apsigyveno kartu pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso E., apie tai kaip jie sutarė gyvendami kartu jis nieko nežinojo, nes dukra viską nuo jo su žmona slėpė. Apie tai, kad dukra kreipėsi į policiją dėl Ž. K. veiksmų sužinojo tik 2015-04-10, nes E. visus nesutarimus norėjo išspręsti pati, tačiau situacijai tampant nevaldomai, kai 2015-04-10 Ž. pokalbio metu jai pasakė, kad sudegins mašiną, jos namus, perpjaus gerklę jo žmonai D. S., jai sudaužys galvą plaktuku einant iš darbo, E. įdurs su adata, užkrės ją AIDS, ji viską papasakojo jam ir žmonai. Dėl visų išsakytų grasinimų dukra buvo įbauginta ir jai buvo realus pagrindas galvoti, kad grasinimai bus įvykdyti, jei ji nesusitaikys su Ž., nedarys to ko jis nori, nes Ž. yra agresyvus labai kerštingas, ne kartą teistas ir kaip E. jau vėliau pasakojo, jis naudojo prieš ją smurtą, mušė ją, yra sulaužęs jai šonkaulius, todėl visos ribos jau buvo peržengtos. 2015-04-10 E. viską papasakojo nuo pradžių, ji sakė, kad 2015-03-26 norėjo išsiskirti su sugyventiniu Ž. K., nes kaip ji pasakojo nuolatos patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, buvo įbauginta, todėl paprašė, kad jis išsikraustytų iš jos namų. Dukra sakė, kad Ž. labai susinervino, nenorėjo skirtis, pradėjo rėkauti namuose, sudaužė televizorių, kava apipylė buto sienas, išdaužė daiktus, vazoninę gėlę, į lovą išpylė pieno produktų - kefyrą. Grasino jai, kad geruoju nesibaigs, kad jis visko taip paprastai nepaliks, jo dukra imitavo, kad iškvietė policiją, nes labai bijojo jo išsakytų grasinimų. Ž. tai išgirdęs pasiėmė savo daiktus ir pasišalino. Tą pačią dieną jis E. rašinėjo grasinančio pobūdžio žinutes, skambinėjo, persekiojo. 2015-03-27 iš pat ryto vėl rašė žinutes ir atvyko prie E. buto durų adresu P(duomenys neskelbtini), dukra jo neįsileido, jis neleido jai vykti į darbą, nes nuolat buvo prie durų grasino, jei neatidarys durų visi kentės, jos brolis mama, jis, kad ji niekur nepasilėps ir jis jai atkeršys. Dėl išsakytų grasinimų sutrikdyti jos ir artimųjų sveikatą, E. iškvietė policiją, Ž. tuomet išėjo ir policijos pareigūnų nebuvo sulaikytas. Ji parašė pareiškimą ir kartu su policijos pareigūnais nuvyko pas ją į darbo vietą prekybos miestelyje „Urmas", kad Ž. ją persekios ir darbe ji tai nujautė, jis atvyko pas ją į darbo vietą ir buvo sulaikytas. Kiek dukra sakė, jam buvo paskirta kardomoji priemonė, įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei nesilankyti jos gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). Ž. įpareigojimų nesilaikė kai buvo paleistas nuolatos jai skambinėjo ir rašinėjo grasinančio pobūdžio žinutes. E. suprato, kad geruoju nesibaigs ir yra reali grėsmė jai ir mūsų šeimai, todėl viską papasakojo mamai ir A. S.. Ji neleido jai daugiau nakvoti savo namuose ir 2015-04-10 Žilvinas skambino E., A. S. paėmė išjos telefoną ir norėjo su juo pasikalbėti apie visą situaciją, bandyti gražiuoju išspręsti visą kilusį konfliktą, jie susitarė susitikti 2015-04-13. Tačiau 2015-04-11, atvykus į E. butą, kad ji pasiimtų jai reikalingus daiktus, rado išdaužtą buto langą. Jis liepė E. vėl kreiptis į policiją, nes su tuo žmogumi kalbėti jau buvo beprasmiška, jis nuosekliai ir piktybiškai kenkia jo dukrai, grasina jai, gadina jos turtą, persekioja. Todėl 2015-04-12 ji parašė dar vieną pareiškimą dėl pasikartojančių grasinimų bei turto sugadinimo. Taip pat 2015-04-13 jis kartu su dukra atvyko į Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariatą pranešti, kad Ž. K. nesilaiko kardomosios priemonės įpareigojimų, toliau grasina ir gąsdina E.. Laikotarpyje nuo 2015-04-10 dukra kurį laiką buvo išvykusi ir iš miesto, taip pat iki šiol gyvena pas jį adresu (duomenys neskelbtini), nes tiesiog jie su žmona bijo palikti ją vieną, žinant Ž. K. atkaklumą bei pasirašytų įsipareigojimų laužymą. Tai, kad jam nė motais visos kardomosios priemonės ir jis turi tikslą paveikti, įbauginti mano dukrą įrodo ir tai, kad 2015-04-22 apie 21 vai. jis atvyko prie A. S. buto durų. Jis atidarė duris ir išgirdo, kad kažkas laiptais nubėgo žemyn, pažiūrėjau pro langą kas išeina iš laiptinės, po kokių 3 min. jis išėjo iš laiptinės ir pamatė, kad tai buvo Ž. K.. Jis greit apsirengė ir išbėgęs į lauką, jį vijosi, nes bijojo, kad užpuls žmoną, nes ji buvo išėjusi į parduotuvę. Iškvietė policijos pareigūnus, jis buvo parduotuvėje sulaikytas (t. 1, b.l. 44).
Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dukra E. S. su Ž. K. pradėjo draugauti, o netrukus apsigyveno kartu pas jos dukrą adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai kaip jie sutarė ji tiksliai nežinojo, kiek dukra pasakodavo sakė, kad viskas gerai ir viskas gražu. Buvo sakiusi, kad išgėręs jis prieš ją panaudoja smurtą. Yra mačiusi ją su praskelta lūpa, mėlynais smilkiniais. Tačiau ji viską neigdavo, nes buvo įbauginta. Dar yra kelis kartus skambinusi kaimynė, kuri sakė, kad prieš dukrą naudojamas smurtas, ji mušama, girdi jos verksmą, Šaukimą. Ji pradėjo jausti, kad kažkas yra blogai, dukra apsiverkė ir viską jai papasakojo, kad 2015-03-27 ji parašė pareiškimą į policiją, nes Ž. jai grasino, persekiojo, neleido vykti į darbą. Po to įvykio ji dar bendravo su Ž., tačiau kai atsisakė būti su juo, pas jį likti nakvoti ir realiais veiksmais grasino sužaloti ją bei artimuosius, tai tapo labai rimta, dėl to į visą šitą santykių aiškinimąsi teko įsikišti ir jai su vyru. Jos vyras A. S. sužinojo apie viską 2015-04-10 ir Ž. skambino E. ir vyras paėmęs telefono ragelį norėjo su juo asmeniškai pasikalbėti, bandyti gražiuoju išspręsti visą kilusį konfliktą, jie susitarė susitikti 2015-04-13. Tačiau 2015-04-11, turėjo būti sūnaus gimtadienio šventė, E. reikėjo daiktų todėl ji nuvyko į savo butą, atvykę pamatė išdaužtą virtuvės langą. Dėl to dukra parašė dar vieną pareiškimą dėl rimtai pasakytų grasinimų bei turto sugadinimo. Jos vyras uždraudė jai šiuo metu gyventi vienai, todėl ji apsistojo pas ją su vyru namuose ir gyvena iki Šiol. 2015-04-22 apie 21 vai. jis atvyko pas ją ir jos vyrą į namus, tuo metu ji buvo parduotuvėje. Kai grįžinėjo į namus pamatė savo vyrą, jis ėjo iš už namo ir tuomet ji pamatė Ž., vyras jai pasakė eiti namo. Jos vyras iškvietė policiją, ji paskambino dukrai ji pasakė, kad yra parke. Jai liepė eiti namo ir pasakė, kad Ž. buvo atėjęs iki jų namų. Kai policija atvyko, jos dukra kaip tik paskambino ir pasakė, kad ją Ž. vejasi ir ji bėga lik parduotuvės „IKI" (duomenys neskelbtini) g., ji su policijos pareigūnais nuvyko iki tos parduotuvės ir eidami link parduotuvės pamatė išeinantį Žilviną. Policijos pareigūnai jį sulaikė. Jis sakė, kad ėjo pirkti alaus, tačiau nieko nebuvo nusipirkęs. Atrodė, kad jis yra neblaivus. E. S. yra įbauginta ir persekiojama, jai nuolat grasinamąjį negali normaliai gyventi. Bijo dėl jos sveikatos, (b.l. 46)
Iš 2015-03-27 daiktų dokumentų protokolo matyti, kad E. S. pateikė 6 vnt. nuotraukų, su užfiksuotomis SMS žinutėmis siųstomis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris pavadintas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 23-25).
