Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-01 · Civilinė byla Nr. 2A-515-275/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-01
Bylos Nr.
2A-515-275/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07380-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
E. G.
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-515-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07380-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 75.8.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1. Ieškovės E. G. ir atsakovo R. G. santuoką, sudarytą 1990 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 3508) - nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

2. Nustatyti nepilnametės dukros G. G. gyvenamąją vietą kartu su motina E. G.;

3. Priteisti iš atsakovo R. G. dukros G. G. išlaikymą iki jos pilnametystės po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise E. G. ;

4. Priteisti iš atsakovo R. G. dukros G. G. išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 3 metus - 14 400 Lt;

5. Santuokoje R. G. vardu įgytas transporto priemones: automobilinę priekabą CMZAP 81241, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1993 m.), kurios vidutinė rinkos vertė yra 500 Lt, automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1994 m.), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 650 Lt, - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti R. G.;

6. Santuokoje R. G. vardu 2001-05-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14-2904 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 35 900 Lt; sodo pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė 63 200 Lt, - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti R. G.;

7. Nustatyti, kad R. G. už jam paliekamą santuokoje įgytą turtą turi išmokėti E. G. 68 000 Lt dydžio kompensaciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp E. G. ir R. G. nutraukiama, įsiteisėjimo dienos;

8. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą 1990-08-16 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3508, tarp ieškovės E. G. ir atsakovo R. G. dėl atsakovo kaltės. Priteisė atsakovo R. G. dukros G. G. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2010-04-19 iki jos pilnametystės. Priteisė atsakovo R. G. dukros G. G. išlaikymo įsiskolinimą 4 800 Lt. Padalino santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovei 1/5 dalį, atsakovui 4/5 dalis turto, pinigine verte priteisė ieškovei - 19 820 Lt, atsakovui - 79 280 Lt. Priteisė atsakovui R. G. natūra žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1994 metų), asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Priteisė ieškovei E. G. 19 820 Lt kompensaciją už didesnę nekilnojamojomo turto dalį tenkančią atsakovui dalį bei 300 Lt už kilnojamojo turto dalį, viso - 20 120 Lt. Priteisė iš atsakovo R. G. ieškovei E. G. 130 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, 2 000 Lt už teisines paslaugas. Priteisė iš atsakovo R. G. į valstybės biudžetą 2 387,40 Lt už priteistą turtą bei 42,46 Lt pašto išlaidų.

