- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- II-670-1011/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00895-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Linas Dūdys (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. G., D. B., E. B.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyrius
- Advokatai
- Vykintas Bulotas
- Kategorijos
- 2.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5.9Orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas (ANK 393 str.)
administracinėn atsakomybėn traukiamiems L. G., D. B., E. B., jų atstovui advokatui Vykintui Bulotui,
L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2022-06-09 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo,
D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2022-06-09 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo,
E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2022-06-14 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Saugos administracija) vyriausiasis specialistas M. M. 2022-04-06 L. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą (toliau – ir Protokolas1), kuriame nurodoma, kad jis 2022-02-16 apie 18.30 val. virš Gedmino pilies bokšto vykdė 100 bepiločių orlaivių LED šou pasirodymą. Pasirodymo metu buvo pažeistos Transporto kompetencijų agentūros išduoto specialiosios kategorijos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, taip pat pažeidžiant bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, kurios yra nustatytos Europos Komisijos Reglamente ES 2019/947, Priedo B dalies UAS.SPEC.050 1 punkto f dalį, ir taip padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 393 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą. Protokole1 įrašytas administracinis nurodymas – siūlymas sumokėti 50 Eur nuobaudą iki 2022-04-21.
Saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. R. 2022-06-09 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas1) L. G. už ANK 393 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda.
Saugos administracijos vyriausiasis specialistas M. M. 2022-04-06 D. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą (toliau – ir Protokolas2), kuriame nurodoma, kad jis 2022-02-16 apie 18.30 val. virš Gedmino pilies bokšto vykdė 100 bepiločių orlaivių LED šou pasirodymą. Pasirodymo metu buvo pažeistos Transporto kompetencijų agentūros išduoto specialiosios kategorijos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, taip pat pažeidžiant bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, kurios yra nustatytos Europos Komisijos Reglamente ES 2019/947, Priedo B dalies UAS.SPEC.050 1 punkto f dalį, ir taip padarė ANK 393 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą. Protokole2 įrašytas administracinis nurodymas – siūlymas sumokėti 50 Eur. nuobaudą iki 2022-04-21.
Saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. R. 2022-06-09 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas2) D. B. už ANK 393 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda.
Saugos administracija vyriausiasis specialistas M. M. 2022-04-06 E. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą (toliau – ir Protokolas3; toliau kartu Protokolas1, Protokolas2, Protokolas3 – ir Protokolai), kuriame nurodoma, kad jis 2022-02-16 apie 18.30 val. virš Gedmino pilies bokšto vykdė 100 bepiločių orlaivių LED šou pasirodymą. Pasirodymo metu buvo pažeistos Transporto kompetencijų agentūros išduoto specialiosios kategorijos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, taip pat pažeidžiant bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, kurios yra nustatytos Europos Komisijos Reglamente ES 2019/947, Priedo B dalies UAS.SPEC.050 1 punkto f dalį, ir taip padarė ANK 393 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą. Protokole3 įrašytas administracinis nurodymas – siūlymas sumokėti 50 Eur. nuobaudą iki 2022-04-21.
Saugos administracijos specialistas E. V. 2022-06-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas3; toliau kartu Nutarimas1, Nutarimas2, Nutarimas3 – ir Nutarimai) E. B. už ANK 393 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda.
Šalies argumentai
L. G., D. B. ir E. B. kreipėsi į teismą su skundais, kuriuose prašoma panaikinti jų atžvilgiu priimtus Nutarimus ir administracinio nusižengimo teisenas nutraukti. Pagrįsdami savo prašymus L. G., D. B. ir E. B. skunduose nurodo, kad su Nutarimais nesutinka, o iš esmės identiškas aplinkybes, o būtent, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys nesutinka su pažeidimu, kadangi nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nei tyčios, nei neatsargumo forma. Pažymėjo, kad prieš skrydį buvo imtasi visų priemonių, kurios nurodytos rizikos vertinimo apraše, pateiktame siekiant gauti leidimus skrydžiui, t. y. prieš skrydį oro sąlygos buvo patikrintos net keliais būdais: orų duomenų bazių parodymais ir prognozėmis, Vilniaus oro uosto meteorologijos pranešimais, oro greičio matavimais anemometru pakilimo aikštelėje ant Gedimino kalno, bandomuoju bepiločio orlaivio skydžiu prieš pagrindinį dronų spiečiaus pasirodymą. Visi duomenys nerodė jokių vėjo gūsių, kurie viršytų bepiločių orlaivių parametrus. Antai, anemometro parodymai vietoje rodė 7,1 m/s vėją; Vilniaus oro uosto meteorologinis pranešimas rodė 7,7 m/s vėją be didesnių pokyčių; kitų šaltinių orų prognozės taip pat nerodė vėjo greičio pasikeitimų ar orlaivių parametrus viršijančių vėjo gūsių. Bandomasis skrydis prieš pasirodymą taip pat įvykdytas sėkmingai. Taigi jokie prieinami duomenys neleido tikėtis galimų ekstremalių vėjo gūsių, kurie kilo būtent pagrindinio pasirodymo metu. Bepiločių orlaivių „(duomenys neskelbtini)“ techninės savybės užtikrina jų atsparumą iki 15m/s vėjo greičiui. Taigi, turimi meteorologiniai duomenys leido vykdyti skrydį. Be to, skunduose nurodoma, kad nutarimuose nepaaiškinama, kodėl Saugos administracija remiasi gerokai toliau nuo pasirodymo vietos esančios meteorologinės stoties parodymais, o ne arčiau esančios Vilniaus oro uosto stoties duomenimis (Trakų Vokės meteorologinė stotis nuo Gedimino kalno nutolusi 14 km atstumu, tuo tarpu Vilniaus oro uostas – 4 km). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame ir derinančių institucijų patvirtintame rizikos vertinime nurodyta, kad nustatant meteorologines sąlygas bus vadovaujamasi METAR duomenimis (bepiločiai orlaiviai yra aviacijos dalyviai, kurie privalo vadovautis aviacine meteorologija (METAR)). Šiuo atveju tai ir buvo padaryta – vertinant oro sąlygas buvo remtasi VNO METAR informacija. Todėl Saugos administracijos pozicija, kuomet ji ignoruoja VNO METAR duomenis bei remiasi toliau esančios stoties ne aviacinės meteorologijos duomenimis, leidžia įtarti Saugos administracijos siekį „pritempti“ atsakomybę jokio pažeidimo nepadariusiems asmenims. Be to, priešingai nei nurodoma Saugos administracijos priimtuose nutarimuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame rizikos vertinime nėra nurodyta, „kad jeigu pastovus vėjo greitis yra didesnis už 6 m/s, tokiu atveju skrydžiai turi būti atidedami“. Taip pat jokiame dokumente nėra nurodyta, kad orlaivis negali būti naudojamas esant 15 m/s vėjo greičiui ilgesnį laikotarpį. Kita vertus, maksimalių bepiločių orlaivių techninių parametrų interpretavimas šiuo atveju apskirtai neturi didesnės reikšmės, nes kaip minėta, nei METAR duomenys, nei kitos priemonės (anemometras, bandomasis skrydis) nerodė vėjo gūsių, viršijančių normalias orlaivio naudojimo sąlygas (8 m/s). Nurodė, kad iš pateiktos (duomenys neskelbtini) atliktos bepiločių orlaivių 2022-02-16 skrydžio duomenų analizės matyti, kad pagrindinio pasirodymo metu vėjo gūsiai netikėtai pasiekė 19 m/s. Tokių vėjo gūsių, kaip jau minėta, neprognozavo nei aviacinė meteorologija nei kiti prieinami šaltiniai. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų veiksmai jokiu būdu negali būti vertinami kaip tyčiniai ar neatsargūs. Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys taip pat pažymi, kad pagal skrydžio sprendimų priėmimo procedūrų aprašą, kuris buvo pateiktas derinančioms institucijoms ir kurio pagrindu išduotas leidimas skrydžiui, už sprendimą vykdyti skrydį yra atsakingas PIC (pilot in command, liet. pagrindinis pilotas). Šio konkretaus skrydžio metu PIC buvo paskirtas L. G.. Taigi, net jei būtų pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, nesuprantama, kodėl administracinio nusižengimo teisena yra pradėta ir prieš kitus asmenis – D. B. ir E. B.. Be to, šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena negalima ir dėl to, kad ji buvo pradėta ir Protokolas1, Protokolas2 bei Protokolas3 surašyti tokios teisės neturinčio asmens, o neteisėto protokolo pagrindu negali būti surašomas nutarimas. Skunduose be kita ko nurodoma, kad net jei būtų sprendžiama dėl atsakomybės taikymo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys taip pat turėtų būti įvertintas pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos visuomenei naudingam tikslui kontekste (ANK 19 str.). Bepiločių orlaivių skrydis (pasirodymas) vykdytas visai Lietuvos visuomenei ypatingai svarbios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga. Pasirodymas vykdytas sutarties su vietos savivaldos institucija – Vilniaus miesto savivaldybe – pagrindu. Stebėti šventinio renginio, kurio kulminacija – dronų šou pasirodymas, pagrindinėje sostinės aikštėje susirinko daugybė žmonių. Taigi, neabejotina, kad bepiločių orlaivių skrydis vykdytas visuomenei naudingam tikslui – Valstybinės šventės paminėjimui, šventinės nuotaikos sukūrimui ir patriotinių jausmų skatinimui. Atliekant skrydį (ir prieš jį) buvo imtasi visų pagal šiuolaikinį mokslą ir technologijas priimtinų priemonių rizikai suvaldyti ir nei viena iš pasitelktų priemonių nerodė galimų vėjo gūsių perviršių. Vėjo gūsiai kilo staiga, būtent pasirodymo metu, ir jų nebuvo galima nei numatyti, nei juo labiau kontroliuoti. Kita vertus, orlaivių pilotai, pasirodymo metu pastebėję netikėtai kilusius oro gūsius, nedelsdami ėmėsi priemonių žalai išvengti – orlaiviams buvo nusiųsta komanda grįžti į pakilimo vietą. Dalis dronų, kurie nepajėgė grįžti į pakilimo vietą, buvo nukreipti į Neries upę (kirto virtualų barjerą ir išjungę variklius taikliai ir greitai pasiekė Neries upės centrą), taip siekiant išvengti bet kokios žalos asmenims ar jų turtui. Bepiločių orlaivių valdytojai nekeitė grįžimo į pakilimo vietą aukščio, tokiu būdu neleisdami orlaiviams nukristi tarpe tarp Neries ir aptvertos Gedimino kalno teritorijos. Tokiu būdu valdytojai suteikė prioritetą žmonių saugumui prieš įrangos išsaugojimą. Į upę nusileidę orlaiviai buvo ištraukti iš vandens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdytų narų pagalba, todėl buvo išvengta bet kokios žalos gamtai. Jei nebūtų imtasi veiksmų bepiločių orlaivių krypties pakeitimui link upės, dėl staiga kilusio gūsio jie bet kuriuo atveju būtų buvę „išpūsti“ iš BO naudojimo teritorijos, tik jų kritimo rakursas būtų buvęs kur kas pavojingesnis (tikėtina Arsenalo gatvė). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas padarytas administracinis nusižengimas, jo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, toks pažeidimas turėtų būti vertinamas pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos kontekste ir taikyti administracinės atsakomybės nebūtų galima. Atleidimas nuo atsakomybės galimas ir ANK 21 str. pagrindu (vadovavimasis klaidinga oficialia konsultacija), nes oficialūs Vilniaus oro uosto meteorologijos pranešimai nerodė jokių ženklių vėjo gūsių sustiprėjimų.
Atsiliepimas
Saugos administracijos vyriausioji specialistė R. R. teismui pateiktuose atsiliepimuose su skundais nesutiko. Pagrįsdama savo pozicija atsiliepimuose nurodė praktiškai identiškus paaiškinus, kad veiksmai, kurių buvo imtasi prieš pasirodymą, nurodyti tik L. G. pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nebuvo gauta jokių atliktų veiksmų ir gautų rezultatų įrodymų, kurie pagrįstų nurodytus veiksmus ir gautus jų rezultatus, duomenis. Saugos administracijai pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie faktines meteorologinės sąlygas 2022-02-16 17 val. iki 19 val. Vilniaus automatinės meteorologinės stoties (esančios adresu Tiškevičiaus g. 4-1, Trakų Vokė), 2022-02-16 17.20 val. iki 19.20 val. Vilniaus aviacinės meteorologijos stoties, (esančios adresu Rodūnios kelias 2, Vilnius) bei 2022-02-16 17 val. iki 19 val. miesto automatinės meteorologijos stoties (esančios Rudnios g. 6, Vilnius ant Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pastato stogo). Iš pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus automatinės meteorologijos stoties, esančios adresu Tiškevičiaus g. 4-1, T. Vokė 18 val. buvo fiksuojami vėjo gūsiai, kurie siekė 13,3 m/s. 19 val. tie gūsiai siekė 11,6 m/s. Galima daryti išvadą, kad nors ir pastovus vėjas buvo mažesnis nei 8 m/s, tačiau nuotoliniai pilotai turi įvertinti ir vėjo gūsių greitį, kuris negali viršyti 8 m/s taip pat hidrometeorologijos duomenys kitose stotyse akivaizdžiai rodo, kad Vilniaus mieste ir jo apylinkėse nepastovūs vėjo gūsiai buvo fiksuojami didesni už 8 m/s. Pažymėtina, kad, priešingai nei klaidingai nurodyta pateiktuose skunduose, Saugos administracija rėmėsi ne vienos, o trijų skirtingose vietose esančių meteorologijos stočių duomenimis, kurie leido gauti objektyvius ir pagrįstus duomenis. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktame rizikos vertinime, pateiktame VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ (toliau – ir TKA), kuriuo pasirodymo metu pilotas turi vadovautis, ne kartą minimas atsparumas vėjui iki 8 m/s. Pilotas neįvertino vėjo gūsių greičio, neįvertino oro sąlygų ne tik pakilimo, bet ir viso pasirodymo metu bei pasirodymo vietoje (virš kalno viršūnės), nesilaikė TKA išduotų naudojimo leidimo ir parodomojo renginio leidimo bei bepiločio orlaivio naudojimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir ribojimų taip pat priėmė sprendimą nuleisti bepiločius orlaivius į Nerį, kuris galimai buvo nenumatytas planas, nes avarinis nusileidimas negali kirsti leidžiamos naudojimo teritorijos taip pat apie tokį avarinio nusileidimo būdą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame rizikos vertinime nėra užsimenama ir tai patvirtina, kad nuotolinis pilotas nesivadovavo pačių atliktu rizikos vertinimu (jame nurodoma, kad jeigu bepilotis orlaivis (-iai) kirs „hard geofence“ išorinę ribą, bepiločių orlaivių varikliai išsijungs, tačiau iš įvyko aplinkybių matyti, kad bepiločių orlaivių nuotolinis pilotas nesivadovavo rizikos vertinimu), todėl Saugos administracijos nuomone pagrįstai vertinta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo. Saugos administracija taip pat nesutinka ir su skunduose išsakyta pozicija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame Rizikos vertinime nėra nurodyta, kad „jeigu pastovus vėjo greitis yra didesnis už 6 m/s, tokiu atveju skrydžiai turi būti atidedami“. Šiuo atveju pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame Rizikos vertinime Dronų šou programos naudojimo vadovo 12 psl. skiltyje „Safety settings and precautions“ (liet. Saugos