Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. patikslintą prašymą suinteresuotiems asmenims J. K., V. K., I. K., dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1792-1021/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1792-1021/2017 nepateikė.

Suinteresuotas asmuo V. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1792-1021/2017 nepateikė.

Suinteresuotas asmuo I. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1792-1021/2017 nepateikė.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, Vaiko teisė žinoti savo tėvus yra vienas iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. Ši teisė įtvirtinta Vaiko teisių konvencijoje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.161 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. 0Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (dabar Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai) civilinėje byloje Nr. 2-1792-1021/2017 ir bylą nagrinėti pakartotinai, VTAS specialistai palaiko atsakovo V. M. prašymą paskirti genominę ekspertizę DNR analizės metodu tėvystei nustatyti. Ekspertams užduoti klausimą - ar E. K., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra V. M., o E. K. yra V. M. biologinis sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje SovtransavtoHolding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Teismas spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią turi būti atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, atitinkamoje situacijoje veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, siekiantis ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis 2009 m. kovo 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) CPK 366 str. 1 d. 2 p., pagal kurį procesas byloje gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą, taip pat šiuo pagrindu gali remtis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip – patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada apie jas sužinojo. Nesant bent vienos iš jų, prašymas laikytinas neatitinkančiu reikalavimų. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma: įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai. Taikomo byloje įstatymo nuostatų turinio žinojimas yra reikalavimas, skirtas teismui, bet ne įrodinėtina byloje aplinkybė. Preziumuojama, kad teisės aktų nustatytas konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimas yra aiškus ir žinomas visiems asmenims, kurių veikla patenka į konkretaus teisės akto reglamentavimo sritį (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo įstatymo sukeliamų teisinių pasekmių), todėl įstatymų nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. R. M.; bylos Nr. 3K-3-183/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus sentikių religinė bendruomenė v. Teisingumo ministerija; bylos Nr. 3K-3-58/2005); įrodymai, kurie pagal savo įrodomąją galią negali paneigti byloje esančių ir ištirtų prima facie įrodymų (CPK 197 straipsnio 2 dalis);pateiktas įrodymas dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos; prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą arba šalys žinodamos šias aplinkybes sudarė dėl jų taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. J. M.; bylos Nr. 3K-3-1069/2000); prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio; prašymas grindžiamas po bylos išnagrinėjimo atsiradusiomis aplinkybėmis dėl ekonominių pokyčių (turto vertės, valiutos kurso pokyčiai ir kt.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ prezidentė I. K. v. UAB „Kauno baldai“; bylos Nr. 3K-3-46/2004).

Išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1792-1021/2017 medžiaga nustatyta, kad ieškovė J. K. į (duomenys neskelbtini) atvyko 2016 m. kovo mėnesio pradžioje, ten ji susipažino su atsakovu V. M., o 2016 m. balandžio mėnesį ieškovė ir atsakovas kartu apsigyveno. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė vaikas, kurio tėvas ieškovės nurodymu yra V. M.. Pagal civilinės bylos Nr. 2-1792-1021/2017 duomenis V. M. galėjo žinoti, jog J. K. laukiasi ne jo vaiko, kadangi ji į (duomenys neskelbtini) atvyko 2016 m. kovo mėn., o sūnus E. K. gimė (duomenys neskelbtini). Todėl V. M. bylos dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo metu buvo žinoma aplinkybė, kad J. K. laukiasi galbūt ne jo vaiko, nes laikotarpis nuo jo sužinojimo apie nėštumą iki vaiko gimimo yra mažesnis nei standartinė nėštumo trukmė 40 savaičių (9 mėnesiai). Atsakovas V. M. su ieškovės ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo sutiko visiškai ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime nurodė, jog jam nekilo jokių abejonių, kad J. K. laukiasi jo vaiko.

Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjo nurodyti argumentai, siekiant atnaujinti procesą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (dabar Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų) civilinėje byloje Nr. 2-1792-1021/2017, laikomi nepagrįstais, todėl jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368-370, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-1792-1021/2017, netenkinti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.