- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-278-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36796-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tantis“
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tantis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tantis“ ieškinį atsakovui G. P. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. DGKS-7134 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir darbo ginčų komisija) 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-7134 ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus – ieškinio dalyką suformuluoti konkrečiai ir aiškiai dėl ginčo esmės, t. y. dėl tų reikalavimų, kuriuos sprendė ir dėl kurių pasisakė darbo ginčų komisija, o ne dėl darbo byloje priimto sprendimo panaikinimo, taip pat primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
3. 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovė pateikė teismui 2019 m. gruodžio 18 d. lėšų pervedimo nurodymą, patvirtinantį 26,47 Eur sumos sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, patikslinto ieškinio, kuriame būtų aiškiai nurodytas reikalavimas, nepateikė, viso nurodyto žyminio mokesčio nesumokėjo (iš 151 Eur sumokėjo 76,75 Eur).
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad procesinis įstatymas nenumato galimybės du ir daugiau kartų šalinti vieno ir to paties procesinio dokumento trūkumų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad ieškovė nurodytų procesinio dokumento trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kartu išaiškindamas jo teisę kreiptis į teismą su nauju procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus atitinkančiu ieškiniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė (apeliantė), sutikdama su teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodyta aplinkybe, kad turi būti sumokėtas 76 Eur žyminis mokestis nuo darbo ginčų komisijos sprendimu išieškotos sumos, 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui žyminio mokesčio kvitą, įrodantį, kad papildomai sumokėjo 26,47 Eur (iš viso – 76,75 Eur).
7.2. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 413 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo proceso koncentruotumui ir operatyvumui užtikrinti teismas taiko priemones ieškinio trūkumams šalinti tik tuo atveju, jei tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (pavyzdžiui, esminiai ieškinio trūkumai, kurie neleidžia suprasti pareikšto reikalavimo esmės arba nustatyti asmens, kuriam pareiškiamas reikalavimas, arba dėl kitų priežasčių iškelti civilinės bylos).
7.3. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo esmė, pagrindas ir ribos suprantami – ieškovė ginčijo darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsakovo atleidimas pripažintas neteisėtu ir atsakovui priteista 3352,33 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl ieškovė prašė panaikinti šį darbo ginčų komisijos sprendimą.
7.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodytas ieškinio trūkumas dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo nesudarė kliūčių tolesnei proceso eigai, todėl teismas ne tik nepagrįstai nustatė terminą ieškinio reikalavimams patikslinti, bet, ieškovei nepatikslinus ieškinio ir atitinkamai neprimokėjus žyminio mokesčio dalies nuo neturtinio reikalavimo, nepagrįstai skundžiama 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi laikė ieškinį nepaduotu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotas ir grąžintas ieškovei. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo nustatytų ieškinio trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
11. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus – ieškinio dalyką suformuluoti konkrečiai ir aiškiai dėl ginčo esmės, t. y. dėl tų reikalavimų, kuriuos nagrinėjo ir dėl kurių pasisakė darbo ginčų komisija (dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo), o ne dėl darbo byloje priimto sprendimo panaikinimo, taip pat primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismas nurodė, kad už byloje pareikštą ieškinį mokėtinas 151 Eur dydžio žyminis mokestis (76 Eur už turtinį reikalavimą dėl atsakovui priteisto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų bei 75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo).
12. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, neskundė. Ši nutartis 2019 m. gruodžio 25 d. įsiteisėjo.
13. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė ieškinio, kuriame būtų aiškiai suformuluotas reikalavimas, taip pat nesumokėjo viso žyminio mokesčio (iš 151 Eur sumokėjo 76,75 Eur), skundžiama 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
14. Iš atskirajame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad ieškovė (apeliantė) iš esmės nesutinka ir ginčija ne skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, bet 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovės (apeliantės) nuomone, šiuo atveju ieškinys buvo pakankamai aiškus, reikalavimo esmė, pagrindas ir ribos suprantami, todėl teismas neturėjo pagrindo nustatyti ieškovei termino ieškinio reikalavimams patikslinti. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo primokėti 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo.
15. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
16. Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vykdydama teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria jai buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui 2019 m. gruodžio 18 d. lėšų pervedimo nurodymą, patvirtinantį dalies žyminio mokesčio (26,47 Eur) primokėjimą, tačiau likusių ieškinio trūkumų nešalino (nepatikslino ieškinio reikalavimo ir nesumokėjo trūkstamos 74,25 Eur žyminio mokesčio dalies), taip pat neteikė atskirojo skundo, kuriame būtų išdėsčiusi argumentus dėl nesutikimo su kitais teismo nustatytais ieškinio trūkumais.
18. Įstatymas įsakmiai nustato teisines pasekmes, jeigu ieškovas nustatytu terminu nepašalina teismo nurodytų trūkumų. Tokiu atveju, kaip minėta, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei šioje civilinėje byloje atstovauja profesionali teisininkė – advokatė, kuriai neabejotinai buvo žinomos teismo nustatytų procesinių dokumentų trūkumų nepašalino teisinės pasekmės.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovei neskundžiant teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, bei nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
20. Kita vertus, kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jei asmuo neskundė teismo nutarties dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria procesinis dokumentas grąžintas nepašalinus jo trūkumų, tai nekliudo asmeniui atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė paduotu ieškiniu prašė teismo panaikinti darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas atsakovo (darbo byloje – ieškovo) prašymas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo.
22. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis).
23. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).
24. Kadangi teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą laikė suformuluotą netinkamai ir nustatė terminą patikslinti ieškinio reikalavimus dėl ginčo esmės, t. y. dėl tų šalių materialiųjų teisių ir pareigų, dėl kurių sprendė darbo ginčų komisiją (dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo).
25. Ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą už neturtinį reikalavimą dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo primokėti 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nesutinka su visu darbo ginčų komisijos sprendimu, t. y. ir ta dalimi, kuria nuspręsta atsakovo (darbo byloje – ieškovo) atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Tokio pobūdžio reikalavimas laikytinas neturtiniu, už jį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydį, ir pagrįstai nustatė ieškovei terminą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo nustatytų ieškinio trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.