Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. B. (toliau – G. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-366 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. rugsėjo 4 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 4 d. 2018 m. gegužės 21 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-366 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. B., tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta. Skundu apygardos teismui nuteistasis G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie, pasak G. B., patvirtina, jog jis turi būti paleistas į laisvę ankščiau laiko. Liko neįvertintos nuteistojo pastangos resocializuotis, tokiu būdu vienpusiškai ir neišsamiai vertinant byloje esančius įrodymus. Nuteistasis pažymi, kad jis jau yra atlikęs būtinąją lygtinio paleidimo taikymui bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama žemai rizikos grupei ir atitinka vos 17 balų, šis balas nuosekliai mažėjo. Nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi G. B. akcentuoja, jog jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais, vertina jų palaikymą, domisi jų kasdienybe, todėl ši aplinkybė gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio būnant laisvėje. Be to, nuteistasis turi gyvenamąją vietą, pataisos įstaigoje narkotikų vartojimų faktai fiksuoti nebuvo, kas, pasak G. B., patvirtina, jog jokių priklausomybių, galinčių sąlygoti jo pakartotinį nusikalstamumą, jis neturi. Nors iš jo ir priteistas civilinis ieškinys, tačiau jis prisiima atsakomybę už savo teisės pažeidimus, sąžiningai vykdo finansinius įsipareigojimus, iš jo darbo užmokesčio daromos išskaitos vykdomajam dokumentui dengti, jis nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais ir neturi finansinių įsipareigojimų, su kuriais negalėtų susidoroti. Skundu pabrėžiama, kad bausmę G. B. atlieka atvirojoje kolonijoje, savaitgaliais yra išleidžiamas į namus, būdamas laisvėje jokių nusižengimų ar nusikaltimų neįvykdė, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog lygtinio paleidimo atveju jis niekur nebėgs ir naujų nusikaltimų nedarys. Šios išvados kontekste pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis pasižymi teigiamomis nuostatomis į darbą, turi darbinės patirties, vidurinį išsilavinimą, iki suėmimo dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, dirba ir atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje. Jo elgesys bausmės atlikimo metu, vertinamas kaip nepriekaištingas, už gerą elgesį jis buvo skatintas penkis kartus, nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Be to, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, nerodo lyderystės apraiškų, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą elgesį ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B., kaip teisingai pažymima ir jo skundu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo G. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 17 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, įvertinus aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, neabejotina, kad net ir esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Šių duomenų plotmėje įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nepaisant tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio korekcijos požymių – dirba, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigos už gerą elgesį buvo skatinamas, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir pan., teigti, jog G. B. elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kad paleistas lygtinai jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, šioje G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo skundu, vis dar nėra jokio objektyvaus pagrindo.Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas G. B. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – lėšų tvarkymas, galintis neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Nors komentuojamoje Socialinio tyrimo išvadoje tikslinant minėtą kriminogeninį rizikos veiksnį minimas iš nuteistojo priteistas civilinis ieškinys, kuris, sprendžiant iš G. B. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinio iš nuteistojo priteistas nebuvo, tačiau, įvertinus tai, kad G. B. baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo priteistas iš nuteistojo darbdavio, neabejotina, jog tam tikrus finansinius įsipareigojimus (žalos atlyginimas regreso tvarka), kurių įvertinimas sprendžiant nuteistojo galimybę nusikalsti pakartotinai, nekvestionuotinas, vis tik turi. Juo labiau, jog jų skundu apygardos teismui neneigia ir pats G. B., teigdamas, jog civilinį ieškinį jis dengia iš pataisos įstaigoje gaunamo darbo užmokesčio. Šis kriminogeninis veiksnys, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, buvo nustatytas ne pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu, bet Socialinio tyrimo išvadą pateikusių specialistų, su juo sutinka ir nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas, todėl komentuojamo kriminogeninio veiksnio egzistavimas šiuo atveju nekvestionuotinas. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus G. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Atsižvelgiant į nustatytą nuteistąjį neigiamai charakterizuojantį kriminogeninį veiksnį, jo plotmėje vertinant G. B. finansinį stabilumą bei jo galimybes įsidarbinti pažymėtina, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, G. B. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi apie 15 metų oficialios darbo patirties, būdamas laisvėje jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Tačiau, šiuo apsektu svarbu paminėti, kad nusikaltimą, už kurio įvykdymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė vairuodamas savo darbo priemonę – krovininį automobilį, negana to, nusikaltimo padarymo metu jis buvo neblaivus, kas iš esmės leidžia pagrįstai spręsti, jog praeityje buvęs nuteistojo darbo pobūdis iš esmės buvo veiksnys, lėmęs nusikaltimo padarymą. Būdamas pataisos įstaigoje, galimai siekdamas pakeisti savo darbinę kvalifikaciją, nuteistasis mokėsi virėjo specialybės, tačiau jokių pastangų susirasti darbą laisvėje jis nerodė – skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, po lygtinio paleidimo G. B. planuoja registruotis darbo biržoje, tokiu būdu iš esmės perkeldamas savo finansinę atsakomybę valstybės institucijoms, kas visumoje leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Esant šiems duomenims, teigti, jog G. B. galimybė įsidarbinti analizuojamu atveju galėtų būti vertinamas kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog nusikaltimas buvo įvykdytas G. B. darbo metu, todėl akivaizdu, jog vairuotojo darbo turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesustabdė. Atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas jo dėmesys ir į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą G. B. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriamos, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, G. B. net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje neigiamą alkoholio įtaką savo nusikalstamam elgesiui bei piktnaudžiavimą juo iš esmės neigia, teigia, kad laisvėje alkoholį jis vartodavo saikingai ir atsakingai, kas įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – vairuodamas krovininį automobilį darbo metu apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas net 2,00 promilių girtumas), jis partrenkė šalikelėje stovėjusią policijos pareigūnę, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė, kas neabejotinai atskleidžia cinišką nuteistojo požiūrį tiek į jo padarytą nusikaltimą, tiek į neigiamas jo pasekmes, neadekvatų G. B. savęs, kaip asmenybės, vertinimą ir betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių (alkoholio vartojimo) nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar 2016 m. birželio 22 d., atlikdamas bausmę G. B. buvo nubaustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą ir nors už šio pažeidimo padarymą jam paskirta drausminė nuobauda jau nebegalioja, tačiau ji buvo panaikinta vos prieš kiek daugiau nei vienerius metus, kas įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2015 m. rugsėjo 4 d.) aukštesniajam teismui leidžia ne tik abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui, bet ir pagrįstai manyti, jog nuteistojo alkoholio vartojimo problemos (įvertinus dar ir tai, kad pataisos įstaigoje tiek alkoholio įsigijimas, tiek ir jo vartojimas yra griežtai draudžiamas) vis dar išlieka aktualios. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir aplinkybė, jog nuteistasis lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kadangi toks nuteistojo elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, buvo sąlygotas ne paties nuteistojo nuoširdaus suvokimo dėl savo turimų problemų ir būtinybės jas spręsti, bet pataisos įstaigos skirtų nuteistojo elgesio rekomendacijų. Juo labiau, jog šis drausmės pažeidimas G. B. nebuvo vienintelis – 2016 m gruodžio 22 d. jis buvo nubaustas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir G. B. mąstymas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis teigia, jog pirmenybę teikia planavimui, tačiau įvertinus nusikaltimo, už kurio padarymą G. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, nuteistojo veiksmuose neabejotinai stebimas ir impulsyvumas ir neatsakingumas, kuris šiuo atveju G. B. charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, nuteistojo teigimu, jis suvokia, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kiek jis suvokia, kaip jis prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. G. B., bylos duomenimis, yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu bei gali greitai daryti išvadas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip akcentuojamų nuteistojo skundu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad G. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad bausmę G. B. atlieka atvirojoje kolonijoje, yra išleidžiamas į namus, jokių pažeidimų ar nusikaltimų laisvėje neįvykdė. Šiuo aspektu vis tik pastebėtina, kad bausmę atvirojoje kolonijoje G. B. atlieka ne dėl tinkamos savo elgesio korekcijos (kaip būna tais atvejais, kai tolimesniam bausmės atlikimui už gerą elgesį asmuo yra perkeliamas iš pataisos įstaigos į atvirąją koloniją), tokia jam paskirtos bausmės vykdymo tvarka buvo nustatyta jo atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, todėl vertinti šią aplinkybę kaip ypatingai švelninančią nuteistojo teisinę padėtį, sudarančią pakankamą pagrindą jo lygtiniam paleidimui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir nuteistojo skundo motyvai dėl mažėjančio jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo. Vien tik ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išdėstytus, labiau neigiamai G. B. charakterizuojančius duomenis, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui vėlgi nesudaro. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia vos 6 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra vis dar galima. Be to, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo 2016 m. sausio 23 d. sumažėjo vos 9 balais, kas šiuo atveju leidžia pagrįstai spręsti, jog žymių nuteistojo elgesio pokyčių vis dar nėra. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo teiginiai dėl glaudžių jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog ši aplinkybė egzistavo ir G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, šis veiksnys galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio jo nusikalstamo elgesio. Ir nors, kaip teisingai pažymima G. B. skundu, jis jau yra atlikęs BVK reikalaujamą bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui, tačiau, aukščiau aptarti duomenys aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bei tikimybės, jog paleistas į laisvę jis gali ir vėl nusikalsti, o šios aplinkybės įvertinimas yra būtinas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo plotmėje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.