- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- eI-358-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02131-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
dalyvaujant pareiškėjui A. G., jo atstovei advokato padėjėjai J. B., Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl delspinigių ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) priteisti iš Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VST) pareiškėjo naudai delspinigius lygius vienam pareiškėjo darbo užmokesčiui, t. y. 911,50 Eur; 2) priteisti pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš VST pareiškėjo naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 1–8, 16–18).
Nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 5 d. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai neišmokėto nuo 2014 m. spalio iki 2016 m. kovo 31 d. darbo užmokesčio dalį. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 125,46 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. vasario 20 d. nutartimi (toliau – ir nutartis) administracinėje byloje Nr. eA-640-520/2018 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Paaiškino, kad pareiškėjas siekė išspręsti ginčą taikiai, prieš kreipdamasis į teismą, išnaudojo visas galimybes šį klausimą išspręsti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kreipdamasis tiek į atsakovo vadovybę tiesiogiai, tiek į Vidaus reikalų ministerijos atstovus, tiek bandydamas spręsti ginčą, pasinaudodamas jiems atstovaujančios profesinės sąjungos pagalba, tačiau atsakovas jo skundus ignoravo, pažeisdamas bendrąją informavimo ir konsultavimo teisę ir pareigą. Be to, pasak pareiškėjo, faktinės aplinkybės, kurias nustatė teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundus dėl darbo užmokesčio priteisimo, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sąmoningai, tyčia nežymėjo pareiškėjo dirbtų viršvalandinių darbų. Pažymėjo, kad darbdavio atstovai, kurie atsakingi už darbo laiko, darbo užmokesčio apskaičiavimą, turi žinoti teisės normas, kurias numato darbdaviui atsakomybę už laiku nesumokėtą darbo užmokestį. Taip pat atsakovas žinodamas, kad jis neteisėtai nemokėjo pareiškėjui darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, neteisėtai nežymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pareigūnų dirbtų viršvalandinių darbų, turėjo suvokti, kad savo apeliaciniu skundu tik atitolina VAAT 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo vykdymą, prisiėmė riziką dėl papildomų išlaidų, t. y. už uždelsimą, delspinigių mokėjimą.
Teigė, kad pareiškėjo kaltės dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo nėra, todėl atsakovo prievolė sumokėti delspinigius numatyta įstatyme ir negali būti ginčijama. Kadangi su pareiškėju buvo atsiskaityta 2018 m. kovo 2 d., o pareiškėjas VST nebedirbo nuo 2018 m. vasario 22 d. ir vėluojama sumokėti suma viršija vieną darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (teismo priteista suma 1 125,46 Eur), todėl mano, kad turi būti sumokėtas vienas jo vidutinis darbo užmokestis.
Akcentavo, kad dėl ilgo bylinėjimosi, turtinės padėties šeimoje sutrikdymo ir su tuo susijusių nepatogumų, patyrė ilgalaikį neigiamą poveikį, o jo patirti išgyvenimai peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose patiriamų išgyvenimų ribą, todėl yra pagrindas neturtinei žalai priteisti. Atsakovo neteisėti veiksmai dėl žalos atlyginimo atveju neturi būti nustatinėjami iš naujo, nes jie nustatyti įsiteisėjusiu VAAT 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas tikslino skundo reikalavimą dėl priteistino delspinigių dydžio, prašydamas priteisti iš atsakovo 1169, 18 Eur delspinigių, šį tikslinimą grindė į bylą atsakovo pateikta pažyma apie jo vidutinį darbo užmokestį. Taip pat sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 100 Eur. Teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo grindė ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5328-583/2018.
Atsiliepimas
Atsakovas VST atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė palikti nenagrinėtinu arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. VST taip pat prašė pareiškėjo prašomų priteisti delspinigių ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti (el. b. l. 47–51, 66–70).
Nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo ar delspinigių priteisimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Paaiškino, kad apmokėjimu už poilsio laiką kompensuodavo viršvalandinį darbą. Iš tarnybos pamainos laiko 4 val. buvo skiriamos pareigūno poilsiui, todėl sudėjus pamainos metu postų žiniaraštyje numatytu laiku faktiškai dirbtą darbo laiką ir protingumo kriterijus atitinkantį sugaištą laiką vykdant tarnybines pareigas laiką iki išvykimo iš tarnybos vietos, kiekvienos 24 darbo valandų pamainos metu pareiškėjas faktiškai dirbo dviem valandom mažiau nei nustatyta 24 valandų pamainos trukmė. Pažymėjo, kad VST sumokėjo darbo užmokestį už pertraukas pailsėti ir pavalgyti, kurias pareiškėjas galėjo naudoti savo nuožiūra ir tuo metu galėjo palikti darbo vietą, be to, VST pareiškėjui sumokėjo netgi daugiau nei privalėjo, nes buvo siekiama sudaryti kuo geresnes ir patrauklesnes tarnybos, poilsio ir darbo užmokesčio mokėjimo už darbą sąlygas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtas visas pareiškėjo tarnyboje faktiškai būtas laikas (už faktiškai atliktą dirbtą) ir nebuvo pažeista pareiškėjo teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, pareiškėjui nebuvo pavesta dirbti daugiau kaip 24 valandas per pamainą, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus.
VST apskundė VAAT 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą į LVAT, tačiau teismai nenustatė, kad VST piktnaudžiavo proceso šalies teisėmis. VAAT 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjui iš VST buvo priteista neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis, o LVAT 2018 m. vasario 20 d. nutartimi VAAT 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad VST, vykdydama VAAT 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą, pareiškėjo atžvilgiu turėjo išmokėti jam priteistą neišmokėto darbo užmokesčio sumą iki 2018 m. kovo 7 d. VST grupiniu mokėjimu pervedė pareiškėjui jam priteistą neišmokėto darbo užmokesčio sumą 2018 m. kovo 2 d., todėl tinkamai įvykdė prievolę bei nepiktnaudžiavo proceso šalies teisėmis. Pareiškėjas neinformavo VST apie galimai pažeistas jo teises, sudarydamas galimybę išnagrinėti informaciją ir, pripažinus reikalavimą pagrįstu, ištaisyti galimai daromą klaidą. Atkreipė dėmesį, kad įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo rengiamas VST neturint informacijos apie LVAT priimtą nutartį ir teismo sprendimo įsiteisėjimą. Pareiškėjas buvo atleistas ketvirtadienį, t. y. 2018 m. vasario 22 d., informacija apie teismo sprendimo įsiteisėjimą gauta penktadienį, t. y. 2018 m. vasario 23 d., todėl vykdant teismo sprendimo vykdymo prievolę, pareiškėjui buvo pervesta priteista neišmokėta darbo užmokesčio suma kitos savaitės penktadienį, t. y. 2018 m. kovo 2 d., per penkias darbo dienas.
Nurodė, kad VAAT ir LVAT nenustatė neteisėtų VST veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodinėjo aplinkybių dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų atsiliepimų (pasekmių) ateityje. VST nenustatė jokių teisiškai bei mediciniškai aktualių faktų ar aplinkybių, kurios bylotų tiesioginį ryšį tarp galimai pareiškėjo patirtų fizinės ir / ar dvasinės sveikatos sutrikimų ir VST veiksmų, todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, traktuotinas kaip galimai nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl delspinigių priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Ginčas kilęs iš tarnybos teisinių santykių, kai viena ginčo šalis yra buvęs statutinis valstybės tarnautojas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ginčas priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės ginčo išsprendimui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6766-790/2016 tenkino iš dalies grupės pareiškėjų skundą ir iš atsakovo pareiškėjui A. G. priteisė 1125,30 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-640-520/2018 išnagrinėjęs VST apeliacinį skundą dėl minėto VAAT sprendimo panaikinimo, nutarė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti VAAT sprendimą nepakeistą (e.b. l. 19-30).
Iš į bylą pateikto Swedbank AB 2018 m. kovo 2 d. grupinio mokėjimo pavedimo nustatyta, jog pareiškėjui 2018 m. kovo 2 d. buvo išmokėta 827,80 Eur suma darbo užmokesčio, vykdant įsiteisėjusį VAAT 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6766-790/2016 (e.b.l. 58-59).
Nustatyta, kad Viešojo Saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 47TE-184 pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 22 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos (e.b.l. 31).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su delspinigių už pavėluotai išmokamą darbo užmokestį mokėjimą. Darbo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymą valstybės tarnautojams nustato Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio taikymo požiūriu delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo sąlygas bei tvarką nustato kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 1169,18 Eur delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodekso) 147 straipsnio 2 dalimi.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6766-790/2016 nustatė, kad pareiškėjas A. G. 2015 m. dirbo 110 val. (55 pamainos × 2 val.) viršvalandinio darbo ne švenčių dienomis ir 6 val. švenčių dienomis (3 pamainos × 2 val.), o 2016 m. (iki kovo 31 d.) dirbo 32 val. viršvalandinio darbo ne švenčių dienomis (16 pamainų × 2 val.) ir 6 val. švenčių dienomis (3 pamainos × 2 val.). Remiantis Viešojo saugumo tarnybos 2016-09-07 pažyma apie pareigūnų darbo užmokestį, valandinis pareiškėjo A. G. atlygis (pareiginė alga su priedais) 2015 m. 4,70 Eur, o 2016 m. 4,89 Eur. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnį už 2015 m. dirbtą 110 val. viršvalandinį darbą ne švenčių dienomis apskaičiuotina 775,50 Eur (1,5×4,70 Eur×110 val.). Už 2015 m. dirbtas 6 val. viršvalandinio darbo švenčių dienomis apskaičiuotina 56,40 Eur (2×4,70 Eur×6 val.). Už 2016 m. dirbtą 32 val. viršvalandinį darbą ne švenčių dienomis apskaičiuotina 234,72 Eur (1,5×4,89 Eur×32 val.), o už 2016 m. dirbtas 6 val. švenčių dienomis apskaičiuotina 58,68 Eur (2×4,89 Eur×6 val.). Viso pareiškėjui A. G. priteisė 1125,30 Eur (775,50+56,40+234,72+58,68) darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis.
Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, - kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs kad pareigos mokėti delspinigius atsiradimas turi būti siejamas su darbdavio kalte, o ne darbuotojo kaltės nebuvimu. Sprendžiant delspinigių už darbo užmokesčio (jo dalies) mokėjimo pavėlavimą priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, ar dėl tokio pavėlavimo yra kalta darbo užmokestį išmokanti institucija (žr. pvz. 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje A-143-985/2009; 2013 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-698/2013 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Įsiteisėjusiame VAAT 2016 m. lapkričio 9 d. sprendime konstatuota, jog VST darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose netinkamai žymėjo pareiškėjų faktiškai dirbtą darbo laiką, kadangi juose kaip darbo laiko nežymėjo viso laiko, kuris pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatas privalėjo būti įskaitomas į tarnybos laiką, t. y. darbo laiko, pradedant pareigūnų instruktavimu, apsiginklavimu, baigiant pareigūnų nusiginklavimu, ginklų, kitų materialinių vertybių perdavimu ir atsiskaitymu už tarnybos rezultatus. Kadangi faktiškai pareigūnų pamainos laikas prasidėdavo 8.45 val. ir baigdavosi kitos paros apie 10.30 val. ar 10.40 val., teismas vertintino, kad pareigūnų pamaina viršydavo 24 val. trukmę, o darbo laikas per savaitę (7 dienas) viršydavo 48 valandų darbo laiko normą, todėl šią trukmę viršijantis darbo laikas privalėjo būti žymimas kaip viršvalandinis. Įsiteisėjusiu VAAT 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio dalis buvo priteista už skirtingus laikotarpius: 2015 metais dirbtas 110 val. (55 pamainos x 2 val.) viršvalandinio darbo ne švenčių dienomis ir 6 val. Švenčių dienomis (3 pamainos x 2 val.), o 2016 metais (iki kovo 31 d.) dirbtas 32 val.
Įvertinus minėtame sprendime nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas, netinkamai žymėdamas pareiškėjo faktiškai dirbtą darbo laiką ir jam nepagrįstai nemokėdamas darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, turėjo suvokti savo priešingai teisei veiksmo pasekmes, todėl darytina išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai šia apimtimi yra pilnai įrodyti.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos santykiai su atsakovu yra pasibaigę 2018 m. vasario 22 d.
Taip pat byloje nustatytos faktinės aplinkybes įrodo, jog pareiškėjui dėl atsakovo kaltės buvo pavėluotai išmokėtas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad pareiškėjas įgijo teisę gauti delspinigius už ne dėl jo kaltės pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį. Pareiškėjo tarnybos santykiai pasibaigė 2018 m. vasario 22 d., todėl atrsakovas su pareiškėju turėjo atsiskaityti 2018 m. vasario 22 d. Teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą švenčių dienomis įsiteisėjo 2018 m. vasario 20 d. Nustatyta, kad atsakovas pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokestį pagal teismo sprendimą išmokėjo tik 2018 m. kovo 2 d.
Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atstovės argumentai, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą. Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendras ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.
Kaip minėta, su pareiškėju grupiniu mokėjimo pavedimu buvo atsiskaityta tik 2018 m. kovo 2 d., nors pagal Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalį su pareiškėju turėjo būti atsiskaityta 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjui buvo priteista 1125,30 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. suma. Iš į bylą pateiktos 2018 m. liepos 19 d. Pažymos apie gautas pajamas nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-01-31 apskaičiuoto darbo užmokesčio suma sudarė 7015,11 Eur (e.b.l. 57). Taigi pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1169,18 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui uždelsta sumokėti darbo užmokesčio dalis yra mažesnė negu pareiškėjo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, pareiškėjui mokėtiną netesybų dydį sudaro uždelsta suma, tai yra 1125,30 Eur, kuri pareiškėjui priteistina iš atsakovo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Žala, kilusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pareiškėjo teigimu dėl ilgai trukusio bylinėjimosi, turtinės padėties šeimoje sutrukdymo bei su tuo susijusių nepatogumų jis patyrė ilgalaikį neigiamą poveikį, todėl yra pagrindas neturtinei žalai priteisti. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai – netinkamas pareiškėjo faktiškai dirbto darbo laiko žymėjimas ir nepagrįstas atsisakymas mokėti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, prieštaravo teisės aktų reikalavimams, todėl darytina išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018; 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011 ir kt.).
Pareiškėjas skunde detaliau nepasisakė kaip pasireiškė patirta neturtinė žala, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje, nenustatyta esminė žalos atlyginimo sąlyga – žalos pareiškėjui padarymo fakto. Įvertinus tai ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Tokiomis išlaidomis teismų praktikoje pripažįstamos dokumentų rengimo, pašto, taip pat transporto išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-848-552/2017).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 11 d. prašyme nurodo, kad jis patyrė 700 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti bei 79,89 Eur vertimo išlaidų (e.b.l. 105-120, 122).
Pareiškėjo patirtos 700 Eur atstovavimo išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius, laikytinos pagrįstomis, būtinomis ir realiomis.
Vadovaujantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Tokiomis išlaidomis teismų praktikoje pripažįstamos dokumentų rengimo, pašto, taip pat transporto išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-848-552/2017).
Teismo vertinimu pareiškėjo patirtos 79,89 Eur vertimo išlaidos negali būti pripažintos būtinomis, kadangi pareiškėjas 2018 m. spalio 19 d. sumokėjo UAB “Tarptautinių vertimų biurui” už vertimo paslaugas, tačiau dokumentus su vertimu teikė teismui tik 2018 m. gruopdžio 11 d. bei šiais dokumentais iš esmės grindė ne skundo reikalavimus, o prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 1269,18 Eur, teismas skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1125,30 Eur, tai yra patenkino 89 procentus pareikšto reikalavimo, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 623 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, 41 straipsnio 2 dalimi, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti iš dalies pareiškėjo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) patikslintą skundą.
Priteisti iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1125,30 Eur delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei 623 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.