Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 95-244 taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. G. B. nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus trečdaliu, nuteistas galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 4 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 4 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai (2019 m. balandžio 11 d.) – 1 metai 4 mėnesiai 23 dienos.

3. Komisija 2019 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 95-244, kuriuo nutarė G. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija nustatė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu jis skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje bei turi galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 95-244 taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones ir suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog G. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, bei išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis G. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 95-244 ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos namų, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus bei šių įpareigojimų vykdymo laiką.

5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes. Teismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, jog nuteistasis turėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Liko neįvertintos ir nuteistojo pastangos resocializuotis. Tokiu būdu teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.

5.2. Skunde pažymima, jog šiuo metu nuteistasis atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius kriterijus, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas. Nuteistojo nuomone, teismas tinkamai neįvertino nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių, t. y. gebėjimo priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygų, artimų santykių su šeimos nariais bei visapusiško jų palaikymo, tinkamų gyvenimo sąlygų laisvėje, turimo išsilavinimo, noro turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamo požiūrio į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimo įkalinimo įstaigoje, teigiamų nuostatų jį prižiūrinčių pareigūnų bei jam taikomos priežiūros atžvilgiu, stabilios emocinės būsenos.

5.3. Nuteistasis pažymi, kad teismas, pažeisdamas nuteistojo teisėtus lūkesčius, neįvertino jo dedamų pastangų. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

5.4. Skunde teigiama, kad teismas turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22, bei kitais tarptautiniais dokumentais, pagal kuriuos lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartimi buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

5.5. Skunde taip pat pabrėžiama, jog visuma aplinkybių patvirtina, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuleistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas, o tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nuteistojo G. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš 2019 m. kovo 18 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam G. B. nustatoma žema – 12 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau, vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro dinaminiai balai (6 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Dėl to G. B. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, tęsė darbinę veiklą pataisos namuose, nedarė teisės aktų pažeidimų. Teigiamai G. B. elgesį apibūdina ir tai, kad jam suteikta teisė vykti iki 2 parų trumpalaikių išvykų į namus, per visą bausmės laikotarpį yra 7 kartus skatintas, dirba, mokosi, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais ir draugais. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Visų pirma, tai patvirtina jo elgesys bausmės atlikimo metu. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat yra pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. G. B. du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, t. y. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, bei įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad nors šis teistumas G. B. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas įvykdytas kaltininkui apsvaigus nuo alkoholio, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad nors nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, remiantis byloje esančios socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriamos, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Be to, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad G. B. baustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose, leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu jis vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio.

11. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Nors nuteistasis teigia, jog pirmenybę teikia planavimui, tačiau praeityje dažnai pasielgdavo impulsyviai ir neapgalvotai (nusikaltimą taip pat įvykdė spontaniškai). Nors jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nors nuteistasis socialines situacijas vertina gana teisingai, skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu bei gali pernelyg greitai daryti išvadas. Remiantis šiais Socialinio tyrimo išvados duomenimis, bei įvertinus G. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.

12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog G. B. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

13. Taigi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, bei aiškiai išdėstė, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. G. B. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Be to, manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ bei kitų teisės aktų analizė. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo G. B. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos šioje G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

14. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad G. B. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.