Telšių apylinkės teismo nuosprendis

3.1. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis patvirtino šiuos parodymus. Atsiprašė nukentėjusiojo ir parodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų.

4. Kaltinamasis M. Š. kaltės nepripažino ir parodė, kad nieko neįvyko. Išėjo parūkyti, brolis bandė atsisėsti, nieko nematė, kad mušėsi. Buvo kažkiek išgėręs, gėrė degtinę, alų. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) bendrabutyje. Tas buvo vakare, prieš šventes. Nepamena, koks mėnuo, galėjo būti lapkričio mėnuo. Ėjo parūkyti į koridoriaus galą. Ten koridoriaus durys užrakinamos ir bet kas patekti negali. Viskas vyko 4 aukšte, kur yra 4 butai. Į tą koridorių, jei durys atrakintos, gali patekti bet kas, bet ten visą laiką durys būna užrakintos. Kai su broliu atėjo, jau rūkė K. ir I., jos pavardės nežino. I. – kaimynė iš tų pačių 4 butų. Jis priėjęs atsisėdo ir rūkė. Brolis prašė K., kad jam leistų atsisėsti, kažką stūmė, K. pabėgo. Nežino, dėl ko pabėgo, nematė. Bėgo barškindamas į visas duris ir kažką rėkdamas. Kažko išsigando, gal brolio. Jis sėdėjo ir rūkė, nieko nedarė. Kai parūkė, po kelių minučių ėjo išsiaiškinti pas K., ko rėkė. Barškino jam į duris, jis jas atidarė, vėl uždarė, kažką rėkė. Jis į butą nepateko. Viduje bute kažką rėkė, šūkavo. Jis pats buvo tame ilgajame koridoriuje. Barškino dar kartą. K. duris atidarė. Kažkaip K. jį griebė, suplėšė jam „maikę“. Jis nieko nedarė, jį pastūmė. K. užsitrenkė duris. Kai K. jam čiupo, gal ir jis pastūmė K. Brolis tuo metu buvo šalia. Dar buvo kaimynas, iš tų pačių butų. Gal iš 44 buto D. Kai K. barškino, kaimynas ir išėjo. Jis kažką sakė nekreipti dėmesio, viskas bus gerai. Tai sakė jam ir broliui. Kai antrą kartą barškino, neatkreipė dėmesio, ar buvo jau kaimynas. Kaimynas sakė nekreipti dėmesio, turbūt į K., gal ne pirmas toks kartas pas juos. Jis bėgo, rėkė. Kai jam suplėšė „maikę“, išėjo namo. Per įvykį nebuvo nuvirtęs nei vienas. Tikriausiai K. iškvietė policiją. Pareigūnai klausė, kas įvyko. Sakė, kad nieko. Daugiau tą vakarą nieko neįvyko, kai policija išvažiavo. Koridoriuje buvo K. ir I., nežino, ar ji matė konfliktą. Jis prieš nukentėjusįjį neatliko jokių veiksmų, kaltu neprisipažįsta. Besistumdydamas jokių smūgių nesudavė, K. ir jam nesudavė, sužalojimų jokių nebuvo. Kaimynas D. nieko nedarė – stovėjo ir tiek. Pas K. ėjo tik šiaip, pažiūrėti ko jis rėkia. Kaimyno D. nepažįsta, tik yra jį matęs. Kas vyko tarp brolio ir nukentėjusiojo, nekreipė dėmesio. Kažką matė, kad bandė brolis sėstis. K. jį nustūmė. Po to K. bėgo koridoriumi. Nestebėjo, kas ten vyksta, neįdomu. Ėjo aiškintis, ko nubėgo rėkdamas. Nieko baisaus nebuvo. Brolis bandė K. atsisėsti ant kelių. Gal skaudžiai atsisėdo, todėl K. ir nubėgo šaukdamas. Kai nukentėjusysis jį norėjo stumti, suplėšė jo „maikę“. Kažkaip čiupo ir suplėšė, per visą šoną „maikę“ suplėšė – stumdamas ir griebdamas. Jis buvau koridoriuje, prie nukentėjusiojo durų. Jis atidarė duris ir stūmė jį šalin, suplėšė „maikę“, jis pats nieko nedarė, tada užtrenkė duris. Nebuvo taip, kad specialiai ją plėšė. Griebė, stūmė ir perplyšo. Nepasakys, kaip ten įvyko. Labai greitai viskas vyko, nebuvo kada jam ką pasakyti. Stūmė, perplėšė ir užsidarė duris. Kai nukentėjusysis atidarė duris, jis pats stovėjo prie pat durų, durys atsidaro į koridoriaus pusę, į išorę. Ką darė brolis, negali atsakyti, nepamena, nežiūrėjo. Pas K. bute girdėjo šūkaujant vaikus, bet jų nematė. Vaikai šūkavo, nes tėvas šūkavo. Vaikų koridoriuje nebuvo. Kai tėvas įbėgo rėkdamas, ir vaikai rėkė. Jis keikėsi, rėkė. Tai buvo ne pagalbos šauksmai, o keiksmažodžiai.

5. Nukentėjusysis K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad grįžo iš darbo, parėjo namo, pasidarė kavos. Laiptinės koridoriaus gale yra rūkoma, ten jis rūkė ir gėrė kavą. Praėjo kokios 6-5 min., atėjo M. su A., barškino pas kaimynę I., bet niekas nedarė durų. Paklausė, ar turiu cigaretę. Atsakė, kad turi. M. atsisėdo šalia, A. atsistojo priešais, pasiėmė cigaretę. Po kelių minučių A. vėl nuėjo pas kaimynę. Jis liko su M., šnekėjosi. Po kelių minučių išėjo A. su I. I. M. užleido atsisėsti. A. pradėjo jam sakyti: „Priimk atsisėsti šalia“. Atsakė: „Nebesvaik“. Tada atsisėdo jam ant kelių, jį nustūmė. A. atsisuko sakydamas: „Kas tu toks esi, kad neleisi atsisėsti?“ ir stvėrė abiem rankomis jam už kaklo, pasakė kelis grasinančius žodžius, tada jis jį stūmė jį į šoną. Kai griebė už gerklės, gerklę spaudė. Išsinėrė ir bėgo pas kaimyną. Smūgio tuo metu nesudavė, tik už gerklės griebė. Nubėgo pas kaimyną D. į 44 butą pagalbos. Po kelių sekundžių D. atidarė duris, išėjo, paklausė, kas vyksta, pasakė, kad puola. Jo vaikas buvo išlindęs, tik nepamena kuris. Duris uždarė nevisiškai. Kai vyko chaosas, durys atsidarė visiškai. M. bandė jam trenkti, bet nepataikė. Kartu įvirto į jo butą. Vaikai kampe verkė. Stumdėsi jo buto koridoriuje. Stumdantis pajuto į pakaušį tris smūgius. Kol stumdėsi, bandė M. „iškrapštyti“. D. laikė A., kad jis nepultų. Stumdamas M., išstūmė jį lauk, paėmė už rankenos, bandė uždaryti duris, bet kažkas laikė. Buvo su striuke, kažkas paėmė už striukės, už peties ar kapišono, užmovė jį ant galvos. Kažkas laikė. Išsinėrė iš striukės, uždarė duris. Vaikų paprašė telefono, nuramino vaikus, iškvietė policiją. Kol jis nubėgo, I. nematė. Ji kai atėjo, atsisėdo šalia, o kai nubėgo barškinti kaimynui, negali pasakyti, kur ji liko, gal nuėjo į butą. D. gyvena priešais jį, 44 bute. Kol D. išėjo, nuo koridoriaus galo, nuo staliuko jie abu tuo momentu parėjo – M. su A. D. juos ramino. Tada jam buvo smūgis į pakaušį. Tuo metu buvo bendrame koridoriuje, tarp D. ir jo buto. Kai pajuto smūgį, D. ėmė tramdyti A. A. trenkė jam į pakaušį, ar prieš vaikui atidarant duris, ar po. Kai trenkė, D. jį sulaikė. Po to M. puolė, abu įvirto į jo buto koridorių, jis nedidelis – 1x1,5, m., yra virtuvinis, svetainė ir koridorius, šaldytuvas, batų dėžė mano ūgio stovėjo, pakabos kitoje pusėje. Pirmą smūgį jam sudavė A. O su M. įvirto į jo koridorių. Tiksliai negali pasakyti, ant kurios kūno vietos nukrito, lyg ant šonu krito, ant jo M. užvirto. Tris smūgius į pakaušį – į galvos sritį pajuto iš M. „Maikę“ galėjo suplėšyti, kai stūmė jį lauk, kai jam striukę užmovė. Nematė, kas užmovė striukę. Kažkuris už kapišono ar už peties suėmęs užmovė jam striukę, jis išsinėrė, ji nukrito. Žino, kad D. laikė A. Greitai viskas įvyko. Jis susitrenkė kelį. Taip atsitiko greičiausiai tada, kai parklupdė arba kai striukę movė, arba kai virto. Galvoje žymų neliko, bet turėjo nedarbingumą, tris savaites gydėsi, buvo sutrenkta. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, A. B. skambino, atsiprašė, atlygino žalą. M. nei atsiprašė, nei atlygino žalą. A. su M. buvo gerokai išgėrę. Laiptinės koridoriuką dieną laiko atrakintą, o vakare, kai pradeda tempti, užrakina. Ten yra bendras keturių butų koridorius. Negali pasakyti, ar tą vakarą buvo jau užrakintas. Toks bendras susitarimas. Visi butai turi raktus. Jis nebuvo alkoholio vartojęs.

6. Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kai snaudė lovoje, kaimynas pradėjo ,,duoti“ į duris iš kumščio. Atidarė duris, o ten „bardakas“. Du veikėjai puolė ant kaimyno K. B. Abu kaltinamieji vienu metu puolė, tam stambesniam, A. B., užstojo kelią ir jis nebepuolė, o kitas kaltinamasis M. Š. puolė smūgiais, įėjo pas kaimyną K. B. į buto koridorių, jie susikibo, vienas kitam smūgiuodami ir koridoriuje nukrito ant žemės. Kaimynas apačioje, o kaltinamasis M. Š. ant viršaus. Kaltinamieji kaimyną puolė smūgiais. A. B. jis sutrukdė pulti, A. B., matyt, norėjo dar trenkti, nes ėjo ,,kulokus“ suspaudęs, pagrinde M. Š. puolė kaimyną K. B., o kaimynas gynėsi. K. B. atbulas traukėsi į savo ,,trobą“, besimušdami su M. Š. ir nuvirto. Kaip atsistojo, nematė, bet atsistojęs K. B. užsitrenkė duris. Matė, kad vaikai kampe šaukė, klykė. Užsitrenkęs duris, matyt, išsikvietė policiją. Kokius veiksmus atliko A. B., nemoka paaiškinti, kai atidarė duris tai abu ir A. B. ir M. Š. puolė kaimyną. Kad A. B. būtų sudavęs smūgį, nematė, jis stovėjo ir jis neleido jam eiti, liepė nusiraminti. Nematė tokio atvejo, kad kaimynui K. B. būtų užmauta striukė ar kapišonas ant galvos. Kai kaltinamieji smūgiavo ,,kulokais“, nematė ar pataikė. Smūgiavo ištisai, smūgis po smūgio. M. Š. puolė ant K. B. ir dėjo iš ,,kuloko“, matė, kad mušė ir taikė į galvą. Kiek kartų smūgiavo, nesuskaičiavo, ar pataikė ir kiek pataikė, nežino. Nematė kaip K. B. atsistojo, bet M. Š. jis išstūmė su jėga, nuo krūtinės lauk. Matė, kaip užsitrenkė durys. K. B. tempė duris į buto pusę, iš kitos pusės durų niekas nelaikė. Neteko klausti kodėl įvyko tos muštynės. Ar kaltinamieji to veiksmo metu sakė kažkokius žodžius, nežino, tik girdėjo jau prieš pasibaigiant įvykiui, kad M. Š. sakė dėl „maikės“, kad dabar ,,pizdec“ bus. Įvykis įvyko kažkur prieš metus laiko, koks buvo metų laikas neprisimena, galėjo būti lapkričio mėnuo. Įvyko viskas koridoriuje, tame koridoriuje yra 4 butai. Koridorius yra rakinamas ir į tą koridorių niekas negali patekti. Tą vakarą koridoriuje šmėžavo kaimynė, kuri šalia gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Nukentėjusiojo K. B. butas yra (duomenys neskelbtini). Kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto vardo nežino, su ja tik kaimyniškai pasisveikina. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butuose gyvena skirtingi asmenys. 42 bute parėjo šaukdami kažkas, gal kokia giminaitė, davė velnių. Girdėjo kaip sakė „leidau biški išgerti, o jūs čia bordakus darot“. Įvykis pasibaigė taip, kad kai išstūmė lauk M. Š., K. B. įėjo į butą, užsitrenkė duris ir iškvietė policiją. Tuo metu K. šuo pabėgo, išėjo į lauką, galvojo paieškos šuniuko. A. B. su M. Š. tuo metu užsidarė pas save į ,,trobą“ į (duomenys neskelbtini) butą. Po visko parėjo jauna moteris į (duomenys neskelbtini) butą. Nėra su ja bendravęs, jos nepažįsta. Ta moteris, kuri grįžo, su kaltinamaisiais buvo pažįstama, ji kaltinamiesiems „davė velnių“ ir visi kaltinamieji ir ta moteris suėjo į tą patį (duomenys neskelbtini) butą. Nukentėjusysis po to įvykio atrodė susijaudinęs, bet kažkokių mėlynių, kraujo nematė, jis buvo dideliame strese. Policijos pareigūnai jam sakė nusiraminti, jam didelės emocijos. Apie sužalojimus neatkreipė dėmesio, nebuvo nei kruvinas, nei prakirsta kur nors. Ant M. Š. ir A. B. matė tik tai, kad M. buvo suplėšyta „maikė“ ir M. Š. sakė dabar ,,blet“ atsiimsi. Kaip „maikė“ buvo suplėšyta, nematė, matyt, tuo momentu, kai pas K. B. grūmėsi. Įvykio metu bandė skirti, prašė, kad ramintųsi, prieš jį nebuvo atlikti jokie fiziniai veiksmai. Kaltinamieji jai pasirodė neblaivūs. Nebuvo visai girti, bet buvo išgėrę. Tą suprato iš ne visai adekvačios būsenos, buvo įsiaudrinę. Nejuto alkoholio kvapo, neatkreipė į tai dėmesio. Nukentėjusysis buvo streso būsenoje, neatrodė išgėręs, buvo labai susijaudinęs, jis pradėjo jaudintis dėl šuniuko. Girdėjo kaip vaikai verkė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butuose, matėsi, kad vaikai buvo kampe susitraukę prie lango. (duomenys neskelbtini) bute irgi girdėjosi vaikų verksmas, jame klykė mergaitė. Vaikai galėjo matyti kas vyko, nes jo ir vaikų žvilgsniai susitiko. Vaikai kokio amžiaus buvo, nežino, K. B. 3 vaikus turi, nežino, koks vaikų amžius. Tokių įvykių koridoriuje nėra buvę, neatsimena tokių. Pats dėl šių muštynių jautėsi susijaudinęs, trys vyrai mušasi, tai jautėsi nesaugiai iš miegų atsikėlęs. Buvo šokiruotas. Nesusigaudė, kas čia vyksta, prašė jų ramintis. Po įvykio su kaimynais neteko bendrauti, o šuniukas atsirado.

7. Liudytoja I. P. (M.) teismo posėdžio metu parodė, kad atėjo į koridorių laiptinėje, (duomenys neskelbtini), 4 aukšte. Ten sėdėjo K. B. ir M. Š. ant kėdžių, o A. B. stovėjo. Jos butas (duomenys neskelbtini). A. B. norėjo atsisėsti prie K. B. ir viskas, paskui ji išėjo namo. Į koridorių atėjo parūkyti. M. Š. užleido kėdę jai atsisėsti, toliau A. B. bandė atsisėsti prie K. B. Buvo viena kėdė ir A. B. bandė ant tos pačios kėdės atsisėsti ant kurios sėdėjo K. B. A. B. kišo šikną ir norėjo atsisėsti. K. B. sakė jam pasitraukti. Tada ji išėjo namo ir paskambino M. Š. sugyventinei D. J. Skambino D. J. tuo tikslu, kad nebūtų kokių muštynių, nes M. Š. ir A. B. buvo išgėrę. D. skambino tam, kad pareitų namo, kad neįvyktų, kažko panašaus į muštynes. Kai paskambino D. J., ji jau buvo namuose. Skambino, ir pasakė, kad pareitų namo, nes konfliktuoja A. B. su K. B.. A. B. norėjo atsisėsti ant tos pačios kėdės kur sėdėjo K. B., K. pasakė pasitrauk, tai vertina kaip konfliktą. Kai paskambino D., girdėjo triukšmą laiptinėje po grįžimo į butą. Ne viską prisimena. Nepamena, ar tarp jų vyko koks pokalbis. Pamena, kad jai sukėlė įtarimą, kad gali įvykti muštynės. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus teisingus ir dabar tiesą sako. Geriau aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Tą vakarą, po to, kai išgirdo triukšmą, išėjo į laiptinę, matė K. B. telefoną ir dar kažką. Paėmė telefoną, paskui jį atidavė. Tą vakarą ant K. B. kažkokių sužalojimų nematė. Kai atėjo į koridorių parūkyti, kokios būsenos buvo nukentėjusysis, neatsimena, kaltinamieji buvo išgėrę. K. B. gėrė kavą. D. J. yra jos draugė. M. Š. yra D. J. sugyventinis. Jos santykiai su draugės sugyventiniu yra draugiški, bendrauja ir šiuo metu. Jie gyveno (duomenys neskelbtini) bute, jame buvo vaikų, tie vaikai yra D. J. ir M. Š.. D. J. jai nebuvo palikusi vaikų tą vakarą. Tokie įvykiai šitame koridoriuje dažnai nevyksta, matė pirmą kartą, dėl tokių aplinkybių nesijaučia saugiai.

7.1. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu perskaityti liudytojos I. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 71-72). Liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu yra duoti teisingi parodymai ir teismas gali jais vadovautis.

8. Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo M. Š. sugyventinė, sutiko duoti teismui parodymus ir parodė, kad jos tuo metu nebuvo namie, ji buvo išėjusi susileisti vaistus. Jai paskambino kaimynė I. ir pasakė, kad greit grįžtų. Kai grįžo pamatė, kad M. Š. suplėšyta „maikė“, klausė, kas buvo, sakė „nieko“. Sakė, kad čiupo K. ir suplėšė „maikę“. Sakė, kad K. šaukdamas bėgo pas kaimyną, o jis ėjo pas K. klausti, ko šaukia, tada kažkaip ir suplėšė „maikę“. A. sakė, kad irgi nieko nenutiko. Nematė sužalojimų ant M. Š. A. su M. nebuvo blaivūs. K. blaivus buvo. Kai ji grįžo, A. su M. jau buvo bute. Gal grįžusi K. sutiko, nepamena tiksliai. Ji šaukė ant M. su A., nes draugė paskambino dėl konflikto. Kur jie gyvena dalis koridoriaus užrakinta būna, keturi butai yra tame koridoriuje, kuris būna užrakintas, 19-20 val. koridoriaus durys būna užrakintos. Ar sutiko D. P. grįžusi, nepamena, abejoja, kad jį buvo susikusi.

9. Iš 2022 m. lapkričio 18 d. informacinio pranešimo ROIK Nr. 0122000683762 nustatyta, jog buvo pranešta, kad nurodyta, kad prieš 10 minučių, laiptinėje pranešėjas žodžiu sukonfliktavo su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto, kaimynai gąsdino pranešėją. GMP atsisakė. Laukia pareigūnų bute. 2022-11-18 23:54 val., iš Regioninės Mažeikių ligoninės gautas slaugytojos J. pranešimas, kad 2022-11-18 22:25 val. į ligoninės priėmimo skyrių atvyko blaivus K. B., gyv. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyti dešinio kelio ir galvos sumušimai. Po medikų apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. Paaiškino, kad laiptinėje sumušė kaimyno brolis. Pranešėjas K. B. (t. 1, b. l.19-22)

10. Iš 2022 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, aprašyta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Ketvirtame aukšte, einant į koridoriaus galą pietinėje sienoje yra plastikinis langas, ant palangės stovi vazonas su gėle. Šalia stovi staliukas su stikliniu stalviršiu. Ant staliuko padėta peleninė. Iš abiejų staliuko šonų yra dvi kėdės. Kairėje pusėje esanti kėdė yra medžiaginė, su atlošu, pilkos spalvos. Dešinėje pusėje yra kėdė yra juodos spalvos su ratukais. (t. 1, b. l. 23-30);

11. 2022 m. lapkričio 24 d. gautame K. B. pareiškime nurodyta, kad 2022-11-18 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, ketvirto aukšto laiptinėje ir savo (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje, buvo sumuštas iš matymo pažįstamų asmenų M. ir A. (tikslesnių jų anketinių duomenų nežino), kurių smurtiniai veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo šiuos asmenis nubausti įstatymų nustatyta tvarka. (t. 1, b. l. 3-5);

12. 2023 m. kovo 15 d. atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo K. B. ir įtariamojo M. Š., kiekvienas pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. „Klausimas nukentėjusiajam K. B.: kas Jums 2022-11-18 apie 20.00 val., adresu Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje sukėlė fizinį skausmą? Nukentėjusiojo K. B. atsakymas: 2022-11-18 apie 20.00 val., vakare, aš su kavos puodeliu nuėjau atsigerti kavos į ketvirto aukšto koridorių atsigerti kavos. Gerdamas kavą ir kalbėdamas telefonu su žmona L. B., iš buto išėjo kaimynė D., iš (duomenys neskelbtini) buto. Po to po kokių 5 minučių iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo kaimynas M. Š. ir A. B.. Jie barškino kito buto duris. Tada man sėdint ant kėdės koridoriaus gale, manęs M. ir A. paklausė, ar aš turiu pavaišinti cigaretę. Tada priėjo prie manęs, M. atsisėdo ant kėdės, o A. atsistojo priešais mane. Abu pasiėmė po cigaretę, prisidegė. Tada A. man uždavė klausimą: ar tu daug metų sėdėjęs? Atsakiau, kad jaunystėje, kai buvau „Malalėtka“, gal ir „sėdėjau“, kalėjime. Mes bendravome. Tada A. nuėjo iki buto Nr. (duomenys neskelbtini), barškino į buto duris. Su M. bendravome tolia. Praėjo kokios 2-4 minutės, iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) į koridorių išėjo A. su kaimyne I. Tada M. užleido I. atsisėsti ant savo kėdės. A. priėjo prie manęs ir pasakė: priimk mane atsisėsti. Aš tuo metu sėdėjau ant kėdės, kojas buvau ištiesęs ir atrėmęs į sieną. Tada A. atsisėdo ant mano ištiestų kojų. A. aš nustūmiau nuo savęs, sakydamas eik į savo butą ir pasiimk kėdę ir atsisėsi. A. bandė sėsti ant tos pačios kėdės, ant kurios aš sėdėjau, stumdamas mane nuo kėdės. tada tarp manęs ir A. įvyko žodinis konfliktas, sakiau, kad A. nueitu pasiimti trečią kėdę. Tada A. atsistojo prieš mane ir sakydamas: kas tu toks esi kad manęs neužleistum? Tada A. abiem rankom suėmė man už kaklo, tada aš išsimuisčiau, peršokau per A. ir aš nubėgau iki buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjau belsti į kaimyno D. duris. Buto duris atidarė kaimynas D. Tada prie manęs priėjo A. su M. ir A. iš rankos, kurios nepasakysiu, vieną kartą trenkė man į kairės pusės galvą. Tada mano buto duris atidarė mano mažametis sūnus, kuris, dabar nepasakysiu, nes išgirdo koridoriuje triukšmą. Kaimynas D. pradėjo raminti A. kai mano sūnus atidarė buto duris, aš sakiau, kad jis uždarytu buto duris. Sūnus nebuvo pilnai uždaręs mano buto duris ir jos prasivėrė, tada aš norėjau jas uždaryti ir tada M. man iš rankos bandė suduoti man smūgį į galvos sritį, tačiau nepataikė, tada abu kartu įvirtome į mano buto koridorių. Tada abu atsistojome nuo grindų ir tada aš M. stumdėmės abu mano buto koridoriuje. Vaikai tuo metu buvo kambaryje, nes koridorius su kambariu yra bendrai sujungtas. Vaikai mano pradėjo šaukti, klykti. Tada aš bandžiau M. išstumti iš savo buto į koridorių, tačiau, nesileido taip lengvai išstumiamas. Aš M. išstūmiau iš buto koridorių į laiptinės koridorių , tada M. uždėjo ant galvos striukės kapišoną, aš suklupau tuo metu ant kelių, A. laikė kaimynas D. Tada aš išsinėriau iš tos striukės, stvėriausi už durų rankenos, įėjau į savo butą ir iš vidaus bandžiau užsidaryti buto duris, nes tarpduryje buvo mano striuke ir kažkas iš koridoriaus tempė už rankenos ir neleido uždaryti buto duris, bet kažkaip tą striukę parsitempiau į vidų į savo butą ir uždariau savo buto duris. Klausimas įtariamajam M. Š.: ar teisingi nukentėjusiojo parodymai, jei ne, tai kodėl? Įtariamojo M. Š. atsakymas: nukentėjusiojo K. B. parodymai neteisingi, bei parodau, kad D. iš buto neišėjo, nes ji buvo išėjusi iš namų, susileisti sau vaistų. Neteisingi parodymai, tie, kad aš buvau pas K. bute, aš tikrai jo bute nebuvau. D. tikrai nelaikė A., jie tiesiog stovėjo laiptinės koridoriuje. Aš K. bandžiau suduoti smūgį, tačiau nepataikiau ir mes kartu nebuvome nuvirtę ant žemės. Kai mano brolis A. atsisėdo K. ant kelių, K. jį nustūmė, tačiau brolis A. K. už gerklės nebuvo suėmęs rankomis. Visą laiką, koridoriuje buvo kaimynė I. Klausimas įtariamajam M. Š.: kodėl K. B. sako: kad jūs buvote jo bute ir ten apsistumdėte bei jam ant galvos užtempėte striukės kapišoną? Įtariamojo M. Š. atsakymas: nes neturi daugiau ką pasakyti. Klausimas nukentėjusiajam K. B.: tai įtariamasis M. Š. jums sudavė kokius smūgius ar ne? jei taip, tai kuriuo metu. Nukentėjusiojo K. B. atsakymas: sudavė mano buto koridoriuje, apsistumdymo metu iš rankos į galvą, į kurią vietą, dabar nepasakysiu, nes ten viskas vyko labai greitai ir aš neužfiksavau, kiek tiksliai kartų man sudavė, bet ne mažiau du kartus iš rankos kumščio galėjo kliūti vieną kartą į galvą, kitą kartą į kūną, į kurią vietą, nepasakysiu. Klausimas įtariamajam M. Š.: ar teisingi nukentėjusiojo K. B. parodymai, jei ne, tai kodėl? Įtariamojo M. Š. atsakymas: neteisingi parodymai, nes aš K. B. bute nebuvau ir jam jokių smūgių nesudaviau. Klausimas įtariamajam M. Š.: ar turite kokių klausimų K. B.? Įtariamojo M. Š. klausimas K. B.: kodėl akistatos pačioje pradžioje sakėte, kad jokių smūgių aš nesudaviau, tik bandžiau suduoti smūgį į veidą, o po to, jau teigia, kad aš jam sudaviau smūgius į veidą ir vieną kartą į kūną? Nukentėjusiojo K. B. atsakymas: tiesiog sunku detaliai buvo išdėstyti, o po to, prisiminiau. Klausimas nukentėjusiajam K. B.: ar jūs turite kokių klausimų įtariamajam M. Š.? Nukentėjusiojo atsakymas: ne neturiu. Klausimas advokatei Kristinai Adomavičienei: ar jūs turite kokių klausimų proceso dalyviams? Advokatės Kristinos Adomavičienės atsakymas: taip turiu klausimą M. Š.: rūkymo metu jūs nurodėte, kad buvo kaimynė I., nuo kada ji atėjo ar ji buvo viso įvykio metu, jei ne, tai kada ji pasišalino? Įtariamojo M. Š. atsakymas: tiksliai neatsimenu, bet man atrodo, kad I. buvo iki to momento, kai K. atsistojęs nubėgo belstis iki kaimyno D. duris, o po to, ji išėjo į namus. Klausimas įtariamajam M. Š.: tai I. matė, kaip A. sėdosi K. ant kelių? Įtariamojo A. Š. atsakymas: taip ji tai matė, nes ji tuo metu rūkė kartu koridoriuje. Advokatės Kristinos Adomavičienės klausimas įtariamajam M. Š.: kokius jūs veiksmus atlikote K. B. atžvilgiu? Ir kokius veiksmus atliko Jūsų brolis A. K. B. atžvilgiu? Įtariamojo M. Š. atsakymas: aš jokių veiksmų K. B. atžvilgiu neatlikau, tik tai, kad po to, barškinau į K. B. duris, ir norėjau išsiaiškinti, kas ten įvyko ir tuo metu, K. atsidarė savo buto duris, man čiupo už „maikės“ ir ją suplėšė, bei mes laiptinės koridoriuje apsistumdėme. Mano brolis A. K. B. atžvilgiu kokius veiksmus atliko, nežinau, nes nežiūrėjau. žinau, kad tikrai nesmaugė, o ar sudavė kada kokius smūgius, aš nežinau, nemačiau. Advokatės Kristinos Adomavičienės klausimas įtariamajam M. Š.: patikslinkite aplinkybes, kurias ką tik nurodė kaip K. B. atsidūrė bute ir kada K. B. suplėšė įtariamojo marškinėlius? Įtariamojo M. Š. atsakymas: tai kai K. B. nustūmė mano brolį A. nuo kelių, jis atsistojo ir nubėgo iki kaimyno D. buto durų, beldėsi, o po to, K. įbėgo į savo butą ir užsidarė savo buto duris. Tada aš nuėjau iki K. buto durų, į jas beldžiau, nes norėjau išsiaiškinti, dėl ko jis bėgdamas šaukė ir beldėsi į D. buto duris. K. atidarė savo buto duris, po to, norėjo jas uždaryti, o aš laikiau ar tai už rankenos ar tai už pačių durų, neleidau K. uždaryti ir jis mane stūmė, kad jis užsidarytu buto duris ir kažkokiu metu man suplėšė marškinėlius. Kaip tiksliai, buvo suplėšyti mano marškinėliai, paaiškinti dabar negaliu, nes jie buvo suplėšyti. Tą vakarą buvau neblaivus. Daugiau proceso dalyviai vienas kitam klausimų neturi. Advokatė Kristina Adomavičienė, taip pat, klausimų nebeturi.” (t. 1, b. l. 151-156);

13. 2022 m. lapkričio 18 d. 20:44:20 K. B. nustatytas 0.00 promilės alkoholio. (t. 1, b. l. 31);

14. Iš 2022 m. lapkričio 18 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas K. B., asmuo yra apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Asmuo vilki juodos spalvos puspaltį, juodos spalvos golfą, juodos spalvos sportines kelnes su užrašu ,,Nike“, mėlynos spalvos kojinėmis, avi juodos spalvos sportiniais batais. Apžiūrint asmens veidą jokių sužalojimų nesimato. Apžiūrint asmens kairės kojos kelį matosi nubrozdinimas. Kitų sužalojimų nenustatyta. (t. 1, b. l. 75-81);

15. 2022 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1690/2022(04) nurodyta, kad K. B. kūne sužalojimų nenustatyta. (t. 1, b. l. 90);

16. 2023 m. kovo 30 d. gautame rašte nurodyta, kad Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre K. B. pas šeimos gydytoją gydėsi nuo 2022-11-21 iki 2022-12-01 dėl patirtos traumos (trauma 2022-11-18). Konsultuotas Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje gydytojo traumatologo, nustatyta diagnozė: kairio kelio sumušimas ( S 80.0). 2022-12-23 atvyko pas šeimos gydytoją po gydymo pas gydytoją neurologą. Pratęstas nedarbingumo pažymėjimas dėl paūmėjusių lėtinių ligų. Kaklo ir galvos sindromas ( M 53.0) nuo 2022-12-24 iki 2022-12-30, vėliau pacientas nebesilankė. (t. 1, b. l. 101-103);

17. 2023 m. balandžio 5 d. gautuose ambulatorinio apsilankymo aprašymuose matyti, kas K. B. pas šeimos gydytoją lankėsi 2022-11-21 dėl patirtos traumos (trauma 2022-11-18), nustatyta diagnozė: kairio kelio sumušimas (S 80.0), atsitrenkimas į kitus objektus ar smūgis jais (W22), 2022-11-25, nustatyta diagnozė: kairio kelio sumušimas (S 80.0), atsitrenkimas į kitus objektus ar smūgis jais (W22), kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (S00.85), 2022-12-01, nustatyta diagnozė: kairio kelio sumušimas (S 80.0), atsitrenkimas į kitus objektus ar smūgis jais (W22), kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (S00.85).(t. 1., b. l. 107-111);

18. 2021 m. gruodžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, pateikti iš policijos pareigūnų Body kameros. Vaizdo įrašuose matyti, kad pareigūnams K. B. parodo, kur jis koridoriuje sėdėjo, rūkė, kaimynai jį pradėjo pulti, jam sudavė į veidą, jis jį nustūmė. Jis pabėgo, kaimyną pasikvietė. Anie abudu ant jo parbėgo ir "šoko" tiek M., tiek kitas. Kaimynas išėjo ir vieną laikė, o M. jį įstūmė, jis bandė į trobą įeiti, įstūmė į trobą ir susistumdė troboj, dėjo, į veidą pataikė, į koją, abudu, ten gavosi toks chaosas, bet kliuvo. Abudu puolė, kelienas skauda. Pareigūnas klausia ar matosi kas nors? Vyras (pranešėjas) atsako, kad nubrozdinimas gal ir matosi, čia skauda, rodo į kairę koją. Pareigūnas sako, kad nesimato nieko. Vyras (pranešėjas) sako, kad nu nuvažiuos, pažiūrės. Nuvažiuos į polikliniką, nuvažiuos, nes galvą taip timčioja, skauda. Pareigūnas klausia į kurią galvos vietą trenkė. Vyras (pranešėjas): į čia trenkė ir visur trenkė, nežino, negali pasakyti. Trenkė abudu iš "kuluokų", iš visko, į "snukį" į žandą kliuvo, visur kliuvo, jis negali pasakyti, nes sekundžių reikalas. Kai žiūri, kad kaimynas nieko nedaro, jis anų tik persimetė, išstūmė ir jam M. užšoko ant nugaros, striukę užmovė ir jis persinėrė, išsinėrė ir į trobą įbėgo, žiūri anų šuo, tą šunį išmetė, žiūri kur jo šuo bėr, tada iškvietė juos. Pareigūnai išeina iš buto ir nueina prie kitų tame pačiame esančių buto durų, kurias atidaro dvi merginos, apsirengusios su striukėmis. Tarpduryje pasirodo vyras, kuris vilki sportinį kostiumą ir vilki striukę. Pareigūnai įeina į butą. Klausia, kas buvo čia su tuo kaimynu? Kambaryje yra dar vienas vaikinas, kuris vilki mėlynos spalvos sportinę maikutę. Vaikinas su mėlynos spalvos maike (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai M. Š.). Kitas vaikinas su sportiniu kostiumu ir striuke (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. B.). Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes, pareigūnas paklausia vaikinų: ar susimušė? Vaikinai atsako, ne nesusimušė. Pareigūnas klausia ar apsistumdė? A. B. atsakė, kad „nu ten biški“. Pareigūnai klausia asmenų anketinius duomenis, klausia apie šunį. Pranešėjas su policijos pareigūnais nueina į policijos tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnė vyrui (pranešėjui) alkotesteriu patikrina girtumą, įpučia 0.00 promilės alkoholio. Pareigūnė klausia ar apsistumdė? Vyras (pranešėjas) atsakė, kad kliuvo į veidą, kelėną sužeidė, važiuos jis į ligoninę, parvažiuos žmona, dėl šuns parašys pareiškimą, jei neatsiras, o jis rašo ant anų abiejų, ekspertizę pasidarys ir priduos kaip reikals. Pareigūnas klausia ar tai čia nebus atleista, dovanotina? Vyras (pranešėjas) atsakė, kad jokių atleidimų. Važiuoja, jam galva neskaudės ir kelieną neskaudės, dėl kažkokių traumų. Peržiūrėjus visą vaizdo ir garso įrašą, daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos negauta. (t. 1, b. l. 137-142). Teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai (t.2, bylos pabaigoje, voke).

20. Kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino ir teismui davė parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino dalį jam padarytos žalos.

22. Byloje patvirtinta, kad A. B. buvo atsisėdęs nukentėjusiajam ant kelių, dėl ko nukentėjusysis jį stūmė nuo savęs, o po to A. B. suėmė nukentėjusiajam už kaklo ir jį smaugė bei tai, kad rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą. Nors kaltinamasis teigė, kad jis nesmaugė, bet taip pat nurodė, kad gal visko nepamena, alkoholis tam galėjo turėti įtakos. Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis taip pat parodė, kad gal kažkuriuo momentu ir buvo suėmęs nukentėjusiajam už kaklo, bet ar smaugė, nepamena. Taip pat negalėjo tiksliai nurodyti ir dėl nukentėjusiajam suduoto smūgio į galvą, nurodė, kad gal ir galėjo suduoti kokį vieną smūgį kažkuriuo metu, gal netyčia, ir taip pat tvirtino, kad visų aplinkybių neprisimena, nes buvo vartojęs alkoholio (t. 2, b. l. 35-38). Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, kur jis tvirtino, kad jam A. B. suėmė abiem rankom už kaklo ir smaugė, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis taip pat nuosekliai teigė, kad jam A. B. iš rankos trenkė į galvos sritį ir jis dėl to pajuto skausmą. Kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas dėl kaltinamojo A. B. noro atsisėti nukentėjusiajam ant kelių, byloje ginčo nekilo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja I. P. (M.). Liudytojas D. P. taip pat patvirtino, kad A. B. buvo įsiaudrinęs, kad buvo suspaudęs kumščius, kad smūgiavo į galvos sritį. Nors teisme tvirtino, kad paties smūgio nematė, nes ramino kaltinamuosius, tačiau teigė, kad abu kaltinamieji kaimyną puolė smūgiais, A. B. norėjo dar trenkti, nes ėjo ,,kulokus“ suspaudęs.

24. Kaltinamasis M. Š. savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad jis jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko., tačiau byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis M. Š. taip pat atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą.

25. Kaltinamasis neigė buvęs nukentėjusiojo koridoriuje ir ten susistumdęs su nukentėjusiuoju, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Pirma, nukentėjusysis nuosekliai viso tyrimo metu tvirtino, kad iš pradžių jam M. Š. bandė trenkti, bet nepataikė ir po to abu įvirto į jo buto koridorių, jie abu buvo nuvirtę, M. Š. jam ant viršaus, tačiau abu greitai atsistojo ir toliau stumdėsi jo buto koridoriuje, kur ir pajuto smūgius į galvos sritį. Taip pat nukentėjusysis visada tvirtino, kad jis suklupo ir taip susižalojo kelį. Nors tiksliai negalėjo nurodyti kuriuo konkrečiai momentu tai įvyko, t. y. ar tuo momentu, kai užmovė striukę ant galvos, ar tuo momentu, kai griuvo abu su M. Š., tačiau patį suklupimo faktą visada nuosekliai nurodė. Be to, 2022 m. lapkričio 18 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint K. B. kairės kojos kelį matosi nubrozdinimas (t. 1, b. l. 77-78); medicininiai išrašai patvirtina, kad jam skaudėjo kelią (t. 1, 101-103, 106-111). Nukentėjusysis taip pat nuosekliai viso tyrimo metu tvirtino, kad jam buvo užmauta striukė ant galvos, kad ji buvo suplėšyta. Nukentėjusysis tik atvykus pareigūnams į įvykio vietą jau teigė, kad jam M. Š. striukę užmovė ir jis persinėrė, išsinėrė ir į trobą įbėgo (t. 1, b. l. 137-142). Pirmos apklausos metu nukentėjusysis taip pat teigė, kad iš nugaros pajuto, kad jam ant galvos užtempia striukę ir tempia jį už jos atgal, dėl ko jis suklupo, pajuto smūgį į nugarą, tada išsinėrė iš striukės (t. 1, b l. 34-39). Akistatos metu su K. B. nukentėjusysis taip nurodė, kad jam M. Š. uždėjo ant galvos striukės kapišoną ir jis tuo metu suklupo ant kelių (t. 1, b. l. 151-152). Liudytojas D. P. tvirtino nematęs, kad nukentėjusiajam būtų buvusi užmauta striukė ant galvos, tai neigė ir pats kaltinamasis, tačiau esant nuosekliems nukentėjusiojo parodymams, teismas neturi pagrindo jais netikėti.

26. Aplinkybę, kad kaltinamasis vis tik buvo nukentėjusiojo buto koridoriuje patvirtino liudytojas D. P. parodydamas, kad M. Š. puolė smūgiais, įėjo pas kaimyną K. B. į buto koridorių, jie susikibo, grūmėsi, vienas kitam smūgiuodami ir koridoriuje nukrito ant žemės. Kaimynas apačioje, o kaltinamasis M. Š. ant viršaus. Matė, kad K. B. išstūmė M. Š. iš savo buto koridoriaus, nematė, kaip buvo suplėšytas M. Š. palaidinė, bet matė, kad ji suplėšyta. Liudytojas patvirtino, kad daugiausia M. Š. puolė kaimyną K. B., o jis gynėsi. Netikėti šio liudytojo parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams.

27. Kaltinamojo M. Š. brolis A. B. taip pat nurodė, kad M. Š. buvo įėjęs į K. B. buto koridorių. Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, jog jo brolis M. Š. stumdėsi su K. B. ir jie buvo įėję į K. B. butą, t. y. į koridorių (t. 2, b. l. 35-38).

29. Be kita ko, pats kaltinamasis M. Š. neginčijo, kad ėjo prie K. B. durų, neva norėjo paklausti, ko rėkė, ir kad tuo metu buvo suplėšyta jo „maikė“, ir tai tik patvirtina, kad vis tik M. Š. turėjo kontaktą su nukentėjusiuoju K. B. Kaltinamojo M. Š. nurodytos įvykio aplinkybės, kad jis neatliko jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį, kad nebuvo nukentėjusiojo bute, vertintinos kaip gynybinė kaltinamojo poziciją ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenimis patvirtinta, kad M. Š. atliko kaltinamajame akte nurodytus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, t. y. kad iš nugaros užtempė ant galvos K. B. striukę ir ją tempė atgal, dėl ko nukentėjusiajam suklupus, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nugarą, po to, nukentėjusiajam rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą. Jo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, t. y. jis tyčia, suvokdamas, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis patirs fizinį skausmą, sudavė jam rankos kumščiu smūgius į nugarą ir veidą, taip nukentėjusiajam sukeldamas nukentėjusiajai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą ir jis neabejotinai suprato, jog taip sužalos nukentėjusįjį ir to siekė.

30. Esant išdėstytiems argumentams, teismas, įvertinęs įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad abu kaltinamieji atlikdami smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam skausmą.

31. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo veiksmais, jo pasakytais žodžiais, neturi įtakos veikos kvalifikavimui, todėl šalintinos iš kaltinimo.

32. Abiejų kaltinamųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nors įvykis įvyko daugiabučio bendrabučio bendrame koridoriuje, kurį būtų galima vertinti kaip viešąją vietą, tačiau šiuo atveju, koridoriaus dalis yra rakinama ir į jį gali pateikti ribotas skaičius asmenų, t. y. keturių butų gyventojai. Be to, kaltinamųjų elgesys, tyčia ir motyvacija buvo labai konkreti bei nukreipta būtent į K. B., o ne viešosios tvarkos sutrikdymą.

35. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai, 27 straipsnio 1 dalis).

41. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad kaltinamasis nekeičia savo visuomenei pavojingo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, todėl įvertinus jo asmenybę, inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, yra pagrindo manyti, kad teisingumas ir bausmės tikslai M. Š. bus pasiekti tik skyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su prokurore, kad šiuo atveju yra pagrindas skirti arešto bausmę, jos trukmę, atsižvelgus į kaltinamojo dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, numatant maksimalų terminą. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai ir tokia bausmės rūšis nebus per griežta kaltinamajam ir neribos jo daugiau nei yra būtina siekiant įgyvendinti bausmės tikslus.

47. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

49. Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti iš kaltinamųjų 802 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jis juto fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, atsirado nerimas, baimė.

55. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis K. B. 2022 m. lapkričio 18 d. kreipėsi VšĮ Mažeikių ligoninę dėl kelio sumušimo ir galvos dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo. Dėl to buvo jam suteikta skubios medicinos pagalba, radiologo pasaugos (t. 1, b. l. 120). Įvertinus tai, kad byloje pripažinta, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą (dėl suduotų smūgių į galvos sritį, suklupimo ant kojos kelio), todėl darytina išvada, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa patyrė žalą dėl K. B. gydymo. Kadangi žala padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirta turtinė žąla solidariai priteistina iš abiejų kaltinamųjų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnis).