- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- 1-529-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37401-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – laivės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių. 2022 m. sausio 5 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam) ir 243 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos) (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.1. Jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 19.50 val. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), ties pažymėtu namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. S. Z. priklausantį automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija.
1.2. Jis vengė atlikti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones ir šiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, t. y. jis žinodamas, kad 2021 m. vasario 26 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 5 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 19.50 val. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), ties pažymėtu namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,37 promilės neblaivumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir vairuodamas motorinę transporto priemonę, t. y. automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia piktybiškai nevykdė šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
1.3. Be to, V. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: jis 2022 m. gruodžio 11 d. apie 10.45 val. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
1.4. Taip pat, žinodamas, kad 2021 m. vasario 26 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 5 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, jis 2022 m. vasario 11 d. apie 10.45 val. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,73 promilės neblaivumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir vairuodamas motorinę transporto priemonę, t. y. automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia piktybiškai nevykdė šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.
2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemones. Kaltinamasis žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus, tačiau vis tiek tai darė, kadangi draugai nenorėjo sėsti už vairo. Gautų procesinių dokumentų kaltinamasis neskaito, tad neprisimena ar buvo supažindintas su probacijos taisyklėmis bei baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo sąlygomis, tačiau neneigia, kad juos pasirašė. Dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamasis gailisi.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
Dėl transporto priemonės vairavimo 2022 m. rugsėjo 30 d.
4.1. Liudytojas S. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. vakare pas jį į namus atėjo kaltinamasis, su kuriuo išgėrė degtinės butelį. Baigę gerti kartu sugalvojo nuvažiuoti pas kaimynę, kuri gyvena apie 250 metrų atstumu nuo namų. Kaltinamasis sėdo už liudytojui priklausančio automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Jiems tik pajudėjus iš vietos, nespėjus išvažiuoti iš kiemo į kelią, pastebėjo žvyrkeliu dviračiu važiuojantį asmenį, maždaug 5 metrų atstumu nuo jų. Jie važiuodami iš kiemo sustojo ir pamatė, kaip asmuo metė dviratį į šoną ir pribėgęs jiems iš mašinos priekio, iškėlęs rankoje telefoną, juos nufotografavo ir sušuko „pakliuvai“. Tada tas vyriškis, pribėgo iš vairuotojo pusės, atidarė vairuotojo dureles ir smogė kaltinamajam kumščiu į veidą, ištraukė mašinos raktelius ir ištempė kaltinamąjį iš automobilio ant žemės, pradėjo kaltinamąjį mušti. Liudytojas išlipęs iš automobilio, nuėjo namo, paėmė kitus automobilio raktelius ir atėjęs prie automobilio, jį uždarė ir užrakino. Kaltinamojo prie automobilio jau nebebuvo. Einant pėsčiomis pas kaimynę sutiko kaltinamąjį ir kartu toliau ėjo pas kaimynę. Po kurio laiko pamatė, kad prie liudytojo automobilio atvažiavusi policija, tad nuėjo pasikalbėti. Policijos pareigūnai patikrino abiejų girtumus (b. l. 70–73).
4.2. Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 19.35 val. jis išvažiavo iš namų su dviračiu pasivažinėti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime, jam iš kairės pusės, išvažiuojant iš kiemo partrenkė jį automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po smūgio su automobiliu, jis užkrito ant minėto automobilio variklio dangčio ir vėliau nuo jo nukrito ant žemės. Tuomet minėtas automobilis pavažiavo apie 3 metrus atgal ir sustojo. Liudytojas atsistojęs nuo žemės nufotografavo minėtą automobilį ir jame už vairo sėdintį vairuotoją – V. G.. Po to liudytojas ištraukė iš automobilio raktelius ir paskambino pagalbos telefonu 112, pranešė apie įvykį. Iš automobilio išlipęs kaltinamasis kažkur išėjo, o keleivis, kurį iš matymo tik žino, nuėjęs į namus, atsinešė kitus raktelius, kuriais užrakinęs automobilį, išėjo. Liudytojas liko laukti policijos pareigūnų. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir Greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo jį. Gali pasakyti, kad įvykio metu jis sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes (b. l. 76–79).
4.3. Liudytojas Egidijus Buividavičius ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 20 val. gavo pranešimą, kad Trakų raj., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė dviratininką, kuriam skauda koją, automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykusiems pareigūnams pranešėjas paaiškino, kad važiuojant keliu apie 19.30 val. pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį automobilį „Volvo“ ir su juo susidūrė, nuo smūgio jis nukrito ir susižalojo koją. Priėjęs prie automobilio „Volvo“ pamatė, kad jį vairuoja V. G., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, o keleivio vietoje sėdėjo jam pažįstamas, automobilio „Volvo“ savininkas S. Z.. Pamatęs, kad vairuotojas neblaivus, jis su vairuotoju susistumdė, ištraukė iš užvedimo spynos automobilio raktus. Po susistumdymo vairuotojas ir keleivis kažkur išėjo. Prie išvažiavimo iš kiemo, maždaug apie 4 metrai iki žvyrkelio, stovėjo apgadintas automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Aiškinantis įvykio aplinkybes, atėjo automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. G. ir automobilio savininkas (keleivis) S. Z.. Nuo abiejų vyriškių sklido stiprus alkoholio kvapas, jų kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus automobilio vairuotojui V. G. girtumą alkotesteriu, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,37 promilių girtumas, o antru tikrinimu buvo nustatytas 2,40 promilių girtumas. Taip pat buvo nustatyta, kad V. G. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Neneigė, kad V. G. vairavo minėtą automobilį (b. l. 82–85).
4.4. Iš Raimondo Vasiljevo tarnybinio pranešimo nustatytos analogiškos aplinkybės, nurodytos liudytojo Egidijaus Buividavičiaus apklausos protokole (b. l. 9).
4.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vietos apžiūros objektas –automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kuris stovi Trakų r., (duomenys neskelbtini)., ant įvažiavimo į kiemą, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–22).
4.6. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 16).
4.7. Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo teismas nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. kaltinamajam pirmu tikrinimu nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,40 promilių neblaivumas (b. l. 14–15).
4.8. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas iš „Body cameros“. Vaizdo įraše matyti, kad tamsiu paros metu atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, juos pasitinka šlubuojantis pranešėjas K. S.. Pranešėjas papasakojo, kad važiavo pasivažinėti ir važiuojant jį „nukalė“, vairuotojas V. G. pabėgo. Netrukus prie pareigūnų atėjo automobilio savininkas ir jam iš paskos automobilio vairuotojas (b. l. 23–24).
4.9. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad K. S. objektyvių sužalojimo požymių neužfiksuota (b. l. 27).
4.10. Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės teismas nustatė, kad transporto priemonės „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. Z. (b. l. 29).
4.11. Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje teismas nustatė, kad automobilio „Volvo V50“ 2.0D vidutinė kaina su PVM yra 3 780 Eur.
Dėl transporto priemonės vairavimo 2022 m. gruodžio 11 d.
4.12. Liudytojas G. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2022 m. gruodžio 11 d. liudytojas buvo susitikęs su kaltinamuoju, abu vartojo alkoholį, gėrė degtinę, alų, kiek išgėrė, neprisimena, nes jau gėrė trečią parą iš eilės. Po išgertuvių liudytojas užmigo ir daugiau nieko neprisimena. Liudytojas neprisimena, kad būtų davęs automobilį ir leidęs važiuoti kaltinamajam. Raktai nuo automobilio buvo palikti automobilio užvedimo spynelėje, jie ten visada būna. Tik po kelių dienų, kai išsiblaivė, sužinojo, kad kaltinamasis vairavo jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o jam priklausantis automobilis uždarytas į saugojimo aikštelę. Dėl automobilio jis neturi jokių pretenzijų (b. l. 135–137).
4.13. Liudytojas Aurimas Sabaitis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. gruodžio 11 d. apie 10.45 val. pastebėjo važiuojantį automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pamatęs juos, staiga sustojo, paliko gatvėje stovėti automobilį, o pats išlipęs iš automobilio, pradėjo eiti į kiemą link namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie minėto asmens, paprašė jo pateikti automobilio dokumentus. Vairuotojas nurodė, kad jokių dokumentų neturi, taip pat nurodė, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Buvo nustatyta, kad minėtas vairuotojas yra V. G.. Bendraujant su vairuotoju, pajautė stiprų alkoholio kvapą, kuris sklido nuo jo, jo kalba buvo nerišli. Vairuotojas iš pradžių teigė, kad jis nevairavo minėto automobilio, tačiau netrukus prisipažino ir teigė, kad jis važiavo pas draugą, kurio duomenų nenurodė. Taip pat prisipažino, kad maždaug prieš valandą yra vartojęs alkoholio. Patikrinus alkotesteriu, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,73 promilių girtumas, antru tikrinimu – 2,92 promilių girtumas (b. l. 140–143).
4.14. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra automobilis „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis adresu Trakų r., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio viduje, po vairuotojo sėdyne yra matomas gulintis tuščias plastikinis butelis nuo alaus su užrašu „Tauras“. Priekyje, keleivio pusėje ant žemės, matomas gulintis tuščias stiklinis butelis nuo degtinės su užrašu „Bajorų“ (b. l. 108–112).
4.15. Iš policijos pareigūno Arūno Divonio tarnybinio pranešimo teismas nustatė analogiškas aplinkybes, nurodytas liudytojo Aurimo Sabaičio apklausos protokole (b. l. 115).
4.16. Iš neblaivumo nustatymo akto bei alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos, teismas nustatė, kaltinamajam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. Pirmuoju tikrinimu kaltinamajam nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, antruoju – 2,92 promilių neblaivumas (b. l. 116, 119–120).
4.17. Iš valstybės įmonės „Regitra“ bei viešosios įstaigos „Emprekis“ pateiktų duomenų, teismas nustatė, kad transporto priemonės „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri priklauso S. Z., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 810 Eur (b. l. 121, 123).
4.18. Iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties teismas nustatė, kad S. Z. automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė G. I. (b. l. 122).
Dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.
4.19. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimo teismas nustatė, kad kaltinamasis 2021 m. kovo 12 d. įtrauktas į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės duomenų registrą pagal BK 68 straipsnį. Kaltinamasis nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus įgyti ir naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis su Priežiūros planu ir raštu „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“ buvo pasirašytinai supažindintas (b. l. 51).
4.20. Iš 2021 m. vasario 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-424/2021, teismas nustatė, kad kaltinamasis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus įgyti ir naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) - terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 58–59).
Žemesnės instancijos teismas
4.21. Iš 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo patvarkymo dėl nuosprendžio vykdymo teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-424/2021 įsiteisėjo 2021 m. vasario 26 d., nuosprendį dėl kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo nutarta pateikti vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui (b. l. 61).
4.22. Iš 2021 m. kovo 19 d. bausmės, auklėjamo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 5DN-1138 teismas nustatė, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones 3 metus pradžia 2021 m. kovo 12 d., pabaiga 2024 m. liepos 26 d. (b. l. 52–54, 63–65).
4.23. Iš 2021 m. kovo 23 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašto Nr. 5S-485, teismas nustatė, kad kaltinamasis 2021 m. balandžio 7 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos ir iki 2024 m. liepos 26 d. vykdytinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus – vykdymo tvarka ir sąlygomis, taip pat nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
5. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus, suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-491-813/2019).
7. Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018) bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-895/2020).
8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, t. y. 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 19.50 val. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), ties pažymėtu namu Nr. (duomenys neskelbtini). bei 2022 m. gruodžio 11 d. apie 10.45 val. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorines transporto priemones, nurodytas šio nuosprendžio 1 punkte, būdamas neblaivus. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą, žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
8.1. Kaltinamojo abiejuose veikose teismas nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), požymius:
8.1.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemones, patvirtina liudytojų S. Z., K. S., policijos pareigūno Egidijaus Buividavičiaus, G. I., policijos pareigūno Aurimo Sabaičio parodymai, alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, neblaivumo nustatymo aktų duomenys bei policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.
8.1.2. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis abiejų įvykių metu nustatytas sertifikuotu alkotesteriu.
Žemesnės instancijos teismas
8.1.3. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, kaltinamasis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilius, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo automobilį, būdamas neblaivus.
8.2. Pasisakant dėl baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 243 straipsnyje, taip pat pažymėtina ir tai, kad nustatyti abu šio nuosprendžio 7 punkte nurodyti požymiai – kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui bei visišką ignoravimą įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina, kad kaltinamasis niekada neįgijęs specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – jau trečią kartą padaro analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be to, kaltinamasis baustas ir administracine tvarka dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamas teigė neprisimenantis, jog buvo supažindintas Probacijos tarnybos su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose kaltinamasis teigė priešingai – žinojo, jog jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones. Be to, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Probacijos tarnybos pranešimai ir jų priedai bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys.
9. Aukščiau išvardinti duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tad, teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamieji nusižengimai, numatyti BK 243 straipsnyje, yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti.
Dėl bausmių skyrimo
10. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).
12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
13. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
14. BK 243 straipsnyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas.
15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas bei baudžiamuosius nusižengimus ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai ir du baudžiamieji nusižengimai, veikos baigtos, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – šiuo metu nedirba, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų nėra, turi 2 vaikus, praeityje teistas 4 kartus taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – vairavimą, esant neblaiviam, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydamas naujas nusikalstamas veikas, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu už padarytas nusikalstamas veikas bus pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu susijusias bausmes, nustatant maksimalų jų dydį, o būtent: 1) už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (padarytą 2022 m. rugsėjo 30 d.) – 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 2) už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (padarytą 2022 m. rugsėjo 30 d.) – 45 parų areštą; 3) už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (padarytą 2022 m. gruodžio 11 d.) – 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 4) už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (padarytą 2022 m. gruodžio 11 d.) – 45 parų areštą.
19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir BK 65 straipsnio 1 dalies a punktu, paskirtas bausmes pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (padarytą 2022 m. rugsėjo 30 d.) ir BK 243 straipsnį (padarytą 2022 m. rugsėjo 30 d.) subendrinti apėmimo būdu, vieną arešto dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir BK 65 straipsnio 1 dalies a punktu, paskirtas bausmes pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (padarytą 2022 m. gruodžio 11 d.) ir BK 243 straipsnį (padarytą 2022 m. gruodžio 11 d.) subendrinti apėmimo būdu, vieną arešto dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
21. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, bei tai, kad kaltinamasis turi 2 vaikus, teismas sprendžia, kad paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, ir kaltinamajam paskiriama subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
22. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis šiame nuosprendyje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui bei praėjus mažam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos už ankstesnę nusikalstamą veiką. Tad atsižvelgdamas į tai, bei tai, kad turi galiojančių administracinių nuobaudų (dėl vairavimo esant apsvaigus), teismas sprendžia, kad atidėti bausmės vykdymą, pagrindo nėra.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
23. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
24. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
25. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams.
26. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
27. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).
28. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
30. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
31. Transporto priemonės „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintos nusikalstamos veikos priemonėmis. Šias transporto priemones, kurios priklauso tretiesiems asmenims, kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad, nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonių iš jų savininkų, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 780 Eur ir 1 810 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).
32. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 46–49, 129–132), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42–45, 125–128) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.
33. Kaltinamajam Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro 2022 m. spalio 6 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo įvykdymo dienos (b. l. 31–40).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. rugsėjo 30 d.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. gruodžio 11 d.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
V. G. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (2022 m. rugsėjo 30 d.), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
V. G. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (2022 m. gruodžio 11 d.), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. rugsėjo 30 d.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2022 m. rugsėjo 30 d.), subendrinti, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą ir ją apimant, ir skirti V. G. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. gruodžio 11 d.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2022 m. gruodžio 11 d.), subendrinti, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą ir ją apimant, ir skirti V. G. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti, ir V. G. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir V. G. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. G. išieškoti, transporto priemonės „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 780 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. G. išieškoti, transporto priemonės „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 810 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų 00 ct) valstybės naudai.
V. G. skirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro 2022 m. spalio 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo įvykdymo dienos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.