Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje D. B., gim. gim. (duomenys neskelbtini) pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), pažeidė kreditorių teises, o būtent: jis būdamas UAB „A.“ vadovas ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė į teismą ir taip nevykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, dėl ko Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“ ir teismas 2021-08-23 nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą. D. B. tokiais savo veiksmais pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Šiais savo veiksmais D. B. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Institucija) atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

D. B. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, šaukimas įteiktas asmeniškai. Jokių pareiškimų, prašymų negauta.

Esant šioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina iš esmės Institucijos atstovui bei D. B. nedalyvaujant.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad VMI duomenimis 2021 m. lapkričio 11 d. bendrovės UAB „A.“ mokestinė nepriemoka buvo 73 335,04 eurų (b. l. 2-6), UAB „A.“ balanse atsispindi sumokėti mokesčiai (b. l. 8), UAB „A.“ prievolių ataskaita (b. l. 10), Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 nutartimi UAB „A. iškelta bankroto byla (b. l. 21-25).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-626/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Taigi, teisinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia, kad D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, kad pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į tai, kad pažeidėjas yra dirbantis, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad įstatymas už šios kategorijos pažeidimus nustato pakankamai griežtas nuobaudas, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta D. B. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią 1 400 eurų dydžio baudą. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 637–638, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

D. B., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti D. B., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-2683-486/2021“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.