Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-07-15 · Administracinė byla Nr. eA-1607-525/2020

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-15
Bylos Nr.
eA-1607-525/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02131-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramutė Ruškytė, Virginija Volskienė
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
A. G.
Administracinė byla Nr. eA-1607-525/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02131-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 22.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl delspinigių ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VST, atsakovas) delspinigius lygius vienam pareiškėjo darbo užmokesčiui, t. y. 911,50 Eur; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš VST pareiškėjo naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai nuo 2014 m. spalio iki 2016 m. kovo 31 d. neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 125,46 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. vasario 20 d. nutartimi (toliau – ir nutartis) administracinėje byloje Nr. eA-640-520/2018 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad siekė išspręsti ginčą taikiai, prieš kreipdamasis į teismą, išnaudojo visas galimybes šį klausimą išspręsti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kreipdamasis tiek į atsakovo vadovybę tiesiogiai, tiek į Vidaus reikalų ministerijos atstovus, tiek bandydamas spręsti ginčą, pasinaudodamas jiems atstovaujančios profesinės sąjungos pagalba, tačiau atsakovas jo skundus ignoravo, pažeisdamas bendrąją informavimo ir konsultavimo teisę ir pareigą. Be to, faktinės aplinkybės, kurias nustatė teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundus dėl darbo užmokesčio priteisimo, leidžia spręsti, kad atsakovas sąmoningai, tyčia nežymėjo pareiškėjo dirbtų viršvalandinių darbų.

4. Pažymėjo, kad darbdavio atstovai, kurie atsakingi už darbo laiko, darbo užmokesčio apskaičiavimą, turi žinoti teisės normas, kurias numato darbdaviui atsakomybę už laiku nesumokėtą darbo užmokestį. Taip pat atsakovas žinodamas, kad jis neteisėtai nemokėjo pareiškėjui darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, neteisėtai nežymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pareigūnų dirbtų viršvalandinių darbų, turėjo suvokti, kad savo apeliaciniu skundu tik atitolina VAAT 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo vykdymą, prisiėmė riziką dėl papildomų išlaidų, t. y. už uždelsimą, delspinigių mokėjimą.

5. Teigė, kad pareiškėjo kaltės dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo nėra, todėl atsakovo prievolė sumokėti delspinigius numatyta įstatyme ir negali būti ginčijama. Kadangi su pareiškėju buvo atsiskaityta 2018 m. kovo 2 d., o pareiškėjas VST nebedirbo nuo 2018 m. vasario 22 d. ir vėluojama sumokėti suma viršija vieną darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (teismo priteista suma 1 125,46 Eur), todėl mano, kad turi būti sumokėtas vienas jo vidutinis darbo užmokestis.