Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atnaujinimo praleisto termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir nuosavybės valdymą bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas – pareiškėjo V. S. prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į M. Š. (M. S.), iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą 12,5030 ha žemės, ir pateikti nuosavybės teises į žemę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ buvo konstatuota, jog yra neginčijamai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas ir kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti pagal įstatymų apibrėžtas ribas ir tvarką jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės jo susigrąžinti – gauti kompensaciją. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje, kurioje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, kad 1992 metais priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises ir nuosavybę. Teisės aktuose absoliuti nuosavybės teisių atkūrimo teisė nėra įtvirtinta, nes nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių ginčo teisinius santykius numatytų reikalavimų.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359, kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šie terminai buvo naikinamieji, t. y. piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti prašymą ir dokumentus, nepriklausomai nuo terminų praleidimo priežasčių, neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, tačiau pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2019). Įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo paties subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Pagal teismų praktiką terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1939-629/2018 ir kt.). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Nustatyta, jog pareiškėjo atstovė advokatė S. S. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui 2019 m. gegužės 6 d. pateikė pareiškėjo prašymą (gautas 2019 m. gegužės 20 d. reg. Nr. 34JP-432 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo valdytą iki nacionalizacijos 12,5030 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir pridedamų dokumentų kopijas (b.l. 34, 18-19). NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr.3450-34S6-(14.34.104.) prašymą atsisakė priimti, nes praleistas įstatymų nustatytas terminas prašymams atkurti nuosavybės teises į žemę, žemės valdymą nuosavybės teise įrodantiems dokumentams ir giminystės ryšį su savininku įrodytiems dokumentams pateikti ir pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė (b.l.20-21).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-646/2004). Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Vertinant pareiškėjo nurodytas priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažintomis svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pats suinteresuotas asmuo turi pareigą veikti rūpestingai ir operatyviai, siekdamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1899-1062/2019).

Svarbios priežastys, kurios sudaro pagrindą įstatymų nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai trukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip žinių stoka ar negalėjimas bendrauti t. t. kalba yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nenustatė jog pareiškėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas atkurti nuosavybės teises į žemę. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias priežastis, dėl kurių jis negalėjo įstatymu nustatytais terminais paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastis nevertintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), svarbu išsiaiškinti, ar prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo padavęs asmuo iki įstatymu nustatyto termino paduoti prašymą pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos pilietybė yra viena iš tų Atkūrimo įstatyme nustatytų prielaidų, kurios požymius turi atitikti asmuo, kad jis galėtų būti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių subjektu. Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo turi įgyti, o tuo pačiu tapti ir tinkamu subjektu iki 2001 m. gruodžio 31d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8- 1403/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -1184/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1191-146/2016).

Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. IV-180 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ išrašo kopijos matyti, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 2019 m. vasario 21 d. (b.l. 22).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-l 191-146/2016 konstatuota, kad įstatymų leidėjas visose Atkūrimo įstatymo redakcijose (10 straipsnis) įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas kartu su prašymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, t. y. ne vėliau 2001 m. gruodžio 31 d. Skirtingai nuo nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminų, kurie buvo pratęsti iki 2003 m. gruodžio 31 d., įstatymų leidėjas nepratęsė pilietybę patvirtinančio dokumento pateikimo termino ir nenustatė, kad šį terminą galima atnaujinti. Nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai iki 2001 m. gruodžio 31d. Iš esmės analogiška pozicija išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-7-24/2008, kurioje nurodyta, kad asmeniui, įgijusiam Lietuvos Respublikos pilietybę po 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos, todėl tokio asmens paduotas prašymas teisinių padarinių nesukurs.

Teisėjų kolegija konstatuoja, įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 2019 m. vasario 21 d., tai yra po 2001 m. gruodžio 31 d., todėl jis nėra tinkamas subjektas, kuriam gali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Pagal esamus duomenis net ir atnaujinus praleistą įstatymo nustatytą terminą paduoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į M. Š. (M. S.), iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą 12,5030 ha žemės, ir pateikti nuosavybės teises į žemę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, pateikus pareiškėjui NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui minėtą prašymą, pareiškėjas nebūtų pripažintas tinkamu subjektu. Nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, nes jis neturėjo subjektinės teisės teikti tokį prašymą dėl to, kad nebuvo Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje numatytų teisinių santykių tinkamu subjektu. Pareiškėjui neturint teisės paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę iki praleisto termino pabaigos, ji negali būti suteikta atnaujinus praleistą terminą. Praleistas terminas galėtų būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybę atgautų iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir teismas pripažintų, kad prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepaduotas dėl svarbių priežasčių, tačiau tokios priežastys taip pat nebuvo nustatytos.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo V. S. (V. S.) prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atnaujinimo praleisto termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir nuosavybės valdymą bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.