Iš 2015-04-13 daiktų, dokumentų protokolo, fotolentelės matyti, kad E. S. pateikė 5 vnt. nuotraukų su užfiksuotomis SMS žinutėmis, kurių siuntėjas yra „(duomenys neskelbtini)“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė 8 vnt. nuotraukų iš socialinio tinklapio „Facebook“ (b.l. 27-34).
Iš 2015-04-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. S. pateikęs 6 vnt. nuotraukų, su užfiksuotomis SMS žinutėmis (bei skambučiais) siųstomis iš telefono numerio 8 672 46818, kuris pavadintas „(duomenys neskelbtini) '^b.l. 35-38).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal LR BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287/2014).
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kito žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą kito žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Taigi, šioje normoje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais, kurie turi būti išsakyti konkrečiam asmeniui ir būti realūs, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-586/2011, 2K-94/2013).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo Ž. K. veikose, visiškai įrodytos, jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis sąmoningai grasino sunkiai sutrikdyti savo sugyventinės-nukentėjusiosios E. S. ir jos artimųjų sveikatą bei užmušti ją ir jos giminaičius, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, taip pat sistemingai rašė nukentėjusiajai grasinančio pobūdžio SMS žinutes į mobilaus ryšio telefono numerį, tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąja E. S. bei sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą.
Nukentėjusiosios E. S. nurodytas įvykio aplinkybes visiškai patvirtino ir pats kaltinamasis Ž. K..
Kaltinamasis Ž. K. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Ž. K. kaltu visiškai prisipažino, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 145 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 145 straipsnio 2 dalis), anksčiau teistas (t. 1, b.l. 120-160), nedirba, anksčiau teistas (t. 1, b.l. 120-129), administracine tvarka baustas (t. 1, b.l. 190-193), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l. 162), specialisto išvados Nr. 93TPK-362 duomenimis, 1994-12-21 Ž. K. buvo diagnozuota socializuoto elgesio sutrikimas, bet skirti tesimo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (t. 1. b.l. 163, 168).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalies, BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmes–laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį–Ž. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, susijusias su pavojumi žmogaus sveikatai ir gyvybei, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę-kaltu prisipažino ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir Ž. K. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Taip pat teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į kaltinamojo Ž. K. sulaikymo, suėmimo terminus bei teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus dėl kaltinamojo Ž. K. sulaikymo pagal Europos arešto orderį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2015-03-27 12.15 val. iki 2015-03-29 7.05 val. t.y. 2 paras (t. 1, b.l. ), buvo suimtas nuo 2015-04-28 iki 2015-08-28, t.y. 4 (keturis) mėnesius, nuo 2018-05-28 iki šio nuosprendžio priėmimo dienos (2018-06-12), t.y. 16 (šešiolika) dienų. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, išdavus EAO, Ž. K. šio dokumento pagrindui buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje iki 2017-02-17, t.y. 307 dienas ir tik po to pradėjo atlikinėti jam skirtą bausmę pagal Jungtinės Karalystės įstatymus. Todėl aptartieji sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai įskaitytini į Ž. K. bausmės laiką.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 144 str. 10 d.).
Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. pareiškė 1597,14 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
Nustatyta, jog nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo Ž. K. veiksmų, jo nusikalstama veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiosios E. S. patirta turtine žala, nes kaltinamasis konflikto su nukentėjusiąja E. S. metu sudaužė nukentėjusiajai priklausančius daiktus, sugadino kambario sienas. Todėl nukentėjusiosios E. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamojo Ž. K. (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl ekstradicijos išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 105 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Pagal šio Įstatymo raidę proceso išlaidos iš esmės turi būti išspręstos nuosprendžiu.
Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalį teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, priima sprendimą ir dėl procesinių išlaidų atlyginimo. Pagal šio įstatymo raidę, visos proceso išlaidos turi būti teismui pateiktos iki nuosprendžio priėmimo momento.
2018-06-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos raštas, kuriuo prašoma spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo Policijos departamentui. Rašte nurodoma, kad dėl kaltinamojo Ž. K. ekstradicijos Policijos departamentas patyrė 2191,75 EUR išlaidas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. K. buvo parinkta kardomoji priemonė-suėmimas, kuri 2015-08-28 teismo nutartimi, tikėdamas Ž. K. sąžiningumu ir sąmoningumu, buvo pakeista į švelnesnes, parenkat jam kardomąsias priemones : rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be teismo leidimo; įpareigojimą periodiškai-kiekvieną pirmadienį nuo 9 val. iki 10 val. registruotis policijos įstaigoje-Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariate, esančiame Raudondvario pl. 127, Kaune; įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios E. S. arčiau nei per 50 (penkiasdešimt) metrų ir neieškoti su ją jokių ryšių telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.
Tačiau kaltinamasis Ž. K. šio pasitikėjimo nepateisino, į paskirtus teisiamuosius posėdžius neatvyko, policijos pareigūnų nebuvo atvesdintas nurodant, kad duotuoju adresu jis nerastas (jo močiutė A. B. paaiškino, kad jos anūkas šiuo adresu negyvena nuo birželio mėn., kur jis galėtų būti, ji nežino. CDB duomenimis, Ž. K. niekur nedirbo, nebuvo registravęs jokios savo gyvenamosios vietos adreso), t.y. nustačius, kad kaltinamasis Ž. K. pažeidė jam parinktų kardomųjų priemonių sąlygas, 2015 10 07 teismo nutartimi jam kardomosios priemonės buvo pakeistos į suėmimą ir buvo paskelbta jo paieška.
Kaltinamojo Ž. K. paieškos metu buvo nustatyta, kad jis išvyko į užsienį, patikslinus jo buvimo vietą, buvo išduotas Europos arešto orderis ir jis parvežtas į Lietuvą.
Pagal Lietuvos teismų praktiką ekstradicijos išlaidos kaip proceso išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų - pasislėpus po įtarimo pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan., ir nepriteisiamos tais atvejais, kai jos atsiranda ne dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų.
Kadangi ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats Ž. K., šios išlaidos buvo būtinos išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, jos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Ž. K..
Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 5 punktu, iš Ž. K., jį sulaikius, buvo paimti pinigai-809,21 EUR (aštuoni šimtai devyni eurai 21 cnt).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kad pas Ž. K. rasti pinigai būtų įgyti nusikalstamu būdu, jie nėra pripažinti nusikalstamos veikos priemonėmis, todėl jie grąžintini Ž. K. nedelsiant, jį paleidus iš suėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 105 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ž. K. pripažinti kaltu padarius vieną nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį:
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
pagal BK 145 straipsnio 2 dalį- laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. K. bausmę–laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinti su 2015-03-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (kuris buvo pakeistas 2015-11-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta bausme pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei 2016-02-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir Ž. K. pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti Kauno apylinkės teismo 2015-03-02 nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę) ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.
Į paskirtosios bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies a punktu, įskaityti Ž. K. laikino sulaikymo laiką BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2015-03-27 12.15 val. iki 2015-03-29 7.05 val. t.y. 2 (dvi) paras, suėmimo laiką nuo 2015-04-28 iki 2015-08-28, t.y. 4 (keturis) mėnesius, nuo 2018-05-28 iki šio nuosprendžio priėmimo dienos (2018-06-12), t.y. 16 (šešiolika) dienų bei jo sulaikymo laiką Jungtinėje Karalystėje Kauno apygardos teismo išduoto EAO pagrindu iki 2017-02-17-307 (tris šimtus septynias) dienas, t.y. 10 (dešimt) mėnesių 7 (septynias) dienas, viso-1 (vienerius) metus 2 (šešis) mėnesius ir 25 (dvidešimt penkias) dienas ir laikyti, kad Ž. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs visiškai.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. K. 1597,14 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 14 cnt) nukentėjusiosios E. S. naudai.
Priteisti iš Ž. K. ekstradicijos išlaidas-2191,75 EUR (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 75 cnt) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) naudai.
Kardomąją priemonę Ž. K.-suėmimą panaikinti ir paleisti jį iš teismo salės nedelsiant.
Ž. K. asmens kratos metu pas jį rastus ir paimtus pinigus-809,21 EUR (aštuonis šimtus devynis eurus 21 cnt), jį paleidus iš suėmimo nedelsiant jam grąžinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.