Dėl turto padalinimo

Teismas konstatavo, kad sutuoktiniams gyvenant santuokoje yra įgytas šis turtas: žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini); automobilinė priekaba CMZAP 81241, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilis OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Nekilnojamas turtas registruotas nuosavybės teise atsakovo vardu. Tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamo turto teisinio statuso ir jo padalinimo, tai yra, ieškovė laikė, kad nekilnojamasis turtas yra bendra jungtinė nuosavybė ir yra tarp sutuoktinių dalintinas. Šį teiginį ieškovė grindė tuo, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas, priešingai, laikė, kad turtas, įgytas santuokoje, yra jo asmeninė nuosavybė, nes pirktas už jo asmenines lėšas. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad nekilnojamasis turtas yra pirktas už lėšas, gautas pardavus jo tėvo padovanotą jam trijų kambarių butą. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi byloje svarbu išsiaiškinti, kokia buvo sutuoktinio, šiuo konkrečiu atveju atsakovo, valia nekilnojamojo turto pirkimo metu. Įvertinęs aplinkybes, nurodytas ieškinyje, atsiliepime, šalių, jų atstovų paaiškinimus posėdžio metu, teismas sprendė, kad žemės sklypas ir sodo namas buvo įgytas šeimos poreikiams tenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog 1994 m. dovanojimo sutartimis atsakovo tėvas padovanojo jam trijų kambarių butą, esantį Kapsų g. 22, kad sutuoktiniai turėtų atskirąją gyvenamąją vietą. Pinigai, gauti pardavus šį butą, panaudoti žemės sklypo sodų bendrijoje ir sodo namo pirkimui, kuriais sutuoktiniai naudojosi bendrai. Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė, tai yra, kad aiškiai buvo išreikšta atsakovo valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, jog dalijamas turtas įsigytas už atsakovo lėšas, todėl sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę dalino tarp sutuoktinių nukrypdamas nuo lygių dalių principo: ieškovei priteisė 1/5 dalį, atsakovui 4/5 dalis turto. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypo vertė yra 35 900 Lt, sodo pastato – 63 200 Lt, viso nekilnojamojo turto vertė 99 100 Lt. Ginčo dėl turto vertės nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovei pinigine verte priteisė 19 820 Lt, atsakovui - 79 280 Lt, taip pat tenkino ieškovės prašymą turtą natūra priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti kompensaciją, kuri sudaro - 19 820 Lt. Ieškovė posėdžio metu sutiko, kad automobilinė priekaba CMZAP 81241, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į dalintiną turtą netrauktina. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad šalys turi dalinamą kilnojamąjį turtą - automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1994 metų). Ieškovė pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomenduojamą kainą šio automobilio vidutinę rinkos vertę nurodė 2 650 Lt, atsakovas, remdamasis vieša informacija internete nurodė, kad šio automobilio rinkos kaina yra 600 Lt. Teismas laikė, kad atsakovo nurodyta kaina pagal viešą informaciją yra realesnė nei pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomenduojamą kainą. Teismas tenkino atsakovo prašymą šį automobilį dalinti lygiomis dalimis, nuosavybės teise paliekant atsakovui, ieškovei priteisiant 300 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą dalyje dėl turto padalijimo, 19 820 Lt dydžio kompensacijos už nekilnojamojo turto dalį tenkančią atsakovui priteisimo ieškovei ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priimti naują sprendimą - santuokos metu įgytą žemės sklypą su sodo namelių, esančius (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo R. G. asmenine nuosavybe, iš atsakovo R. G. priteisti ieškovės naudai 860 Lt už teisinę pagalbą, 60 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, 18,26 Lt pašto išlaidų ir 2 973 Lt žyminio mokesčio už priteistą turtą į valstybės biudžetą, iš ieškovės E. G. priteisti 24,20 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismui nepatenkinus R. G. apeliacinio skundo bei iš atsakovo R. G. ieškovės E. G. naudai priteisus visą kompensaciją – 20 120 Lt - prašo teismą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis nustatant, jog atsakovas R. G. 20 120 Lt dydžio kompensaciją sumoka per tris metus ir keturis mėnesius (40 mėn.), kas mėnesį mokėdamas ieškovei po 503 Lt. Priteisti iš E. G. bylinėjimosi ir teismo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą teisės normą, kurioje aiškiai nurodyta, jog yra vertinama sutuoktinio, o ne kito žmogaus valia, bei kad valia yra vertinama turto įsigijimo metu. Iš 2011-07-19 teismo sprendimo turinio yra aišku, jog teismas santuokoje įgytą turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atsižvelgdamas į tai, jog ne atsakovo valia, o atsakovo tėvo valia, atsakovui dovanojant butą buvo tokia, kad atsakovas su šeima turėtų atskirą gyvenamąją vietą. Taip pat teismas vertino atsakovo tėvo valią buto dovanojimo sutarties sudarymo metu. Teismas nevertino atsakovo valios turto įsigijimo metu, kaip to reikalauja Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos ir nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime nurodytų R. G. tikrosios valios turto įsigijimo metu motyvų ir argumentų. Teismas nevertino tų aplinkybių, jog turto įgijimo metu, t.y. sudarant žemės sklypo su sodo nameliu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pastarojo turo pirkėju yra nurodytas tik atsakovas, nors tuo metu šalys jau buvo susituokę. Nekilnojamojo turto registre turtas yra įregistruotas vien atsakovo vardu. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog atsakovas, įgydamas turtą siekė jį įgyti ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o asmeninės nuosavybės, nes atsakovas turėdamas savo asmeninių lėšų, realizavus tėvo padovanotą turtą, norėjo, kad turtas priklausytų vien jam. Būtent tokią valią turto įsigijimo metu ir išreiškė atsakovas paaiškindamas šias aplinkybes teismo posėdžio metu ir savo pateiktame atsiliepime, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į atsakovo nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką nagrinėjamu klausimu: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įsigijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Turtas (daiktas), įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą - santuokoje įgytą turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors buvo aiškus pagrindas ir prielaidos turtą pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Atitinkamai nurodytam iš atsakovo ieškovės naudai negalimas kompensacijos priteisimas, nes turtas yra laikomas asmenine atsakovo nuosavybe. Tokiu būdu teismas pažeidė ne tik atsakovo teises ir teisėtus interesus, tačiau ir pagrindinius civilinio proceso tikslus. Teismas pažeidė ir pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą (CPK 270 str. 4 d.), nes nepasisakyta dėl atsakovo argumentų ir motyvų nagrinėjamu klausimu, t.y. kodėl teismas jais nesivadovavo ir juos atmetė. Dėl šių priežasčių sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi ir teismo išlaidų priteisimo

