Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, duodančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui;

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams V. M., I. K., V. K., institucija duodanti išvadą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Ieškovė J. K. (toliau ieškovė) ieškiniu prašo pripažinti, kad A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus E. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 210 nurodytus duomenis apie tėvą - "A. K., a.k(duomenys neskelbtini)"; pripažinti, kad nepilnamečio vaiko E. K., a.k(duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių išduoti nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą, pakeitus E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 210 duomenis apie tėvą.Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2006 m. gegužės 19 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta santuoka tarp A. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 96. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. K., a. k(duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) d. sūnus E. K., a.k. (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 22 d. bendru sutarimu, patvirtinus Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, J. K. ir A. K. santuoka buvo nutraukta. Dar iki santuokos nutraukimo dienos ji su A. K. keletą metų bendro ūkio netvarkę bei negyvenę santuokinio gyvenimo, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nedirbo, nepadėjo materialiai išlaikyti šeimos. Dėl šių aplinkybių 2016 m. kovo 8 d. išvykusi gyventi bei dirbti į Vokietiją, kur įsidarbinusi fabrike Štainfelde (netoli Bremeno miesto). Fabrike dirbo ir viename name su ja gyveno V. M. iš Radviliškio rajono. Ji su juo susipažinusi, pradėję draugauti. Kartu pradėję gyventi 2016 m. balandžio mėn.. 2016 m. balandžio mėn. grįžusi į Lietuvą. Vilkaviškio mieste apsilankiusi pas gydytoją ir sužinojusi, kad yra nėščia. Po to jos iniciatyva buvo pradėti rengti ir santuokos su A. K. nutraukimo dokumentai. Nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., kai sužinojusi, kad yra nėščia, lytiškai santykiavusi tik su V. M., todėl (duomenys neskelbtini) d. gimusio sūnaus E. biologinis tėvas yra V. M.. Kadangi sūnus E. gimė jai dar esant santuokoje su A. K., todėl jo gimimo įraše kaip tėvas įrašytas A. K.. (duomenys neskelbtini) d. A. K. mirė, todėl atsakovai šioje byloje turėtų būti jo tėvai I. ir V. K.. Tiek nėštumo metu, tiek gimus sūnui E., V. M. jį pripažino (pripažįsta) kaip savo vaiką, kartu gyvenantys, visapusiškai rūpinasi vaiku, skiria materialinį išlaikymą, juos sieja emocinis ryšys. Atsakovė I. K. į ieškovės ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutinkanti iš dalies.Atsiliepime atsakovė nurodo, kad sutinkanti, kad jos sūnus A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. A. K. ir J. K. 2006-05-19 sudarė santuoką. Jiems gyvenant santuokoje gimė M. K.. Vėliau jie pradėjo nesutarti, o nuo 2015 metų nutrūko jų santuokinis gyvenimas. 2016 m. kovo mėn. pradžioje ieškovė išvyko gyventi ir dirbti į užsienio valstybę, o sūnus A. K. liko Lietuvoje. Jau gimus E. K. buvo oficialiai nutraukta ieškovės ir jos sūnaus santuoka. Sūnus niekada nepripažino E. savo sūnumi, juo nesirūpino, išlaikymo neteikė. Esant šioms aplinkybėmis sutinkanti, kad būtų pripažinta, kad A. K. nėra biologinis E. K. tėvas ir panaikintas gimimo akto įrašas dalyje dėl tėvystės (b.28 l.).Atsakovas V. K. į ieškovės ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutinkantis iš dalies.Atsiliepime atsakovas nurodo, kad sutinkantis, kad jo sūnus A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. A. K. ir J. K. 2006-05-19 sudarė santuoką. Jiems gyvenant santuokoje gimė M. K.. Vėliau jie pradėjo nesutarti, o nuo 2015 metų nutrūko jų santuokinis gyvenimas. 2016 metų kovo mėn. pradžioje ieškovė išvyko gyventi ir dirbti į užsienio valstybę, o sūnus A. K. liko Lietuvoje. Jau gimus E. K. buvo oficialiai nutraukta ieškovės ir jo sūnaus santuoka. Sūnus niekada nepripažino E. savo sūnumi, juo nesirūpino, išlaikymo neteikė. Esant šioms aplinkybėmis sutinkantis, kad būtų pripažinta, kad A. K. nėra biologinis E. K. tėvas ir panaikintas gimimo akto įrašas dalyje dėl tėvystės (b.31 l.).Atsakovas V. M. į ieškovės ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame visiškai sutiko su ieškiniu. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2016 m. kovo mėn. Vokietijoje susipažinęs su J. K.. Ji pradėjo dirbti tame pačiame fabrike, kuriame dirbęs ir jis. Jie gyvenę viename name. Po to pradėję draugauti ir apsigyvenę kartu. 2016 m. balandžio ar gegužės mėn. J. K. jam pasakė, kad laukiasi jų bendro vaiko. (duomenys neskelbtini). gimė sūnus E.. Nuo pat sužinojimo, kad J. K. nėščia, jam nekilo abejonių, kad gimsiantis vaikas yra jo. Gimus sūnui E., jis juo rūpinasi, auginantis jį kaip savo vaiką, visapusiškai jį išlaikantis. Siekiantis, kad teismas pripažintų jį E. K. tėvu, norintis, kad vaiko gimimo įraše kaip tėvas būtų įrašytas jis, o vaiko pavardė būtų M. (b.25,26 l.).Institucija, duodanti išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, į ieškinį pateikę išvadą, kurioje nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus, todėl tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas nepažeistų vaiko E. K., gimusio 2016-11-17, teisių ir teisėtų interesų (b.24 l.).

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Ieškovė teismo posėdyje savo ieškinį palaikė bei paaiškino, kad papildymų neturinti, prašanti tenkinti ieškinį jame nurodytais faktais. Pagal pateiktą pažymą ji nėščia tapusi kovo 13 d., gali būti paklaida. Jos ankstesni nėštumai buvo su paklaida, vaikai gimė anksčiau 2 savaitės, 1,5 savaitės, trečias vaikas irgi gimė anksčiau. Kovo 8 d. išvykusi Vokietiją. Kovo 9 d. susipažinusi su M., su kuriuo savaitės eigoje pradėjusi lytiškai santykiauti. Lapkričio 19 d. gimė sūnus. A. K. mirė 2017-05-04. Jis apie tai žinojo, ji pasakiusi nuo ko vaikas. Kai skyręsi, jis žinojo, kad ji laukiasi. Jis vaiko tėvu negalėjo būti, kadangi su juo neturėjusi lytinių santykių, jis turėjo problemų. Gyvenę praktiškai atskirai kelis metus, grįždavusi pernakvoti. Ieškinyje padaryta klaida, kad ji pradėjusi santykiauti lytiškai su M. nuo 2015 m.. Su kitais vyrai ji lytinių santykių neturėjusi, tik su M.. Jis pripažino, kad jo vaikas. Abu santykių norėję, nebuvo taip, kad ji būtų jį įsitempusi į lovą. Su kitais vyrais nebendravusi. Buvo apgyvendinti name atskiruose kambariuose po vieną. Jis ten jau gyveno. Kitos buvo moterys, vyras tik M.. Be apsaugos priemonių santykiavę. Nėštumas gavosi netyčia. M. norėjo vaiko, ji sakiusi prisižaisim, vaiko nenorėjusi. Ėjusi patikrinimą pas daktarus, tada jau buvo per vėlu. M. tuo apsidžiaugė ir sutiko, kad jo vaikas. Išoriškai vaikus panašus į M.. DNR ekspertizė nereikalinga. Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų neparašanti. Informavusi Aurimą apie tai gegužės mėn., pasakiusi, kad nėščia, jo buvo ne kokia reakcija. Jis žinojo, kad ji gimdžiusi. Jokio išlaikymo vaikui neteikė, nesidomėjo, nebendravo. Vaiku rūpinosi M..Atsakovas V. M. su ieškiniu sutiko, savo atsiliepimą palaikė, bei paaiškino, kad sūnus jam sakė, kad jis nėra tikrasis vaiko tėvas. Kas tikrasis tėvas nežinantis. Sūnus žinojo apie nėštumą, tai pasakojo. J. išvyko kovo pradžioje į Vokietiją. Ji prieš tai pasakė, kad išvažiuoja, sūnus dar prašė paskolinti 500 eurų. Nežinoję, kad jie kartu negyvena, manęs, kad gyvena viename bute, sūnus savo santykių nepasakojo, retkarčiais kartu atvažiuodavo. Ieškovė išvažiavo viena, sūnus liko vienas su vaikais. Jam grįžusi ieškovė pasakė, kad laukiasi nuo kito vyro vaiko. Nežinantis tokių faktų, kad ieškovė santuokoje turėjo kitų vyrų, meilužių. Vaikui gimus, sūnus juo nesidomėjo. Sūnus vaiko nematė, nes jis buvo visą laiką Vokietijoje, nebuvo įmanoma jo išvežti. Jis įsitikinęs, kad vaikas nėra jo sūnaus, DNR ekspertizė prašantis neskirti. Paskutiniu metu sūnus rečiau atvažiuodavo su ieškove, vienas atvažiuodavęs. Abu buvo prieš išvažiavimą. Sūnus pergyveno sužinojęs apie nėštumą. Sūnui nebuvo jokių abejonių, kad vaikas yra ne jo. Sūnus turėjo ligą, tačiau nesakė, kad negali turėti lytinių santykių, kitų moterų neturėjo.Atsakovė I. K. su ieškiniu sutiko, savo atsiliepimą palaikė, bei paaiškino, kad apie tai žinanti iš sūnaus žodžių. Jis pasakė, kad negali būti ieškovės vaiko tėvas, jam nebuvo dėl to jokių abejonių. Skyryboms viską tvarkė ieškovė. Sūnus buvo uždaras. Ieškovės santykiai su atsakovu buvo komplikuoti. Jai atvažiavus pas sūnų rugsėjo 1 d. anūko gimtadienį, jai susidarė įspūdis, kad namuose nėra moters, ji tik ateidavusi. Sūnus atvažiuodavo tik su anūku, sakydavo, kad mama negali. Paskutiniu metu ieškovė buvo atvažiavusi prie Kalėdas. Ji nežinanti, ar ieškovė turėjo meilužių. Vaiko ji nemačiusi. Sūnus vaiku nesirūpino, nevažiavo lankyti. Į Vokietiją jis nebuvo nuvažiavęs. DNR ekspertizės neprašanti. Vaikas turi turėti tėvą. Sūnus žinojo apie gimusį vaiką. Sūnus nepaliko jokio testamento. Ji vaiko savo anūku nelaikanti. Paskutiniu metu supratusi, kad sūnus su ieškove kartu negyveno. Butas buvo sūnaus. Ieškovė galėjo gyventi pas savo motiną per pora namų, kur gyveno jos sūnus iš pirmosios santuokos.Atsakovas V. M. su ieškiniu sutiko, palaikė savo atsiliepimą, bei paaiškino, kad susipažinęs su J., pradėję lytinius santykius. Ji sakė saugotis, tačiau jis nesisaugojęs, sakęs užsirašysiąs ir auginsiąs. Po kiek laiko pasakė, kad nėščia, ką daryti. Jis sakęs auginsiąs. Tai pirmas jo vaikas. Išleidęs į Lietuvą ją, ten ji nuėjusi pas daktarus ir pasakę apie nėštumą. Po to grįžę į Lietuvą kartu gyventi. Laikantis savo vaiku. Tai buvo 2016 m. kovo mėn. Štengerio mieste, Vokietijoje, kur jis dirbęs. Ieškovę atsiuntė į namą, kuris buvo jiems išnuomuotas. Name gyveno jis ir kitos moterys. Abu pradėję bendrauti, eidavę parūkyti susipažinę, pakalbėdavę. Ji pasakojo, kad ruošiasi palikti vyrą, pykstasi, išvažiavo dirbti. Apie bendrą gyvenimą nepasakojo. Lytiškai santykiauti pradėję bendru sutarimu. Nemanantis, kad galėjo tapti nėščia nuo kito vyro. Kai pastojo, pasakė, kad jis jau tėtis. Jam nėra jokių abejonių, kad jis yra vaiko tėvas. Ji sakė, kad su buvusiu vyru neturėjo lytinių santykių, kad nesutardavo, bėgdavo pas mamą, ten miegodavo. Vaikas panašus labai į mamą, kad į į kitą vyrą būtų panašus nemanantis. Vaiką pripažįstantis nuo pat gimimo, jį prižiūrintis, auginantis. DNR ekspertizė nereikalinga.Institucijos, duodančios išvadą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti iš esmės atstovui nedalyvaujant, savo išvadą palaikė (55 l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Atsakovams dėl šio reikalavimo ieškinį visiškai pripažinus ieškinio pripažinimu (b.57, 59 l.), teismui nustačius, kad atsakovo pripažinimas ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str.2 d.), sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais, nenurodant argumentų, dėl ko atmetami kurie nors įrodymai (CPK 268 str.5 d.).Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CPK 3.149 str.1 d.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos sudarymo, galima tik įrodžius, kad asmuo negalėjo būti vaiko tėvas (CK 3.150 str.1 d.). Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 str.1 d.). Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str.1 d.).Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d.. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus. Ieškovė būdama įsitikinusi, kad E. K. tikrasis biologinis tėvas yra atsakovas V. M., o ne jos sutuoktinis A. K., nepraleisdama įstatymo nustatyto 1 metų termino, kreipėsi į teismą prašydama nuginčyti, kad A. K., kuris yra įrašytas vaiko tėvu jo gimimo liudijime, nėra tikrasis jo tėvas, o kadangi jis miręs, ieškinį pareiškė jo tėvams.Pagrindas tėvystei nustatyti, tuo pačiu ir ją nuginčyti, yra moksliniai įrodymai (ekspertizių, įrodančių giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai (CK 3.148 str.1 d.). Byloje ieškovė, atsakovai atsisakė DNR ekspertizės, savo ieškinį ir atsiliepimus įrodinėjo ieškiniu, atsiliepimais, savo paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojos parodymais.Iš byloje esančios gimimo įrašo matyti, kad E. K. gimė (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, jo gimimo faktas įregistruotas 2017-05-05 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.210 (b.8 l.). E. K. gimė ieškovei ir A. K. gyvenant santuokoje, ką patvirtina rašytiniai įrodymai - santuokos liudijimo AA Nr.187844 kopija (b.10 l.), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos nutraukimo įrašas 2016-11-23 Nr.96 (b.b.11 l.). Kadangi Emilis gimė santuokoje, jo tėvas gimimo liudijime buvo įrašytas tuometinis ieškovės sutuoktinis A. K.. Ieškinyje ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, atsakovų atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės ir atsakovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir A. K. paskutiniu metu nebegyveno, 2016 m. kovo 8 d. ji viena išvyko į Vokietiją dirbti. Ieškovė nurodė, kad ji lytiškai su savo vyru A. K. nesantykiavusi keli metai, santykiavusi tik su atsakovu V. M., su kuriuo pradėjusi santykiauti atvykusi į Vokietiją. Vaikas gimė ankščiau negu planuota. A. K. žinojo apie nėštumą, jam ieškovė pasakė, kad vaikas nėra jo, jis dėl to neabejojo, šį faktą pripažino, tą išsakė ir savo tėvams, vaikui gimus, juo nesirūpino, bei nesidomėjo, nelaikė savo vaiku, kas rodo, jog jis suprato ir žinojo, kad vaikas nėra jo. Gimusiu E. visą laiką rūpinosi, jį savo sūnumi laikė atsakovas V. M..Teismas sprendžia, kad šie visi įrodomieji faktai, išvardinti šio sprendimo 3.6, 3.7 p., patikimai įrodo, kad A. K. negali būti ir nėra E. K. biologinis tėvas, bei tarp jo ir E. K. nebuvo susiklostę socialinės tėvystės santykiai, todėl ieškovės reiklavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo.

Ieškovei nuginčijus, kad A. K. negali būti vaiko E. K. tėvas, spręstinas jos reikalavimas nustatyti vaiko tėvystę.Atsakovui V. M. dėl šio reikalavimo ieškinį visiškai pripažinus ieškinio pripažinimu (b.58 l.), teismui nustačius, kad atsakovo pripažinimas ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str.2 d.), sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais, nenurodant argumentų, dėl ko atmetami kurie nors įrodymai (CPK 268 str.5 d.).Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas tėvystę pripažįsta, jos neginčija, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nustatymo patenkinimui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio įrodinėjimo (CPK 187 str., 182 str. 1 d. 5 p., 268 str. 5 d., CK 3.146 – 3.148 str.) ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas V. M. yra ieškovės nepilnamečio sūnaus E. K. tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu –procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 88 str.1 d.3 p.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2017-07-17 sprendimu Nr.2.1(NTP-2)-17-T-3412-14044 ieškovei teikiama 100 proc. teisinė pagalba, todėl ji nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleista visiškai (b.14-15 l.).Ieškovė, teikdamas ieškinį, jeigu nebūtų buvusi atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, būtų turėjusi sumokėti 82 Eur žyminio mokesčio, t.y. 41 Eur už reikalavimą nuginčyti tėvystę ir 41 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę.Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 96 str.1 d.). Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str.5 d.).Ieškovė reikalavimą nuginčyti tėvystę pareiškė atsakovams V. K. ir I. K., todėl 41 Eur. žyminis mokestis turėtų būti išieškomos iš jų. Teismo vertinimu šios bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl atsakovės, kadangi ji susilaukė vaiko nuo kito vyro gyvendama santuokoje su atsakovų sūnumi, dėl ko tėvystę galėjo nuginčyti tik teismui pateikdama ieškinį, todėl žyminis mokestis iš jų nepriteistinas.Ieškovė reikalavimą nustatyti tėvystę pareiškė atsakovui V. M., todėl 41 Eur. žyminis mokestis turėtų būti išieškomos iš jo. Teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi šios išlaidos atsirado dėl atsakovo veiksmų. Todėl iš jo priteistinas 41 Eur žyminis mokestis.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-11-14 pažymoje Nr.NTP-7-10681 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidos yra 200,30 eurai, kurių 50 proc.- 100,15 Eur, turėtų būti priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. M., kadangi ieškinys jo atžvilgius tenkintas 50 proc., o nuo kitos 50 proc. dalies atsakovai V. K. ir I. K. atleistini CPK 96 str.5 d. pagrindu.Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 12,21 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tenkintų ieškovės reikalavimų dalį, jų 50 proc. (6,10 Eur) priteistina iš atsakovo V. M., nuo kitos 50 proc. dalies atsakovai V. K. ir I. K. atleistini CPK 96 str.5 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, bei panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 210 nurodytus duomenis apie tėvą - "A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra V. M., asmens (duomenys neskelbtini) bei pavesti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše jo tėvu V. M., asmens (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., bylinėjimosi išlaidas valstybei: 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 6,10 Eur (šešis eurus 10 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, bei 50 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų -100,15 Eur (vieną šimtą eurų 15 euro centų).

Atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2-1792-1021/2017.

Teismo sprendimo patvirtintas kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nedalyvavusiems sprendimo paskelbime.

Teismo sprendimą per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui bei įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo šalių bei trečiojo asmens gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.