Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. B. (toliau – G. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-405 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. rugsėjo 4 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 4 d.

3. 2018 m. lapkričio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-405 nutarta taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. lapkričio 12 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-405 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, kurie, patvirtina, jog jis gali būti paleistas į laisvę ankščiau laiko. Liko neįvertintos nuteistojo pastangos resocializuotis, darbinė motyvacija, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą ir t.t., tokiu būdu vienpusiškai ir neišsamiai vertinti byloje esantys įrodymai. G. B. pažymi, kad jis jau yra atlikęs būtinąją lygtinio paleidimo taikymui bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama žemai rizikos grupei ir atitinka vos 12 balų iš 168 galimų, šis balas nuosekliai mažėjo. Skundu pabrėžiama, kad praeityje G. B. teistas nebuvo, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, o už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje buvo paskatintas net 6 kartus. Be to, pataisos namuose jis dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia iš jo priteistą civilinį ieškinį, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, kas, pasak G. B., suponuoja pagrįstą išvadą, jog su didesniais finansiniais sunkumais laisvėje jis nesusidurs. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis palaiko artimus socialinius ryšius tiek su savo artimaisiais, tiek ir su laisvėje likusiais draugais bei pažįstamais, pasižymi tinkamomis nuostatomis pataisos namų darbuotojų atžvilgiu, vertina savo artimųjų palaikymą ir gali į juos kreiptis prireikus pagalbos, todėl jo ryšys su artimaisiais, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

4.2. Skundu pabrėžiama, kad G. B. turi gyvenamąją vietą, pataisos įstaigoje narkotikų vartojimų faktai fiksuoti nebuvo, nėra ir duomenų apie smurtinį nuteistojo elgesį, jis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių galimas jo diskriminacines nuostatas. Be to, jis geba suvokti ir analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, stengiasi labiau apgalvoti savo veiksmų pasekmes. Šios aplinkybės, nuteistojo įsitikinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi tinkamai įvertintos nebuvo, kas ir lėmė neteisėto bei nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą. Juo labiau, jog, remiantis Komisijos išvadomis, nuteistasis deda dideles pastangas siekdamas pasiruošti grįžti į visuomenę bei tinkamai resocializuotis.

5. Nuteistojo G. B. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6.2. Atlikus nuteistojo G. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 12 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).

6.3. Šių duomenų kontekste atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

7. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai analizuojamu atveju nustatyti nebuvo, išskiriant iš esmės vien tik teigiamai jo asmenį charakterizuojančius ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius – tinkamos gyvenimo sąlygos, galimybė įsidarbinti, ryšių palaikymas su artimaisiais ir teigiama darbinė motyvacija, tačiau, daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą dėl tinkamos ir pakankamos jo elgesio korekcijos, sudarančios pagrindą manyti, jog laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, įvertinus G. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, faktinio pagrindo vis dar nėra. Darant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir nuteistojo skundą, vis tik pažymėtina, kad nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 12 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia tik 6 balus, iš ko seka, kad G. B. elgesio korekcija išimtinai tinkama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima.

8. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina, kad G. B. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi apie 15 metų oficialios darbo patirties, būdamas laisvėje jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, dirba ir pataisos namuose, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja labiau teigiamai. Ir vis tik, nusikaltimą, už kurio įvykdymą G. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė vairuodamas savo darbo priemonę – krovininį automobilį, negana to, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, kas iš esmės leidžia pagrįstai spręsti, jog praeityje buvęs nuteistojo darbo pobūdis iš esmės buvo veiksnys, lėmęs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymą. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, būdamas pataisos įstaigoje nuteistasis mokėsi virėjo specialybės, tačiau, sprendžiant iš laisvėje buvusio G. B. darbo pobūdžio, atsižvelgiant į jo ketinimus lygtinio paleidimo atveju įsidarbinti (duomenys neskelbtini) darbininku, akivaizdu, jog papildomos specialybės įgijimas analizuojamu atveju buvo sąlygotas ne nuoširdžių pastangų keisti nusikalstamą elgesį lėmusias priežastis, bet noro išeiti į laisvę ankščiau laiko. Esant šiems duomenims, teigti, jog G. B. galimybė įsidarbinti analizuojamu atveju galėtų būti vertinama kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog nusikaltimas buvo įvykdytas G. B. darbo metu, todėl akivaizdu, jog vairuotojo darbo turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesustabdė.

9. Sprendžiant G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad jam inkriminuotą nusikalstamą vieką nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir galimą jo pakartotinio alkoholio vartojimo riziką reikalauja vertinti itin atidžiai. Ir vis tik, teigti, jog šis veiksnys, neabejotinai paskatinęs G. B. nusikalsti, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualus (socialinio išvadoje nurodyta, kad kriminogeninių veiksnių nėra), įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, neigiamą alkoholio įtaką savo nusikalstamam elgesiui bei piktnaudžiavimą juo G. B. iš esmės neigia, teigia, kad laisvėje alkoholį jis vartodavo saikingai ir atsakingai, kas įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – vairuodamas krovininį automobilį darbo metu apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas net 2,00 promilių girtumas), jis partrenkė šalikelėje stovėjusią policijos pareigūnę, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė, neabejotinai atskleidžia cinišką nuteistojo požiūrį tiek į jo padarytą nusikaltimą, tiek į neigiamas jo pasekmes, neadekvatų G. B. savęs, kaip asmenybės, vertinimą ir betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių (alkoholio vartojimo) nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai.

10. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad dar 2016 m. birželio 22 d., atlikdamas bausmę G. B. buvo nubaustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą ir nors už šio pažeidimo padarymą jam paskirta drausminė nuobauda jau nebegalioja, tačiau ji buvo panaikinta tik 2017 m. gegužės 25 d., kas įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2015 m. rugsėjo 4 d.) skundą nagrinėjančiam teismui leidžia ne tik abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui, bet ir pagrįstai manyti, jog nuteistojo alkoholio vartojimo problemos (įvertinus dar ir tai, kad pataisos įstaigoje tiek alkoholio įsigijimas, tiek ir jo vartojimas yra draudžiamas) vis dar išlieka aktualios. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir aplinkybė, jog nuteistasis lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kadangi toks nuteistojo elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, buvo sąlygotas ne paties nuteistojo nuoširdaus suvokimo dėl savo turimų problemų ir būtinybės jas spręsti (ką neabejotinai patvirtina aukščiau aptartos nuteistojo nuostatos į alkoholio vartojimą), bet pataisos įstaigos nuteistajam skirtų elgesio korekcijos rekomendacijų.

11. Nesutinkant su nuteistojo skundo motyvais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas nebuvo vienintelis G. B. drausmės pažeidimas, fiksuotas jam jau atliekant laisvės atėmimo bausmę. 2016 m. gruodžio 22 d. jis buvo baustas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Drausminė nuobauda, paskirta nuteistajam už šį pažeidimą, buvo panaikinta tik 2017 m. birželio 23 d. Ir nors nuo šio laiko pataisos namuose G. B. drausmine tvarka baustas nebuvo, priešingai – 4 kartus paskatintas už gerą elgesį bei sąžiningą darbą, tačiau, atsižvelgiant į praeityje buvusį netinkamą G. B. elgesį akivaizdu, kad jo elgesys išimtinai teigiama linkme pataisos namuose yra koreguojamas pakankamai trumpą laiką – nuo paskutinės drausminės nuobaudos panaikinimo (2017 m. birželio 23 d.), todėl teigti, jog jo elgesio korekcija pakankama nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.

12. Abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir G. B. mąstymas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis teigia, jog pirmenybę teikia planavimui, tačiau įvertinus nusikaltimo, už kurio padarymą G. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, nuteistojo veiksmuose neabejotinai stebimas impulsyvumas ir neatsakingumas, kuris šiuo atveju G. B. charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, nuteistojo teigimu, jis suvokia, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kiek jis suvokia, kaip jis prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų, jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu bei gali greitai daryti išvadas, kas, įvertinus nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, G. B. vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai ir visumoje leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – pataisos namuose buvo skatinamas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus G. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

14. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau G. B. atveju, atsižvelgiant į tai, kad šeimą jis turėjo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau teigiamos įtakos jo elgesiui ši aplinkybė neturėjo, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog laisvėje G. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.