nustatymai ir atsargumo priemonės) Wind speed recommendations (liet. Vėjo greičio rekomendacijos) nurodyta, kad „If the average wind speed over last 5 minutes: is above 6 m/s then flights should be delayed“ (liet. Jei vidutinis vėjo greitis per paskutines 5 minutes: yra didesnis nei 6 m/s, tada skrydžiai turėtų būti atidėti). Be kita ko, atsiliepime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys subjektyviai, nepateikdami jokių pagrįstų argumentų nurodo, kad Saugos administracija visiškai nepagrįstai ir neobjektyviai interpretuoja gamintojo pateiktus duomenis apie „(duomenys neskelbtini)“ technines savybes nebūdama įgaliota nei kompetentinga. R. R. atsiliepime nurodo, kad visų pirma, skunduose nenurodyti jokie argumentai, pagrindžiantys minimą nepagrįstumą, neobjektyvumą ar įgaliojimų bei kompetencijos nebuvimą. Antra, ši informacija administracinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjo nurodyta pateiktame (duomenys neskelbtini) rašte, kuriame ir nurodyta, kad „The maximum wind speed for (duomenys neskelbtini) drone swarm flights (any number of drones) should be defined by the (duomenys neskelbtini) technical specification: Maximum wind speed for drone swarm flight is 8 m/s; Maximum instantaneous wind speed resistance of the drone is 15 m/s (wind tunnel tested at full charge for 2 minutes) (liet. Didžiausias vėjo greitis „(duomenys neskelbtini)“ dronų spiečiaus skrydžiams (bet koks bepiločių orlaivių skaičius) turėtų būti apibrėžta „(duomenys neskelbtini)“ techninėje specifikacijoje: Didžiausias vėjo greitis dronų spiečiaus skrydžiui yra 8 m/s; Maksimalus momentinis drono vėjo greičio pasipriešinimas yra 15 m/s (testuotas vėjo tunelyje pilnai pakrautas 2 min.). Atkreipiamas dėmesys, kad techninėje specifikacijoje ir kituose dronų naudojimo patvirtintuose dokumentuose 15 m/s vėjo greičio pasipriešinimas nėra nurodytas, todėl turėjo ir turėtų būti vadovaujamasi būtent techninėje specifikacijoje nurodytais limitais. Taip pat gamintojas pateiktame rašte dar kartą patvirtina, kad dronų spiečiaus pasirodymo metu maksimalus galimas vėjo greitis yra iki 8 m/s, todėl vadovautis nuostata, kad bepilotis orlaivis (duomenys neskelbtini) gali atlaikyti iki 15 m/s vėjo greitį dronų spiečiaus pasirodymo metu yra klaidinga. Atsiliepime be kita ko nurodoma, kad sprendimas nuleisti dalį bepiločių orlaivių sukėlė didžiulę grėsmę Arsenalo gatvėje ir Nėries krantine ėjusiems ir buvusiems žmonėms. Šis sprendimas nebuvo aprašytas TKA pateiktame rizikos vertinime, todėl darytina išvadą, kad sprendimas buvo priimtas staiga įvertinus vėjo kryptį ir priimant kaip galimai saugiausią alternatyvą bei pažeidžiant TKA specialiosios kategorijos naudojimo leidimo 4.1 punkto sąlygas, kuriame nurodyta leidžiama bepiločių orlaivių naudojimo teritorija. Be to, skunduose nurodytą argumentą dėl pavojaus žmonėms nebuvimo aiškiai ir neginčijamai paneigia viešojoje erdvėje esanti žmonių filmuota medžiaga ir informacija žiniasklaidoje apie įvykį. Taip pat pažymima, kad priešingai nei nurodyta skunduose, kartu su paraiška gauti leidimą parodomajam renginiui ir aviacijos sporto varžyboms rengti pateiktame bepiločių orlaivių ir nuotolinių pilotų sąraše L. G. nurodytas kaip vienas iš nuotolinių pilotų, atliekančių bepiločių orlaivių pasirodymo skrydį, o rizikos vertinimo apraše pilotai nėra įvardinti ir L. G. nėra nurodytas kaip už skrydį atsakingas pilotas PIC (pilot in command), todėl skunduose nurodytas argumentas, kad konkretaus skrydžio metu PIC buvo paskirtas L. G. ir nurodytas TKA teikiamuose dokumentuose nėra pagrįstas, tad administracinė teisena pagrįstai pradėta ir kitiems pilotams. Atsiliepime be kita ko nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje pateikta (duomenys neskelbtini) atlikta analizė „Dėl bepiločių orlaivių skrydžių duomenų analizės“ ir pateiktos išvados laikytinos šališkomis ir neturinčiomis objektyvaus ir nešališko įrodymo reikšmės, nes atlikti asmens, kuris dirba toje pačioje įstaigoje, t. y. (duomenys neskelbtini), kaip ir administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys. Be to, įvertinus Saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vyriausiojo specialisto atliekamas funkcijas, susijusias su skyriaus atliekamomis funkcijomis, Civilinės aviacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. turi visus įgaliojimus pradėti administracinio nusižengimo tyrimus ir surašyti administracinio nusižengimo Protokolus dėl ANK 589 str. 63 p. nurodytų administracinių nusižengimų, t. y. už ANK 393 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą. Saugos administracijos atstovė atsiliepime taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dronų pasirodymą Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga vykdė pagal paslaugų teikimo sutartį su SĮ „(duomenys neskelbtini)“ už numatytą atlygį, o atlikta veika neatitinka visuomenės naudingo tikslo apibrėžties. Byloje nėra duomenų apie bepiločių orlaivių pasirodymą stebėjusių žmonių skaičių, o skunduose nurodomas „susirinko daugybė žmonių“ neleidžia nustatyti, ar pasirodymas buvo tokiam kiekiui žmonių ir tokiam tikslui, kad galėjo būti pateisinama tokia rizika tikslui pasiekti bei vertinant administracinio nusižengimo aplinkybes vertintina, kad rizikingi veiksmai nebuvo būtini bei neišvengiami. Be to, toks ANK 19 str. taikymas sukurtų precedentą ateityje vykdant sudėtingus bepiločių orlaivių skrydžius, kurie yra priskiriami specialiosios kategorijos skrydžiams (pagal Reglamentą ES 2019/947), leisti nesivadovauti atliktu rizikos vertinimu ir atlikti veiksmus, kurių kompetentinga institucija išduodanti leidimus (TKA) nepatvirtino, taip galimai sukeliant grėsmę aplinkiniams žmonėms ar jų turtui. Rizikos vertinimo procedūra netektų savo pagrindinės prasmės – užtikrinti saugų bepiločių orlaivių skrydį, o Lietuvos Respublikoje nebūtų pilnai įgyvendintos Reglamento ES 2019/947 nuostatos, kuris visose ES šalyse yra taikomas tiesiogiai. Saugos administracija nurodo, kad atleidimas nuo atsakomybės ANK 21 str. pagrindu taip pat negalimas, kadangi byloje nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių, kad prieš administracinio nusižengimo padarymą L. G., D. B. ar E. B. buvo pateikta klaidinga viešojo administravimo subjekto konsultaciją. Atsiliepimai grindžiami ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų analize, gausia teismų praktiką.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-11 nutartimi administracinio nusižengimo bylos pagal L. G., , D. B. ir E. B. pateiktus skundus sujungtos, suteikiant sujungtai bylai Nr. II-670-1011/2022.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Saugos administracijos atstovė R. R. patvirtino atsiliepimuose į skundus nurodytiems motyvams, papildomai paaiškino, kad nagrinėjamo pažeidimo esmė yra ta, kad pasirodymo metu buvo neįvertinti nepastovūs vėjo gūsiai ir todėl jo metu dalis bepiločių orlaivių negalėjo grįžti į pradinę vietą, t. y. bepiločiai orlaiviai išskrido iš specialios kategorijos leidime nustatytos naudojimo teritorijos. Teigė, kad nors Saugos administracijos vyriausiojo specialisto M. M. konkrečių įgaliojimų atlikti veiksmus, susijusius su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, pareigybės aprašyme nėra, tačiau įgaliojimai kildinami šiam asmeniui iš institucijos teisės atlikti administracinius nusižengimų tyrimus, surašyti protokolus ir nagrinėti bylas, taip pat nuostatose įtvirtinta bendrai, kad institucija turi teisę atlikti tyrimus, surašyti protokolus. Darbuotojas dirbdamas civilinės aviacijos skyriuje ir atlikdamas skyriaus funkcijas turi teisę ir kompetenciją atlikti administracinių nusižengimų tyrimus ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, tai patvirtina, kad jam buvo teikiamos šios užduotys per dokumnetų valdymo sistemą, M. M. yra surašęs ne vieną administracinio nusižengimo protokolą už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu L. G. pritarė skunde nurodytiems motyvams, papildomai paaiškino, kad gavo užsakymą atlikti bepiločių orlaivių skrydį virš Gedimino kalno analogiškų administracinių nusižengimų Vasario 16 dienos proga. Pateikė transporto kompetencijų agentūrai savo operacijų vadovą. Tame dokumente yra nurodytas pagrindinis pilotas, kuris matuoja vėjo greitį ir atsako už vėjo matavimus. Nurodė, kad jis buvo pagrindinis pilotas, kiti du – pagalbiniai pilotai. Ši informacija buvo nurodyta prieš skrydį daromame sąraše, kuris pateiktas teismui (t. 1, b. l. 54). Visa suplanuota medžiaga buvo pateikta Transporto kompetencijų agentūrai, kuri vykdė vertinimą ir išdavė leidimą pagal nurodytas sąlygas. Pasirodymo dieną jis kartu su kitais pilotais atvyko ant Gedimino kalno ir išsidėliojo savo įrangą, stebėjo orus internete, darė matavimus. Pagal operacijų vadovą oro sąlygos turi būti tikrinamos pagal artimiausią aviacijos stotį. Artimiausia yra METAR, t. y. Vilniaus oro uosto meteorologinė stotis. Pagrindinis tikrinimas buvo atliktas 10 minučių iki pasirodymo, kadangi duomenys yra skelbiami kas pusvalandį. Patikrinus duomenis pilotai matė, kad yra saugiose ribose, rodė vėjo greitį 7,7 m/s. Turėdami anemometrą pilotai papildomai tikrino vėją lokaliai, iškeldami skirtingose lokacijose, tuo metu vėjo greitis buvo 7,1 m/s. Visi požymiai leido bepiločiams orlaiviams kilti. Teigia, kad METAR turi galimybę rodyti vėjo gūsius, tačiau tuo metu duomenys buvo nereikšmingi, todėl vėjo gūsių aviacijos meteorologinė stotis nerodė, su prierašu, kad nebus žymių pokyčių artimiausias 2 val., kas leido pilotams suprasti, kad jie gali valandą ar net dvi vykdyti pasirodymą. Buvo atliktas bandomasis skrydis su 6 bepiločiais orlaiviais per ekstremaliausius taškus, viskas įvyko sėkmingai. Tvirtina, kad visus matavimus vykdė pats, kiti pilotai atliko pagalbines funkcijas – išdėliojo bepiločius orlaivius ir kt.. Taip pat pažymėjo, kad pilotai tiesiogiai bepiločių orlaivių nevaldo, yra iš anksto suplanuojamas maršrutas kompiuterine programa ir pilotai tik nurodo bepiločiams orlaiviams, kad reikia skristi pagal pasirinktą maršrutą. Likus 90 sek. iki pasirodymo, pilotai nurodė bepiločiams orlaiviams maršrutą ir po nurodyto laiko bepiločiai orlaiviai pakilo ir pradėjo pasirodymą. Keletą minučių pasirodymas vyko sklandžiai, tačiau po kurio laiko pilotai pastebėjo, kad bepiločiai orlaiviai nesugeba suformuoti figūrų ir negali būti konkrečiame taške nurodytu laiku, todėl pilotai nedelsiant nusiuntė bepiločiams orlaiviams komandą išjungti šviesas ir grįžti į pakilimo vietą. Tuo metu bepiločiai orlaiviai nebuvo išėję už nurodytos saugos teritorijos. Pilotai pastebėjo, kad dalis bepiločių orlaivių negali grįžti į pakilimo vietą, kadangi vėjo greitis buvo virš 15 m./sek., todėl nusprendė apsaugoti pasirodymą stebėjusius žiūrovus ir nuleido orlaivius į upę. Iš viso į upę buvo nuleisti 29 bepiločiai orlaiviai (vieno bepiločio orlaivio vertė apie 2 000 Eur), kurie nebuvo apdrausti. Pilotai negavo piniginio atlygio už pasirodymą, kadangi savivaldybė traktavo jį kaip neįvykusį.
Teismo posėdžio metu D. B. parodė, kad kartu su L. G. atvyko ant Gedimino kalno, padėjo jam išdėlioti bepiločius orlaivius bei stebėjo parametrus prie valdymo stoties. Visus sprendimus priėmė L. G.. Prieš nagrinėjamos bylos pasirodymą pilotai yra ne kartą organizavę panašius pasirodymus su 100 vnt. bepiločių orlaivių, viskas vykdavo sėkmingai. Be to, visi trys pilotai turi aukščiausią STS bepiločių orlaivių licenciją, jis ir E. B. yra baigę bakalauro studijas bepiločių orlaivių inžinerijos srityje.
Teismo posėdžio metu E. B. parodė, kad kartu su D. B. yra pagalbiniai pilotai, jų pagrindinis darbas yra išdėlioti bepiločius orlaivius ir apžiūrėti jų techninę būklę. Pasirodymo metu jis ir D. B. stebi orlaivius, jeigu mato kažkokius nukrypimus, iš karto praneša apie tai L. G., kuris priima galutinį sprendimą. Pagalbiniai pilotai prižiūri vibracijas, ryšį, RTK palydovų patikslinimus, t. y. kaip gerai bepilotis orlaivis gaudo palydovus. Jeigu yra per mažas pagautas palydovų kiekis, tuomet krenta bepiločių orlaivių tikslumas. Pasirodymo metu bepiločiai orlaiviai pagavo 16 palydovų.
Teismo posėdžio metu L. G., D. B. ir E. B. atstovas skundus palaikė juose nurodytais motyvais, papildomai pažymėjo, kad byloje nepaneigta, jog oro sąlygos buvo tikrinamos tinkamai, pačios institucijos pateikti duomenys patvirtina, kad prieš pasirodymą oro sąlygos buvo tinkamos, bandomasis bepiločių orlaivių skrydis atliktas sėkmingai, todėl jokios šiuolaikinės priemonės neleido pilotams suprasti, kad pasirodymą vykdyti buvo nesaugu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bepiločių orlaivių pilotai netinkamai vykdė savo pareigas ar buvo fiksuojami kiti pažeidimai.
Liudytojas Saugos administracijos vyriausiasis specialistas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis surašė L. G., D. B. ir E. B. administracinio nusižengimo Protokolus. Papildomai paaiškino, kad pareigybės aprašyme nėra numatyta funkcija surašinėti protokolus, tačiau yra numatyta viena iš funkcijų, kad jis vykdo visus skyriaus vedėjos pavestus darbus. Administracinių nusižengimų Protokolai surašyti pagal žodinį skyriaus vedėjos V. Ž. įpareigojimą ir suformuluotą užduotį „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju pasirodymą vykdę asmenys nesivadovavo savo atliktu rizikos vertinimu, t. y. neįvertino oro sąlygų prieš pasirodymą ir pasirodymo metu, bei pažeidė Transporto kompetencijų agentūros išduoto leidimo sąlygas. Pilotai turėjo atsižvelgti į visas stotis ir išmatuoti vėjo greitį vietoje. Pilotai turėjo atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apylinkėse buvo nepastovus vėjas. METAR ir Rūdnios matavimo stočių duomenimis matavimo metu vėjo greitis buvo saugus. Atliekant rizikos vertinimą yra numatoma pakilimo vieta, soft geofence ir hard geofence vietovės, t. y. nuo hard geofence linijos iki žiūrovų turi būti neutrali vietą, tam atvejui, jeigu bepilotis orlaivis kirs raudoną hard geofence liniją, bus išjungti varikliai ir jis nusileis numatytoje teritorijoje. Apibrėžta teritorija negali kirsti leidime nustatytos pagrindinės teritorijos. Nagrinėjamu atveju rizikos vertinime nenumatytos kitos nusileidimo teritorijos, todėl Transporto kompetencijų agentūra vadovaujasi taisykle, kad bepiločiai orlaiviai negali išskristi iš leidime nustatytos naudojimo teritorijos. Liudytojas taip pat nurodė, kad administracinių nusižengimo protokolus surašinėja nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Tokio pobūdžio situaciją liudytojas nagrinėjo pirmą kartą, tačiau pagal BPK 393 str. 2, 3 d. teko surašyti dešimtis administracinio nusižengimo protokolų. Surašant protokolus buvo atsižvelgta į tai, kad buvo vienas pagrindinis ir du pagalbiniai pilotai. Visi trys pilotai buvo pateikti ir jie visi turėjo būti susipažinę su rizikos vertinimu, kadangi visi trys lygiai neša atsakomybę. Pagalbiniai pilotai turi suvokti, kad yra nustatytos ribos. M. M. taip pat nurodė, kad leidimas vykdyti bepiločių orlaivių pasirodymą buvo išduotas vasario 16 d. ir kovo 11 d. minėjimams, tačiau po 2022-02-16 neįvykusio pasirodymo leidimas buvo panaikintas ir išduotas naujas leidimas vykdyti pasirodymą 2022-03-11.
Liudytojas VšĮ Transporto kompetencijų agentūros specialistas T. S. teismo posėdžio metu parodė, kad išduodamo leidimo tikslas – vykdyti bepiločių orlaivių spiečiaus pasirodymą ir saugumo užtikrinimas. Leidimo suteikimo procedūra susidaro iš dokumentų gavimo, jų vertinimo, konsultavimosi su JASA (Europinė agentūra, kuri atsakinga už civilinės aviacijos auditaciją). Išduodant leidimą vertinama, kad būtų tinkamas oro erdvės rizikos lygis bei žemės erdvės lygis, kuomet nustatoma apriboto naudojimo teritorija, kurioje negali būti pašalinių žmonių. Apriboto naudojimo teritorijos yra apibrėžiamos leidime koordinatėmis. Kirtus soft geofence teritoriją, bepiločiams orlaiviams turi būti nustatyta komanda grįžti į pradinę padėtį, o kirtus hard geofence teritoriją, turi būti nustatyta, kad išsijungia bepiločio orlaivio variklis ir jis turi kristi ant žemės kaip akmuo apriboto naudojimo teritorijoje, net esant stipresniam vėjui. Nurodytas teritorijas nustatomo bepiločių orlaivių operatorius. Teigia, kad rizikos vertinimo dokumentą sudaro bepiločių orlaivių operatorius, kuris teikia paraišką leidimui gauti. Vasario 16 d. leidimui gauti buvo pateiktas rizikos vertinimas ir jame buvo aprašytos soft geofence ir hard geofence teritorijos, tačiau koordinatėmis jos nebuvo pažymėtos. Leidimas naudotis bepiločiu orlaiviu išduodamas pareiškėjui, kuris gali būti bepiločio orlaivio naudotojas. Siekiant vykdyti bepiločių orlaivių pasirodymą turi būti išduodamas atskiras leidimas, kuriame yra įrašomi bepiločių orlaivių pilotai, nekonkretizuojant, kuris yra pagrindinis pilotas, o kurie pagalbiniai, kas reškia, kad visi pilotai yra atsakingi už skrydį. Teigia, kad nagrinėjamu atveju leidimas vykdyti bepiločių orlaivių pasirodymą buvo išduotas 1 mėnesio terminui. Mano, kad vasario 16 d. pasirodymo metu funkcija, kad kirtus hard geofence teritoriją išsijungtų bepiločio orlaivio varikliai, galėjo būti neįjungta, siekiant išsaugoti įrangą. Pažymėjo, kad prieš vykdydami skrydį bepiločių orlaivių pilotai turi įvertinti oro sąlygas naudodami savo įrangą ir papildomas programas, kurios nurodomos rizikos vertinime. Teigia, kad METAR meteorologinės stoties duomenys nėra tinkami naudoti, kadangi jie yra skirti pilotuojamiems orlaiviams, jų duomenys nėra tiek jautrūs ir tikslūs, kad būtų galima vadovautis bepiločiams orlaiviams, be to, ši stotis yra nutolusi per dideliu atstumu nuo renginio vietos. Nurodo, kad kovo 11 d. minėjimui išduotame leidime buvo konkretizuota, kad bepiločių orlaivių spiečiaus pasirodymas gali būti vykdomas esant iki 6 m/s vėjo greičiui, taip pat nurodoma, jog vėjo greitis turi būti matuojamas ne tik ant žemės, bet ir pasirodymo aukštyje, taip pat apibrėžtos soft geofence ir hard geofence teritorijų koordinatės.
Motyvuojamoji dalis
Skundai netenkintini.
Dėl skunduose nurodytų procedūrinių administracinio nusižengimo teisenos pažeidimų
Vienu iš skundo argumentų pareiškėjai nurodo tą aplinkybę, jog jų atžvilgiu administracinių nusižengimų teisenos pradėtos ir administracinių nusižengimų protokolai surašyti tokios teisės neturėjusio Saugos administracijos vyriausiojo specialisto M. M..
Vadovaujantis ANK 589 str. 63 p., kad Saugos administracijos pareigūnai, be kita ko, turi teisę pradėti pagal administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 393 str. numatytų administracinių nusižengimų.
Saugos administracijos direktoriaus 2021-12-31 įsakymo Nr. 2BE-364 Dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Transporto saugos administracijoje taisyklių patvirtinimo 3, 3.1 p. Saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, kuriems pareigybės aprašymais arba jų tiesioginio vadovo pavedimu yra pavesta pradėti ir atlikti atitinkamas administracinių nusižengimų teisenos procedūras ir kuriems Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra suteikęs prieigą prie Administracinių nusižengimų registro šiuo įsakymu tvirtinamų taisyklių ir/arba administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus dėl ANK 589 str. 63 p. nurodytuose ANK straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.
Teismo posėdžio metu Saugos administracijos vyriausiasis specialistas M. M. paaiškino, kad jam buvo pavesta surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 393 str. numatytų nusižengimų požymius, tai buvo jo tiesioginės darbinės funkcijos, administracinių nusižengimų protokolų surašęs daug. Saugos administracijos atstovė R. R. patvirtino, kad M. M. užduotys dėl protokolų surašymo buvo priskirtos ir teikiamos per dokumentų valdymo sistemą „(duomenys neskelbtini)“.
Aptarti M. M. ir R. R. paaiškinimai nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Saugos administracijos vyriausiasis specialistas M. M. buvo įgaliotas surašyti administracinio nusižengimo protokolus pagal ANK 393 str. numatytų nusižengimų požymius, todėl skundų motyvai, kuriais teigiama, jog L. G., D. B. ir E. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos pradėtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra atmestini.
Dėl ANK 393 str. 2 d. numatyto pažeidimo
ANK 393 str. 2 d. nustatyta, kad bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, nustatytų 2019-05-24 Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos (toliau – ir Reglamentas (ES) 2019/947), pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3 d. nurodytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 100 iki 300 Eur.
Taigi, ANK 393 str. 2 d. numatyto nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Reglamento (ES) 2019/947) nuostatuose įtvirtintų bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos reikalavimų pažeidimus.
Reglamento (ES) 2019/947, Priedo B dalies UAS.SPEC.050 1 punkto f dalyje nustatyta, kad bepiločio orlaivio naudotojas kiekvieną skrydį vykdo laikydamasis apribojimų, sąlygų ir rizikos mažinimo priemonių, nurodytų deklaracijoje arba naudojimo leidime.
Iš skundžiamų Nutarimų matyti, kad L. G., D. B. ir E. B. kaltinami pažeidę VšĮ Transporto kompetencijų agentūros išduoto specialiosios kategorijos naudojimosi leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Naudojimosi leidimas) sąlygas, taip Reglamento (ES) 2019/947, Priedo B dalies UAS.SPEC.050 1 punkto f dalį. Nutarimų dalyse, aprašant pažeidimų padarymo aplinkybes, nurodyta, kad nebuvo vadovaujamasi rizikos vertinimu, daliai bepiločių orlaivių renginio metu kirtus hard geofence („kieta“ apsauginė) zoną jų varikliai nebuvo išjungti, o minėtą zoną kirtę bepiločiai orlaiviai buvo nukreipti į Nėries upę, kur ir įvykdytas avarinis nusileidimas, taip pažeidžiant Naudojimosi leidimo 4.1 p. reikalavimus.
Bylos medžiaga liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-02-09 pateikė į VšĮ Transporto agentūrai paraišką leidimui bepiločių orlaivių parodomajam renginiui, skirtam Vasario 16 minėjimui, rengti; renginio vieta – Gedimino pilies bokšto kalnas; data ir laikas – 2022-02-16 18.30 val. (t. 1, b. l. 39–40). VšĮ Transporto agentūros sprendimu paraiška buvo patenkinta, renginio leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas, nurodant, kad būtina laikytis VšĮ Transporto agentūros Naudojimosi leidime nustatytų sąlygų. Kartu su paraišką leidimui bepiločių orlaivių parodomajam 2022-02-16 renginiui buvo pateiktas bepiločių orlaivių ir nuotolinių pilotų sąrašas, kuriame nurodyti pasirodymo skrydį atliksiantys nuotoliniai pilotai – E. B., D. B., L. G., o pačios paraiškos 5 skirsnyje pateikėja patvirtino, kad parodomajame renginyje dalyvaujantys bepiločiai orlaiviai, jų naudotojai ir nuotoliniai pilotai atitinka Reglamento (ES) 2019/947 reikalavimus (t. 1, b. l. 66).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto Naudojimosi leidimo 4.1 p. nurodytomis koordinatėmis apibrėžta bepiločių orlaivių pasirodymo vieta; 4.4 p. nustatyta, kad skrydžio aukštis apribotas 40 metrų; 4.9 p. nurodyta, kad leidimas galioja nuo 2022-02-15 iki 2022-03-15 (t. 1; b. l. 68, 179–181).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022-02-16 18.30 val. vykusio renginio metu buvo paruošta programa, kurioje dalyvavo 100 „(duomenys neskelbtini)“ tipo bepiločių orlaivių, tačiau dalis jų, t. y. 29 bepiločiai orlaiviai kirto Naudojimosi leidimo 4.1 p. nurodytą teritoriją ir buvo nutupdyti Nėries upėje (t. 1, b. l 48).
Vertinant byloje esančius įrodymus bei teismui pateikto skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausiai pažymėtina, kad prieš išduodant Naudojimosi leidimą, buvo analizuojamas saugaus pasirodymo rizikos vertinimas, analizuojami pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai, taip pat susiję saugaus bepiločių orlaivių rizikos valdymu renginio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Rizikos vertinimo dokumente – „(duomenys neskelbtini)“ naudojimosi koncepcija“, skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ reagavimo į ekstremalias situacijas plane skirsnio „Dronų parodų rengimo ir vedimo saugos gairės“ dalyje „Teritorijos, kurioje bus vykdomas pasirodymas, tyrimas“, be kita ko, nurodoma, jog prieš kiekvieną skrydį primygtinai rekomenduojama patikrinti orų prognozę, vėjo greitį (vidutinį ir gūsius); turi būti griežtai laikomasi bepiločių orlaivių gamintojo nustatytos didžiausios vėjo greičio specifikacijos; vidutinis vėjo greitis turi būti mažesnis už gamintojo nurodytą vėjo greitį; jei vėjo greitis didesnis, parodymą reikia atidėti. Dalyje „Pasirodymo saugos zonų planavimas“, be kita ko, nurodoma, kad kiekvienam bepiločių orlaivių pasirodymui reikia pažymėti šias saugos zonas:
1) soft geofence: „minkšta“ apsauginė zona (angl. soft geofence) – riboto naudojimo zona, kurioje gali skraidyti beplločiai orlaiviai. Jei dronas pažeidžia minkštą apsauginę zoną, jis įvykdys komandą „grįžti į pradinį tašką“, t. y. grįš į kilimo tašką. Apsauginės zonos riba turėtų būti nustatyta ne toliau kaip 15 metrų nuo skrydžio zonos ribos;
2) hard geofence: „kieta“ apsauginė zona (angl. hard geofence): išorinis barjeras, didesnis nei vidinis. Jei dronas pažeidžia kietos apsauginės zonos ribas, jis nedelsdamas išjungia variklius. Kietos apsauginės zonos riba turėtų būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo minkštos apsauginės zonos, bet ne toliau kaip 50 metrų, kad dronas galėtų laiku sustoti, jei vis dar galėtų grįžti namo. Reikia atsižvelgti į krintančio bepiločio orlaivio be įgulos trajektoriją, kad ji niekam nekeltų pavojaus;
3) skrydžio zona – zona, kurią riboja šviesos pasirodymo dydis ir minkšta apsauginė zona. Svečiams neturėtų būti leidžiama patekti į skrydžio zoną. Skrydžio trajektorijos, įskaitant kilimo ir tūpimo trajektorijas, niekada nebus už skrydžio zonos ribų;
4) ribojama zona – apsaugos perimetru apribota teritorija. Laidos operatoriaus darbo vieta yra draudžiamoje zonoje. Žiūrovai negali būti įleidžiami į draudžiamąją zoną. Ribojama zona turėtų būti ne arčiau kaip 30 metrų nuo išorinės apsauginės užtvaros;
5) paleidimo zona: vieta kovos zonoje, iš kurios pakils bepiločiai orlaiviai;
6) tūpimo zona: vieta skrydžio zonoje, kurioje nutūpia bepiločiai orlaiviai. Paleidimo aikštelė ir nusileidimo aikštelė dažniausiai yra toje pačioje vietoje, tačiau kai kuriose pasirodymo konfigūracijose jos gali būti skirtingos;
7) svečių zona: zona už draudžiamosios zonos ribų, kurioje yra žiūrovų (t. 3, b. l. 150–154).
Iš byloje esančio oficialaus bepiločių orlaivių „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tokių orlaivių, kurie ir buvo naudojami renginio metu, atstovo rašto matyti, kad skrendant tokio tipo orlaiviams spiečiumi, didžiausias leistinas vėjo greitis – 8 m/s (t. 2, b. l. 19). Tai, jog pasirodymas gali būti vykdomas esant iki 8 m/s vėjui, nurodoma ir perkančios organizacijos – Savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – techninėse specifikacijose (1.6 p.), taip pat nurodant, kad bepiločių orlaivių atsparumas vėjui privalo būti ne mažesnis kaip 7 m/s (t. 1, b. l. 44–45). Be to, bylos duomenys liudija, kad prieš pat 2022-02-16 renginį, atliktas sėkmingas testuojamasis bepiločių orlaivių skrydis vietoje, kaip patvirtino L. G., įsitikinta, kad vėjo greitis vietoje 7,1 m/s, t. y. neviršija saugaus. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2022-02-21 pateiktos pažymos matyti, kad arčiausiai renginio vietos, t. y. Rudnios g. 6, Vilniuje, esanti automatinė meteorologijos stotis 2022-02-16 nuo 18 iki 19 val. fiksavo 2,2 – 2,5 m/s vėjo greitį; 6,5–7,7 m/s vėjo gūsių greitį. Teismo posėdžio metu Saugos administracijos vyriausiasis specialistas M. M. patvirtino, kad renginio pradžioje, bepiločių orlaivių pakilimo metu pagal turimus duomenis, vėjo greitis buvo saugus. Tai, jog nagrinėjamu atveju, esant nustatytam 7,7 m/s vėjo greičiui, galėjo būti saugiai atliktas bepiločių orlaivių spiečiaus pasirodymas, patvirtina ir programinės įrangos „(duomenys neskelbtini)“ tipo bepiločiams orlaiviams kūrėjos – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ – 2022-09-14 pateiktas raštas (t. 2, b. l. 12).
Remdamasis aptartais įrodymais, teismas daro išvadą, kad esant tokioms meteorologinėms sąlygom bepiločių orlaivių pakilimo metu, pasirodymas 2022-02-16 18.30 val., griežtai laikantis visų kitų su rizikos valdymų susijusių reikalavimų, galėjo būti vykdomas.
Kita vertus, kaip žinia, meteorologinės sąlygos, kurios yra tik vienas iš saugaus bepiločių orlaivių valdymo kriterijų, gali keistis labai greitai. Iš esmės tam, kad būtų užtikrintas bepiločių orlaivių skrydžių saugumas, nepadaryta žalos asmenims bei turtui, ir yra numatyti kiti skrydžio rizikos valdymo kriterijai, be kita ko – saugos zonos. Kaip minėta, dalyje „Pasirodymo saugos zonų planavimas“ numatyta, kad bepiločiams orlaiviams kirtus apsauginę zoną (soft geofence), privalo būti duodama komanda grįžti į kilimo tašką; pažeidžiant „kietos“ apsauginės zonos ribas, bepiločių orlaivių varikliai nedelsiant privalo būti išjungti (išsijungti).
Teismo posėdžio metu L. G. parodė, kad nagrinėjamu atveju pradėtas bepiločių orlaivių spiečiaus pasirodymas keletą minučių vyko sklandžiai, tačiau po kurio laiko pilotai pastebėjo, kad bepiločiai orlaiviai nesugeba suformuoti figūrų, negali būti konkrečiame taške nurodytu laiku, todėl pilotai nedelsiant nusiuntė bepiločiams orlaiviams komandą išjungti šviesas ir grįžti į pakilimo vietą; tuo metu bepiločiai orlaiviai dar nebuvo išėję už nurodytos saugos teritorijos. Netrukus pilotai pastebėjo, kad dalis bepiločių orlaivių negali grįžti į pakilimo vietą, kadangi vėjo greitis buvo virš 15 m/sek, todėl nusprendė apsaugoti pasirodymą stebėjusius žiūrovus ir nuleido orlaivius į upę. Teismo posėdžio metu D. B. ir E. B. iš esmės neprieštaravo aptartiems L. G. parodymams apie bepiločių orlaivių saugos zonų pažeidimo aplinkybes, tačiau paaiškino, kad nagrinėjamu atveju jų funkcijos bepiločių orlaivių skrydžio valdyme nebuvo susiję su saugumo reikalavimų laikymusi, o apsiribojo tik pagalbiniais veiksmais: bepiločių orlaivių parametrų stebėjimu, pačių orlaivių prieš skrydį išdėstymu, jų techninės būklės įvertinimu.
Vertinant L. G., D. B. ir E. B. veiksmus, nagrinėjamu atveju pirmiausiai pažymėtina, kad Naudojimosi leidime, kaip minėta, koordinatėmis buvo apibrėžta bepiločių orlaivių pasirodymo vieta, tačiau apsauginės zonos („soft geofence – „minkšta“ apsauginė zona, „hard geofence – „kieta“ apsauginė zona) koordinatėmis nustatytos nebuvo. Akivaizdu, jog aptartų apsaugos zonų nustatymas buvo patikėtas pačiam paraiškos teikėjui vadovaujantis „(duomenys neskelbtini)“ naudojimosi koncepcija“ skirsnio „Pasirodymo saugos zonų planavimas“ nuostatomis.
Iš teismui pateikto bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2022-10-21 rašte nurodytų duomenų matyti, kad atlikus bepiločių orlaivių programinės įrangos duomenų analizę, nustatyta, jog programiškai tiek „minkšta“, tiek „kieta“ apsauginės zonos ir buvo nustatytos koordinatėmis; „kieta“ apsauginė zona būtų pasiekta nutolus 10 metrų nuo „minkštos“ apsauginės zonos nuo pasirodymo vietos kryptimi, tada bepiločių orlaivių varikliai būtų išjungti. Pateiktose nuotraukose pažymėtos 2022-10-21 rašte nurodytos apsauginių zonų ribos. Pastebėtina, kad tiek „minkštos“, tiek „kietos“ apsauginių zonų ribos, atitinkamai apie 10 m ir 43 m, pilnai atitinka dalyje „Pasirodymo saugos zonų planavimas“ nustatytas šių zonų ribų vertes (t. 6, b. l. 57, 58, 60).
Taigi, veikdami taip kaip numatyta skrydžio rizikos vertinimo dokumentuose, griežtai laikydamiesi dalyje „Pasirodymo saugos zonų planavimas“ nustatytų reikalavimų, renginio metu bepiločiams orlaiviams dėl nenumatytų priežasčių (vėjo gūsių, valdymo ryšio sutrikimų ar pan.) tik kirtus „kietos“ apsauginės zonos ribas, pilotai privalėjo nedelsiant avariniu būdu nutupdyti orlaivius „kietoje“ apsauginėje zonoje išjungiant bepiločių orlaivių variklius, jeigu tokia funkcija (variklių išjungimas) nebuvo įdiegta programiškai. Tokiu būdu būtų užtikrintas Naudojimosi leidime nustatytų sąlygų laikymasis, nepažeistos skrydžio teritorijos ribos ir renginio dalyvių saugumas. Teismo posėdžio metu liudytojas T. S. patvirtino, kad avarinio nusileidimo (kritimo išjungus variklius) atveju, bepilotis orlaivis neabejotinai nukristų ant žemės apriboto naudojimo teritorijoje „kaip akmenukas“ net esant stipresniam vėjui. Iš teismo posėdžio metu teiktų L. G. parodymų matyti, kad valdymo ryšys su bepiločiais orlaiviais nutrūkęs nebuvo, tačiau vietoje privalomo avarinio nusileidimo buvo bandoma bepiločius orlaivius, kirtusius „kietą“ zoną, gražinti į pakilimo vietą. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo elgtasi taip kaip numatyta pačios pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose rizikos vertinimo dokumentuose, pažeistos Naudojimosi leidimo 4.1 p. nustatytos leidžiamos naudojimo teritorijos ribos, taip pat pažeisti Reglamento (ES) 2019/947, Priedo B dalies UAS.SPEC.050 1 punkto f dalyje nustatyti reikalavimai.
Nors teismui pateiktuose skunduose L. G., D. B. ir E. B. nurodo, kad nagrinėjamu atveju už bepiločių orlaivių skrydžių valdymą yra atsakingas tik L. G., o D. B. ir E. B. administracinė atsakomybė taikyta nepagrįstai, teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
Vertinant aptartus skundų motyvus, pirmiausiai pažymėtina, kad kartu su paraišką gauti Naudojimosi leidimą, kaip minėta, buvo pateiktas bepiločių orlaivių ir nuotolinių pilotų sąrašas, kuriame nurodyti pasirodymo skrydį atliksiantys nuotoliniai pilotai – E. B., D. B., L. G., o pačios paraiškos 5 skirsnyje pateikėjas patvirtino, kad parodomajame renginyje dalyvaujantys bepiločiai orlaiviai, jų naudotojai ir nuotoliniai pilotai atitinka Reglamento (ES) 2019/947 reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-02-11 direktoriaus L. G. įsakymu, 2022-02-16 numatytame pasirodyme pagrindiniu pilotu paskirtas pats L. G., antraisiais pilotais – E. B. ir D. B. (t. 1, b. l. 54).
Reglamento (ES) 2019/947 įžanginės dalies 20 p. nustatyta, kad bepiločių orlaivių naudotojai ir nuotoliniai pilotai turėtų žinoti numatytam naudojimui taikytinas Sąjungos ir nacionalines taisykles, visų pirma susijusias su sauga, privatumu, duomenų apsauga, atsakomybe, draudimu, saugumu ir aplinkos apsauga.
E. B. ir D. B. aiškinimai, kad jie turėdami aukščiausias bepiločių orlaivių licencijas ir būdami 2022-02-16 pasirodymo metu naudojamų orlaivių pilotais vykdė tik pagalbines ir sprendimų su skrydžio saugumu priėmimu nesusijusias funkcijas (padėjo išdėlioti pakilimo vietoje bepiločius orlaivius, stebėjo jų parametrus skrydžio metu, sekė ar tinkamas ryšys) vertintini kaip jų pasirinkta gynybinė pozicija siekiant švelninti savo padėtį. Nors E. B. ir D. B. teigė, kad galutinius sprendimus dėl skrydžio saugumo priiminėjo L. G., tačiau nepaneigė, jog bepiločiams orlaiviams kirtus „kietos“ apsauginės zonos ribas patys galėjo ir privalėjo priimti sprendimus dėl avarinio nusileidimo.
Be to, iš „(duomenys neskelbtini)“ naudojimosi koncepcija“ skyriaus „Įgula“ 7.1 įtvirtintų nuostatų matyti, kad bepiločių orlaivių įgulos narys (taigi ir pilotas) yra atsakingas už tinkamą savo pareigų vykdymą, bepiločių orlaivių skrydžio saugą trečiųjų šalių atžvilgiu ore ir ant žemės; 7.4.1 p., be kita ko, nustatyta, kad skrydžio metu nuotolinis pilotas privalo laikytis leidžiamų arba deklaruojamų apribojimų bei sąlygų; atlikti bepiločio orlaivio naudotojo nustatytas avarines procedūras avarinėse situacijose, įskaitant priemones skrydžiui nutraukti, kai nuotolinis pilotas turi požymių, kai bepilotis orlaivis gali viršyti anksčiau nurodytas 10 metrų („kietos“ apsauginės zonos kirtimas) naudojamos erdvės ribas.
Tai, priešingai negu teigiama skunduose, visi be išimties įgulos pilotai dalyvavę nagrinėjamu atveju 2022-02-16 renginyje, taip pat ir E. B. bei D. B., pastebėję, kad dalis bepiločių orlaivių kirto „kietos“ apsauginės zonos ribas privalėjo nenusišalinti, nuo tinkamo reagavimo į susiklosčiusią ekstremalią situaciją, o tinkamai vykdyti su saugaus skrydžio rizikos valdymu susijusius reikalavimus.
Iš teismo posėdžio metu teiktų E. B. bei D. B. parodymų matyti, kad daliai bepiločių orlaivių kirtus „kietos“ apsauginės zonos ribas jokių aktyvių veiksmų, nurodytų rizikos vertinimo dokumentuose nesiėmė, nesiekė avariniu būdu nutupdyti orlaivių, tikėjosi, kad jie bus sugrąžinti į pakilimo vietą. Modėl pripažintina, kad tokiais veiksmais (neveikimu) jie pažeidė Naudojimosi leidimo 4.1 p. nustatytos leidžiamos naudojimo teritorijos ribos, taip pat Reglamento (ES) 2019/947, Priedo B dalies UAS.SPEC.050 1 punkto f dalyje nustatytus reikalavimus.
Pagal ANK 7 str., asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nutarimuose nurodoma, kad L. G., D. B. ir E. B. nagrinėtą administracinį nusižengimą padarė švelniausia kaltės forma – dėl neatsargumo. Teismas su tokiu vertinimu nesutikti neturi pagrindo, nes kaip minėta, nagrinėjamu atveju bepiločių orlaivių pasirodymo metu buvo pastebėti nukrypimai nuo numatytos programos, iš pradžių bandyta juos sugrąžinti į pakilimo vietą, tačiau to padaryti nepavykus nepasinaudota avariniu nusileidimu, o buvo pažeistos leidžiamos naudojimo teritorijos ribos.
Dėl ANK 19 ir 21 str. numatytų atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindų
Teismui pateiktuose skunduose L. G., D. B. ir E. B. prašo teismo tuo atveju, jeigu jų veiksmuose būtų nustatyti visi ANK 393 str. 2 d. numatyto nusižengimo požymiai, pripažinti, kad nusižengimai padaryti veikiant ANK 19 str. numatytomis sąlygomis, t. y. esant pateisinamai profesinei ar ūkine rizikai visuomenei naudingam tikslui, nes bepiločių orlaivių pasirodymas buvo vykdomas Valstybinės šventės paminėjimui, šventinės nuotaikos sukūrimui ir patriotinių jausmų skatinimui. Taip pat prašo pripažinti, kad Vilniaus oro uosto metrologijos pranešimai buvo klaidingi, nes nenurodė jokių ženklių vėjo gūsių sustiprėjimų, ir taikyti ANK 21 str. numatytą atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindą.
ANK 19 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių atsiranda šiame kodekse numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. Minėto straipsnio 2 d. sakoma, kad rizika laikoma pateisinama, kai padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o visuomenei naudingo tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus.
Vertinant skunduose nurodytus ir su ANK 19 str. 1 d. nuostatų taikymų susijusius motyvus, pažymėtina, kad teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog profesinė ar ūkinė rizika leistina tik atsižvelgus į visas galimybes imtis priemonių, kad žalos būtų išvengta, ir kai tikslo – visuomenei naudingo rezultato – negalima pasiekti kitu būdu, t. y. nerizikuojant (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-289/2005, 2K-76/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartą minėta, L. G., D. B. ir E. B. 2022-02-16 renginio metu turėdami realią galimybę valdyti riziką, t. y. saugiai avariniu būdu nutupdyti nuo pasirodymo programos nukrypusius bepiločius orlaivius, nesivadovavo rizikos vertinimo dokumentais ir neveikė juose nurodytu būdu. Iš žiniasklaidoje esančių viešų vaizdo reportažų matyti, kad bepiločiai orlaiviai iš didelio aukščio į Nėries upę krenta dideliu greičiu, dideliame plote, kai kurie visai šalia upės kranto, taigi tragiškų pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka (https://www.15min.lt/video/nufilmavo-kaip-po-sviesu-sou-vienas-po-kito-i-neri-galimai-sukrenta-dronai-216358). Tokia rizika, rizikuojant asmenų saugumu, žinant, kad renginyje dalyvauja daug žmonių, niekaip negali būti pateisinama, todėl ANK 19 str. 1 d. nuostatos netaikytinos.
ANK 21 str. nustatyta, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Klaidingos oficialios konsultacijos apibrėžtis ir sąlygos, kuriomis klaidinga oficialia konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, nustatomos kituose įstatymuose.
Kaip minėta, tinkamos meteorologinės sąlygos nors ir yra vienas iš saugaus bepiločių orlaivių skrydžio kriterijų, nuolat kinta. Kaip žinia, meteorologinė orų prognozė, kaip ir bet kokia kita prognozė, yra grindžiama daugiau ar mažiau pagrįstu spėjimu. L. G., D. B. ir E. B., vykdydami specifinę veiklą, kurios saugumui meteorologinės sąlygos turi esminę reikšmę, tai turėjo aiškiai suvokti. Taigi, orų prognozavimas nelaikytinas ANK 21 str. numatyta klaidinga oficialia konsultacija. Be to, kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, esminė nusižengimą sąlygojusi aplinkybė yra ne galimai staigus meteorologinių sąlygų pasikeitimas, o rizikos vertinime nurodytų reikalavimų nesilaikymas. Todėl nuo administracinės atsakomybės pareiškėjai negali būti atkleidžiami ir ANK 21 str. numatytu pagrindu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kad darytina išvada, kad Saugos administracija priimdama skundžiamus Nutarimus faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, nenustačius atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių L. G., D. B. ir E. B. pagrįstai paskirtos ANK 393 str. 2 d. sankcijoje numatytos vidutinio dydžio baudos, todėl skundų reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Lietuvos transporto saugos administracijos 2022-06-09 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir L. G. skundo netenkinti.
Palikti Lietuvos transporto saugos administracijos 2022-06-09 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir D. B. skundo netenkinti.
Palikti Lietuvos transporto saugos administracijos 2022-06-14 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir E. B. skundo netenkinti.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.