Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. (M. B.) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento atstovės Dianos Jasinavičiūtės (toliau ir – Institucija) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 500 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad, turėdamas kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams, neturėdamas teisės būti statinio rangovu parengė ir pasirašė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas ekspertizės užsakovui E. F.. 2019 m. spalio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. birželio 15 d. patikrinimo aktas) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti minėtą deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pateiktas 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad statinių ekspertizę atliko fizinis asmuo M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimai, kurie nustato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai). M. B. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Apeliantas pažymi, kad ANK 358 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti būtinieji veikos požymiai: 1) ekspertizės akto perdavimas užsakovui; 2) specialusis subjektas – asmuo pasirašęs statinio ekspertizės aktą; 3) perduoto statinio ekspertizės akto neatitikimas teisės aktų reikalavimų. Apelianto manymu, jo veikoje šių požymių nėra, nes apie tai, ar dokumentas laikytinas statinio ekspertizės aktu, reikia nuspręsti ne pagal jo pavadinimą, o pagal ekspertizės akto požymius, nurodytus Statybos įstatyme ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.

2.2. Skunde akcentuojama, kad dokumentas turi būti sudarytas specialaus juridinio asmens – statinio ekspertizės rangovo. Atlikti statinio ekspertizės rangovo funkcijas gali tik asmuo, kuris atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies apibrėžimą. Vadovaujantis to paties įstatymo 17 straipsniu, būti statinio rangovu turi teisę minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys, o fiziniai asmenys, kurie nėra susiję su Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais juridiniais asmenimis sutartiniais santykiais ir veikiantys savarankiškai, negali būti laikomi statinių ekspertizės rangovais. Apelianto teigimu, fizinių asmenų atliktas konkretaus statinio patikrinimas, nepaisant šio patikrinimo turinio sutapimo su STR 1.04.04.:2017 94 punkte nurodytu patikrinimu, neturės statinio ekspertizės statuso. Atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę statinio ekspertizės rangovas privalo teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą. M. B. manymu, ANK 358 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik specialiam subjektui, t. y. asmeniui, kuris atstovaudamas juridinį asmenį, turintį teisę būti statinio ekspertizės rangovu ir užsakovo pavedimu atlikusį konkretaus statinio ekspertizės rangovo funkcijas, pasirašė statinio ekspertizės aktą arba asmeniui, turinčiam teisę būti statinio ekspertizės vadovu, kuris minėto juridinio asmens pavedimu atliko šio konkretaus statinio ekspertizę ir pasirašė statinio ekspertizės aktą. M. B. nuomone, jis neatitinka specialiojo subjekto požymių.

2.3. Skunde nurodoma ir tai, kad bendrosios ekspertizės akto forma turi atitikti bendrosios statinio ekspertizės akto struktūrą, o turinys – šio akto turinį. Veiksmai, būtini atliekant bendrąją statinio ekspertizę, kai ji atliekama statytojo iniciatyva, užbaigiant statybą, nurodyti STR 1.04.04.: 2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 94 punkte ir Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje. Apelianto vertinimu, perduodamo statinio ekspertizės akto neatitikimas teisės aktų reikalavimams egzistuoja tik tada, kai jo forma ir turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau akte pateikta informacija neatitinka tikrovės. Skunde teigiama kad dokumentai, kurių perdavimu užsakovui kaltinamas M. B. ir kurie nurodyti „Statinių ekspertizės aktuose“ neturi statinio ekspertizės aktų statuso, nes juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo, neatestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas, be to, patikrinimus atlikęs M. B. veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo, dėl to jo patikrinimai, nurodyti dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis, nelaikytini konkrečių statinių ekspertizėmis.

3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento atstovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą: už ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti M. B. ne mažesnę, nei ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, baudą.

3.1. Skunde nurodoma, kad ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą nuo 500 iki 3 000 Eur, atkreipiamas dėmesys į ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, ANK 32 straipsnyje ir 34 straipsnio 2 dalyje nustatytas normas bei teismų praktiką, susijusią su administracinės nuobaudos proporcingumu, pažymint, kad nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

3.2. Institucija akcentuoja, kad teismas nenustatė M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, konstatavo, kad padarytas administracinis nusižengimas susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir aplinka, tačiau šio teiginio neargumentavo bei neįvertino nusižengimo pavojingumo ir pobūdžio.

3.3. Skunde teigiama, kad ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gana pavojingas visuomenei, turi įtakos asmenų teisėms į saugią aplinką ir būstą. Jo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla vien dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo užsakovui. Šiuo atveju teisės aktų neatitinkančių reikalavimų bendrosios ekspertizės akto pateikimas sąlygojo netinkamai atliktas statinio statybos užbaigimo procedūras, dėl to kilo padariniai, susiję su užsakovo atliktomis statybos užbaigimo procedūromis.

3.4. M. B. profesinė veikla yra susijusi su statybos teisiniais santykiais, jis buvo atestuotas, tai patvirtina jam išduotas kvalifikacijos atestatas. Kad įgytų minėtą dokumentą, M. B. turėjo atitikti teisės aktų keliamus kvalifikacinius reikalavimus, išlaikyti atitinkamus egzaminus, todėl jo elgesiui ir vykdomai veiklai keliami aukšti standartai ir reikalavimai, kuriuos jis privalo atitikti.

3.5. Institucija skunde pažymi ir tai, kad M. B. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, siekė išvengti administracinės atsakomybės, teigdamas neatlikęs statinio bendrosios ekspertizės, o rengęs konsultacinę specialisto išvadą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jis neteisėtus veiksmus vykdė ne pirmą kartą, veikė sistemiškai, skirtingiems asmenims sukeldamas daug neigiamų padarinių. Visa tai neigiamai apibūdina asmenį ir patvirtina, kad jis linkęs daryti pažeidimus ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į precedentą turinčias Vilniaus apygardos teismo nutartis bylose Nr. AN2-309-1121/2021 ir Nr. AN2-373-1121/2021, pažymint, kad jose konstatuota, jog už ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta minimali bauda neatitinka nuobaudų paskirties, toks baudos dydis nėra pakankamas administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Šiose bylose M. B. skirtos 800 Eur baudos.

4. Atsiliepimu į M. B. apeliacinį skundą Institucija prašo pastarojo apeliacinio skundo netenkinti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino M. B. kaltu pagal Institucijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. ir Institucijos atstovės apeliaciniai skundai netenkinami

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. ginčija administracinio nusižengimo padarymo faktą, nurodydamas, kad jo veika neatitinka ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, o Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo M. B. paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. ir Institucijos apeliacinių skundų motyvus, pateikto atsiliepimo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimas, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl M. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

8. Apeliaciniame skunde M. B. nesutikimą su skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį, grindžia tuo, kad dokumentas, kurį jis perdavė užsakovui, neturi statinio ekspertizės akto statuso, nes apeliantas veikė ne kaip ANK 358 straipsnio 3 dalyje nurodytas subjektas, be to, jo pasirašytas dokumentas neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.

9. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje.

10. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija arba jų padalinys, turintys Statybos įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. To paties straipsnio 6 dalies 3 punktas numato imperatyvų reikalavimą statinio ekspertizės rangovui pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimant atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

11. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punktas numato, jog bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija turi būti registruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

12. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta (dėl to byloje ginčo nėra), kad 2019 m. rugsėjo 12 d. statytojas E. F. įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, be kita ko, talpinti dokumentus į IS „Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir teisine registracija (t. 1, b. l. 20). 2019 m. rugsėjo 30 d. E. F. kreipėsi į UAB „A.“, kurios vadovas yra M. B., prašydamas atlikti statinio bendrąją ekspertizę, ar pagalbinio ūkio paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka projekto sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams bei Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius reikalavimus (t. 1, b. l. 8). 2019 m. spalio 7 d. M. B. pateikė statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pirmajame akto lape nurodydamas, kad ekspertizės užsakovas yra E. F., ekspertizės objektas – ūkinis pastatas (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Be to, akte nurodyta, kad statinio ekspertizė atlikta pagal susitarimą (t. 1, b. l. 9-19).

13. Iš minėtų dokumentų matyti, kad tarp šalių buvo susitarta atlikti būtent statinio ekspertizę, t. y. jie patvirtina, kad M. B. E. F. prašymo ir įgaliojimo pagrindu atliko ne konkretaus statinio patikrinimą, o būtent nurodyto statinio, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę ir 2019 m. spalio 7 d. surašė statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė, kaip fizinis asmuo. Pastebėtina tai, kad surašant šį aktą nebuvo nurodytas statinio ekspertizės rangovas (juridinis asmuo), t. y. nėra statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės, kaip to reikalauja teisės aktų reikalavimai. Po ekspertizės akto surašymo M. B., veikdamas pagal jam užsakovo E. F. išduotą įgaliojimą, į informacinę sistemą „Infostatyba“ savo vardu pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, kuri informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruota 2019 m. spalio 18 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. birželio 15 d. patikrinimo aktas) nustatyta, jog ekspertizės aktas neatitiko nustatytų reikalavimų, nes buvo pasirašytas tik M. B., kuris negalėjo būti bendrosios statinio ekspertizės rangovu. Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad statinio bendrosios ekspertizės aktą pasirašė pats M. B., kaip minėta, jokių statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra (t. 1, b. l. 9-19). Be to, pačiame ekspertizės akte pažymėta, kad minėtą dokumentą M. B. surašė kaip ekspertas, nurodydamas ir savo, kaip statinio ekspertizės vadovo, kvalifikacinio atestato numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 12). Tai, kad 2019 m. spalio 18 d. M. B., kaip E. F. įgaliotas asmuo, su atliktu statinio ekspertizės aktu pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, į informacinę sistemą „Infostatyba“, leidžia daryti išvadą, kad savo veiksmais M. B. patvirtino, jog yra atlikta statinio ekspertizė ir jį įgaliojęs asmuo yra gavęs jo pasirašytą statinio ekspertizės aktą (t. 1, b. l. 24).

14. Nesutiktina su M. B. skundo argumentu, kad byloje esantis 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas šio administracinio nusižengimo dalykas, nes, nepaisant jo pavadinimo, tėra tik specialisto išvada (tokios pozicijos M. B. laikėsi pirmosios instancijos teisme). Aukštesnysis teismas pažymi, kad aplinkybę, jog byloje esantis statinio ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusižengimo dalykas, patvirtina ne tik tai, kad jis įvardijamas ekspertizės aktu, bet ir šio dokumento turinys. Dokumente pateikiamos išvados dėl statinio atitikimo (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, be kita ko, ekspertizės akte tiesiogiai nurodoma, jog objektas vertinamas pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį – atliekant statinio ekspertizę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, jog statinio ekspertizė atliekama STR 1.04.04:2017 94 punkte nurodytu atveju (t. 1, b. l. 9-19), t. y. ekspertizė atliekama siekiant pasinaudoti supaprastinta statybos užbaigimo tvarka – netvirtinant deklaracijos apie statybos užbaigimą, o atliekant statinio ekspertizę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Pastebėtina ir tai, kad, jeigu M. B. būtų parengęs, kaip pats teigia, specialisto išvadą, jam nebūtų jokio logiško pagrindo įkelti tokį dokumentą į informacinę sistemą „Infostatyba“.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. B., kuris dirbo statybų srityje, surašyto dokumento turinys ir forma, šio dokumento parengimo tikslas, vėlesni adminitracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai įkeliant šį oficialų dokumentą į informacinę sistemą „Infostatyba“ aiškiai rodo ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. B. parengė ir pasirašė 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip veikti. Tai, kad M. B., skunde neigdamas esantis nusižengimo subjektas, akcentuoja tą aplinkybę, jog statinio ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinio ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, tik patvirtina M. B. gerai žinojus ekspertizės aktui teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir supratus, kad jo pasirašytas ir užsakovui pateiktas 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) jų neatitinka.

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad M. B. parengtas ir pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl tokio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui, atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą M. B. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl nuobaudos individualizavimo

17. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

18. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje padarymas užtraukia baudą nuo 500 iki 3000 Eur. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. minimalią 500 Eur nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba, atsižvelgė į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į M. B. asmenybę (dirbantis, duomenų apie teistumą ir baustumą administracine tvarka nepateikta).

19. Institucijos atstovės vertinimu, teismas nepakankamai atsižvelgė į padaryto nusižengimo pavojingumą, tai kad M. B. veiksmai sąlygojo netinkamas statybos procedūras, aplinkybę, kad jis kaltės nepripažino, siekė išvengti atsakomybės, kitose bylose už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą jam skirtos didesnės nei minimalios baudos.

20. Pažymėtina tai, kad kiekvienos veikos pavojingumas yra vertinamas įstatymo leidėjui nustatant sankciją už atitinkamą nusižengimą. Skundžiamu nutarimu nuobauda M. B. paskirta ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos ribose. Institucija poreikį skirti M. B. griežtesnę nuobaudą argumentuoja, jos teigimu, didesniu veikos pavojingumu, kurį sieja su ta aplinkybe, jog dėl M. B. veiksmų buvo netinkamai įformintos statinio užbaigimo procedūros. Vis dėlto, atmetant minėtą Institucijos argumentą, pastebėtina tai, kad būtent ši Institucijos minima aplinkybė sudaro ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo esmę, todėl negali būti vertinama papildomai svarstant veikos pavojingumo laipsnį.

21. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, administracinio nusižengimo padarymo metu (ekspertizės aktas surašytas 2019 m. spalio 7 d. o į IS „Infostatyba“ įkeltas 2019 m. spalio 18 d) M. B. atžvilgiu nebuvo priimti nutarimai, kuriais jis būtų buvęs pripažintas kaltu pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį, todėl šioje byloje nagrinėjimo administracinio nusižengimo padarymo metu, jis nebuvo baustas už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitose teismų nagrinėtose administracinėse bylose, kuriose M. B. pripažintas kaltu pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį, administraciniai nusižengimai, (išskyrus bylą Nr. AN2-422-1121, kurioje tiek ekspertizės aktas, tiek deklaracija į IS „Infostatyba įkelti 2019 m. spalio 7 d., taigi tą pačią dieną, kurią surašytas ekspertizės aktas šioje byloje), padaryti vėliau nei šioje byloje nagrinėjamas administracinis nusižengimas, todėl teigti, kad administracinio nusižengimo padarymo metu M. B. sistemiškai pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. B. Statybos produkcijos sertifikavimo centras statinio ekspertizės vadovo atestatą išdavė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jis buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju M. B. paskyrus minimalią nuobaudą, nebus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai ir jis bus skatinamas toliau daryti administracinius nusižengimus.

22. Institucijos skunde yra akcentuojama ir ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino, siekė išvengti atsakomybės, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino. Vis dėlto, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas šias institucijos skunde nurodomas aplinkybes vertino, konstatuodamas M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl ir šis skundo argumentas atmestinas.

23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nei pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, nei institucijos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo M. B. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, todėl institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento atstovės apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.