- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1660-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10208-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GLASTECH“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tomegris“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Eutira“, uždaroji akcinė bendrovė „Venta Windows“, uždaroji akcinė bendrovė „ARKAMA“, uždaroji akcinė bendrovė „Adritransa“, uždaroji akcinė bendrovė „Proherus“
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius, Reda Aleksynaitė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės ir Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLASTECH“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLASTECH“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomegris“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Eutira“, uždaroji akcinė bendrovė „Venta Windows“, uždaroji akcinė bendrovė „ARKAMA“, uždaroji akcinė bendrovė „Adritransa“, uždaroji akcinė bendrovė „Proherus“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GLASTECH“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tomegris“ 2 032,65 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo raštiškos pretenzijos pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2018 m. sausio 21 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. ES421156/1, pagal kurią atsakovė UAB „Tomegris“ įsipareigojo parvežti krovinį (Order Confirmation-No 170591, 5 vnt., 1 000 kg) iš Vokietijos firmos Hegla Maschinenbau GMBH&CO, esančios Kretzschau mieste, Vokietijoje, į UAB „Venta Windows“, esančią Mažeikių mieste, Lietuvoje, o ieškovė įsipareigojo apmokėti už šį krovinio pervežimą 490 Eur ir PVM per 30 dienų po krovinio pristatymo. Atsakovė krovinio pervežimui pasitelkė trečiuosius asmenis UAB „Eutira“, UAB „Proherus“. Krovinio priėmimo metu 2018 m. sausio 29 d. buvo pastebėta, kad trūksta vienos CMR važtaraštyje (teismo past.: tarptautinio krovinio vežimo sutartį patvirtinančiame dokumente) nurodytos dėžės (67 kg, 0,12 m³). Paaiškėjus, jog dėžė buvo palikta atsakovės UAB „Tomegris“ terminale, po kelių dienų ji buvo pristatyta ieškovei. Atidarius dėžę paaiškėjo, jog trūksta vieno įrengimo – pakėlimo krano, kurio vertė pagal įsigijimo sąskaitą – 1 487,50 Eur. Ieškovė prarastą detalę užsakė iš UAB „Laidra“ ir turėjo sumokėti didesnę sumą – 2 004,97 Eur, kuri priteistina iš atsakovės, taip pat priteistina iš atsakovės vežimo užmokesčio dalis, proporcinga trūkstamos krovinio dalies vežimo išlaidoms – 27,68 Eur.
3. Atsakovė UAB „Tomegris“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. vasario 1 d. gavėjai UAB „Venta Windows“ perduodant 5-ąją krovinio dėžę, nebuvo užfiksuoti jokie dėžės apgadinimai ar detalės trūkumas dėžėje. Be to, gavėjai krovinio priėmimo metu ar per 7 dienas po krovinio gavimo raštu nepareiškus reklamacijų dėl trūkumo ar defektų, remiantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 30 straipsnio 1 dalimi, įsigaliojo prezumpcija, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui tokioje būklėje, kokioje buvo paimtas iš siuntėjo – t. y. pilnoje apimtyje ir be apgadinimo. Kol ši prezumpcija nepaneigta, ieškinys negali būti tenkinamas, nes nėra nustatytas krovinio praradimo vežimo metu faktas – esminė vežėjo atsakomybės sąlyga. Juolab, kad krovinio priėmimo iš siuntėjo metu vežėjas neprivalo tikrinti krovinio svorio, todėl atsakovė neturėjo galimybės pastebėti, kad krovinio svoris kitoks, nei nurodyta dokumentuose.
4. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškiniu prašoma priteisti naujo įrengimo įsigijimo iš UAB „Laidra“ išlaidas, o ne kompensuoti prarasto įrengimo kainą (jeigu apskritai krovinio praradimo vežimo metu faktas būtų konstatuotas). Tuo tarpu byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nesąžiningai teigia apie neva skubų pakaitinio įrengimo įsigijimą, nepateikė jokių duomenų apie šio įrengimo pristatymą ir perdavimą gavėjai UAB „Venta Windows“. Nepaisant to, net ir nustačius, kad dalis krovinio prarasta vežimo metu, iš atsakovės negali būti priteisiama daugiau nei 399,84 SDR (teismo past.: Tarptautinio valiutos fondo nustatytas atsiskaitymo vienetas, angl. Special Drawing Right) pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį, o tai sudaro tik ketvirtadalį ieškinio sumos.
Atsiliepimas
5. Trečiojo asmens UAB „Venta Windows“ atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, mano, kad jis pagrįstas. Tretieji asmenys UAB „Eutira“, UAB „Arkama“, UAB „Adritransa“, UAB „Proherus“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės UAB „GLASTECH“ priteisė atsakovei UAB „Tomegris“ 1 500,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o valstybei 32,21 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismo vertinimu, tai, kad dalis krovinio pristatyta vėliau, nei pagrindinė krovinio dalis, nekeičia vežimo sutarties esmės ir sąlygų, taip pat ir taikytinos teisės. Atsakovas buvo įsipareigojęs pristatyti krovinį tarptautiniu maršrutu Vokietija–Lietuva, o tai, kad vežimo metu buvo pasitelkti keli vežėjai ir krovinys buvo perkraunamas, nereiškia, kad sutarties pobūdis pasikeitė. Ieškovas ir atsakovas buvo susitarę dėl krovinio pristatymo iš Vokietijos į Lietuvą, todėl visam vežimui, nepaisant to, kad krovinio dalis buvo pristatyta pavėluotai, turi būti taikomos CMR konvencijos nuostatos, o jų nereglamentuojamoje dalyje – nacionalinės teisės aktai;
8. Teismas nustatė, kad ginčo krovinys buvo perduotas gavėjui 2018 m. vasario 1 d., o apie dalies krovinio trūkumą ieškovė elektroniniu paštu atsakovei pranešė tik 2018 m. kovo 29 d., todėl nagrinėjamu atveju įsigaliojo CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui tokioje būklėje, kokioje buvo paimtas iš siuntėjo, t. y. pilnoje apimtyje ir be apgadinimo. Kol ši prezumpcija nepaneigta, anot teismo, ieškinys negali būti tenkinamas, nes nėra nustatytas krovinio praradimo vežimo metu faktas, kaip esminė vežėjo (atsakovės) atsakomybės sąlyga.
9. Anot teismo, nors viena iš pakuočių (dėžių) buvo pristatyta 2 dienomis vėliau, tačiau buvo pristatyta be išorinių pažeidimų; ieškovas į civilinę bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui – fotonuotraukų), kurie patvirtintų, kad gavėjui pavėluotai atidarius pristatytą dėžę (pakuotę), joje buvo pakankamai tuščios vietos, kurioje būtų galėjęs tilpti trūkstamas įrengimas.
10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas (vežėjas) neturėjo nei pagrindo nei galimybės įsitikinti, ar kraunamas krovinys atitinka važtaraštyje nurodytą svorį tiek bendrai, tiek kiekvienos dėžės atskirai, įskaitant ir ginčo objektu esančią dėžę, nes vairuotojas neturėjo galimybės įvertinti, ar važtaraštyje nurodytas svoris atitinka faktinį, kadangi svorio nustatymui yra reikalingos matavimo priemonės, kurių vairuotojas su savimi negali ir neprivalo turėti. Juolab, kad galimybės, jog krovinio siuntėjas faktiškai pakrovė mažesnio svorio pakuotes (dėžes), nei nurodyta CMR važtaraštyje, ieškovė nepaneigė.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kur buvo gaminamas ir pakuojamas krovinys, ar jo dalis negalėjo dingti pakeliui į Hegla Maschinenbau GmbH & Co. KG, iš kurios krovinys buvo priimtas vežimui, kai krovinio ieškovei pardavėjas pagal pardavimo sąskaitą ir mokėjimo pavedimą yra visai kita įmonė – Bystronic Lenhardt GmbH, esanti kitame Vokietijos regione. Be to, ieškovė į civilinę bylą taip pat nepateikė ir objektyvių įrodymų dėl tinkamo vėliau pristatytos pakuotės (dėžės) saugojimo pas trečiąjį asmenį UAB „Venta Windows“ nuo dėžės pristatymo iki jos atidarymo po keleto mėnesių, nors teismas ieškovei buvo pasiūlęs tai padaryti.
12. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo ir pati ieškovė patvirtino, kad trūkstamas įrenginys yra itin specifinis, turi išimtinai specialią paskirtį, sudaro stiklo paketų keltuvo technologinio komplekto sudėtinę dalį ir nėra bei negali būti naudojamas buitinei paskirčiai. Todėl, teismo vertinimu, pagal nagrinėjant bylas civilinio proceso tvarka taikomą įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad šis, specialios paskirties įrengimas krovinio vežėjui nebuvo pakrautas krovinio siuntėjo Vokietijoje, kuris, beje, nesutapo su visai kitame Vokietijos regione esančiu krovinio pardavėju, negu, kad buvo pasisavintas pakeliui krovinio vežėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „GLASTECH“, atstovaujama advokato Vytauto Kucevičiaus, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-189-615/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:
13.1. CMR važtaraštyje buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, iš ko susideda ir kokios komplektacijos yra gabenamas krovinys, todėl būtent šis dokumentas patvirtina įrenginio pakrovimą į vilkiką ir pristatymą į Lietuvą, UAB „Tomegris“ terminalą, esantį Kauno mieste;
13.2. sutartyje nustatytu terminu į UAB „Venta Windows“ buvo pristatytas ne visas krovinys, t. y. nebuvo pristatyta 67 kg, 0,12 m³ dydžio kartotinė dėžė, kurioje buvo supakuotas pakėlimo kranas bei jungties komplektas su tiesioginiu valdymu; dėl to vežėjui iš karto buvo pareikšta pretenzija bei šis dalies krovinio praradimo faktas buvo nurodytas CMR važtaraštyje;
13.3. trūkstamą dėžę į UAB „Venta Windows“ (Mažeikiuose) iš Kauno pristatė atsakovo neįvardintas kurjeris, kuris šią dėžę gavėjui pristatė pagal atsakovo specialų užsakymą, todėl šios dėžės pristatymui buvo teikiama siuntų paslauga, o ne tarptautinis kovinio vežimas, dėl ko CMR konvencija netaikoma;
13.4. pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog pristatyta pakuotė buvo tinkamai saugoma UAB „Venta Windows“ sandėlyje todėl, galbūt, ten dingo pakėlimo kranas, yra visiškai nepagrista, nes kurjerio krovinio pristatymo patvirtinimo dokumentas įrodo, kad dėžės svoris vietoje turėjusių būti 67 kg yra vos 15 kg, kas neabejotinai patvirtina, jog esant 52 kg deficitui dėžėje, pristatytoje iš atsakovo UAB „Tomegris“ sandėlio į UAB „Venta Windows“, nebuvo pakėlimo krano;
13.5. pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė UAB „Tomegris“ pati krovinio nevežė, ji pasisamdė kitus vežėjus: UAB „Eutira“ šį krovinį pervežė iš Vokietijos į Lietuvą, t. y. į UAB „ARKAMA“ logistikos sandėlį Kaune, o UAB „Proherus“ šį krovinį (nepilnos komplektacijos) iš Kauno nuvežė į Mažeikius gavėjui UAB „Venta Windows“. Anot ieškovės, UAB „Eutira“ krovinį į UAB „ARKAMA“ sandėlį pristatė pilnos komplektacijos tą patvirtina ir šios įmonės pateiktas CMR važtaraštis Nr. 1968466, iš kurio matyti, kad į UAB „ARKAMA“ sandėlį buvo pristatytas visas krovinys, tame tarpe ir 67 kg, 0,12 m³ tūrio kartoninė dėžė, nes UAB „ARKAMA“ šiame CMR važtaraštyje nenurodė, jokių pastabų dėl krovinio trūkumo ir jį pasirašė be jokių pastabų, kad krovinį gavo. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad dalis krovinio dingo ar galėjo dingti tik UAB „ARKAMA“ logistikos sandėlyje, nes į šį sandėlį krovinys buvo pristatytas visas, o vėliau kurjerio į UAB „Venta Windows“ vietoje 67 kg svorio buvo pristatyta tik 15 kg svorio dėžė, kurioje nubuvo pakėlimo krano.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Tomegris“, atstovaujama advokatės Redos Aleksynaitės, prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą 2019 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
14.1. atsakovė neturėjo nei sutartinės, nei įstatyminės pareigos tikrinti pakuočių turinį ir/arba priimamo krovinio svorį, t. y. krovinį priėmė pagal vietų skaičių, bei atitinkamą vietų skaičių pristatė gavėjui;
14.2. 2018 m. vasario 1 d. pristatyta 5-oji dėžė buvo be išorinių pažeidimų, ko neginčija pati ieškovė. Todėl pavėluotas pristatymas, pats savaime, negalėjo sąlygoti dalies krovinio dingimo iš gautos sandarios, be išorinių pažeidimų pristatytos dėžės. Be to, trūkstamą dėžę ieškovė gavo, jos gavimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamos krovinio būklės, apie galimą trūkumą atsakovė buvo informuota tik po beveik 2 mėnesių po krovinio pristatymo;
14.3. tai, kad vėliau pristatytoji 5-oji dėžė svėrė 15 kg, nepatvirtina fakto, jog dėžėje nebuvo būtent pakėlimo krano, kai byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jo, išties, nebuvo, kad siuntėjas šį kraną apskritai įdėjo, kad jo svoris būtent toks, koks, neva dėžės prarastas svoris ir pan. Į bylą nebuvo pateikti nei dokumentai, įrodantys, kad ginčo objektu esančioje dėžėje ją atidarius buvo tiek laisvos vietos, kad būtų tilpęs minėtasis pakėlimo kranas, nei duomenys apie tai, kokios detalės buvo rastos dėžėje, nei bet kokie kiti objektyvūs duomenys, leidžiantys kitaip vertinti dalies krovinio dingimo aplinkybes. Juolab, kad UAB „Venta Windows“ nurodė, kad dėžę atidarė ne ji pati, o įrengimų liniją montavusios AB „Strėlė“ darbuotojai, tačiau byloje nėra visiškai jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad AB „Strėlė“ darbuotojai būtų nustatę įrengimo trūkumą ir jį kaip nors užfiksavę;
14.4. CMR konvencija taikoma visu laikotarpiu, nuo krovinio priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui, todėl dėžės iškrovimas į tarpinį sandėlį ir pavėluotas jos pristatymas jokiu būdu nekeičia sutartiniams santykiams ir krovinio vežimui taikomo teisinio reglamentavimo. Todėl nėra pagrindo sutikti su tuo, kad vežimo viduryje CMR konvencija nustojo reglamentuoti vežimo santykius vien dėl to, kad tarpiniame sandėlyje dėžė buvo iškrauta ir nepakrauta kitam vežėjui, tačiau pristatyta vėliau;
14.5. įsigaliojus tinkamos krovinio būklės pristatymo metu prezumpcijai (CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalis), ieškovei teko pareiga paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, kad dalis krovinio dingo vežimo metu. Tačiau, net ir netaikant CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies pagrindu nustatytos tinkamos krovinio būklės pristatymo metu prezumpcijos, ieškovė, reikšdama reikalavimus, turėjo įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tame tarpe – neteisėtus atsakovės veiksmus ir nuostolių faktą, tačiau ji šios pareigos neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinis skundas atmestinas.
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
17. Byloje nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė (vežėjas) 2018 m. sausio 21 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. ES42115611, pagal kurią atsakovė UAB ,,Tomegris" įsipareigojo parvežti krovinį iš Vokietijos firmos Hegla Maschinenbau GMBH&CO, esančios Kretzschau mieste Vokietijoje, trečiajam asmeniui UAB ,,Venta Windows", o ieškovė įsipareigojo apmokėti už šį krovinio pervežimą 490 Eur ir PVM per 30 dienų po krovinio pristatymo. Atsakovė krovinio pervežimui pasitelkė trečiuosius asmenis UAB „Eutira“, UAB „Adritransa“, UAB „Proherus“. Krovinio priėmimo metu (2018 m. sausio 29 d.) buvo pastebėta, kad trūksta vienos CMR važtaraštyje nurodytos dėžės. Paaiškėjus, jog dėžė buvo palikta atsakovo UAB „Tomegris“ terminale, ji buvo pristatyta ieškovui 2018 m. vasario 1 d. Ši dėžė gavėjo buvo priimta be jokių pastabų apie trūkumą ar apgadinimus. 2018 m. kovo 29 d. apeliantė elektroniniu paštu atsakovei pranešė apie dalies krovinio trūkumą, t. y. kad paskutinėje pristatytoje dėžėje nebuvo dalies įrangos – pakėlimo krano.
18. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes ir šalių į civilinę bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad apeliantė byloje nepaneigė kilusiame ginče nustatytos prezumpcijos, kad ginčo krovinys gavėjui buvo pristatytas tokioje būklėje, kokioje buvo paimtas iš siuntėjo, dėl ko ieškinį atmetė kaip neįrodytą (nenustatytas krovinio praradimo vežimo metu faktas).
19. Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
20. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
22. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, jog trūkstamos dėžės (0,12 m³) pristatymui (pasitelkiant kurjerių tarnybą) netaikytina CMR konvencija. Pirmiausia pažymėtina, kad šis apeliantės argumentas iš esmės yra nemotyvuotas ir vertintinas, kaip bandymas pašalinti savo (gavėjo) atsakomybę dėl krovinio priėmimo bei laiku pretenzijos nepateikimo. Antra, apeliantė nenurodė, kokie gi teisiniai santykiai (jeigu ne CMR konvencija taikytina) atsirado ir taikytini trūkstamos dėžės pristatymui ir, ar jie pašalina apeliantės (ar gavėjo) atsakomybę ir pareigą, priimant krovinį (siuntą) jį tikrinti bei iš karto reikšti pretenzijas dėl trūkumų. Trečia, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog šiuo atveju, nepriklausomai nuo to, kad trūkstama dėžė (krovinio dalis) buvo pristatyta gavėjui pasitelkus kurjerių tarnybą, o ne paties vežėjo, nesudaro pagrindo šios trūkstamos dėžės pristatymui netaikyti CMR konvencijos, nes tarp šalių buvo sudaryta tarptautinė krovinio pervežimo sutartis (kuriai taikoma CMR konvencija), todėl vežėjas lieka atsakingas už krovinio pervežimą (pagal CMR konvenciją), nepriklausomai nuo to, kokiu būdu (ką pasitelkęs) jis krovinį pristato gavėjui, o gavėjui tenka pareiga krovinį priimti bei laiku reikšti pretenzijas vežėjui.
23. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog apeliantė nepateikė laiku pretenzijos (reklamacijos) vežėjui dėl krovinio trūkumo.
24. Viena prielaidų vežėjo kaltei preziumuoti ir jo atsakomybei taikyti turi būti nustatytas faktas, kad krovinys sugadintas vežimo metu, t. y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. Vežimo metu įvykusiam krovinio apgadinimui ar trūkumui užfiksuoti CMR konvencijos 30 straipsnio 1–2 dalyje nustatyta reklamacijų pateikimo tvarka, kuri priklauso nuo krovinio trūkumų akivaizdumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lietuviškame CMR konvencijos 30 straipsnio tekste vartojamas „pretenzijos“ terminas, tačiau šiame straipsnyje kalbama apie informacinio pobūdžio reklamacijas. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, jei gavėjas priimta krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, jog gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nustatyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventinių dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai neakivaizdūs, pretenzijos turi būti reiškiamos raštu. Taigi, jeigu neakivaizdžių nuostolių ar krovinio sugadinimo atveju gavėjas, priėmęs krovinį drauge su vežėju, nepateikė jam reklamacijų per septynias dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventės dienų), laikoma, kad jis priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Tokiu atveju įsigalioja CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės jo pristatymo metu. Krovinio priėmimas, kai gavėjas kartu su vežėju tinkamai nepatikrina priimtų prekių būklės arba nepareiškia pretenzijų, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, yra prima facie įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje, tačiau gavėjas ar kitas prekėmis suinteresuotas asmuo gali jį nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2014) .
25. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį terminas pretenzijai (reklamacijai) dėl neakivaizdžių krovinio trūkumų pareikšti skaičiuojamas nuo faktinio krovinio pristatymo momento, neįskaitant pačios pristatymo dienos (CMR konvencijos 30 str. 4 d.), t. y. pretenzijų (reklamacijų) pateikimo vežėjui terminas siejamas su krovinio perdavimo gavėjui momentu.
26. Byloje nėra ginčo, kad trūkstama dėžė buvo pristatyta pavėluotai, t. y. ne su visu kroviniu 2018 m. sausio 29 d., o papildomai 2018 m. vasario 1 d. Apeliantė teigia, kad 2018 m. sausio 29 d. pateikta pretenzija (padaryta žyma CMR važtaraštyje) dėl trūkstamos dėžės, atitinka tinkamai ir laiku pareikštai pretenzijai dėl krovinio trūkumo. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes pareikšta pretenzija yra susijusi su 2018 m. sausio 29 d. kroviniu, kuriuo nebuvo pristatyta trūkstama dėžė (dalis krovinio). Kaip matyti, ši pretenzija buvo patenkinta ir pasimetusi sandėlyje krovinio dalis (trūkstama dėžė) buvo pristatyta po kelių dienų gavėjui, kuris trūkstamą dėžę priėmė ir jokių pretenzijų dėl šios dėžės trūkumų nereiškė nei iš karto, nei per 7 darbo dienas. Pretenzija dėl trūkstamos krovinio dalies (dėl to, jog dėžėje trūksta detalės) apeliantė pareiškė tik 2018 m. gegužės 29 d. (elektroniniu paštu atsakovei buvo pranešta apie trūkumą), t. y. praėjus beveik dvejiems mėnesiams. Taigi, dėl krovinio dalies pristatytos 2018 m. vasario 1 d. nei gavėjas, nei apeliantė nepateikė pretenzijos per 7 darbo dienas, dėl ko įsigaliojo vežėjui palanki tinkamos krovinio būklės jo pristatymo metu prezumpcija. Tokiu atveju reiškiant vežėjui ieškinį dėl krovinio sugadinimo/praradimo, pareiga įrodyti krovinio sugadinimo/praradimo vežimo metu faktą tenka apeliantei, nes vežėjas remiasi prezumpcija, kad krovinys pristatytas tinkamos būklės, kurios jam nereikia įrodyti (CPK 182 str. 4 p.). Byloje apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog krovinio vežimo metu buvo prarasta dalis krovinio ir, kad už tai atsakingas vežėjas. Byloje nėra nustatyta, kad pristatyta trūkstama dėžė buvo pažeista (t. y. pakuotės pažeidimas nenustatytas), todėl vien tai, kad pristatyta trūkstama dėžė svėrė ne 67 kg, kaip nurodyta važtaraštyje, o 19 kg, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog vežimo metu iš dėžės dingo tam tikra detalė (pakėlimo kranas). Tam, kad būtų galima svarstyti apie dėžės svorio pasikeitimą vežimo metu (laikyti už tai atsakingu vežėją), būtina nustatyti, jog vežėjas prisiėmė pervežti būtent tokio svorio dėžę (67 kg), tačiau, nagrinėjamu atveju, vežėjas nebuvo įpareigotas tikrinti gaunamo vežti krovinio svorį (jis jo netikrino), todėl siuntėjo svorio įrašymas važtaraštyje, vežėjui jo netikrinant, nėra pakankamas įrodymas (nėra objektyvių duomenų) konstatuoti, jog vežėjas prisiėmė vežti būtent 67 kg dėžę (juo labiau, kai pakrovimą vykdė siuntėjas).
27. Apibendrinant visus apeliantės argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
28. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovei priteistinos 544,50 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
30. Taip pat iš apeliantės priteistinos 7,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glastech“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomegris“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glastech“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 7,46 Eur (septynis eurus 46 ct) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.