Ieškovės patenkintų reikalavimų procentinė visų nurodytų reikalavimų išraiška yra 43 proc. Proporcingai nurodytam patenkintų reikalavimų procentui iš atsakovo ieškovės naudai turėjo būti priteistos ne 2 000 Lt dydžio išlaidos iš teisinę pagalba, o 860 Lt. Teismas pats savo sprendime nurodė, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas dalinai, tačiau iš atsakovo ieškovės naudai priteisė visą jos patirtų atstovavimo išlaidų sumą, t.y. 2 000 Lt. Atitinkamai turėtų būti sumažinta ir kitų iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma: iš atsakovo turi būti priteistas ne visas ieškovės sumokėtas 130 Lt dydžio žyminis mokestis, o 60 Lt, likusi suma turėtų būti priteista iš ieškovės. Teismo išlaidos, kurios priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tai pat turėtų būti priteistos iš atsakovo ne pilnoje sumoje, o proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti priteista ne 42,46 Lt pašto išlaidų, o 18,26 Lt, o likusi suma turi būti priteistas iš ieškovės. Teismas atsakovo nuosavybėn priteisus turto už 79 580 Lt iš atsakovo priteisė 2 387,40 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Žyminis mokesčio suma yra apvalinama iki litų, todėl iš atsakovo turi būti priteista 2 387 Lt į valstybės biudžetą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovei priteista kompensaciją už turtą 20 120 Lt sumoje, tačiau klausimas dėl žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovės nebuvo išspręstas. Ieškovė teismo sprendimu įgijo turtinę naudą 20 120 Lt sumoje, todėl iš jos turėtų būti priteistas 604 Lt dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetą. Patenkinus R. G. apeliacinį skundą, iš atsakovo turėtų būti priteistas 2 973 Lt žyminis mokestis už 99 100 Lt vertės priteistą turtą.

