Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-04-21 · Civilinė byla Nr. 2-787-516/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-19Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-21Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-10-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-21
Bylos Nr.
2-787-516/2016
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00626-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Andajas“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-787-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00626-2014-8Procesinio sprendimo kategorija:(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Neapolis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti baudą, civilinėje byloje Nr. 2-372-777/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Neapolis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Andajas“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo panaikinti teismo paskirtą baudą pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Neapolis“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Andajas“ 243 355,56 Lt skolą , 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2015 m. spalio 26 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2015 m. lapkričio 20 d. 9.30 val. Minėta nutartimi šalys įpareigotos iki 2015 m. lapkričio 13 d. (įskaitytinai) pateikti teismui turimus prašymus. 2015 m. spalio 28 d. nutartimi bylos nagrinėjimas perskirtas į 2015 m. lapkričio 27 d. 9.30 val.

Nustatytu terminu šalys teismui prašymų nepateikė.

2015 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas T. J. pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo. Posėdžio metu buvo paskelbta pertrauka iki 2015 m. gruodžio 4 d., kad teismas susipažintų su ieškovės atstovo pateiktais dokumentais ir išnagrinėtų prašymą dėl bylos sustabdymo. 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintas ir ieškovei BUAB „Neapolis“ paskirta 150 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, išieškojimą nukreipiant į administravimo išlaidas.

Ieškovė pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, nurodydama, kad teikdama prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą nesiekė vilkinti bylos. Ieškovė pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas ne kartą iki 2015 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio buvo atidedamas arba neįvyko ne dėl ieškovės kaltės ar dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, todėl ilgas bylos procesas yra nulemtas ne ieškovės nesąžiningų ar neteisėtų veiksmų. Ieškovė akcentavo ir tai, kad klausimas dėl bylos sustabdymo buvo išspręstas teismo pertraukos metu, o po pertraukos toliau vykęs teismo posėdis buvo atidėtas, nes buvo nuspręsta kviesti ekspertą, taigi dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą procesas nebuvo užvilkintas. Ieškovės vertinimu, teismas galėjo prašymą išnagrinėti ir nedarydamas pertraukos, be to, pertraukos padarymas neprieštarauja operatyvumo principo laikymuisi. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad byla yra nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o įstatymas nenumato, jog žodiniame procese visi prašymai turi būti pateikiami raštu iki tam tikros teismo nustatytos datos. Ieškovės nuomone, neegzistavo nė viena iš sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl baudos panaikinimo.

Teismas konstatavo, kad ieškovės atstovas prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pateikė praleidęs teismo nustatytą terminą, dėl to teismas turėjo daryti pertrauką tam, jog susipažintų su ieškovės atstovo pateiktais dokumentais ir išnagrinėtų prašymą dėl bylos sustabdymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas priežasčių, leidžiančių konstatuoti, jog minėtas prašymas nebuvo pateiktas teismui nustatytu terminu dėl objektyvių aplinkybių, nenurodė. Be to, ieškovė neteikė prašymo dėl 2015 m. spalio 26 d. nutartimi nustatyto termino pratęsimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė BUAB „Neapolis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirtą 150 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Prašymas buvo sprendžiamas tik formaliai. Nutarties motyvuojamoje dalyje yra tik perrašyti 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties motyvai, tačiau neatsakyta į prašymo panaikinti baudą argumentus, taigi skundžiama nutartis iš esmės yra be motyvų, o tai absoliutus negaliojimo pagrindas.Ieškovė nubausta už tai, kad teismas jos prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą vertino kaip piktnaudžiavimą, nes dėl tokio prašymo teismui teko padaryti teismo posėdžio pertrauką. Pagal formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ieškovės veiksmuose nėra sąmoningo veikimo prieš greitą procesą. Ieškovė nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių įžvelgti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių kituose šios bylos proceso etapuose.Teismas nutartyje neargumentavo, kodėl pertraukos padarymą būtina vertinti, kaip bylos vilkinimą. Tokį procesinio klausimo sprendimo būdą pirmosios instancijos teismas pasirinko pats, teismas neprivalėjo daryti maksimalaus ilgumo pertraukos. Paprastai tokie prašymai išnagrinėjami greitai, nedarant pertraukos, ar padarant 15–30 minučių posėdžio pertrauką. Teismas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jam prašymą prireikė nagrinėti 5 dienas, nors klausimas buvo paprastas ir, kaip matyti iš nutarties nestabdyti nagrinėjimo, teismui labai aiškus. Taigi pertrauką siedamas su ieškovės nesąžiningumu, teismas siekia paslėpti savo veiklos trūkumus, tačiau dėl to negali būti ribojama šalies teisė visame teismo procese naudotis procesinėmis teisėmis. Be to, 2015 m. gruodžio 4 d. posėdyje bylos nagrinėjimas vis vien buvo atidėtas, nusprendus kviesti ekspertą, taigi bet kuriuo atveju bylos nagrinėjimas dėl ieškovės prašymo nebuvo užvilkintas.Įstatyme nenustatyta, kad žodiniame procese visi prašymai turi būti pateikiami raštu iki tam tikros teismo nustatytos datos. Taip pat įstatymas neįtvirtina, kad šalis nepateikusi prašymų vėliau jų negali tekti, o „pavėluotas“ prašymų pateikimas yra vertinamas kaip proceso vilkinimas. Vykstant žodiniam nagrinėjimui šalių prašymai gali būti pateikti teismo posėdyje. Priešingas aiškinimas reikštų, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo rašytinėmis nutartimis siekia riboti šalių teises, garantuotas įstatymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė panaikinti ieškovei paskirtą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. spalio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir paskyręs bylą nagrinėti teismo posėdyje 2015 m. lapkričio 20 d., įpareigojo šalis pateikti teismui visus turimus prašymus iki 2015 m. lapkričio 13 d. įskaitytinai. Iki teismo nurodytos datos jokie šalių prašymai pateikti nebuvo. 2015 m. spalio 28 d. nutartimi bylos nagrinėjimo teismo posėdyje data perkelta iš 2015 m. lapkričio 20 d. į 2015 m. lapkričio 27 d.

2015 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas minėtam prašymui išspręsti nutarė padaryti teismo posėdžio pertrauką iki 2015 m. gruodžio 4 d.

2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas, netenkinęs ieškovės prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, paskyrė ieškovei 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos paskyrimą motyvuodamas tuo, kad šalims buvo nustatytas terminas iki 2015 m. lapkričio 13 d. patekti visus prašymus, o ieškovė nei prašė šį terminą pratęsti, nei nurodė teismui objektyvias aplinkybes, trukdžiusias jai pateikti prašymą dėl bylos sustabdymo anksčiau (per teismo nustatytą terminą).

CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. CPK 7 straipsnio 1 dalyje taip pat pažymima, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą.

Įvertinęs nurodytų normų turinį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, priešingai nei supranta ieškovė, neužkerta kelio teismui, privalančiam užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą, nutartimi nustatyti šalims terminą tam tikroms įstatymo joms suteiktoms teisėms, be kita ko, teisei pateikti prašymus, įgyvendinti, ir tokio termino nustatymas savaime nereiškia įstatymo suteiktų teisių apribojimo, kadangi, kaip minėta pirmiau, visos šalių procesinės teisės turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į kertinį reikalavimą rūpintis greitu, operatyviu ir efektyviu bylos išnagrinėjimu, o teismo pareiga užtikrinti, jog nebūtų sukuriamos sąlygos piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis. Kita vertus, sutiktina su apeliante, kad ne kiekvienas pavėluotas veiksmo atlikimas (teisės įgyvendinimas) gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 4 d. posėdyje, kada buvo atmestas ieškovės prašymas ir paskirta bauda, byla nebuvo baigta nagrinėti, nusprendus į kitą teismo posėdį iškviesti ekspertą paaiškinimams pateikti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su apeliantės pozicija, kad faktiškai prašymo dėl bylos sustabdymo pateikimas šios konkrečios bylos atveju neužvilkino bylos nagrinėjimo ir vien tik ta aplinkybė, jog ieškovė prašymą pateikė, nesilaikydama teismo įpareigojimo visus prašymus pateikti iki 2015 m. lapkričio 13 d. ir nenurodydama pakankamų, objektyvių priežasčių, pateisinančių tokį vėlavimą, savaime nesudaro pakankamo pagrindo jos veiksmus (prašymo pateikimą po teismo nustatyto termino) vertinti kaip akivaizdų veikimą prieš greitą, operatyvų bylos išnagrinėjimą, t. y. kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nei 2015 m. gruodžio 4 d., nei 2016 m. sausio 4 d. nutartyse nenurodė jokių kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo ankstesniuose (iki prašymo pateikimo) ieškovės veiksmuose. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis pirmiau nurodyta teismų praktika, pagal kurią įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (ko šiuo atveju nenustatyta), apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad bauda ieškovei paskirta nepagrįstai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta minėtą baudą panaikinti, naikintina, tenkinant ieškovės prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirtą 150 Eur baudą.

Kadangi pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliantės atskirasis skundas tenkintas, o kiti skunde nurodyti argumentai nebedaro įtakos bylos teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Tenkinti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Neapolis“ 2015 m. gruodžio 16 d. prašymą – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovei paskirtą 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė