- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-106-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00817-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- Lietuvos
- Ieškovas
- R. D., R. N., E. A.
- Trečiasis asmuo
- V. K., M. Č., K. A., A. K., R. R., J. V., D. B.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-106-544/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovės Lietuvos (duomenys neskelbtini) asociacijos atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-976-233/2016 (Nr. e2-16-233/2017) pagal ieškovų R. D., R. N., E. A. ieškinį dėl Lietuvos (duomenys neskelbtini) asociacijos 2016 m. gegužės 28 d. neeilinio visuotinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir susirinkimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais atsakovei Lietuvos (duomenys neskelbtini) asociacijai, tretieji asmenys – V. K., M. Č., K. A., A. K., R. R., J. V., D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai pateikė ieškinį dėl Lietuvos (duomenys neskelbtini) asociacijos (toliau – ir Asociacija) 2016 m. gegužės 28 d. neeilinio visuotinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir susirinkimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. 2016 m. spalio 24 d. Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovės Lietuvos (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidentui M. Č. ar kitam jo įgaliotam asmeniui vykdyti 2016 m. spalio 19 d. valdybos posėdžio sprendimą organizuoti visuotinį narių susirinkimą 2016 m. lapkričio 19 d., taip pat atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su kitų neeilinių visuotinių susirinkimų šaukimu ir organizavimu iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad 2016 m. spalio 19 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą, jog Asociacijos valdyba, susidedanti iš narių M. Č., D. B., A. K. ir R. R., 2016 m. spalio 19 d. posėdyje patenkino Asociacijos narių pareiškimą ir nusprendė 2016 m. lapkričio 19 d. 10 val. organizuoti visuotinį narių susirinkimą pagal pasiūlytą darbotvarkę. Pagal šią darbotvarkę 2016 m. lapkričio 19 d. vyksiančiame neeiliniame visuotiniame susirinkime iš naujo rengiamasi svarstyti („patvirtinti“) klausimus, dėl kurių priimti nutarimai nagrinėjamoje byloje yra ginčijami, taip pat Asociacijos buveinės bei įstatų keitimo klausimus.Paaiškino, kad susirinkime naujai priėmus nutarimus klausimais, dėl kurių vyksta teisminis ginčas ir kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais šioje byloje, susidarytų situacija, kurioje teismo sprendimas šioje byloje nebetektų prasmės, t. y. ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas taptų neįmanomas, nes ginčijamais klausimais nutarimai būtų naujai priimti 2016 m. lapkričio 19 d. visuotiniame susirinkime. Dėl šios priežasties, kol vyksta teisminis ginčas, yra pagrindas uždrausti Asociacijos prezidentui M. Č. arba jo įgaliotam asmeniui organizuoti 2016 m. lapkričio 19 d. neeilinį visuotinį susirinkimą bei ateityje, iki kol vyks teisminis ginčas, šaukti ir organizuoti naujus neeilinius visuotinius susirinkimus (Įstatų 7.5, 7.6 punktai).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir uždraudė atsakovės Lietuvos (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidentui M. Č. ar kitam jo įgaliotam asmeniui vykdyti 2016 m. spalio 19 d. valdybos posėdžio sprendimą organizuoti visuotinį narių susirinkimą 2016 m. lapkričio 19 d., taip pat atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su kitų neeilinių visuotinių susirinkimų šaukimu ir organizavimu iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Teismas sprendė, kad iš 2016 m. gegužės 28 d. vykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje priimtų klausimų ir 2016 m. lapkričio 19 d. nutarto šaukti neeilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje numatytų svarstyti klausimų matyti, kad jame bus sprendžiami klausimai, kurie jau yra išspręsti 2016 m. gegužės 28 d. susirinkime, kurio nutarimai ginčijami teisme šioje byloje. Todėl, teismo nuomone, naujai šaukiamo 2016 m. lapkričio 19 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo nutarimais patvirtinus prieš tai vykusiame susirinkime jau priimtus nutarimus (iš naujo rinkti Asociacijos prezidentą ir valdybos narius) tokie pakartotinai priimti sprendimai suponuotų dar vieną ginčą dėl naujai priimto neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimo teisėtumo. Todėl teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė Lietuvos (duomenys neskelbtini) asociacija prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.Nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka CPK įtvirtintų laikinosioms apsaugos priemonėmis keliamų reikalavimų, kadangi jomis nesiekiama ir neįmanoma užtikrinti pagal byloje pareikštus reikalavimus priimtino teismo sprendimo įvykdymo. Laikinosios apsaugos priemonės objektyviai neįvykdomos ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nepagrįstai suvaržo atsakovės ir byloje nedalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus.Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo būtinumą lemia galimas naujų teisminių ginčų kilimas, neatitinka CPK nuostatų, nes jose nenumatyta, kad šiomis priemonėmis būtų siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti teisminių ginčų. Todėl nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, toks teismo sprendimas iškart sukeltų teisines pasekmes ir nereikalautų priverstinio vykdymo. Todėl laikinosios apsaugos priemonės objektyviai negali užtikrinti ieškovų byloje siekiamo teismo sprendimo įvykdymo – pripažinimo, kad atsakovės 2016 m. gegužės 28 d. visuotinis narių susirinkimas ir jo metu priimti sprendimai yra neteisėti. Kartu pabrėžiama ir tai, jog ieškinys yra pareikštas dėl procedūrinių atsakovės visuotinio narių susirinkimo tvarkos pažeidimų, dėl ko nėra jokio pagrindo taikyti su ieškinio materialiniu reikalavimu nesusijusias laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės valdymo organų ar jų narių veiksmų apribojimus.Papildomai atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria uždrausta Asociacijos prezidentui M. Č. vykdyti 2016 m. spalio 19 d. valdybos posėdžio sprendimą organizuoti visuotinį narių susirinkimą 2016 m. lapkričio 19 d., yra objektyviai neįvykdoma ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes prezidentas iki teismo draudimo priėmimo jau buvo atlikęs visus veiksmus, kuriuos jam teismas atlikti uždraudė, t. y. atsakovės nariams apie šaukiamą susirinkimą pranešimus išsiuntė elektroniniu paštu. Todėl visuotinio narių susirinkimo įvykimas nebėra įtakojamas prezidento asmeniškai ir priklauso nuo Asociacijos narių valios ir veiksmų. Be to, pagal atsakovės Įstatų nuostatas, jeigu pareikalauja trečdalis asociacijos narių arba valdyba, Asociacijos prezidentas negali atsisakyti sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Kitas esminis atsakovės argumentas yra tas, jog skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nepagrįstai suvaržo atsakovės teises ir teisėtus interesus, įskaitant ir įprastinės Asociacijos veiklos vykdymą, taip pat kitų asmenų, kurie net nėra dalyvaujantys byloje asmenys, teises ir teisėtus interesus. Tai patvirtina, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra tikslingos ir reikalingos.Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą ieškovai prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios priemonės atitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus. Ginčijamo 2016 m. gegužės 28 d. visuotinio susirinkimo išnagrinėti ir naujai organizuojamame 2016 m. lapkričio 19 d. visuotiniame susirinkime numatomi nagrinėti klausimai sutampa, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai ieškovų prašymą laikė pagrįstu ir tenkino. Pabrėžia, jog tuo atveju, jeigu įvyktų 2016 m. lapkričio 19 d. visuotinis susirinkimas ir jame būtų išrinkta nauja Asociacijos valdyba, nebebūtų įmanomas teismo procesinio sprendimo įvykdymas šioje byloje. Iš Asociacijos Įstatų nuostatų akivaizdu, jog nėra įmanoma suorganizuoti visuotinio narių susirinkimo be Asociacijos prezidento veikimo, dėl to po skundžiamos nutarties priėmimo ir neįvyko visuotinis narių susirinkimas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra neproporcingos, kadangi Asociacijos, jos prezidento ir valdybos įgaliojimai ir veikla nėra sustabdyti, jie toliau sprendžia jų kompetencijai priskirtus klausimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje ieškovų pareikšti reikalavimai ir pateikti duomenys bei argumentai, juos įvertinus preliminariai, sudarė pagrindą išvadai, kad ieškovams palankus teismo sprendimas gali būti priimtas. 2017 m. vasario 3 d. Rokiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą iš esmės, priėmė sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Nors teismo sprendimas dar įsiteisėjęs, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo tenkintas visiškai, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl preliminaraus ieškovų ieškinio reikalavimų pagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-287-302/2017).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovui palankus sprendimas gali būti priimtas, pagrįstai sprendė, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir pagrįstai pripažino, jog tos sąlygos yra. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovai ieškiniu prašė pripažinti Asociacijos 2016 m. gegužės 28 d. neeilinį visuotinį susirinkimą neteisėtu, o jo metu priimtus nutarimus - negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Iš šio susirinkimo protokolo nustatyta, kad jo metu nutarta: Asociacijos posėdžio nutarimo sprendimą dėl Asociacijos narių M. Č. ir K. A. pašalinimo iš Asociacijos narių pripažinti neteisėtu, patvirtinti Asociacijos Audito grupės, išrinktos 2016 m. kovo 12 d. visuotinio susirinkimo metu, 2015 m. Asociacijos finansinės veiklos patikrinimo išvadas, nepatvirtinti prezidento R. D. 2015 m. finansinės veiklos ataskaitos, dalyvavusius 2016 m. Lietuvos (duomenys neskelbtini) čempionato vertinimo komisijos darbe Asociacijos narius R. D., R. N., E. A. pašalinti iš Asociacijos narių, o nariui E. P. skirti pastabą, Asociacijos prezidentu išrinkti M. Č., o valdybos nariais A. K., J. R., J. V., D. B.. Į bylą pateikti 2016 m. spalio mėnesio susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys patvirtina, kad ieškovai gavo pranešimą, jog Asociacijos valdyba, susidedanti iš M. Č., D. B., A. K. ir R. R., 2016 m. spalio 19 d. valdybos posėdyje patenkino Asociacijos narių pareiškimą ir nusprendė 2016 m. lapkričio 19 d. 10 val. organizuoti visuotinį narių susirinkimą pagal pasiūlytą darbotvarkę, kurioje numatyti svarstyti klausimai yra faktiškai identiški 2016 m. gegužės 28 d. susirinkime priimtiems ir šioje byloje ginčijamiems nutarimams. Nors atsakovė atsiliepime pagrįstai nurodo, kad ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nereikalaus priverstinių vykdymo priemonių, tačiau virš nustatytos aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, išties leidžia pagrįstai vertinti, kad netaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Pažymėtina, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir numatomame surengti neeiliniame susirinkime iš naujo priėmus sprendimus ginčijamais šioje byloje klausimais, pirmosios instancijos teismo galimai ieškovams palankus sprendimas prarastų prasmę ir taptų faktiškai neįvykdomas, nes galiotų po to iš naujo priimti sprendimai tais pačiais klausimais, kurie nebūtų nuginčyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK įtvirtintos šių priemonių paskirties, reikalavimų bei neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo.Kitas esminis atskirojo skundo argumentas yra tas, jog laikinųjų apsaugos priemonių neįmanoma objektyviai įvykdyti, nes Asociacijos prezidentas M. Č. iki teismo draudimo jau yra atlikęs visus veiksmus. Tačiau šis motyvas taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Asociacijos Įstatų 7 skyriaus 7.4 punktas numato, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas per 2 mėnesius, jei to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Asociacijos narių arba valdyba. Įstatų 7 skyriaus 7.5 punkte numatyta, kad neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo iniciatoriai pateikia Asociacijos Prezidento vardu paraišką, kurioje nurodomos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, darbotvarkės projektas. Taigi neeilinį visuotinį susirinkimą organizuoti turi teisę tik Asociacijos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju iš 2016 m. spalio 19 d. Asociacijos valdybos posėdžio protokolo matyti, jog visuotinį susirinkimą 2016 m. lapkričio 19 d. nutarė organizuoti Asociacijos valdyba. Reikšminga tai, jog pagal Asociacijos Įstatus visuotinio susirinkimo darbą pradeda Asociacijos prezidentas ar jo įgaliotas valdybos narys ir pirmininkauja iki visuotinio narių susirinkimo pirmininko bei jo pavaduotojų išrinkimo (7.11 punktas). Taigi, Asociacijos prezidentui ar kitam jo įgaliotam asmeniui uždraudus vykdyti 2015 m. spalio 19 d. Asociacijos valdybos sprendimą organizuoti visuotinį narių susirinkimą, tokio susirinkimo organizavimas faktiškai yra nebegalimas. Todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu vertinami nepagrįstais ir atmetami. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, skundžiamu procesiniu sprendimu Asociacijos prezidentui ar jo įgaliotam asmeniui uždrausta vykdyti tik 2016 m. spalio 19 d. vadybos posėdžio sprendimą organizuoti visuotinį narių susirinkimą 2016 m. lapkričio 19 d., taip pat atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su kitų neeilinių visuotinių susirinkimų sušaukimu ir organizavimu. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, įprastinė Asociacijos, valdybos, prezidento veikla taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra sutrikdyta, kompetencija veikti kitais klausimais neapribota, nepagrįstai nesuvaržyta, nes ribojimai taikyti tik dėl neeilinių susirikinimų sušaukimo ir organizavimo.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą (atskirąjį skundą), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Kadangi skundžiamos nutarties priėmimo metu nustatytos aplinkybės leido pagrįstai vertinti, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, yra pagrindas išvadai, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.