Dėl teismo sprendimu ieškovei priteistos kompensacijos išdėstymo

Teismo posėdžio metu atsakovas kelis kartus prašė teismą, teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, kompensacijos sumokėjimą ieškovei išdėstyti į dalis, t.y. atsakovas prašė teismą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, jog R. G. nedirba, neturi santaupų ar kito pajamų šaltinio iš kurio iš karto galėtų sumokėti didelę kompensaciją. Priteistos sumos neišdėstymas suponuoja tai, jog atsakovo asmeninėn nuosavybės priteistas turtas iš karto turi būti parduodamas, dėl ko atsakovas liktų be gyvenamosios vietos, nes sumokėjęs kompensaciją, už likusius pinigus negalėtų įsigyti gyvenamojo būsto. O tai suponuoja neprotingų ir netikslingų padarinių atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje, 2001-05-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą ir sodo pastatą, kuris buvo nupirktas už lėšas, gautas pardavus atsakovo tėvo padovanotą atsakovui trijų kambarių butą, t.y. už asmenines atsakovo lėšas. Darant išvadą, ar turtas nėra asmeniniu atsakovo turtu, teismas tinkamai taikė LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, ir vertino byloje esančius įrodymus dėl aplinkybės, ar turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo tėvas padovanojo jam trijų kambarių butą tuo tikslu, kad sutuoktiniai turėtų atskirą gyvenamąją vietą, pripažino, kad sodo namas ir sklypas buvo pirktas šeimos poreikiams tenkinti, ir šias aplinkybes vertino kaip atsakovo valios įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn neišreiškimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tai, jog turtas buvo įgytas tik atsakovo vardu, bei kitos aplinkybės byloje patvirtina, kad sodo namą ir žemės sklypą atsakovas įsigijo neturėdamas tikslo šį turtą įsigyti bendrąja jungtine jo ir ieškovės nuosavybe. Ieškininiame pareiškime teismui ieškovė nurodė, jog santuokoje buvo įgytas nekilnojamas turtas R. G. vardu, prašė dalinti šį turtą, jį paliekant atsakovui, nenurodydama aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog įsigydamas turtą savo vardu, atsakovas neturėjo valios jį turėti asmeninėje nuosavybėje. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad byloje turi būti taikomas kasacinės instancijos teismo suformuota praktika, t.y. nuostata, esanti Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio mėn. 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I.Š. v. R.Š., byloje Nr. 3K-3-424/2009 - turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė , o ne bendroji jungtinė nuosavybė. Šios civilinės bylos, išnagrinėtos pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui R. Š. ir šio priešieškinį ieškovei, kasacinės instancijos nutartyje yra konstatuota, kad faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė. Tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo vardu buvo įgytas turtas 2001 m. gegužės mėn. 2 d., t.y. galiojant LR SŠK 22 straipsnio 1 daliai, yra reikšminga aplinkybe byloje. Šioje normoje buvo nurodyta, jog turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė, t.y. palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas. Tai leidžia daryti išvadą, kad sudarant sandorį negaliojant teisės normai, reikalaujančiai aiškiai išreikšti valią, kad santuokos metu įgyjamas turtas už asmenines lėšas bus asmenine nuosavybe ( CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kitaip išreikšti valią iš atsakovas ir nebuvo reikalaujama, todėl byloje taikytina suformuota teismų praktika ir darytina išvada, kad atsakovas, įsigydamas savo vardu sodo namą ir žemės sklypą už asmeninės nuosavybės lėšas, išreiškė savo valią turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, pripažįstant, kad teismas turėjo išjungti iš dalintino turto masės nekilnojamąjį turtą, įsigytą atsakovo vardu, pripažįstant, kad šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, nemotyvavo, dėl ko atmetė atsakovo argumentus dėl teismų praktikos taikymo, todėl sprendimas turto padalijimo dalyje keistinas CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 329 straipsnio 1 dalies pagrindais. Padarius išvadą, kad nekilnojamasis turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, tikslinga tai nurodyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, pakeičiant pripažinimo pagrindą, t.y. konstatuojant, kad šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, o nepriteisiant jam šį turtą, kaip atitekusį jam padalijimo pasekoje.

Teismo sprendimo dalis dėl kito sutuoktinių turto – automobilinės priekabos ( kilnojamojo turto) padalijimo paliktina nepakeista, nes šioje dalyje nėra nurodyta argumentų, kad teismo sprendimas būtų nepagrįstas.

Atsakovo skunde nurodytas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovui yra aktualus tuo atveju, jei teismas būtų nepatenkinęs prašymo pripažinti turtą jo asmenine nuosavybe, todėl buvo pareikštas tik tam atvejui, jei teismas būtų atmetęs pirmąjį atsakovo prašymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė byloje turėjo 2000 Lt atstovavimo išlaidų, jos nepagrįstai pilnai priteistos iš atsakovo, patenkinus ieškovės reikalavimus dalinai. Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, lieka dalinai patenkinti - 300 Lt sumoje ieškovės turtiniai reikalavimai priteisti jai piniginę kompensaciją iš ieškovo, o atmesti reikalavimai dėl 67500 Lt priteisimo. Kadangi ieškinio paruošimas ir atstovavimas turto padalijimo dalyje šioje byloje reikalavo sugaižti daugiau darbo laiko ir sąnaudų, nei kitose ieškinio dalyse, darytina išvada, kad atsakovas ieškovei turi atlyginti mažesnę dalį atstovavimo išlaidų, t.y. tik toje dalyje, kurioje reikalavimai buvo patenkinti. Darytina išvada, kad 500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas atitinka atstovo darbo ir laiko sąnaudas patenkintų reikalavimų dalyje. Atsakovo prašymas sumažinti priteisimą iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidų sumą iki 860 Lt nurodytas tam atvejui, jei teismas nekeistų teismo sprendimo dalyje dėl turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, todėl patenkinus šį prašymą, atstovavimo išlaidų suma, priteisiama iš atsakovo ieškovei, mažintina iki 500 Lt.

Ieškovė yra apmokėjusi 130 Lt žyminio mokesčio, o kitoje dalyje – 2040 Lt buvo atleista nuo mokesčio 2009-04-30 teismo nutartimi (b.l.33). Pripažinus, kad ieškovė apmokėjo reikalavimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, ši suma ieškovei pagrįstai priteista iš atsakovo, o jo prašymas sumažinti iki 60 Lt šią suma atmestinas dėl to, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje buvo pilnai patenkintas.

Teismas priteisė iš atsakovo 2387,40 Lt už priteistą turtą, tačiau pripažinus, kad teismas tinkamai padalijo sutuoktinių turtą tik dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo, iš ieškovo turėjo būti priteista šioje dalyje 65 Lt suma (ne mažesnė nei 50 Lt pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą , taikant vartojimo kainų indeksą), todėl šioje dalyje priteista iš atsakovo suma mažintina iki 65 Lt. Atsakovas turi atlyginti valstybei išlaidas, nuo kurių ieškovė buvo atleista, t.y. reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo dalyje. Jo sudaro 144 Lt už periodines išlaikymo sumas ir 126 Lt už išlaikymo įsiskolinimą, iš viso turi būti priteisiama iš atsakovo valstybei 335 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimu priteista suma mažintina iki 335 Lt. Pašto išlaidų priteisimo dalyje nėra pagrindo keisti priteistą sumą, dalį išlaidų priteisiant iš ieškovės ir dalį iš atsakovo, kadangi iš esmės ieškovės reikalavimai buvo patenkinti. Pašto išlaidų suma nesikeistų tuo atveju, jei ieškovė nebūtų reiškusi reikalavimo dėl kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo.

Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 385 Lt, kitoje dalyje jam mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Patenkinus skundą dalyje dėl 19820 Lt kompensacijos priteisimo, šioje dalyje mokestis sudaro 594,60 Lt. Dalį šios sumos valstybei turi sumokėti ieškovė, t.y. 209,60 Lt, o kitą sumą, t.y. kurią atsakovas buvo sumokėjęs valstybei kaip žyminį mokestį, turi sumokėti atsakovui , todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 385 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas, priteisiant atsakovui R. G. natūra žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo pastatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pakeisti, nurodant, kad šis turtas pripažintas asmenine atsakovo R. G. nuosavybe. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei 1/5 dalis, o atsakovui 4/5 dalys turto.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista kompensacija 19820 Lt už didesnę nekilnojamojo turto dalį ir nurodyta visa priteista kompensacija - 20120Lt.

Priteistą iš atsakovo R. G. ieškovei E. G. atstovavimo išlaidų suma sumažinti iki 500 Lt. Priteistą iš atsakovo R. G. į valstybės biudžetą sumą mažinti iki 335 Lt.

Priteisti iš ieškovės E. G. atsakovui R. G. 385 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir į valstybės biudžetą – 209,60 Lt.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė KutrienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski