Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2021 m. gruodžio 12 d. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad yra gulėjęs Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje du kartus, diagnozės neatsimena. Paskutinį kartą gulėjo apie du metus atgal. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) pas ūkininką, pas kurį dirba. Apie 20.00 val. - 21.00 val. vakaro 2021-12-11 jis su dviračiu atvažiavo pas tėvą į svečius, jo tėvas gyvena pas J. M., (duomenys neskelbtini). Jį (duomenys neskelbtini) pasitiko J. bei R., jo pavardės nežino, J. automobiliu, jis įmetė dviratį į savo bagažinę ir atvežė jį pas save namo. Atvažiavus į namus, namie buvo jo tėvas A. M. ir jo pusbrolis R. M. Pas J. su tėvu buvo alkoholio, tai jie pradėjo išgėrinėti. Pas J. namie buvo penkiese: J., jo tėvas A., jis, R. bei R. Kažkuriuo metu, laiko nežino, tarp jo ir R. kilo konfliktas, dėl ko, neatsimena, jis pas tėvą į svečius atvažiavo jau išgėręs. Jis maždaug prieš dešimt metų atgal Gariūnų turgavietėje nusipirko žibintuvėlį, kuriame įmontuotas elektrinis impulsinis prietaisas (elektrošokas), jį visada nešiojasi su savimi. Jis priėjo prie R., kuris sėdėjo fotelyje ir jį papurtė elektros srove, kur papurtė, nepamena, lyg prie kaklo. Nuo elektros srovės R. nugriuvo ant žemės. R. M. buvo apsiavęs statybiniais batais, sustiprintu priekiu pirštų apsaugai. Jis pradėjo spardyti gulintį R., spardė, kur papuola, R. gulėjo ant dešinio šono, jis į jį gulėjo veidu, pamena, kad vieną kartą tikrai spyrė į galvą, kitus kartus spyrė, kur papuola, kiek kartų spyrė, neatsimena, bet daug. R. stovėjo jam už nugaros. Vėliau priėjo prie gulinčio R. bei taip pat pradėjo jį spardyti, bet kažkur per kojas, kiek matė, spyrė du kartus. Vėliau R. peršoko per R. ir pradėjo spardyti, matė spyrį į pilvą, vėl į kojas. R. vieną kartą ant žemės buvo pasisukęs veidu į R. pusę, vėliau spardant nebejudėjo. Vienu momentu jis pamatė, kad R. visai nejuda, nesikelia, pamanė, kad jį reikia prižadinti ir dar kokius du kartus buvo pridėjęs prie jo elektrošoką ir paleidęs elektros iškrovą, elektrošoką buvo pridėjęs prie kaklo bei prie nugaros. Tuomet išgirdo, kad šaukia jo tėvas „Nusiraminkite, nelyskite daugiau prie jo“. Jie paliko R. gulintį ir nuėjo toliau gerti. Po kažkiek laiko grįžo prie R. pažiūrėti, kaip jis, jis nesikėlė, jis priėjo prie jo, pradėjo ant kaklo ieškoti pulso, pulso neužčiuopė. Suprato, kad R. negyvas. Pradėjo skambinti 112, ką jis sakė operatorei, dėl išgąsčio neatsimena. Jis negali paaiškinti, kodėl įvyko konfliktas ir kodėl jie su R. sumušė R. (t. 2, b. l. 35-36).

R. M. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021 m. gruodžio 16 d. parodė, kad sutinka duoti parodymus, su įtarimais yra susipažinęs. Jis gyvena pas ūkininkus, nes jie jį prižiūri, nes jis neturi namų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pradeda kalbėti iš pradžių. Paskambino J. M., pasakė, kol nevėlu, užšokti į parduotuvę nupirkti degtinės. Jis iš darbo grįžinėjo, pasakė, kad gali nupirkti. Pasakė, kad neužteks degalų iki jo atvažiuoti, pakeliui susitiks. Nupirko ir padavė degtinę. Pasakė važiuojam, išgersim pas juos. Nuvažiavo pas J. M. į namus. Jie išgėrė, ten buvo R. M., kuris jį labai negražiai pavadino, pasakė „eik tu (necenzūrinis žodis) pydaras“. R. M. prišoko prie jo, davė iš „kuloko“ per veidą, vieną, antrą kartą. Žiūri, jis atsikėlė ir norėjo jam trenkti, bet nespėjo. Jis už jį aukštesnis, jis turėjo gintis. Jis turėjo žibintą su elektrošoku. Jis, kai važiavo, iki pusės kelio su dviračiu tai švietėsi kelią su žibintu. Jis paėmė elektrošoką ir trenkė į šoną, jis atšoko. Antra kartą per kojas, vadinamas „leškas“. Pradėjo spardyti, per galvą davė su elektrošoku, po to į nugarą ir į kaklą du kartus. Jam išsikrovė elektrošokas. J. M. sako „duok, pakrausiu elektrošoką“, dar pakrovė, bet irgi geras, kam jis pasiūlė pakrauti, gal nebūtų įvykusi nelaimė. Jis stovėjo, pradėjo iš kojos spardyti. R. gulėjo ant grindų. J. jį pakvietė į kambarį ir sako „einam gerti“. Toliau gėrė. Po kažkiek laiko atėjo J. ir sako, kad nekvėpuoja, jis sako ar tikrai, patikrino pulsą, jo nebuvo. Jis sako, reikia kviesti greitąją. Iš savo numerio paskambino policijai. R. stovėjo šalia ir spyrė du kartus į pilvą ir į nugarą. O vėliau nežino, nes jį pareigūnai paėmė. Konfliktas kilo ne iškarto. Išgėrė po stikliuką. R. nesėdėjo prie stalo. Dar klausė, kur R., nes gal žmogui bloga. Pakvietė R., nes visko ten yra buvę, ji ankščiau skriaudė. Dažnai konfliktai ten būdavo. Iš asmenų tam name buvo jis, R. M., R., jo pavardės nepamena. Tikriausiai R. N., J. M., A. M. ir jis. Taip, atsisėdo prie stalo ir išgėrė. Gėrė apie pusę valandos. Gėrė jis, J. M., R. ir jo tėvas A. M. Nukentėjusysis sėdėjo ant fotelio potamsiai. Klausė, kur R., sako ten sėdi. Sako, reikia pakviesti, jie jam pasakė, kad jis jį pakviestų. Jis sėdėjo kitame kambaryje. Jis buvo jau gerai įkaušęs. Jis jam pasakė einam išgerti, pakėlė galvą, gal neatpažino ir jį apvadino tokiais žodžiais, jam graudu pasidarė, kai taip pavadino. Jis jam iš karto siūlė išgerti, bet jis jį pasiuntė, tada trenkė iš „kuloko“ į galvą. Jis atsikėlė, jis aukštesnis už jį, pagalvojo, kad nesusitvarkys. Pas jį buvo tas žibintas su elektrošoku. Jis buvo iš karto įjungtas, tik paspaudė mygtuką ir pradėjo traškėti. Jis jam pataikė į nugarą. Į nugarą pataikė su elektrošoku. Žiūri, kad jam tikriausiai suskaudo, pasimuistė. Jis jam antrą kartą pataikė į koją. Tada jis nugriuvo ant žemės. Jis pradėjo spardyti į pilvą du kartus ir į galvą penkis kartus. Kai nukrito, buvo sąmoningas. Jis buvo galvą uždengęs rankomis. Dar kalbėjo. Jie jį paliko ant žemės, nes jis buvo kruvinas. Jis buvo kitame kambaryje. Nuėjo išgerti. Vėliau nuėjo pažiūrėti, kodėl jis nesikelia. R. spardė. R. N. Jam spyrė į koją vieną kartą, į pilvą ir po to apvertė, trenkė į krūtinę su kumščiu, nes jis jau daugiau nemušė. Baigėsi muštynės. Jau nebekalbėjo, kai R. mušė. Jis buvo vienas kambaryje, bet R. ėjo iš paskos jo. Atėjo R. ir sako – nereikia lįsti prie jo. R. atėjo jau po muštynių. R. tada jau atėjęs spyrė į pilvą, į koją. Jis nieko nesakė, tik suinkštė. R. sako – nieko tokio, gyvas. Toliau sėdėjo gerti. Niekas nebandė stabdyti, kad nemuštų. R. spyrė su kojomis į pilvą gulinčiam, po to apvertė ir ranka į krūtinę. R. suaimanavo po smūgio. Nesumeluos, tris kartus panaudojo elektrošoką. Į nugarą, į šoną ir į kaklą. Į veidą elektrošoku netrenkė. Elektrošoką turi 10 m., dar Gariūnuose nusipirko, kai buvo galima. J. M. prašė nupirkti degtinės. Jis paskambino dėl degtinės, nes mažai buvo išgerti. Jis norėjo grįžti atgal. Iki pusės kelio nuvažiavo, galvojo paduos ir eis namo, bet pasiūlė ir važiavo pas juos. Nes jam kitą dieną į darbą, o jis visai negeria. Jie buvo jau išgėrę. Jie pasakojo nesąmones. Ankščiau neturėjo su R. M. konfliktų. Negirdėjo, ar R. N. turėjo konfliktų. Tačiau girdėjo, kad jie jį daužydavo. J. M. ir R. daužydavo. Jis šito nematė, bet sakė nukentėjęs, kai buvo atvažiavęs. J. M., R., tai sako, kam leidi į namus, sako išgeria ir mušti pradeda. Jis iškvietė policiją. Negirdėjo, ką prašė tėvas pasakyti pareigūnams. Ne M. tikrino, ar jis gyvas, jis tikrino. Jis iškvietė policiją. J. M. netikrino, jis sėdėjo kambaryje. Jis tikrino, nes galvoja, ilgai nesikelia. Jie dviese su R. muštynėse dalyvavo. Negirdėjo, ar R. N. sakė kokius žodžius. Jis buvo metras nuo jo, kai R. jam smūgiavo. Normaliai, stipriai trenkė. R. buvo su kerziniais batais (t. 2, b. l. 43-46).

R. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 52-62).

R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2022 m. gegužės 17 d. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad ikiteisminio turimo pradžioje duodamas parodymus ne viską papasakojo, jis yra gyvenime labai nedrąsus ir kai aplinkui jį daug žmonių, jam sunku pasakoti, kas įvyko, o tuo labiau jaučiasi labai kaltas ir gailisi dėl to, kas įvyko. Kaip ir minėjo ankstesnėse apklausose, tiek pas tyrėją, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek akistatos metu, jie penkiese, t. y. jis, R., J., R. bei jo tėvas vartojo alkoholį pas J. M. namuose, vienu momentu R. M. sėdėdamas fotelyje kažką blogai pasakė apie R. M. tėvą, jam pabandžius tėvą užtarti, keiksmažodžiais jį pasiuntė, jis dėl to supyko ir prie jo priėjo. Tada jis R. sėdinčiam fotelyje trenkė į veidą kumščiu, pataikė kažkur į skruostą. Jis atsistojo nuo fotelio ir ėmė pulti R. M., jis išsitraukė iš kišenės striukės turimą žibintuvėlį, kuriame įmontuotas elektros impulsinis įtaisas, pradėjo nuo jo gintis, tuomet pridėjo žibintuvėlį R. prie blauzdos ir paleido elektros srovę. R. nuo to suklupo ir nukrito ant žemės, jis tada jam dar du kartus pridėjo elektrošoką prie nugaros ir paleido elektros srovę. Tuo momentu prie jų prišoko R. N. R. gulėjo ant šono, nusisukęs į spintos pusę, R. prie jo priėjo, ranka paėmė už peties ir atvertė jį ant nugaros, tada R. spyrė jam į pilvą, smūgis buvo iš viršaus į apačią, koja buvo apauta batu. Nuo šio smūgio R. suaimanavo. Jis spardė gulintį R. ant nugaros per šonus, taip pat buvo apsiavęs batais, nuo jo suduodamų smūgių R. nesivartė, taip pat kažkuriuo momentu jis R. spyrė į galvą, spyrė, atrodo, du kartus, dar atsimena, kad R. vienu momentu peržengdamas per R., gulintį ant žemės, spyrė atgalia koja į jo torsą, tačiau jis nežino, kur jis pataikė, ar į pilvą, ar į krūtinę, ar į galvą. R. spyrė R. tikrai ne mažiau nei tris kartus, gal ir daugiau, visi smūgiai buvo stiprūs, jis nepamena, kiek jis tiksliai spyrė R., į galvą tikrai tik du kartus, per šonus kiek spyrė, neatsimena, bet nemažai, kadangi jie su R. laipiojo per gulintį R. tai į vieną pusę, tai į kitą, tai yra tai prie spintos buvo jis, tai R., tai jis prie stalo, tai jis, tai gali būti, kad jie galėjo R. užlipti tai ant kojos, tai ant rankos, nes vietos ten buvo labai mažai, be to, buvo stipriai neblaivūs. Nei J., nei jo tėvas nesudavė nei vieno smūgio R., R. mušė tik jis ir R. Jie nustojo R. mušti, kai jo tėvas pradėjo šaukti, kad „nemuškit jūs daugiau jo, palikit ramybėje“, jis tada nuėjo nuo R. link tėvo ir girdėjo dar vieną R. smūgį, bet nematė, kur spyrė, nes jau buvo nuo jo nusisukęs. Tada jie atsisėdo toliau vartoti alkoholį, vėliau jis nusprendė prieiti prie R., kad padėtų jam atsikelti, bet pamatė, kad R. nereaguoja, pradėjo tikrinti pulsą, pamatė, kad pulso nebėra. Suprato, kad R. mirė. Pradėjo skambinti 112, kviesti policiją ir greitąją. Ką kalbėjo policijai ir greitajai, jis nepamena. Jis nematė, kai R. atėjo, kai jis atvažiavo pas J., jis jau sėdėjo tame pačiame fotelyje ir snaudė (t. 2, b. l. 66, 67).

R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2022 m. gegužės 18 d. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai. Įtariamajam nurodžius, kad jis buvo apklaustas 2021-12-12, 2021-12-13 pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat buvo atliekama akistata bei buvo apklausiamas 2022-05-17, visų šių apklausų metu jis nurodė skirtingus suduotus smūgius, tiek savo, tiek įtariamojo R. N., paklausus, kuriais jo parodymais reikėtų vadovautis, R. M. prašė vadovautis parodymais, duotais 2021‑12-12, tiek 2022-05-17, kai buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis buvo labai susijaudinęs, labai pasimetęs dėl įvykio, buvo po daugiadienių išgertuvių, galvoje buvo chaosas, jis yra labai drovus žmogus, kuris, jei yra spaudžiamas pašnekovo, sunkiai orientuojasi, ką turėtų atsakyti, tada dažniausiai jis tyli ir nieko nesako, jam visada reikia pagalvoti, apsvarstyti ir tada gali atsakyti į rimtus klausimus, apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo labai daug žmonių, jam atrodė, kad jie visi prieš jį nusiteikę priešiškai, todėl jis pasimetė ir davė ne visai tikslius parodymus. Be to, nori papildyti, kad jam labai sunku detalizuoti kiekvieną suduotą smūgį į R. M. kūną, nes tiek jis, tiek visi kiti namuose buvę asmenys buvo stipriai neblaivūs, vieta, kur jie su R. spardė R., prietemoje. Labiausiai tikslūs jo parodymai yra duoti 2022-05-17, nes jis visą laiką būdamas suimtas galvojo, kas įvyko, kodėl įvyko ir galvoje jau yra susidėliojęs ir susigulėjęs įvykio vaizdas. Jis R. sėdinčiam fotelyje trenkė į veidą kumščiu, pataikė kažkur į skruostą. R. M. atsistojo nuo fotelio ir ėmė pulti jį, jis išsitraukė iš kišenės striukės turimą žibintuvėlį, kuriame įmontuotas elektros impulsinis įtaisas, pradėjo nuo jo gintis, tuomet pridėjo žibintuvėlį R. prie blauzdos ir paleido elektros srovę. R. nuo to suklupo ir nukrito ant žemės, jis tada jam dar du kartus pridėjo elektrošoką prie nugaros ir paleido elektros srovę. Tuo momentu prie jų prišoko R. N. R. gulėjo ant šono, nusisukęs į spintos pusę, R. prie jo priėjo, ranka paėmė už peties ir atvertė jį ant nugaros, tada R. spyrė jam į pilvą, smūgis buvo iš viršaus į apačią, koja buvo apauta batu. Nuo šio smūgio R. suaimanavo. Jis spardė gulintį R. ant nugaros per šonus, taip pat buvo apsiavęs batais, nuo jo suduodamų smūgių R. nesivartė, taip pat kažkuriuo momentu jis R. spyrė į galvą, spyrė, atrodo, du kartus, dar atsimena, kad R. vienu momentu peržengdamas per R. gulintį ant žemės spyrė atgalia koja į jo torsą, tačiau jis nežino, kur jis pataikė, ar į pilvą, ar į krūtinę, ar į galvą. R. spyrė R. ne mažiau nei tris kartus, gal ir daugiau, visi smūgiai buvo stiprūs, nepamena, kiek jis pats tiksliai spyrė R., į galvą tai tikrai tik du kartus, per šonus kiek spyrė, neatsimena, bet nemažai, kadangi jie su R. laipiojo per gulintį R. tai į vieną pusę, tai į kitą, tai yra prie spintos buvo jis, tai R., tai jis prie stalo, tai jis, tai gali būti, kad jie galėjo R. užlipti tai ant kojos, tai ant rankos, nes vietos ten buvo labai mažai, be to, buvo stipriai neblaivūs. Nei J., nei jo tėvas nesudavė nei vieno smūgio R., R. mušė tik jis ir R. Jie nustojo R. mušti, kai jo tėvas pradėjo šaukti, kad „Nemuškit jūs daugiau jo, palikit ramybėje.“, jis tada nuėjo nuo R. link tėvo ir girdėjo dar vieną R. smūgį, bet nematė, kur spyrė, nes jau buvo nuo jo nusisukęs. Tada jie atsisėdo toliau vartoti alkoholį, vėliau jis nusprendė prieiti prie R., kad padėtų jam atsikelti, bet pamatė, kad R. nereaguoja, pradėjo tikrinti pulsą, pamatė, kad pulso nebėra. Suprato, kad R. mirė. Pradėjo skambinti 112, kviesti policiją ir greitąją. Ką kalbėjo policijai ir greitajai, jis nepamena. Jis nematė, kai R. atėjo, kai jis atvažiavo pas J., jis jau sėdėjo tame pačiame fotelyje ir snaudė (t. 2, b. l. 71,72).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. N. parodė, kad atvažiavo pas J., ten buvo A., J. ir R., kuris sėdėjo ant fotelio prie lango. Gėrė. Jie buvo (duomenys neskelbtini), rajono nežino, 2021 m. gruodžio 12, 13 d. Po kažkiek laiko atvažiavo R., kuris iškarto prisidėjo prie jų. Paskui pamatė, jog kampe sėdi R. ir dėl kažkokios skolos užsipuolė bei nubėgo prie jo. Viskas vyko tame pačiame kambaryje, jis, R. N. sėdėjo prie pečiuko ir matėsi tik R. galva. Kai su tuo elektrošoku nepastebėjo, ar davė į veido sritį, ar į kaklą. Nusigręžė, visų R. M. smūgių tiksliai nematė. Atsigręžęs pamatė, kad jie jau stovėdami galynėjasi, jie tampėsi, daužėsi, jie abu dviese daužėsi, o jis pats visą laiką sėdėjo prie A. bei J., viskas vyko tame pačiame kambaryje, nepastebėjo, ar R. irgi sudavė smūgius, tik tuo momentu, kai jie tąsiojosi, trankėsi, na ir R. ten truputį duoda, nežino, ar tas R. spėjo, ar ne. Užsigręžė, o atsigręžęs pamatė, kad R. jau klūpėjo ant kelių, tada R. M. pradėjo jį spardyti su kojomis. R. spardė, o R. dar kažkiek vartėsi, gal kažkiek sukinėjo smūgiai. Visą laiką jis, R. N. nežiūrėjo, nusigręžinėjo. Matė R., kai jis vartėsi, kad buvo ant šono ir ant nugaros. Paskui R., baigdamas vartytis, gal neturėjo jėgų, tada R. daugiausiai spardė galvą, krūtinę, pilvą, buvo nemažai smūgių, tačiau tiksliai negali pasakyti, kiek jų buvo. R. M. su pertraukomis, dar prie jų priėjo, vėl po kelis kartus išgėrė. R. jau tylėjo, nieko nesakė. Po to R. pradėjo aimanuoti, o R. vėl prie jo nubėgo ir spardė, kur pataikė. Tada R. pats pastebėjo, jog R. jau nejuda, visai be garsų. R., priėjęs prie jų, pasakė, jog jau gal negyvas ar kažką kviesti. Tiksliai nepamena, J. ar jis priėjo prie R. patikrinti pulsą. Prie R. priėjo jis, R. N. tik vieną kartą, tikslu patikrinti, ar jis dar juda – ranka per krūtinę, pakišo ranką po R. galva ir jau viskas. Jo, R. N. buvo tik vienas priėjimas prie R., patikrinti, ar jis gyvas. Jokių smūgių nesudavė, viskas buvo tame kambaryje, kur ir buvo nukentėjusysis, jie kitame kambaryje nebuvo. Jis, R. N. visą laiką sėdėjo prie pečiuko, priešais jį sėdėjo A. bei J., o jis priešais juos, nuo pečiuko pusės. Dėl santykių su R. iki to įvykio, tai nežino, ar pas juos buvo pyktis ar kaip, bet 2021 m. vasarą, neatsimena mėnesio, buvo truputį pasigalynėję, kai netyčia nugriuvęs R. prisiskėlė antakį, dėl ko liko nepatenkintas. Tiksliai atsimena vieną kartą, kai jis buvo apie tai priminęs. Po to, tai nei jie draugai, tik šiaip pažįstamas. Tą kartą buvo vienoje vietoje, bet jis nežinojo, kad R. atvažiuos. Nebuvo jam dėl ko ant R. pykti. Jis su R. nesipyko, neturėjo jokio pykčio, todėl nebuvo priežasties eiti padėti R. Nežino, kodėl R. nurodo, jog jis irgi vieną kartą spyrė su koja R., bet kai R. jam vieną kartą buvo priminęs apie tai, nuskambėjo kaip įspėjimas, jog neva, kada nors...tiesiai nepasakė, kad atkeršys, tačiau leido tai suprasti, jog su laiku. Su R. nesipyko, buvo normaliai. Prožektorius R. buvo geležinis, buvo elektrošokas, be to, R. jiems sakė nelįsti, nežino, ką jis ten dar galvojo, dar pačiam su prožektoriumi duotų į galvą, todėl nesustabdė R. Be to, elektrošokas buvo geležinis, jeigu nukratytų ar pan. Jis, R. N. buvo su kedais, minkštu plastikiniu padu. Tą kartą, kai atvažiavo pas J., R. N. vartojo alkoholį, jie nemažai laiko pasėdėjo, jautė, kad buvo truputį apsvaigęs. Normalūs santykiai su J. M., kai išgeria, truputį padurniuoja, bet pas jį namuose, niekur neišeidami iš namų. Girdėjo J. M. parodymus, kuris nurodo, jog R. N. irgi smūgiavo. R. M. tėvas kartu gyveno viename name, tai jie gal labiau kaip susitarę, nežino. Dėl priežasties J. M. jį apkalbinėti, tai jie su juo taip nesimušė, tik apkabinimais, pasigalynėjimais, nebuvo priežasčių kerštauti. Negirdėjo, kad asmenys tartųsi ką sakyti policijai, nebuvo susitaręs su R., ką sakyti policijai. Su R. neturėjo pykčių, neturėjo noro, nebuvo už ką jį nuskriausti, jie mažai susitikdavo, pasisveikindavo ir viskas. J. su A. sėdi viename name, nežino, kaip pasakyti, ar jie draugai, ar ne. Nežino, ar J. su R. M. draugai. Kur gulėjo negyvas R., tai viskas buvo tame kambaryje ir jie buvo tame kambaryje. A. buvo, kur pagalvės, ant lovos prie atramos, šalia sėdėjo J., jis, R. N. sėdėjo priešais juos ant kėdės nuo pečiaus pusės, R. sėdėjo fotelyje prie lango. R., kai nesimušė, daugiausiai stovėjo, beveik niekur nesėdėjo, nes nebuvo kur atsisėti, nepamena, gal R. ir nubėgdavo atsisėsti prie J., nes ten buvo laisvos vietos. Ten viskas daugiausiai vyko tarp stalo bei spintos, ten nebuvo vietos trečiam asmeniui, prie R. jis, R. N. buvo priėjęs jau kai jis buvo negyvas, tuo momentu patikrinti, ar jis gyvas, priėjęs prie R. du kartus su rankos delnais pasibeldė per krūtinę, čia kažkam pasirodė, kad buvo smūgis, kaip sakė J., manydamas, kad jis atsikels, bet R. jau buvo tylus.

Teisėjai paskelbus kaltinamojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus byloje (t. 2, b. l. 154-156), kaltinamasis parodė, kad paskelbti jo parodymai yra teisingi. Nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo, tik tą vieną kartą, kai buvo patikrinti, ar jis gyvas. Prie nukentėjusiojo buvo priėjęs tik vieną kartą.

R. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2021 m. gruodžio 12 d. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą pripažįsta kaltę iš dalies, šiuo metu parodymus duoti atsisako (t. 2, b. l. 152).

R. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2021 m. gruodžio 20 d. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltės nepripažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad psichiatrinėse ligoninėse negydytas, narkologinėse įskaitose nėra įrašytas. 2021‑12-12, kelintą valandą jis nepasakys, bet vakare. Jis atėjo pas J. M., į (duomenys neskelbtini) namo. Pas jį buvo A. M. ir R. M., jie jį vadino R. Jie keturiese sėdėjo, vartojo alkoholį. Jie sėdėjo kambaryje, kuris yra užėjus iš karto iš virtuvės (kur vėliau buvo R. lavonas). Jis sėdėjo ant taburetės, nugara į pečiuką. J. ir A. sėdėjo priešais jį ant lovos. O R. sėdėjo fotelyje prie lango. Kažkuriuo laiku pas J. atvažiavo R. M. Jie gėrė degtinę, išgėrė apie 1 litrą ant keturių asmenų. Jis nesijautė stipriai apsvaigęs. R., pamatęs, kad yra R., pradėjo ant jo šaukti dėl kažkokios skolos. Pas R. ant kelnių kilpos diržui laikyti kabėjo prožektorius, juodos spalvos apie 25-30 cm. R. šaukdamas išsitraukė prožektorių ir vis šaukdamas dėl kažkokios skolos nubėgo link R., šviesa degė virš jų, tame kampe, kur sėdėjo R., buvo prieblanda. Jis tuomet išgirdo traškesį, atsisukęs į R. ir R. pusę pamatė, kad R. pridėjęs R. prie veido ar prie kaklo paleido elektros impulsinę srovę. Po to traškesio jis nusigręžė į kitą pusę ir nieko nežiūrėjo. Tuomet jis pamatė, kad R. su R. stovėjo. R. laikė R. už drabužių krūtinės srityje. Vyrai pradėjo tarpusavyje galynėtis. R. parvirto ant grindų. R. nukrito kojomis į lango pusę. R. gulėjo ant nugaros. R. pradėjo spardyti R. gulintį, spardė nuo galvos iki klubų visur, kiek sudavė smūgių, nematė tiksliai, nes ne visą laiką žiūrėjo. R. buvo nuo stalo pusės. R. spyrė kelis kartus į gulintį R. smūgį iš viršaus į apačią bato padu. R. N. sėdėjo ten pat ant taburetės, kur ir visą vakarą. Jis nesudavė nei vieno smūgio, nei koja, nei ranka gulinčiam R. tuo metu, kai jį spardė R. R. spardomas vartėsi, tuo metu, kai vartėsi, R. jį spardė, spyrė į galvą, pilvą. Kaip sukosi, ten ir spardė, kur papuolė. Vėliau jis pamatė, kad R. vėl guli ant nugaros, o R. spyrė jam apie 3-4 smūgius koja iš viršaus į apačią, į pilvą ir krūtinę. Tuomet R. priėjo prie jų, laikydamas rankoje prožektorių. Jis girdėjo, kad R. stenėjo. Gulėjo ten pat prie spintos. R. grįžo prie R. ir vėl elektros impulsinį įtaisą pridėjo R. prie šono. Jis tiksliai negali pasakyti kaip, bet R. buvo priklaupęs ant R. pilvo, ar vienu keliu, ar dviem, negali pasakyti. Tuomet R. kelis kartus trenkė R. ranka į pilvą. Jei gerai pamena, prožektorių jau buvo pakabinęs atgal ant diržo. Tuomet R. pakilo iš klūpėjimo padėties, padarė žingsnį ir priėjęs prie R. galvos spyrė iš viršaus į apačią į veidą. Toliau vėl spardė R., kur pataikė, iš viršaus į apačią, bato kulnu, padu. Po šių smūgių R. priėjo prie jų ir pasakė, kad R. nejuda. Tada J. priėjo prie R., pridėjo ranką prie kaklo ir ieškojo pulso. J. pradėjo R. šaukti, ką jis padarė, gal jis negyvas. Jis tuomet priėjo prie R., su ranka patapšnojo R. per krūtinę, pakišo ranką R. po galva, R. galva nusviro ir suprato, kad R. miręs, pliaukštelėjo, nes norėjo įsitikinti, kad gyvas. A. visą laiką sėdėjo ant lovos ir viską matė. Neatsimena, kas kvietė policijos pareigūnus, tiksliai negali pasakyti. Negirdėjo, kaip A. prašė J. nesakyti, kas atsitiko. Neatsimena, kad policijos pareigūnams būtų sakęs, kad R. sumuštas atėjo į J. M. namus ir nukritęs ant grindų mirė. Jis nesudavė nei vieno smūgio, nei ranka, nei koja R. M. R. pasakė, kad nelystų, grasino prožektoriumi, o jie jo bijojo, todėl nestabdė R. veiksmų. Jis atsimena, kad prožektorius buvo išsikrovęs, apie tai pasakė pats R., tačiau ar siūlė kas nors pakrauti ir iš vis, ar siūlė įkrauti, jis neatsimena. Kai pamatė, kad R. negyvas, kol laukė policijos, sėdėjo, toliau vartojo alkoholį (t. 2, b. l. 154-156).

R. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2022 m. gegužės 19 d. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltės nepripažįsta visiškai, pasilieka prie parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 160).

2021 m. gruodžio 20 d. akistatos tarp R. M. ir R. N. metu R. M. parodė, kad 2021-12-11 jis su dviračiu atvažiavo pas tėvą į svečius, jo tėvas gyvena pas J. M., (duomenys neskelbtini). pasitiko J. bei R., jo pavardės nežino (šis asmuo sėdi prieš jį šiuo metu), J. automobiliu, jis įmetė dviratį į savo bagažinę ir atvežė jį pas save namo. Atvažiavus į namus, namie buvo jo tėvas A. M. ir jo pusbrolis R. M. Pas J. su tėvu buvo alkoholio, tai jie pradėjo išgėrinėti. Pas J. namie buvo penkiese: J., jo tėvas A., jis, R. bei R. Kažkuriuo metu, laiko nežino, tarp jo ir R. kilo konfliktas, dėl ko, neatsimena, jis pas tėvą į svečius atvažiavo jau išgėręs. Jis maždaug prieš dešimt metų atgal Gariūnų turgavietėje nusipirko žibintuvėlį, kuriame įmontuotas elektrinis impulsinis prietaisas (elektrošokas), jį visada nešiojasi su savimi. Jis priėjo prie R., kuris sėdėjo fotelyje, ir jį papurtė elektros srove, kur papurtė, nepamena, lyg prie kaklo. Nuo elektros srovės R. nugriuvo ant žemės. Jis buvo apsiavęs statybiniais batais, sustiprintu priekiu, pirštų apsaugai. Jis pradėjo spardyti gulintį R., spardė, kur papuola, R. gulėjo ant dešinio šono, jis į jį gulėjo veidu, pamena, kad vieną kartą tikrai spyrė į galvą, kitus kartus spyrė, kur papuola, kiek kartų spyrė, neatsimena, bet daug. Tuo metu, kai spardė R., R. stovėjo jam už nugaros. Vėliau priėjo prie gulinčio R., bei taip pat pradėjo jį spardyti, bet kažkur per kojas, kiek matė, spyrė du kartus. Vėliau R. peržengė per R., žengiant žingsnį jis spyrė atgalia koja R. į pilvą, spyris buvo stiprus, peržengus pradėjo spardyti vėl į kojas. R. vieną kartą ant žemės buvo pasisukęs, veidu į R. pusę, vėliau spardant nebejudėjo. Vienu momentu jis pamatė, kad R. visai nejuda, nesikelia, pamanė, kad jį reikia prižadinti ir dar kokius du kartus buvo pridėjęs prie jo elektrošoką ir paleidęs elektros iškrovą, elektrošoką buvo pridėjęs prie kaklo bei prie nugaros. Tuomet išgirdo, kad šaukia jo tėvas „Nusiraminkite, nelyskite daugiau prie jo.“ Jie su R. paliko R. gulintį ir nuėjo toliau gerti. Po kažkiek laiko grįžo prie R. pažiūrėti, kaip jis, jis nesikėlė, jis priėjo prie jo, pradėjo ant kaklo ieškoti pulso, pulso neužčiuopė. Suprato, kad R. negyvas. Pradėjo skambinti 112, ką jis sakė operatorei, dėl išgąsčio neatsimena. Jis negali paaiškinti, kodėl įvyko konfliktas ir kodėl jie su R. sumušė R. R. N. parodė, kad 2021‑12-11, kelintą valandą jis nepasakys, bet vakare. Jis atėjo pas J. M., (duomenys neskelbtini). Pas jį buvo A. M. ir R. M., jie jį vadino R. Jie keturiese sėdėjo, vartojo alkoholį. Jie sėdėjo kambaryje, kuris yra užėjus iš karto iš virtuvės (kur vėliau buvo R. lavonas). Jis sėdėjo ant taburetės, nugara į pečiuką. J. ir A. sėdėjo priešais jį ant lovos. O R. sėdėjo fotelyje prie lango. Kažkuriuo laiku pas J. atvažiavo R. M. Jie gėrė degtinę, išgėrė apie 1 litrą ant keturių asmenų. Jis nesijautė stipriai apsvaigęs. R. pamatęs, kad yra R., pradėjo ant jo šaukti dėl kažkokios skolos. Pas R. ant kelnių kilpos diržui laikyti kabėjo prožektorius, juodos spalvos apie 25-30 cm. R. šaukdamas išsitraukė prožektorių ir vis šaukdamas dėl kažkokios skolos nubėgo link R., šviesa degė virš jų, tame kampe, kur sėdėjo R., buvo prieblanda. Jis tuomet išgirdo traškesį, atsisukęs į R. ir R. pusę pamatė, kad R. pridėjęs žibintuvėlį R. prie veido ar prie kaklo paleido elektros impulsinę srovę. Po to traškesio jis nusigręžė į kitą pusę ir nieko nežiūrėjo. Tuomet jis pamatė, kad R. su R. stovėjo. Bei R. laikė R. už drabužių krūtinės srityje. Vyrai pradėjo tarpusavyje galynėtis. R. parvirto ant grindų. R. nukrito kojomis į lango pusę. R. gulėjo ant nugaros. R. pradėjo spardyti R. gulintį, spardė nuo galvos iki klubų visur, kiek sudavė smūgių, nematė tiksliai, nes ne visą laiką žiūrėjo. R. buvo nuo stalo pusės. R. spyrė kelis kartus į gulintį R. smūgį iš viršaus į apačią bato padu. Vėliau jis pamatė, kad R. vėl guli ant nugaros, o R. spyrė jam apie 3-4 smūgius koja iš viršaus į apačią, į pilvą ir krūtinę. Tuomet R. priėjo prie jų, laikydamas rankoje prožektorių. Jis girdėjo, kad R. stenėjo. Gulėjo ten pat prie spintos. R. grįžo prie R. ir vėl elektros impulsinį įtaisą pridėjo R. prie šono. Jis tiksliai negali pasakyti kaip, bet R. buvo priklaupęs ant R. pilvo, ar vienu keliu, ar dviem, negali pasakyti. Tuomet R. kelis kartus trenkė R. ranka į pilvą. Jei gerai pamena, prožektorių jau buvo pakabinęs atgal ant diržo. Tuomet R. pakilo iš klūpėjimo padėties, padarė žingsnį ir priėjęs prie R. galvos spyrė iš viršaus į apačią į veidą. Toliau vėl spardė R., kur pataikė, iš viršaus į apačią, bato kulnu, padu. Jis R. nespardė, nespyrė nei vieno smūgio, taip pat netrenkė kumščiu nei vieno smūgio. Prie R. buvo priėjęs, kai jau jo niekas nemušė ir jie visi manė, kad jis miręs, patapšnojo jam per krūtinę ir pakišo ranką po galva. Klausimas R. M.: Ar girdėjote R. N. parodymus, ar viskas buvo taip, kaip jis pasakoja, ar turėtumėte ką jam paprieštarauti? Pagal Jūsų parodymus R. R. spyrė ne vieną smūgį koja, jei taip, kur spyrė ir kiek kartų? R. M. parodymai: jam stovint nugara į spintą su juo stovėjo R. N., R. jam stovėjo iš dešinės, arčiau lango. R. tuo metu gulėjo ant dešinio šono. R. buvo atsisukęs į jų pusę veidu. R. spyrė R. į kojas, spyrė per blauzdas, jis ėjo link stalo (taburetė) ant kurios stovėjo alkoholis, R. eidamas paskui jį spyrė R. į pilvą. Vėliau pamatė, kad R. nejuda ir pagalvojo, kad jis mirė, nuėjo žiūrėti pulsą, priėjo prie R., suprato, kad miręs. Klausimas R. N.: ar girdėjote R. M. parodymus, ką galite jiems paprieštarauti? R. N. atsakymas: taip, kaip pasakė R. M., nebuvo, jis visą laiką buvo prie A. ir J. Klausimas Benedikto Paulausko R. M.: Minėjote, kad R. R. spyrė į pilvą? Ką jis toliau darė? R. M.: R. spyrė R. į pilvą ir atėjo prie jų, ir atsisėdęs toliau su jais gėrė. Klausimas Benedikto Paulausko R. M.: ar R. N. spyris buvo stiprus? R. M. atsakymas: taip, stiprus, tai buvo normalus spyris. Klausimas tyrėjo R. M.: ar jūs kalbate apie tą spyrį, kurį parodėte parodymų patikrinimo vietoje, t. y. R. N. peržengiant R. spirta buvo bato aulu iš priekio atgal, į pilvo sritį? R. M. atsakymas: R. N. spyrį parodė ant „lėlės“ parodymų patikrinimo metu. Klausimas tyrėjo R. M.: kiek spyrių spyrė R. N. R. M.? Ar galite patikslinti smūgius? R. M.: Kai jie stovėjo kartu su R. prie spintos, R. spyrė per kojas, t. y. ties blauzdomis peržengdamas per R., o tada spyrė į pilvą, smūgis buvo stiprus. R. spyrių buvo du. Klausimas Benedikto Paulausko R. M.: kai R. smūgiavo iš kojos R., kokioje padėtyje buvo R. R. atžvilgiu? R. M. atsakymas: R. stovėjo veidu į R. Advokatės Lauros Martinaitytės klausimas R. M.: kur Jūs stovėjot, kai R. spyrė, ir ką jūs matėt? R. M.: jis stovėjo R. prie galvos, R. stovėjo jam iš dešinės, nueinant jis atsisuko ir pamatė, kaip R. spiria R. koja į pilvą. Advokatės Lauros Martinaitytės klausimas R. M.: gal galite parodyti, kaip R. N. spyrė į kojas? R. M.: atsistoja ir parodo, kad R. N. spyrė atbula koja į kojas ir iš karto po to į pilvą gulinčiam R. M. Advokatės Lauros Martinaitytės klausimas R. M.: ar R. N. spyris į kojas buvo stiprus? R. M.: taip, buvo stiprus. Advokatės Lauros Martinaitytės klausimas R. M.: ar jis šiuo metu su R. yra susipykęs, ar turi kokių konfliktų? R. M.: ne, jie nėra susipykę, jokių konfliktų tarp jų nėra. Klausimas Benedikto Paulausko R. M.: ar po R. smūgio dar kas nors spardė R.? R. M.: ne, R. smūgis į pilvą R. buvo paskutinis. Klausimas tyrėjo R. M.: ar po spyrio R. į pilvą, R. dar rodė kažkokius gyvybės ženklus? R. M.: taip R. atsiduso. Advokatės Lauros Martinaitytės klausimas R. M.: ar A. pradėjo šaukti „nebemuškit jo daugiau“ tuo paskutiniu momentu, po paskutinio smūgio? R. M.: nebemušė, nueidinėjo prie stalo gerti (t. 2, b. l. 47-51)

Nukentėjusioji V. M. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad nuolat J. M. paskambina, privilioja, nuvažiuoja pirkti jiems alkoholio, buvo ten išgertuvės. Mano, kad jis pats kalčiausias. Jis yra užsakovas, nes jau porą kartų bandė, sūnus gulėjo ligoninėje. Šį kartą J. bijojo, nes sūnus pasirašė, kad priekaištų jam neturi. Kai jis jai skambino 9 valandą, ji negirdėjo, o ryte sužinojo, kad nužudytas. Pats M. jai paskambino, kad R. jau nėra. Sako, jis R. sutiko kryžkelėje, tai jis gal susitars dėl šito. M. jau ne pirmą kartą išsisuka nuo policijos. Jis ir dabar yra sumušęs iš Rykantų berną, kad kaukolę nuiminėjo. Sakė, kad jis liudytojas. Klausė, kodėl jis iš karto nekvietė policijos, greitosios. J. M. nuo mažens pažįsta, daugiausia jį kaltina, jis joks liudytojas. Pareiškė 50 000 eurų civilinį ieškinį, nes neteko sveikatos, gyvena ant vaistų, psichologiškai sunku. Iki tol su sveikata jokių bėdų neturėjo, į poliklinikas nemėgo vaikščioti. Dabar ir su spaudimu problemos, ir su viskuo. Medicininių dokumentų į bylą neteikė, nes nieko neprašė. Dabar prie savęs neturi. Jeigu reikia, pateiks. Negali paaiškinti, kodėl ieškinio suma būtent 50 000 eurų, nes jai taip jau skaudu, jis jau neatsikels. Čia ne 50 000 eurų kainuotų, ji už sūnų ir milijardo prašytų. Apie įvykį pranešė pats M., paskambino iš pat ryto ir pasakė, kad R. jau nėra ir kad juos suėmė. Paklausė, kur jis buvo, tai sakė, kad nematė ir negirdėjo, jis nuolat išsisuka. Dėl patirtos žalos į Teisingumo ministeriją kreipėsi, gavo 1 600 eurų. Sūnus skundėsi, ji žinojo, kad J. M. kažkada jį buvo sumušęs. Paskutinį kartą jis gulėjo Lazdynų ligoninėje, jam nuiminėjo kaukolę. M. pasiteisino, kad įvykio dieną prieš jos sūnų smurtavo R. M. ir N., jis ne. Jis negirdėjo, nematė, o kai pamatė, tik tada iškvietė policiją ir greitąją. Sakė, kad liepė R. M., kad jis kviestų, o kaip ten buvo, nežino. Žino, kad jis užsakovas. Jis galėjo vaikinus prigirdyti kokių narkotikų ar ką. Žino, kad jis (M.) užsakovas, nes jis nuolat ieškodavo priekaištų. Pati taip vertina, nes jis su R. susiskambino, buvo aptarta. Dėl sūnaus santykių su J. M., paskutiniu metu nelabai ir ėjo, kai mėgėjas išgerti, paskambina ir pavažiuoja. O šiaip sūnus M. bijojo. Nežino, ar jos sūnus turėjo konfliktų su R. M. ir R. N., neturėjo. Negirdėjo ir nežino, kad R. M. būtų smurtavęs prieš R. M. praeityje. Dėl jos sveikatos, po įvykio ir dabar ateina ir psichiatrė, ir psichologė. Pirmomis dienomis po sūnaus nužudymo nežinojo, kas su ja darosi, labai pakilo spaudimas, kai ją nuvežė, ją gydytojai barė, sakė, kad su tokiu spaudimu galėjo numirti. Kokį pusę mėnesio nežinojo, kas su ja darosi, buvo kaip nesava. Pradėjo lankytis pas psichiatrus. Iki įvykio niekada nesiskundė padidėjusiu kraujo spaudimu. Nemėgo daktarų, buvo sveika. Žalą kildina iš pablogėjusios sveikatos.

V. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja 2022 m. vasario 28 d. parodė, kad ji yra R. M. mama, 2021-12-12 jai pranešė kaimynai, kad buvo nužudytas jos sūnus. Su sūnumi bendravo labai dažnai, sūnų laidojo jos buvusi marti, jo vaiko motina. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove, dėl sūnaus mirties reiškia 50 000 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 178).

Nukentėjusioji K. B. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo nužudytojo sugyventinė, turi bendrą dukrą. Dažnai palaikė santykius su jo motina. Kaltinamuosius pažįsta, jie jai ne giminės. Apie įvykį jai pranešė prokuroras. Tuo metu buvo parduotuvėje, dukra atidarė duris. Tą pačią dieną paskambino V. Išgirdo, kad nėra R., jai apie tai pasakė J. Nuvažiavo pas ją. Iki laidotuvių vos ne kiekvieną dieną pas ją važiuodavo ir po laidotuvių visą laiką pas ją nuvažiuoja. Kai sužinojo, tyrėjai davė visus duomenis kaip, kur, susirado, kur šarvoti. Apmokėjimas salės, motinos vežiojimas iš Elektrėnų į Vievį, nes Vievyje laidotas. Ten ir atgal važinėjo dvi dienas. Po to sutvarkė iki galo kapą, visa priežiūra. 1 466 eurai yra grynai tik už laidojimą, be važiavimo, kitų išlaidų. Savo ieškinį palaiko. Prašo šią sumą priteisti iš kaltinamųjų. Laidojimu rūpinosi viena, iš savo lėšų. R. buvo paduotas alimentams, jų nemokėjo, mokėjo valstybė. Tuos pinigus taupė. Tėvas buvo laidojamas iš vaiko pinigų, iš to fondo. Išsiskyrė, kai mergaitei buvo metai, ji gimusi (duomenys neskelbtini). Jie bendravo. Dukra su juo bendravo telefonu. Vaiką norėjo atriboti nuo tėvo dėl jo gyvenimo būdo.

K. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja 2022 m sausio 5 d. parodė, kad R. M. buvo jos nepilnametės dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ji su juo nebuvo susituokę, tiesiog gyveno kartu keturis metus. Vėliau išsiskyrė. 2021 m. gruodžio 12 d. R. M. buvo nužudytas. Kadangi R. M. buvo jos dukters tėvas, ji jį laidojo, sumokėjo už laidotuves 1 466 Eur, todėl prašo jos dukrą A. M. pripažinti nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo medžiagoje, ją – jos atstove, ją pripažinti civiline ieškove turtinei žalai atlyginti, t. y. 1 466 Eur, bei dukterį pripažinti civiline ieškove moralinei žalai atlyginti, netekus tėvo, sumai 10 000 Eur (t. 1, b. l. 154)

Nukentėjusioji A. M. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad yra R. M. dukra. Kaltinamųjų nepažįsta, mato juos pirmą kartą. M. pagal giminystę giminaitis, bet ji jo nepažįsta. Apie įvykį sužinojo, kai buvo namuose. Tyrėjas pranešė, kad nužudė jos tėvą. Nelabai žinojo, kaip reaguoti, nes su tėvu mažai matėsi, beveik jo neatsimena. Pranešė ir mamai, kad važiuotų susitikti su kriminalistu arba važiuotų namo. Dėl pareikšto civilinio ieškinio, ieškinys pakankamai beprasmis, kadangi savo tėvo beveik nepažinojo. Pas ją, skirtingai nei močiutei, nebuvo tiek daug sielvarto. Po įvykio pas ją didelių komplikacijų nebuvo. Iki įvykio rūpinimosi iš tėvo pusės nebuvo. Ieškinio reikalavimo tai sumai nepalaiko. Kai buvo mažesnė, tėvas kartas nuo karto paskambindavo, ji mažai ką prisimena, ryšys buvo labai mažas, negalėtų pasakyti, kad jie bendraudavo.

Liudytojas Giedrius Kulpavičius apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba policijoje. Tą naktį gavo pranešimą, kad pas J. M. į namus atėjo žmogus, kuris mirė. Atvykus juos pasitiko M., kuris paaiškino, kad jie kartu kažką šventė ir atėjo pas jį kaimynas, kuris buvo sumuštas, matėsi mėlynės, nukrito, gulėjo be gyvybės ženklų ir mirė. Vėliau M. nurodė, kad jo svečiai konflikto metu pas jį namuose mirtinai sumušė R., berods, sakė, kad kratė jį tazeriu, daugiau nelabai ką pamena. Kitus asmenis įvykio vietoje irgi apklausė, jie nurodė aplinkybes, kad mirusysis atėjo pas juos jau sumuštas, neigė muštynes, buvusį konfliktą. Mirusiojo veidas buvo kruvinas, kniūbsčias prie stalo gulėjo. Įvykio vietoje draudžiamų daiktų nepastebėjo, tik R. turėjo kažkokį prožektorių su tazeriu – elektrošoku, prie jo kelnių diržo buvo prisegtas. Jis nurodė, kad tai yra prožektorius, kad galėtų pasišviesti. Bendravo betarpiškai su M., bet šiaip ir su visais kalbėjo. Pasiklausė jų, kas nutiko, paskui jie buvo laikomi laikino sulaikymo patalpoje mašinoje. M. juos kvietė į įvykio vietą. Su juo nuėjus į šoną, jis papasakojo, kaip buvo mušamas nukentėjusysis, kaip buvo elektrošoku kratomas, sakė, kad mušė mirusįjį R. ir R. Darbiniais santykiais jam M. žinomas, dažnai vykdavo pas jį į namus, daug iškvietimų yra buvę. Jie kartu nesimokė. Kaltinamuosius gali įvardinti, kur kuris yra, jei neklysta (liudytojas nurodo į kaltinamuosius ir pavadina vardais R. ir R.). Kaltinamieji, kiek pamena, nebuvo kruvini, tik kad prie R. diržo buvo prisegtas tas prožektorius su elektrošoku. M. žino tik iš darbinių reikalų, nes vyksta pagal iškvietimus, pas jį nuolat kyla konfliktai dėl alkoholio. Kad M. būtų prisidėjęs prie mirusiojo sumušimo, bent jau jam taip nepasirodė. Kai M. pasivedė į šalį, jis jam paaiškino viską, lyg minėjo, kad dėl senų pykčių dėl R., detaliai nepamena. Ar R., ar R. įvardino M., kuris labiau mušė nukentėjusįjį. Kai atvyko į iškvietimą, rado M., R., R. ir kažkoks senolis buvo, gal M. tėvas, jis lovoje gulėjo. Apie patį įvykį žino tik iš M. pasakojimo. Dabar tiksliai negali pasakyti, pas ką buvo tas prožektorius, bet jis tikrai buvo pas kažkurį iš kaltinamųjų.

Giedrius Kulpavičius apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju 2021 m. gruodžio 12 d. parodė, kad jis dirba Vilniaus apsk. VPK Elektrėnų PK reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2021-12-11 nuo 20.30 val. pradėjo tarnybą kartu su kolega vyresniuoju tyrėju Robertu Ivaškevičiumi. Patruliuojant su tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. KTK083 (V2033), 2021-12-12 apie 01.22 val. per radijo ryšį iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), atėjo sumuštas kaimynas, kuris mirė. Atvykus į įvykio vietą prie namo jų laukė du vyrai, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), jie jiems paaiškino, kad jie gėrė namuose pas J., kartu su jais dar buvo R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., po kiek laiko pas juos atėjo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), su stipriai sumuštu veidu ir nugriuvo kambaryje, jie suprato, kad jis galimai mirė. Jie su kolega užėjo į namo vidų, kur kambaryje prie spintos pamatė gulintį vyrą, jis buvo be gyvybės ženklų, tame pačiame kambaryje ant lovos sėdėjo A. M., kitame namo kambaryje sėdėjo R. N. Po kelių minučių atvyko GMP 0606, kurios medikai konstatavo R. M. mirtį, bei paliko GMP kvietimo kortelę. Aiškinantis įvykio aplinkybes ir bendraujant su įvykio dalyviais atskirai, J. M. papasakojo, kad išgertuvių metu R. M. ir R. N. sumušė R. M., ir tai, kas buvo nurodyta pranešime, yra netiesa, kartu su kolega priėjo prie įtariamųjų asmenų ir juos sulaikė, apie įvykį radijo ryšiu pranešė VPK budėtojui, apžiūrint įtariamuosius prieš sodinant į automobilį pas R. M. pamatė ant kelnių juosmens prisegtą žibintuvėlį, kuriame įtaisytas elektrošokas. Jis paėmė iš sulaikyto asmens minėtą daiktą, liudytojas J. M. pamatęs žibintuvėlį pasakė, kad R. kratė su juo R. M. prieš pradėdamas mušti bei mušant. Į įvykio vietą buvo iškviestas papildomas ekipažas į pagalbą. Įtariamieji nusikalstamos veikos padarymu buvo uždaryti į atskiras laikino sulaikymo patalpas, įrengtas tarnybiniuose automobiliuose. Žibintuvėlį su įtaisytu elektrošoku pateikė savanoriškai, GMP kvietimo kortelę pateiks taip pat, daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 142-144).

Liudytojas A. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis R. M. yra jo sūnus. Gėrė ir paskui jie susimušė, susidaužė, mažai ką matė. Matė, kaip vienas ir antras spardė kojomis, o kieno ten kojos visur lakstė, nežino. Jie buvo pas M., išgėrinėjo, pradžioje buvo tik trise: jis, R. M. ir M., paskui atsirado R., paskui jo sūnus R., tada toliau jau visi gėrė. Jam R. spjovė į akis, jo sūnus prašė nespjaudyti į jį, jis juos ramino, paskui vėl gėrė. Paskui prasidėjo muštynės. Matė, tik kad spardė, rankomis mosikavosi, o kieno ten kojos ir rankos buvo, nežino. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos su M., o mušėsi sūnus jo, jo draugas R. (nurodo į N.) ir jie abu spardė R. Jis sakė, kad jie baigtų muštis, bet jo neklausė. Kiek viskas truko, negali pasakyti. Sunku buvo suprasti, kur kieno rankos ir kojos makaluojasi. Paskui M. pamatė, kad R. blogai, patikrino pulsą ir suprato, kad jis miręs, klausė jo sūnaus, ką jis padarė, tada jis ir greitąją ir policiją iškvietė. Neatsimena, ar jis ką nors pasakojo policijai. Sūnų su R. suėmė policija, M. policininkai išsivedė pasikalbėti. Jie gėrė kambaryje. Kai jam R. spjovė į veidą, jis sėdėjo ant lovos, tada sūnus susinervavo, kad ant jo spjaudo. Paskui vėl visi gėrė, tada prasidėjo kažkoks pravardžiavimas ir kilo muštynės. Jis su J. tuo metu sėdėjo ant lovos. Policija jo atvykusi nieko neklausinėjo. Jis matė tik smūgius kojomis, ar jie buvo stiprūs, negali pasakyti, matė tik skraidančias kojas, nes nuo tos vietos blogas matomumas buvo. Jis tada buvo daug išgėręs ir gali ne viską prisiminti. Su J. jie sėdėjo ant lovos muštynių metu. Jie visi gėrė, viskas gerai buvo, R. kai atėjo, dar atvežė šnapso, paskui atsirado sūnus su R. ir tada jau muštynės kilo, net nežino, ar dėl jo, ar dėl kažkokio jo sūnaus ankstesnio pykčio ant R. Matė, kad lakstė kojos muštynių metu, spardė du žmonės, o gulėjo R. ant žemės, matė, kad du žmonės jį spardė, kas tiksliai, negali pasakyti. Buvo jau stipriai girtas ir blogai matė viską. Jie su J. nieko nesitarė, ką sakys policijai. Policija kai atvyko, sūnų suėmė ir jo draugą, J. išsivedė į lauką, jis liko sėdėti ant lovos, nemiegojo. Jis nesakė, kad R. atėjo ir numirė, ką atsimena, tą sako dabar. Tarp R., R. su R. ar buvo koks pokalbis, nežino, negirdėjo, ar jis prašėsi būti nemušamas, negirdėjo. M. jo neprašė nieko policijai paaiškinti, sūnus irgi neprašė. Apie jo sūnaus ir R. konfliktą jam nieko nežinoma. Teisėjai paskelbus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 135-136, 137-138), parodė, kad teisingi jo šie parodymai. Jis jau senas, nebežino, ar ten buvo prožektorius, ar kas kita. Ką perskaitė, kaip užrašyta, tai taip ir buvo.

A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju 2021 m. gruodžio 12 d. parodė, kad jis nemoka nei skaityti, nei rašyti, yra įspėtas, kad gali neduoti parodymų prieš savo sūnų R. M., parodymus duoti sutinka ir gali paaiškinti. Jo namas sugriuvo ir, kadangi neturėjo kur prisiglausti, metus laiko gyvena pas J. M., pažymoje nurodytu adresu. Jie gyvena su J. dviese. Jie vakar vakare 2021-12-11 su J. bei R. M. būdami namie vartojo alkoholinius gėrimus. Iš vakaro, dar dirbant parduotuvei, R. važiavo pirkti alkoholio į Vievį, važiavo dviračiu. Atvežė degtinę, 4 vnt. po 0,5 l. Jis tuo metu nuėjo šiek tiek nusnūsti, kai atsikėlė, kiek valandų buvo, nežino, pamatė, kad pas J. atvažiavęs jo draugas R. N. R. atsivežė su savimi dar alkoholio, kiek neatsimena. R. atvežė alaus. Jis paskambino savo sūnui R. M., paklausė, ar jis nenori prie jų prisijungti. R. gyvena (duomenys neskelbtini), pas ūkininką, vardo, pavardės nežino, pas kurį dirba. Kai R. atvažiavo, buvo 22.00 val., tuo metu pažiūrėjo į laikrodį. Jie namie buvo penkiese: jis, J., R., R. ir R. Alkoholį vartojo keturiese, nes R. fotelyje miegojo. Vienu momentu R. pabudo ir pasakė R., kad „tavo tėvas eitų (necenzūrinis žodis) iš čia“, „bybį dėjo ant tavo tėvo“. Jo sūnus sėdėjo prie jo ant lovos, atsikėlė ir priėjęs prie sėdinčio R. trenkė du kartus kumščiu jam į veidą. Po šių smūgių R. vėl atsisėdo šalia jo, tuomet neužilgo paėmė jį, padėjo atsikelti nuo lovos, ant kurios sėdėjo, ir nuvedė jį už spintos ant lovos, kur jis nuolat miega, paguldė į ją ir liepė eiti miegoti, kiek tuomet buvo valandų, jis nežino, buvo labai girtas, vos stovėjo ant kojų. Kas vyko kambaryje toliau, jis nematė. Jis paguldytas sūnaus užmigo. Atsikėlė, kai jau atvažiavo policijos pareigūnai, kiek tuomet buvo valandų, nežino, kas juos iškvietė, nežino. Kai atvažiavo pareigūnai, pamatė, kad R. guli prie spintos ant grindų, jis į jį nežiūrėjo, ar jis buvo sumuštas, nematė, buvo stipriai išgėręs. Kai namie buvo pareigūnai, išgėrė dar ir vėl nuėjo miegoti. Jis nieko negirdėjo, ką J. pasakojo pareigūnams, jis nežino, kas įvyko, kol jis miegojo (t. 1, b. l. 135-136).

Liudytojas A. M. papildomos apklausos metu 2021 m. gruodžio 22 d. parodė, kad jam yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo sūnų R. M. arba neatsakyti į kai kuriuos tyrėjo klausimus. Pirmą kartą, kai buvo apklausiamas, buvo po daugiadienių išgertuvių, jautėsi blogai, be to, labai pergyveno dėl sūnaus likimo, todėl parodymus davė netikslius. 2021-12‑11 apie pietus pas J. M. namo, kur jis gyvena, atėjo R. M. (jis yra jo žmonos sesers sūnus – jo sūnėnas). Jie su J. nusiuntė R. į parduotuvę alkoholio ir jam grįžus jie trise sėdėjo, gėrė. Tuomet pas juos dviračiu atvažiavo R. N., jis atvažiavo į pavakarę, laiko nežino, bet atsimena, kad buvo prieblanda, todėl gali spręsti, kad turėjo būti apie 16.00 val. Jie toliau keturiese vartojo alkoholį. R. atvažiavus R. nuėjo atsisėsti ant fotelio. Alkoholį J. arba R. nunešdavo R. iki fotelio, kartais atsikeldavo pats. Apie 21.00 jam paskambino sūnus R. M., pasakė, kad nori atvažiuoti pas juos į svečius. Jis jam pasakė – atvažiuok. R. važiavo su dviračiu, jam kažkur miške nuleido padangą, todėl J. sėdo į savo automobilį ir su R., nuvažiavo jo iš miškų parvežti. Kelias link jų namų veda per pelkėtus miškus. O jie su R. liko namie ir toliau po truputį išgėrinėjo. J. grįžo su R. ir R. R. atvežė 1 l degtinės. Sėdėjo toliau, vartojo alkoholį. Jis su J. M. sėdėjo ant lovos, R. priešais juos ant taburetės, nugara į pečiuką, R. vis ten pat ant fotelio, o R. stovėjo. Jie kokią valandą taip ramiai sėdėjo, išgėrinėjo, buvo išgėrę apie 0,5 l degtinės iš to butelio, kurį atvežė R. Tuomet jis su R. apsižodžiavo, nes R. yra iš jo seniau atėmęs pinigus, nes jis anksčiau pas jį gyveno. R. į jo išsakomus priekaištus į jį nusispjovė. Jis suprato tai, kaip spjūvį jam į veidą. R. pradėjo ant R. šaukti, kaip jis drįsta įžeidinėti jį (t. y. jo tėvą). R. pribėgo prie fotelyje sėdinčio R., sudavė jam kelis smūgius į veidą ir tarp jų prasidėjo galynėjimasis. Jis matė, kad R. rankose turėjo prožektorių, bet jis nesuprato, kad tai elektrošokas, jo silpna klausa, kažkokio traškesio negirdėjo. R. su R. besigalynėjant, prie jų pribėgo R., R. pradėjo taip pat mušti rankomis R. Kodėl jis nubėgo prie jų, jis nežino. R. nuėjo tikrai neskirti, o padėjo R. mušti R. Tada jis pamatė, kad po kažkokio smūgio R. nukrito ant žemės, jo galva buvo į lovos pusę, kojos į lango pusę, jis nukrito tarp spintos ir mėlyno stalo. R. nukritus, jį gulintį spardė abu, matė abiejų, tiek R., tiek R. kojas spardant gulintį R. R. stovėjo nugara į spintą, o R. nugara į mėlyną stalą, tačiau buvo arti R. galvos. Jis tikrai negali detalizuoti abiejų smūgių, nes visų pirma buvo stipriai išgėręs, jis sėdėjo J. M. iš dešinės, todėl žiūrėti į muštynes jam dar reikėjo per J. Kambaryje šviesa degė. Nors lemputės silpnos, bet vis tiek buvo pakankamai šviesu. Abiejų smūgiai buvo stiprūs, spardė, kaip ir minėjo, visur, kur papuola. Jis pradėjo šaukti „Nustokit jį abu mušti“. Po jo žodžių tiek R. tiek R. nustojo spardyti R. Atėjo abu pas juos toliau gerti. Iš pradžių atėjo vienas, po to kitas. Kuris iš jų buvo pirmas, kuris antras, jis negali pasakyti. Kai atėjo R. eilė gerti, o jis dar nesikėlė, J. priėjo prie jo ir pradėjo jį žadinti, padėjo ranką jam ant kaklo ir ieškojo pulso. J. pradėjo šaukti „Ką jūs padarėt, jis negyvas“. Jis tuomet labai susijaudino. Jis atsirėmė į sieną ir sėdėjo, galimai gal ir buvo prisnūdęs. Tačiau jis viso konflikto metu sėdėjo ant lovos, niekur išėjęs nebuvo ir viską matė, pirma sakė kad miegojo, nes, kaip ir minėjo, jam buvo baisu dėl sūnaus, nežinojo, ką sakyti. O dabar supranta, kad turi papasakoti, kaip viskas buvo. Išgirdo, kad J. šaukia, kad reikia kviesti policiją, sakė, kad arba jis pats kvies, arba kviestų R. R. policiją kvietė pats. Ką R. sakė kviesdamas policiją, jis negirdėjo. Kol atvažiavo policija, vėl buvo prisnūdęs. Jis negali parodyti parodymų patikrinimo vietoje suduotų smūgių R. – tiek R., tiek R., nes, kaip ir minėjo, jis matė, kad R. gulėjo ant žemės, prie jo buvo tiek R., tiek R., matė, kad abu spardo R. kūną, abu intensyviai juda, ramiai nestovėjo nei vienas, girdėjo smūgius, tačiau jam galutinį vaizdą dengė J. ir lovos medinis porankis. R. spardė tikrai abu ir net sakytų, sudavė panašų smūgių skaičių, nes kai jie pradėjo spardyti R., tai nustojo tik tada, kai jis pradėjo šaukti „Nustokite jį mušti, ką jūs darote“ (t. 1, b. l. 137-139).

Liudytojas J. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad jie gėrė pas jį namuose, pradžioje draugiškai, buvo: jis, A. M., R. M., R. M. ir R. N., paskui tai atsitiko. Konfliktavo jie tarpusavyje, susimušė R. ir R. Mušėsi jie prie pečiuko ir prie kambario prie skaitliuko, susikabino ir susimušė tarpusavyje, žodis po žodžio. Jis sėdėjo kambaryje ant lovos su A., išgėrę visi gerai buvo. R. atsistojo nuo fotelio, tada susikabino su R. ir pradėjo muštis, spardytis. Nukrito R. ant žemės ir pradėjo visaip jį spardyti R. kojomis, spyrė prie galvos R., kai jis gulėjo ant žemės, per šonus. Smūgių daug buvo, ne vienas. Jie irgi buvo apsvaigę, girti, A. sėdėjo ant lovos, jam kaip tik buvo gipsas nuimtas. R. buvo atvažiavęs tėvo savo A. aplankyti. R. gulėjo ant žemės, matė, kad jam blogai buvo, liepė R. kviesti policiją, greitąją. Kai greitoji atvyko, pasakė, kad R. negyvas jau. Paskui jis išėjo į lauką, policija jam liepė ant suoliuko pasėdėti, kai atvyko policija iš Vilniaus, jam leido užeiti į namus, R. ten pat gulėjo ant žemės ir policija jam pasakė, kad jis negyvas. Policija iš Vilniaus jį apklausinėjo dėl visko, surašė viską kompiuteriu, papasakojo, kaip viskas buvo ir viskas. R. irgi buvo, jis nuo pečiuko atsikėlęs pradėjo prie R. kabinėtis, manė, kad gal jis dar gyvas, trenkė jam rankomis, gal ir kojomis kelis kartus, kiek kartų, negali pasakyti. Jam viskas šalia vyko, todėl viską matė gerai. Negynė R., nes pats buvo ką tik gipsą nuo kojos nusiėmęs, nenorėjo kištis. Kai R. priėjo prie R., jis rėkavo ,,pydarai, gaidžiai“, tada R. keliantis R. nuo žemės už tokius žodžius jam trenkė gal 5-6 kartus rankomis ir kelis kartus kojomis, smūgius girdėjo, pataikė kažkur į šonus R. Daugiau papildyti neturi kuo. Namie negeria dažnai, ne kasdien, per šventes. Policija pas jį atvažiuoja, jei kas prisigeria ir kas nors ne taip būna. Su R. susipažino seniai, kai važinėjo pas brolį į mokyklą. Jis ten gyveno. Pažįstami yra daug metų. M. R. nuo vaikystės pažįsta. Jie pas jį atvažiavo A., R. tėvo, aplankyti ir paskui išgėrus prasidėjo konfliktas. Policijai viską iš karto papasakojo, kaip viskas buvo. Po konflikto nieko su niekuo nesitarė, atvažiavo policija ir viskas. R. pasakė, kad jis policiją išsikviestų, jis ir iškvietė, paskui greitoji dar atvyko. Su R. buvo, kad prisigėrę snukius vienas kitam padaužydavo dėl išgėrimų, dėl taip ko nors, ir pas jį namuose yra susimušę, ir pas jį. Girti mušdavosi, tai jis jam trenkia, paskui jis jam atgal. Pykčio jam nelaikė ir nelaiko, išsiblaivę vėl išgerdavo bonkę ir vėl viskas gerai. Mušdavosi ne tik su juo, bet ir su kitais, nieko čia tokio su ,,fingalu“ vaikščioti. Su R. irgi yra susimušę, apsistumdę, bet pykčio nelaiko, viskas dėl girtumo, tai jis jam suduoda, tai jis jam atgal. Kai atvyko policija, viską papasakojo, bet prieš tai galvojo, kad kitaip pasakys, kad jam R. neduotų į galvą. A. jo neprašė kitaip viską papasakoti, R. irgi neprašė. R. gulėjo ant žemės po muštynių. Kai gėrė ir paskui prasidėjo muštynės, sėdėjo ant lovos prie pagalvės šalia A., R. jam buvo iš kairės pusės, A. jam buvo iš dešinės pusės. R. nuo skaitiklio pusės buvo, jo galva buvo visai šalia lovos, ant kurios sėdėjo. R. sėdėjo, o kai mušė, jis stovėjo prie spintos, vaikščiojo. R. sėdėjo prie pečiaus, priešais R. Pradžioje jie visi trys susiginčijo, tada R. juos negražiai pavadino ir tada jau jie visi susimušė. R. užpyko ant R. dėl jo negražiai pasakytų žodžių. R. R. sudavė į krūtinę rankomis, kaip stipriai, negali pasakyti. Trenkė, kad gal R. nusiramintų, paskui tik pastebėjo, kad R. nejuda ir liepė policiją kviesti. Pradžioje R. konfliktavo su R., paskui jie susimušė. R. atsidūrė ant žemės, R. jį mušė, R. dar buvo prie pečiuko. Pamušė, pamušė ir tada R. atsikėlė, priėjo prie R. ir tada jau R. tuos negražius žodžius pasakė, tada jau R. mušė. Paskui pamatė, kad R. nejuda. R. trankė R. rankomis, paskui po kiek laiko kojomis, norėjo patikrinti, ar gyvas dar R. Rankomis kelis kartus sudavė, gal 5-6 kartus, girdėjo kelis kartus ,,bach-bach“, jis toliau užsisukęs pylė, gėrė. Paskui atvyko policija, greitoji ir jam neleido namo užeiti. R. mušė paskutinis R., kiek matė, kojomis per šonus. Kiek kartų po R. R. trenkė R., nežino, smūgių neskaičiavo. Manė, kad jie juokauja, o pasirodo va kaip. R., kai buvo mušamas, nedejavo, neprašė, kad jo nemuštų. Jie susikabino ir viskas, jis nuvirto prie skaitiklio. R. tik pasakė tuos negražius žodžius R. ir R. Jis buvo tada ką tik gipsą nusiėmęs nuo kojos, jis tik sėdėti galėjo, negalėjo tinkamai apginti R., su viena koja nieko nepadarytų. Be to, jie girti visi buvo. Teisėjai paskelbus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 109-110, 116-119), parodė, kad A. atėjo pas jį gyventi jau su mėlyne po akim, prieš tai jis gyveno pas R. R jį mušdavo, todėl ir priėmė jį gyventi, kad jo neskriaustų. Po R. smūgių R. niekas daugiau nesudavė smūgių, iškvietė greitąją. R. trenkė R. ir viskas. Policiją R. kvietė. Teisingai užrašyti jo parodymai. Papildymų neturi.

J. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2021 m. gruodžio 12 d. parodė, kad jis gyvena jo asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo kurį laiką gyvena pažįstamas A. M., nes jo namuose griuvo stogas ir jis neturi kur gyventi, kadangi jis gyvena namuose vienas, sutiko priglausti A. 2021-12-11 apie 12.00 val. pas juos atėjo jo pusbrolis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena šalia esančiame kaime (duomenys neskelbtini), R. pas jį dažnai ateina, jie bendrauja ir vartoja alkoholį, apie 16.00 val. pas juos atėjo pažįstamas R. N., gim. (duomenys neskelbtini), jie visi keturiese sėdėjo jo namuose esančiame kambaryje ir gėrė alų, kurį nupirko Vievyje esančioje parduotuvėje „Maksima“, bendravo, vakaras buvo ramus, jie nesipyko, sėdėjo ramiai, vakarui besitęsiant apie 21.29 val. jam į telefoną paskambino A. M. sūnus R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad nori atvažiuoti pas juos ir turi degtinės, jis neprieštaravo, kad jis atvažiuotų ir prisijungtų prie jų, maždaug po 10 minučių su dviračiu atvažiavo R., jis buvo išgėręs, ir atnešė 1 litro talpos butelį su degtine, jie sėdėjo kambariuke visi penkiese ir gėrė degtinę, atneštą R. ir bendravo, bendravimo metu R. pradėjo aiškintis kažkokius santykius su R, kuris tuo metu sėdėjo kambaryje prie lango ant fotelio, tarp jų kilo konfliktas ir jie pradėjo vienas kitą įžeidinėti, keiktis, dėl ko būtent įsiplieskė konfliktas, nepamena, nes pats buvo neblaivus, visų aplinkybių nurodyti negali, tačiau gali pasakyti, kad R. pašoko nuo sofos ir priėjo prie R., kuris taip ir sėdėjo ant fotelio, R. iš kažkurios striukės ištraukė žibintuvėlį su elektrošoku ir prispaudė jį prie R. kairiojo smilkinio, ir įjungė kibirkštį, R. tuo metu pašoko nuo fotelio ir pradėjo mosikuoti rankomis, R. tuo metu su kažkuria ranka sudavė R. kumščiu į veidą ir jis atsisėdo atgal ant fotelio, tada R. priėjo prie jo arčiau ir pradėjo jį rankų kumščiais daužyti per veidą, R. bandė gintis, tuo metu prie jų pribėgo R. N., kuris taip pat pradėjo mušti kumščiais per veidą R., R. nukrito nuo fotelio ant grindų, jam gulint R. ir R. pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe galvą. Jis bandė juos nuraminti, kartu su A. bandė R. ir R. patraukti nuo R., tačiau jie jų neklausė ir toliau spardė R. Jis pamatė, kad R. guli ant grindų ir nereaguoja į jų smūgius, tada garsiai surėkė „R. negyvas“ ir R. nustojo jį spardyti, tačiau R. dar kelis smūgius jam sudavė. Jis pasakė, kad jie kviestų greitąją medicininę pagalbą, tada R. išsigando, paskambino 112 pagalbos telefonu ir atsiliepusiai operatorei pasakė, kad pas juos namo atėjo stipriai sumuštas R. M., kuris mirė, kol pas juos vyko medikai ir policijos pareigūnai, R. sėdėjo namuose. Atvykus policijos pareigūnams, jis papasakojo visą tiesą bei nurodė visas įvykio aplinkybes, nes nenori būti apkaltintas tame, ko jis nedarė. Dėl ko R. su R. taip stipriai mušė R., nurodyti negali, tačiau gali pasakyti, kad visą konfliktą pradėjo R., jo tėvas A. jo prašė nepasakoti, kaip viskas buvo, nes nenorėjo, kad jo sūnus būtų sulaikytas. Daugiau apie šį įvykį šiuo metu nieko pasakyti negali, nes visų aplinkybių neatsimena (t. 1, b. l. 109, 110).

J. M. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021 m. gruodžio 16 d. parodė, kad duoti parodymai gruodžio mėnesį yra teisingi. Taip ir buvo, kaip ir parašyta. Tvirtina duotus parodymus. Protokolą skaitė. Pasirašė protokolą. Parodymus davė laisva valia. Sakė tą, kaip matė. Niekas neprašė duoti klaidingų parodymų. Pristatytus įtariamuosius pažįsta. Pažįsta R. M. ir R., sunku jo pavardę ištarti. Įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Šiandien nevartojo alkoholio. Įvykio dieną gėrė degtinę ir alų. Visi gėrė draugiškai. Matė, kas vyko tą dieną. Datos nežino. Tai vyko šiais metais gruodžio 11 d. jau buvo tamsus paros metas. Pas jį vyko (duomenys neskelbtini), kaimyno namas. Jie gėrė. R. sėdėjo, R. pradėjo spardyti su elektrošoku, aiškinti. Tą dieną jo namuose buvo jis, A. M., R. M., R. M. ir R., sunku ištarti jo pavardę. Jie visi gėrė. Po to įvyko. Susikabino R. M. su R. M., jie aiškinosi tarpusavyje. Susikabino kaip muštis ir pradėjo muštis. Pradėjo muštis R. M. R. R. trenkė su rankomis ir su elektrošoku į visur, kur papuolė, į galvą, krūtinę. Smūgių nematė, neskaičiavo, gal 5, gal daugiau, gal mažiau ir rankomis, ir kojomis. Kojomis spardė prie galvos, į galvą. Kai susikabino ir nukrito R., kai gavo elektrošoką. Elektrošoką R. M. turėjo. R. su elektrošoku lietė galvą ir krūtinę R. M. Po to R. nugriuvo nuo elektrošoko. Kai R. nugriuvo, R. pradėjo spardyti. R. M. spardė. R. R. kojomis sudavė 3-4 smūgius į galvą, į šonus. R. M. tai darė vienas. Po to niekas jam nepadėjo. Po to R. priėjo prie R. ir norėjo ar apkloti, ar pakelti norėjo, ar trenkti. R. panaudojo du smūgius į krūtinę rankomis R. M. Kai sudavė smūgius, jie dar gėrė. Jis priėjo, sako, ką tu darai. R. akys nejuda, pridėjo du pirštus, pastebėjo, kad negyvas R. ir sako kviesti greitąją pagalbą. Kai pasakė, daugiau niekas nemušė R. Nuo mušimo iki pastebėjimo, kad negyvas, dar išgėrė, dar vienas ratas stopkių praėjo. Prilietė R., pastebėjo, kad R. nekvėpuoja. Jis tada sakė, ką padarei, sakė skambink policijai arba jis paskambins. R. sakė, kad nežino pagalbos telefono numerio. R. paskambino policijai. Policija atvažiavo su greitąja. Kai R. skambino policijai, jis buvo šalia. R. policijai pasakė, kad yra miręs žmogus, nekvėpuoja. Sesutė atvažiavo ir konstatavo, kad nėra gyvybės ženklų. Jis policijai pasakė, kad R. mušė. Kai atvažiavo policija, policijos pareigūnai jį išvedė į lauką ir pasodino ant suoliuko. Po to policija R. įsodino į autobusiuką, po to išvežė ir R. Policija jį apžiūrėjo, po to nuėjo namo, liepė atnešti batus, kitus rūbus. Toliau su dieduku gėrė. Viską pasakė. Diedukas apie įvykį policijai pasakoti nieko neprašė. Kai atvyko policija, diedukas nieko neprašė pasakoti apie įvykį. Apklausoje nurodyta, kad diedukas prašė pasakoti apie įvykį, neatsimena. Tikrai neprašė diedukas pasakoti apie įvykį. Diedukas jam nieko nesakė. R. spardė R. į galvą ir į šonus, kai davė elektrošoką. R. dar stovėjo, kai R. davė elektrošoką, R. nukrito ir R. pradėjo spardyti. Kai R. stovėjo, į veidą kumščiais R. sudavė daug smūgių, 5-6 smūgius. Nežino, nuo ko R. nukrito, ar nuo elektrošoko, ar nuo smūgių. Gulinčiam R. R. ir rankomis kažkiek į galvą, į krūtinę ir kojomis spardė. Jis prie dieduko sėdėjo ir viskas. Po to nuėjo pažiūrėti, kad jau viskas. R. priėjo prie nukentėjusiojo (R.), kai gulėjo nukentėjusysis. R. davė į krūtinę rankomis du smūgius, kojomis nespardė gulinčio R. R. spardė R. R. R. trenkė du kartus į krūtinę, ne į galvą. Atsimena, kur fotografavo gruodžio 13 dieną, kai buvo parodymų patikrinimas. Jis nematė po to, kiek smūgių. Parodymų patikrinime teisingai parodyta ant tos lėlės. Po to nematė, kaip viskas buvo. Galima tikėti, kas yra ant tos lėlės. Viską teisingai rodė ant lėlės. Po to dar išgėrė. Pasakė, kur sėdėjo R. M. Kai atvežė parodyti, kur sėdėjo R., viską parodė su ta lėle. Elektrošokas burzgė. Daug kartų buvo „dr dr“. Negali pasakyti, kiek buvo du, gal 10-12 „dr dr“. Tai buvo į galvą. Elektrošokas naudojamas buvo sėdinčiam nukentėjusiajam. Kai jį nutrenkė, tada jis nugriuvo. Pradžioje susiėmė. Po to davė elektrošoką. Pradžioje mušėsi, po to nugriuvo, kai pakratė elektrošoku. R. gulinčiam naudojo elektrošoką. Nežino, kodėl pradėjo kratyti. Kai naudojo elektrošoką, negirdėjo, nes buvo prie dieduko ir grojo tyliai muzika. Tada pastebėjo, kad R. akys nemirksi. Elektrošoką atsivežė R. M. Nežino, kodėl panaudojo elektrošoką. Nežino, iš kur R. atsivežė elektrošoką. Jis galvojo, kad ten batareika. Visi draugiškai gėrė, po to prasidėjo. Diedukui jie turbūt giminės. Jam R. yra pusbrolis. R. diedukas yra tėvas. Su juo nebuvo pokalbio, ką sakyti policijai apie įvykį. Pradžioje nukentėjęs sėdėjo. Kai R. sėdėjo, R. naudojo elektros šoką į galvą prie kaklo. R. mušė lėlę. Kur ant fotelio sėdėjo ta lėlė, po to R. susėmė ir pradėjo. R. nelindo, kai R. gulėjo. Ant lėlės rodė tai, ką darė R. R. atėjo nepiktybiškai. R. du smūgius trenkė juokais, patikrinti, ar R. gyvas, ar negyvas. Jis pamatė, kad R. akys nejuda. Nežino, kodėl priėjo R. prie R. Jis sėdėjo prie dieduko. Gal R. norėjo pakelti R. Jis pamatė ir sakė kviesti greitąją ir policiją. Kai R. mušė, jis negalėjo padėti, nes buvo girtas, bijojo gauti elektrošoką. Negirdėjo, kad R. grasintų. Jie tarpusavyje susiėdė. Elektrošoku R. negrasino. Jei būtų gynęs R., būtų ir jis gavęs elektrošoką. Ar R. turėjo su R. konfliktų, nežino. R. paskui priėjo prie R. Nežino, kodėl R. priėjo prie R., gal norėjo padėti atsikelti ar trenkti. Girdėjo garsus. Tuo metu jis buvo prie dieduko. Girdėjosi du smūgiai. Diedukas yra A. M. R. bandė užkloti R. Diedukas prie jo sėdėjo. Diedukas A. M. yra gyvas. R. M. gulėjo negyvas. R. M. susikibo su R., griuvo. Kai R. nukrito ant grindų, jis buvo spardomas ir daužomas rankomis. R. M. stovėjo, kai daužė gulintį R., o R. M. gulėjo. R., kai norėjo gal užkloti, jis su dieduku gėrė toliau. Tuo metu, kai R. bandė užkloti R., nežino, ar R. buvo gyvas. Kai visi gėrė, jis pažiūrėjo į R., pamatė, kad R. akys nemirksi. Niekas nežinojo, ar R. negyvas. Jis pridėjo pirštus R. prie miego arterijos. Jis sakė, ką tu padarei. R. kvietė policiją. Nežino, kodėl konfliktas kilo tarp R. ir R., jie visi gėrė draugiškai. Jie nuėjo ant lovos. Kai R. davė elektrošoką, R. nukrito. Jis visko nematė, ką matė, tą ir sako. Jis buvo ant fotelio, susikibo, davė elektrošoką, R. nukrito ant žemės. Kai pastebėjo, kad nėra pulso, iki kol atvyko pagalba, kiek laiko praėjo, nežino. Jie visi buvo penkiese. Daugiau nieko nebuvo. Visi draugiškai gėrė. Diedukas visą laiką buvo, jis prie jo sėdėjo. R. M. R. stovėdamas daužė. R. M. jau gulėjo ant grindų, kai R. daužė. Daužė, gal dar R. gyvas buvo. Ne viską matė (t. 1, b. l. 116-120).

Iš 2021 m. gruodžio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo tikrinami liudytojo J. M. parodymai jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). J. M. parodymų patikrinimo vietoje parodė, kaip kaltinamasis R. N. spyrė ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam R. M. į krūtinę (iš viršaus į apačia), į kairį šoną, smogė į krūtinės, veido sritį (t 1., b. l. 121-129).

Iš 2021 m. gruodžio 12 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir įvykio registracijos duomenų (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2021-12-12 apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), neblaivūs R. M., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 2.05 prom. girtumas), kartu su R. N., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 1,72 prom. girtumas), konflikto metu sumušė R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis, laikė krėsle ir pridėję žibintuvėlį su elektros srovės įtaisu prie R. M. smilkinio krėtė jį elektros srove. Pastebėję, kad R. M. nukrito galimai negyvas, R. M. iškvietė medikus. Atvykę medikai konstatavo R. M. mirtį (t. 1, b. l. 2-5).

Iš 2022 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta „Body“ kameros vaizdo įrašo VLN_ELK_5ED3B8 2021/12/12 stenograma (t. 1, b. l. 11-19).

Iš 2022 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta „Body“ kameros vaizdo įrašo VLN_ELK_619774 2021/12/12 01:52:41 stenograma (t. 1, b. l. 21-23).

Iš 2022 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta BPC garso įrašo 2021_12_12_01-14-40_37060260225 stenograma (t. 1, b. l. 27-29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Aido Monkaus 2021 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021-12-12 apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), neblaivūs R. M., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 2,05 prom. girtumas), kartu su R. N., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 1,72 prom. girtumas), konflikto metu sumušė R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis, laikė krėsle ir pridėję žibintuvėlį su elektros srovės įtaisu prie R. M. smilkinio krėtė jį elektros srove. Pastebėję, kad R. M. nukrito galimai negyvas, R. M. iškvietė medikus. Atvykę medikai konstatavo R. M. mirtį (t. 1, b. l. 31).

Vilniaus AVPK Elektrėnų PK vyresniojo tyrėjo Roberto Ivaškevičiaus 2021 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimai nužudyto asmens nurodyta, kad dirbant radijo šaukiniu „2033“ 2021-12-12 apie 01.19 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pas pranešėjo brolį namuose neaiškiomis aplinkybėmis mirė atėjęs kaimynas R. M.. 01. 36 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), medinio gyvenamojo namo miegamojo kambaryje ant nugaros srities rastas gulinčio R. M., gim. (duomenys neskelbtini), lavono kūnas, ant kurio buvo matomas stipriai sumuštas veidas, namuose matėsi alkoholio vartojimo pėdsakai, mėtėsi tušti alaus ir degtinės buteliai. Namo savininkas J. M., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 1,76 prom. girtumas), nurodė, kad mirusį vyrą jo namuose sumušė R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. N., gim. (duomenys neskelbtini), kaip teigė, spardė jį kojomis ir mušė rankų kumščiais, o vėliau laikydami prirėmė juodos spalvos žibintuvėlį su elektros srovės įtaisu ir kratė asmenį elektros srove, po ko asmuo nukrito ant žemės ir buvo be gyvybės požymių. Įtariamieji R. M., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 2,05 prom. girtumas, pas asmenį prie kelnių rastas žibintuvėlis su įrengta elektros srove) ir R. N., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,72 prom. girtumas) atvykus į vietą sulaikyti įvykio vietos adresu esančiame name, asmenys savo kaltės nepripažino. Atvykusi GMP brigada 0606 konstatavo R. M. mirties faktą. Apie įvykio aplinkybes informuotas Vilniaus AVPK OVS budėtojas, į įvykio vietą atsiųstas NVRS ekipažas įvykio įforminimui (t. 1, b. l. 33).

Iš 2021 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas medinis vieno aukšto namas ir viduje esantis vyriškos lyties lavonas, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 34-57).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus rašto „Dėl pažymos apie mirusįjį tyrimo rezultatus pateikimo“ matyti, kad Vilniaus skyriuje 2021-12-13 atliktas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicininis tyrimas. Nustatyta diagnozė: kūno sumušimas su vidaus organų sužalojimu. Sužalojimai: daugybiniai išoriniai sužalojimai (kraujosruvos, odos nubrozdinimai, nudegimai) su vidaus organų sužalojimais (blužnies plyšimas, šonkaulio, krūtinkaulio lūžiai su kairio plaučio subliuškimu, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu), kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu (pilvo ertmėje rasta apie 3 l kraujo) (t. 1, b. l. 67).

Iš 2021 m. gruodžio 13 d. – 2022 m. balandžio 27 d. specialisto išvados Nr. M 1564/2021 (01) matyti, kad remiantis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, GMP kvietimo kortelės 2108610610-1-1, papildomo tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, daroma išvada:

1. R. M. mirė nuo pilvo sumušimo. Į tai nurodo: poodinės kraujosruvos juosmenyje, blužnies plyšimas, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu ir hipovoleminiu šoku.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2021-12-13, 11:15 val., rodo, kad nuo R. M. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 1-3 paros laiko.

3. R. M. lavone nustatyta:

3.1. Pilvo sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis juosmenyje ir blužnies plyšimu, padaryti kietu buku daiktu (-ais), remiantis makro- ir mikromorfologiniu vaizdu, keliasdešimt minučių - kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 ir 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.2. Krūtinės sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis. VIII-o šonkaulio kairėje lūžiu su krūtinplėvės ir plaučio pažeidimu, padarytas kietu buku daiktu (-ais), remiantis makro- ir mikromorfologiniu vaizdu, kelių - keliolikos valandų laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 ir 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.3. Galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais, kraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, spaudusiu smegenis (anuzokorija), padaryti kietu buku daiktu (-ais). Nustatyti sužalojimai, remiantis makro- ir mikromorfologiniu vaizdu, kelių - keliolikos valandų laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 ir 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.4. 1 laipsnio nudegimas juosmens kairėje, padarytas terminiu poveikiu, galimai elektros srove, lokaliai paveikus reljefinį, cirkuliarų paviršių, ir sudėtyje vario turinčiu daiktu, remiantis makro- ir mikromorfologiniu vaizdu, kelių val. laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.5. Daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galūnėse, padaryti kietu buku daiktu (-ais), kelių- keliolikos val. laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. R. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.13 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3.73 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį.

5. R. M. mirė nuo pilvo sumušimo, dėl kurio plyšo blužnis ir įvyko vidinis nukraujavimas.

6. Pomirtinių sužalojimų R. M. kūne nėra.

7. Mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus nukentėjęs galėjo pasidaryti pats.

8. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos ir teismo medicinoje nenagrinėjamos (t. 1, b. l. 72-78).

Iš 2022 m. gegužės 16 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialisto išvadoje M1564/2021 (01) išvardinti sužalojimai: 3.1 punkte – pilvo sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis juosmenyje ir blužnies plyšimu, padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais; 3.2 punkte – krūtinės sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis, VIII-to šonkaulio kairėje lūžiu su krūtinplėvės ir plaučio pažeidimu, padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais; 3.3 punkte – galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais, kraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, spaudusiu smegenis, padaryti mažiausiai dešimties trauminių poveikių pasėkoje; 3.5 punkte – daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galūnėse padaryti mažiausiai dešimties trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 80, 81).

Specialistas Sigitas Laima apklausiamas teisiamajame posėdyje patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad atsimena tyrimą, todėl ir dokumentuotas, kad dar geriau prisimintų. Apie 2 dalį – apie pilvo sumušimą, kalbant apie jėgą, jėgos praktikoje nenustatinėja, kokia jėga buvo daromi sužalojimai, bet iš objektyvių duomenų galima teigti, kad pilvo sumušimas buvo tokio stiprumo, jog dėl pilvo sumušimo plyšo blužnis; galima kalbėti apie stiprų sumušimą, nes anatomiškai blužnis yra paslanki, apsaugota nuo bukų pilvo traumų, ir nėra dažnas reiškinys, todėl pats faktas apie pilvo sumušimą, kalbant apie jėgą, turėjo būti stiprus. Kiek pamena, paaiškinimuose yra davęs atsakymą, keliais trauminiais poveikiais, paaiškinimuose yra tiksliai nurodyta. Teisėjai paskelbus eksperto paaiškinimų turinį byloje (t. 1, b. l. 80), nurodė, kad jeigu atsiverstų schemas, pridėtas prie specialisto išvados, pamatytų poodines kraujosruvas juosmens srityje, jos nurodo pridėjimo vietą, kur buvo suduoti trauminiai poveikiai, o blužnis anatomiškai yra kairėje pusėje, tai reiškia, išvedus menamą liniją tarp pilve kairėje pusėje arčiau stuburo, tai išvedus nuo kraujosruvų menamą liniją į blužnies trajektoriją, tai gautume kryptį. Jeigu žmogus guli ant šono, ir jeigu spiriama jam į pilvą atbula koja, jei pataikoma į tą, kur užfiksuotos kraujosruvos, tai tokios galimybės atmesti ar atbula, ar ne atbula koja, ten vis tiek buvo traumavimas (toje vietoje); gali kalbėti tik tai, ką leidžia objektyvūs duomenys, ten, kad būtų atbula koja ar neatbula, to teigti, patvirtinti ar paneigti negali, nes kraujosruvos nurodo tik daiktinę priklausomybę traumavusio daikto; kraujosruvose nėra užsifiksavusių, pvz., bato pado rašto, kad galėtų teigti, jog būtent su tokiu batu spiriant galėjo būti padarytas tas sužalojimas. Pagal kraujosruvas gali tik teigti, kad sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais. Jeigu paklaustų, ar apima kietų bukų daiktų sąvoką ir koja, apauta su batu, tai apima ir kietus bukus daiktus, tą grupę, bet čia konkrečiai ar koja buvo atbula, ar ne atbula, neturi tokių duomenų, jog galėtų vienaip ar kitaip pasisakyti. Nereikia įsivaizduoti, jog ant blužnies reikia užlipti. Traumavimo epizodas susideda iš pridėjimo vietos, kinetinės energijos, kurią suteikia daiktas į pilvo ertmę ir dėl to plyšta, tai nėra tiesioginis, kad užlipo ant blužnies (padėjau blužnį ant stalo, užlipau ir sutraiškiau), taip nėra; tai yra, kad jėga, kontaktas įvyko juosmens srityje ir ta kinetinė energija, kuri persidavė kontakto metu toliau į pilvo ertmę, blužnį, sukėlė blužnies plyšį. Kodėl yra formuluotė ne mažiau du trauminiai poveikiai, gali teigti, kad buvo mažiausiai du trauminiai poveikiai, bet negali paneigti, jog buvo ir daugiau tų poveikių, nes: pirma, jeigu traumuoti į tą pačią vietą 5 kartus, galime turėti tokią pat išraišką, kokią matė autopsijos metu, tai reiškia, vieną iš tų kraujosruvų. Jeigu traumuoti tą pačią vietą, išraiškoje turėsime kraujosruvą. Kiek kartų į tą pačią vietą buvo traumuota, negali konkrečiai pasisakyti. Todėl nustačius dvi kraujosruvas, gali sakyti, jog tai buvo mažiausiai du trauminiai poveikiai. Bet jeigu buvo kartotiniai poveikiai į tą pačią vietą, negali pasakyti, kiek tiksliai kartų ten buvo padaryta. Tiek praktika, tiek literatūra turi teigti objektyvias išvadas, todėl objektyviai gali teigti, kad buvo suduoti mažiausiai du trauminiai poveikiai, dėl kurių vieno iš jų pasėkoje plyšo blužnis, kiek jų daugiau buvo ar nebuvo, nenori klaidinti, nes objektyviai neturi kuo remtis, negali pasakyti, kad ten buvo šeši smūgiai. Specialisto išvadoje aprašoma, kad nustatytas blužnies vienas plyšimas 5 cm ilgio, iki 1 cm gylio. Galėtų būti keli skausmo šaltiniai, jeigu traumos pasėkoje susiformavo tiek išorinis sužalojimas – kraujosruva, ji jau sukelia skausmą, jos padarymas sukelia skausmą. Toliau seka blužnies plyšimas, blužnis yra kapsulinis organas, jo vientisumo pažeidimas turėtų sukelti skausmą, nes net ir neplyšusi blužnis kartais mums duoda skausmą, tai yra visi esame bėgę ilgas distancijas, mums atsiranda skausmai kairiame šone – tai blužnies susitraukimo pasekmė, kai organizmui staiga prireikia kraujo ir ji susitraukia, nes jos yra tokia funkcija, kaip kraujo saugykla, ir atsiradus poreikiui didesniam deguonies organizmui, ji susitraukia bei išmeta tą kraują. Tas skausmas, dar net neplyšus, o tik fiziologiškai susitraukus blužniai, mes jau galime įsivaizduoti, koks tai skausmas. O dabar kalbame apie plyšimą, plyšimas yra 5 cm ilgio; pati blužnis ilgiausia yra 16 cm (jos matmuo), tai vieno trečdalio plyšimas, todėl galime numanyti, kad blužnies plyšimas turėjo sukelti skausmą. Reikia remtis pateikta specialisto išvada, tyrimo metu, tiek baigus tyrimą ir nustatant diagnozę, ir atsakant į pateiktus klausimus, apie pomirtinius sužalojimus nėra užsimenama, reiškia tokių pomirtinių sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti po nukentėjusiojo mirties, nėra užfiksuota ir jų nebuvo. Labiausiai tikėtina, jog nustatytas blužnies plyšimas įvyko po kažkurio iš vieno smūgio, po kurio smūgio, negalės konkrečiai atsakyti, bet po kažkurio tai iš vieno iš smūgių, nes sakykime, jeigu būtų po kiekvieno iš smūgių, po tų mažiausiai dviejų trauminių poveikių į juosmens sritį įvykę plyšimai – tai mano, kad būtų matę šiek tiek kitokį vaizdą blužnies plyšime. Šiuo atveju, vertinant blužnies plyšimo vaizdą, labiausia būtų tikėtina, kad vis tik po kažkurio smūgio įvyko blužnies plyšimas. Sakykime, kai būna blužnies pažeidimai prie bukų pilvo traumų, savo praktikoje sutinka tokius atvejus kaip dvimomenčiai blužnies plyšimai. Blužnies sandara yra tokia, jog blužnį dengia kapsulė ir tada yra gilesnis blužnies audinys. Dvimomenčiai blužnies plyšimai, kai po bukos traumos įplyšta gilesni sluoksniai, bet kapsulės, kuri apdengia visą blužnį, nebūna suardomas vientisumas ir vyksta kraujavimas po kapsule, kur galiausiai, jau kapsulei nebeatlaikius prikraujavimo, įplyšta ir tai dažniausiai jis gali pasireikšti per 12 val. nuo sumušimo. Čia turime vienmomentį plyšimą – tai reiškia, įvyko trauminis poveikis į juosmens sritį ir plyšo blužnis, tačiau negali pasakyti, po kurio. Dėl lūžusio šonkaulio, kuris pradūrė plautį, kai praduriamas plautis, ar kažkaip išoriškai pasireiškia, kaip gali atrodyti išoriškai, jeigu žmogui praduriamas plautis – viskas priklauso nuo būklės, pirma, kas prie tokių traumų būna, – tai skausmas, kurį sukelia ne tiek plyšęs plautis, kiek lūžęs šonkaulis. Žmogus jau susiima, priima tam tikrą pozą, kad būtų lengviau kvėpuoti. Dėl plaučio plyšimo, kur buvo pradurtas lūžgaliu, – tai plautis susitraukia, sukrenta, žmogus jau patiria deguonies stygių dėl nepakankamo oro deguonies įsisavinimo į organizmą. Kaip pasireiškia kliniškai, – tai palaipsniui žmogus jaučia deguonies stygių, dažnėja kvėpavimas, ko pasėkoje, dažnėjant kvėpavimui, didėja skausmingumas dėl šonkaulio lūžio, atsiranda dusulys, o klinikai nesuteikiant pagalbos, vystantis toliau, – tai gali įvykti ir mirtis. Konkretizuojant, plaučio pradūrimas sukėlė nukentėjusiajam deguonies stygių. Negalima kategoriškai pasisakyti, kas buvo anksčiau – ar trūkusi blužnis, ar pradurtas plautis, nes tiek mirtinoms komplikacijoms, kurios išsivysto dėl blužnies plyšimo, galime konstatuoti, jog vis tik blužnies plyšimas lėmė mirtį. Krūtinės ląstos trauma – tai šonkaulio lūžis su plaučio pradūrimu (galime konstatuoti), sunkino bendrąją nukentėjusiojo būklę, kuri ir taip blogėjo dėl patirtų kitų sužalojimų. Kuris pirmiau – tai tiek nukraujavimui išsivystyti, tiek kvėpavimo nepakankamumui išsivystyti reikia laiko. Pagal sužalojimus galime tik sakyti, kad jie neužilgo vienas po kito buvo padaryti nedideliame laiko tarpe, o konkrečiai, kuris pirmas, kuris paskutinis, net nežino, kokiais duomenimis būtų tai galima pasakyti (nebent būtų filmuota medžiaga ar fiksuoti pasakojimai). Schemoje, kur yra trumpieji galai kairės pusės, nesuaugę, – tai jų projekcijoje maždaug būtų blužnis, projekcijoje L1, L4, bet tiksliai nepasakys; pagal savo apimtį, masę blužnis buvo didesnė nei norma, tai jos išsidėstymas santykinai, lyginant pagal schemą, ji užima daugiau vietos, grubiai kalbant tarp L1, L4 – tokiame tarpe. Gali konstatuoti, jog, kaip ir savo specialisto išvadoje išdėstė bei sugrupavo sužalojimus pagal sunkumą, svarbą savo eiliškumu, nuo pilvo sumušimo, ko pasėkoje plyšo blužnis – įvyko mirtis, bet yra dar eilė sužalojimų, kurie sugrupuoti kaip krūtinės sužalojimai, sužalojimai galvoje, kurie yra įvertinti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai. Vienareikšmiškai galima teigti, kad tos 2 grupės sužalojimų sunkina bendrą būklę. Praktikoje tokie sužalojimai atskirai būna irgi mirties priežastimi, tačiau šiuo atveju jos įtakoja tik tiek, kad jos sunkino bei greitino nukentėjusiojo mirtį dėl pilvo sumušimo, o mirties priežastimi ar jos būtų, jeigu nebūtų pilvo sumušimo, taip praktikoje būna – tai ir galvos traumos, nes jau ir kliniką turime, kad buvo ir galvos smegenų sužalojimai, nes matome anizokoriją, kai reaguoja akių vyzdžiai, darosi vienas mažesnis, kitas didesnis (tai jau neurologinė simptomatika). Tų mirtinų komplikacijų galėjo, pvz., dėl galvos sumušimo, jau matomai nespėjo išsivystyti, nes tos išraiškos bei komplikacijos – mirtis įvyko dėl pilvo sumušimo. Jeigu blužnies ar pilvo sumušimo, kaip būtų buvę, jeigu nebūtų buvę, tai menamas klausimas, konkrečiai nepasisakys.

Iš 2021 m. gruodžio 16 d. – 2022 m. sausio 3 d. specialisto išvados Nr. S 853/2021(01) matyti, kad:

1. Nuoplovose nuo mobilaus ryšio telefono (1 meg.), nuo spinteles durelių (2 meg.), nuo spintos (3 meg.), ant R. N. dešinio sportinio bato (4 meg.), R. M. bliuzono (5 meg.), sportinių kelnių (7 meg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,9999999999999999999% tikimybe.

2. Ant R. M. dešinio bato (8 meg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,9999999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,99999999999999999999% tikimybe.

3. Ant R. M. bliuzono (6 meg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,9999999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui.

4. Ant R. N. bliuzono, sportinių kelnių, liemenės, R. M. striukės dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 87-101).

Iš 2021 m gruodžio 12 d. – 20 d. specialisto išvados Nr. G 3372/2021 (01) matyti, kad:

1. R. M. kūne nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai 3 ~ 5 paros iki apžiūros.

2. R. M. kūne nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, dešiniame kelyje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. R. M. kūne nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, dešiniame kelyje padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais.

4. R. M. kūne nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, dešiniame kelyje padaryti kietais bukais daiktais. Specifiniais žalojančio daikto požymiais kūne neužsifiksavo. Dešinio kelio nubrozdinimas galėjo susidaryti nugriuvus. Odos nubrozdinimai rankose galėjo atsirasti susižalojant į kietus bukus daiktus.

5. Sužalojimų lokalizacija kūne ir jų makromorfologinis vaizdas nenurodo, kokioje padėtyje buvo įtariamasis sužalojimų padarymo metu.

6. Odos nubrozdinimai rankose galėjo atsirasti atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

7. Ant R. M. kūno techninės elektros poveikio žymės neužfiksuotos (t. 2, b. l. 75-77).

Iš 2021 m. gruodžio 12 d.-20 d. specialisto išvados Nr. G 3373/2021 (01) matyti, kad R. N. kūne sužalojimų nėra. Ant R. N. techninės elektros poveikio žymės neužfiksuotos (t. 2, b. l. 164-165).

Iš 2022 m. gegužės 9 d. specialisto išvados matyti, kad pateiktas tyrimui žibintuvėlis, turintis elektros šoko įtaiso funkcijas, yra D kategorijos elektros šoko įtaisas – nešaunamasis ginklas, skirtas tiesiogiai taikinį paveikti elektros srove, pagamintas pramoniniu būdu. Elektros šoko prietaisas yra veikiantis, nėra draudžiamas civilinėje apyvartoje (t. 1, b. l. 149-151).

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, kai: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Iš įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. gruodžio 12 d. 03:30-05:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) buvo aptiktas ir apžiūrėtas nukentėjusiojo R. M. lavonas (t. 1, b. l. 34-57). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1564/2021 (01) nurodyta, kad R. M. lavone nustatyta: pilvo sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis juosmenyje ir blužnies plyšimu, padaryti kietu buku daiktu (-ais), remiantis makro- ir mikromorfologiniu vaizdu, keliasdešimt minučių - kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 ir 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; krūtinės sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis VIII-o šonkaulio kairėje lūžiu su krūtinplėvės ir plaučio pažeidimu, padarytas kietu buku daiktu (-ais), remiantis makro- ir mikromorfologiniu vaizdu, kelių - keliolikos valandų laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 ir 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais, kraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, spaudusiu smegenis (anuzokorija), padaryti kietu buku daiktu (-ais). Nustatyti sužalojimai, remiantis makro- ir mikromorfologiniu vaizdu, kelių - keliolikos valandų laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 ir 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 1 laipsnio nudegimas juosmens kairėje, padarytas terminiu poveikiu, galimai elektros srove, lokaliai paveikus reljefinį, cirkuliarų paviršių, ir sudėtyje vario turinčiu daiktu, remiantis makro- ir mikromorfologiniu vaizdu, kelių val. laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galūnėse, padaryti kietu buku daiktu (-ais), kelių- keliolikos val. laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 72-78). Nurodyti apžiūros protokolas ir specialisto išvada leidžia konstatuoti, kad R. M. mirė smurtine mirtimi, t. y. buvo nužudytas.

Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikaltimas buvo padarytas pas J. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). R. M. su R. susiginčijo necenzūriniais žodžiais, R. M. neišlaikė nervai, nes R. M. pradėjo kažką sakyti ant jo tėvo, po to – ant jo. R. M. pirmas pradėjo muštis, R. M. tuo metu sėdėjo ant fotelio, po to R. irgi atsistojo. Iškarto mušėsi su rankos kumščiais, o po to su elektrošoku, nes kai R. atsistojo, suprato, jog ir jis gali gauti. Su kumščiais R. pataikė į veidą, gal dar per šonus, po to jis su elektrošoku pataikė R. į koją, po ko jis parklupo bei nukrito ir pradėjo spardyti. R. M. spardė, kur papuolė. Po to atsisėdo toliau gerti. Tuo metu R. gulėjo ant žemės jau suspardytas. R. pradėjo labai ,,inkštėti“. Priėjęs pažiūrėjo, J. M. pasakė, kad velnias nepaims, jis dar gyvas, ir atsisėdo gerti. Po to jam į galvą atėjo mintis, pradėjo šaukti R., kad keltųsi. Ir vėl atėjo prie R., pamatė, kad jis nejuda. Pažiūrėjo į jo veidą tiesiai, jo akys buvo pramerktos, pradėjo jį judinti, palietė, žiūri, jog nėra pulso, išsigando ir paklausė J., ką daryti. J. pasakė kviesti policiją, po ko policiją iškvietė su savo telefonu. Be jo daugiau prie R. niekas nebuvo priėjęs. Kai R. M. buvo nugriuvęs, spardė per šonus, R. M. nugriuvo nuo elektrošoko. Su elektrošoku jam buvo davęs prie kaklo ir į koją, po ko suklupo. Su kumščiu jam pataikė per galvą, kažkur pataikė per veidą ir per šonus. Pirmą vieną smūgį sudavė su kumščiu į veidą, R. M. atsistojo, tada jam su elektrošoku davė per koją, jis suklupo, tada pradėjo spardyti. Kai R. M. sėdėjo, iškarto davė per veidą, tada R. M. atsistojo, po to davė per koją, tada R. M. parklupo. Tada pradėjo R. M. spardyti. R. M. buvo užsidengęs rankomis, gynėsi. R. M. jam nestipriai sudavė porą kartų per petį, po to R. M. atsistojo ir pradėjo R. M. dar stipriau spardyti, nes susinervino. R. M. spardė per šonus, galvą, matė, kad pataikė jam į galvą, šonus, į galvą jam pataikė gal du kartus, o kiek pataikė per šonus, neskaičiavo, bet daugiau nei vieną kartą. Kai porą kartų R. M. sudavė per šonus, tuo metu R. M. gulėjo ant nugaros, neatsimena, iš kurios pusės jam stovėjo. R. M. taip ir gulėjo ant nugaros, neapsivertė, nesusigūžė. R. M. buvo užsidėjęs rankas ant veido, kai jis suklupo. Kai sudavė smūgius, R. M. stovėjo nuleistomis rankomis, po to, kai R. M. suklupo, pradėjo gintis. Sudavė į R. M. šonus, galvą, daugiau niekur nesudavė, nes po to pradėjo rėkti R. M. tėvas. Galimai praėjus penkioms minutėms ar daugiau, pažiūrėjo, ar R. M. gyvas. R. ,,suinkštėjo“, bet nekalbėjo. Pažiūrėjo į jo akis ir išsigando, jau nebuvo pulso, iškvietė pareigūnus. Spardė su koja, pas jį buvo kaustyti statybiniai batai. Elektrošoką panaudojo du kartus. R. buvo priėjęs, kai jis spardė ant žemės, po to nusisuko, R. už jo dar ar spyrė, ar ką, nepastebėjo, nes kai tėvas pradėjo R. M. kviesti, išeidinėjo. Kol jis dar spardė, R. sėdėjo prie tėvo, po to R. N. priėjo prie R. M., R. M. tik matė, kai R. N. išeidinėdamas atgal atbula koja R. spyrė (kai R. gulėjo), buvo tamsu, bet R. R. spyrė link klubo srities, neatsimena, kiek kartų, nes po to nuėjo prie tėvo atsisėdo, truputį vėliau R. M. atėjo ir po to iš paskos jo atėjo R., matė tik vieną smūgį, kai R. R. atbulomis spyrė į klubo sritį. Tuo momentu, kai atėjo R. N., stovėjo prie R. M. galvos, R. iš nugaros R. M. apėjo ir atėjo prie R. M. R. iškarto nieko nedarė, o po to R. M. dar spyrė ir išėjo, o tada ir R. N. spyrė, išeidamas iš paskos, atsisėdo kartu gerti, daugiau nebuvo priėję.

2021 m. gruodžio 12 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. M. nurodė, kad R. N. priėjo prie gulinčio R. bei taip pat pradėjo jį spardyti, kažkur per kojas, kiek matė, spyrė du kartus. Vėliau R. peršoko per R. ir pradėjo spardyti, matė spyrį į pilvą, vėl į kojas.

2021 m. gruodžio 16 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. M. nurodė, kad R. N. R. M. spyrė į koją vieną kartą, į pilvą ir po to apvertė, trenkė į krūtinę su kumščiu. 2021 m. gruodžio 20 d. akistatos tarp R. M. ir R. N. metu R. M. parodė, kad R. N. priėjo prie gulinčio R. bei taip pat pradėjo jį spardyti, kažkur per kojas, kiek matė, spyrė du kartus. Vėliau R. peržengė per R., žengiant žingsnį jis spyrė atgalia koja R. į pilvą, spyris buvo stiprus, peržengus pradėjo spardyti vėl į kojas.

2022 m. gegužės 17 d., 18 d. apklausų ikiteisminio tyrimo metu R. M. nurodė, kad R. prie R. M. priėjo, ranka paėmė už peties ir atvertė jį ant nugaros, tada R. spyrė R. M. į pilvą, smūgis buvo iš viršaus į apačią, koja buvo apauta batu. Nuo šio smūgio R. suaimanavo. R. vienu momentu peržengdamas per R., gulintį ant žemės, spyrė atgalia koja į jo torsą, tačiau R. M. nežino, kur jis pataikė, ar į pilvą, ar į krūtinę, ar į galvą. R. spyrė R. tikrai ne mažiau nei tris kartus, gal ir daugiau, visi smūgiai buvo stiprūs. R. M. prašė vadovautis parodymais, duotais 2021‑12-12, tiek 2022-05-17, kai buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis buvo labai susijaudinęs, labai pasimetęs dėl įvykio, buvo po daugiadienių išgertuvių, galvoje buvo chaosas, jis yra labai drovus žmogus, kuris, jei yra spaudžiamas pašnekovo, sunkiai orientuojasi, ką turėtų atsakyti, tada dažniausiai jis tyli ir nieko nesako, jam visada reikia pagalvoti, apsvarstyti ir tada gali atsakyti į rimtus klausimus, apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo labai daug žmonių, jam atrodė, kad jie visi prieš jį nusiteikę priešiškai, todėl jis pasimetė ir davė ne visai tikslius parodymus. Be to, nori papildyti, kad jam labai sunku detalizuoti kiekvieną suduotą smūgį į R. M. kūną, nes tiek jis, tiek visi kiti namuose buvę asmenys buvo stipriai neblaivūs, vieta, kur jie su R. spardė R., prietemoje. Labiausiai tikslūs jo parodymai yra duoti 2022-05-17, nes jis visą laiką būdamas suimtas galvojo, kas įvyko, kodėl įvyko ir galvoje jau yra susidėliojęs ir susigulėjęs įvykio vaizdas.

Kaip matyti, nors teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad matė tik vieną R. N. spyrį R. M. į klubo sritį, nurodė, kad spyris nebuvo stiprus, kitų aplinkybių nelabai atsimena, tačiau taip pat patvirtino, kad R. N. spyrė į nukentėjusiajam į pilvą, koją, o R. nieko nesakė, tik suinkštė, taip pat nurodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir teisėjui, kuriuose nurodoma, kad R. N. ne vieną kartą trenkė ranka bei spyrė nukentėjusiajam R. M. į pilvą, smūgiai buvo stiprūs, yra teisingi. Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotas aplinkybes, iš kurių matyti, kaip kaltinamasis R. M. rodo kaltinamojo R. N. atliktus smurtinius veiksmus, be kita ko, R. N. spyrį į nukentėjusiojo R. M. pilvą.

Kaltinamasis R. N. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad nemušė R. M., buvo prie jo priėjęs tik vieną kartą patikrinti, ar R. M. yra gyvas, šiuo tikslu keletą kartų sutrenkė R. M. per krūtinę. Ikiteisminio tyrimo metu R. N. atsisakė duoti parodymus, nors po pirminio pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažino iš dalies. R. N. gynėja teisiamojo posėdžio metu akcentavo, kad kaltinamojo R. N. parodymai nuo pradžių buvo nuoseklūs, nekintantys. Šiuo aspektu pastebėtina, kad vien ta aplinkybė, jog šio kaltinamojo parodymai nekito viso tyrimo metu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme, savaime nereiškia, kad tokie parodymai yra teisingi. Kaip minėta, kaltinamasis R. N., ikiteisminio tyrimo metu pranešus jam apie įtarimą apie padarytą nusikalstamą veiką, nors ir atsisakė duoti parodymus, tačiau išreiškė savo poziciją dėl kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies.

Liudytojas Giedrius Kulpavičius apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą J. M. bei kiti ten buvę asmenys neigė buvusį konfliktą, nurodė, kad R. M. pas juos atėjo visas sumuštas ir tada mirė. Tačiau vėliau J. M. policijos pareigūnui nurodė, kad R. sumušė pas jį namuose buvę svečiai.

Liudytojas Giedrius Kulpavčius apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. M. papasakojo, kad išgertuvių metu R. M. ir R. N. sumušė R. M., ir tai, kas buvo nurodyta pranešime, yra netiesa.

Liudytojas A. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad mušėsi jo sūnus (R. M.), sūnaus draugas R. (N.) ir jie abu spardė R. Matė, kad lakstė kojos muštynių metu, spardė du žmonės, o gulėjo R. ant žemės.

Liudytojas A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. M. priėjęs prie sėdinčio R. trenkė du kartus kumščiu jam į veidą. Po šių smūgių kas vyko kambaryje toliau jis nematė.

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. nurodė, kad anksčiau davė netikslius parodymus, nes bijojo dėl sūnaus, ir nurodė, kad R. M. apsižodžiavo su R. M., kuris pribėgo prie fotelyje sėdinčio R., sudavė jam kelis smūgius į veidą ir tarp jų prasidėjo galynėjimasis. R. su R. besigalynėjant, prie jų pribėgo R., R. pradėjo taip pat mušti rankomis R. Tada jis pamatė, kad po kažkokio smūgio R. nukrito ant žemės. R. nukritus, jį gulintį spardė abu, matė abiejų, tiek R., tiek R. kojas spardant gulintį R. R. spardė tikrai abu ir net sakytų sudavė panašų smūgių skaičių, nes kai jie pradėjo spardyti R., tai nustojo tik tada, kai A. M. pradėjo šaukti „Nustokite jį mušti, ką jūs darote“.

Liudytojas J. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad tarpusavyje konfliktavo ir susimušė R. M. ir R. M. R. atsistojo nuo fotelio, tada susikabino su R. ir pradėjo muštis, spardytis. Nukrito R. ant žemės ir pradėjo visaip jį spardyti, R. kojomis spyrė prie galvos R., kai jis gulėjo ant žemės, per šonus. Smūgių daug buvo, ne vienas. R. irgi buvo, trenkė R. M. rankomis, gal ir kojomis kelis kartus, kiek kartų, negali pasakyti. Kai R. priėjo prie R., R. M. rėkavo ,,pydarai, gaidžiai“, tada R. keliantis R. nuo žemės už tokius žodžius jam trenkė gal 5-6 kartus rankomis ir kelis kartus kojomis, smūgius girdėjo, pataikė kažkur į šonus R. Kai atvyko policija, viską papasakojo, bet prieš tai galvojo, kad kitaip pasakys, kad jam R. neduotų į galvą. Pradžioje R. konfliktavo su R., paskui jie susimušė. R. atsidūrė ant žemės, R. jį mušė. Pamušė, pamušė ir tada R. atsikėlė, priėjo prie R. ir tada jau R. tuos negražius žodžius pasakė, tada jau R. mušė. Paskui pamatė, kad R. nejuda. R. trankė R. rankomis, paskui po kiek laiko kojomis, norėjo patikrinti, ar gyvas dar R. Rankomis kelis kartus sudavė, gal 5‑6 kartus, girdėjo kelis kartus ,,bach-bach“.

Liudytojas J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konflikto metu R. pašoko nuo sofos ir priėjo prie R., kuris taip ir sėdėjo ant fotelio, R. iš kažkurios striukės ištraukė žibintuvėlį su elektrošoku ir prispaudė jį prie R. kairiojo smilkinio ir įjungė kibirkštį, R. tuo metu pašoko nuo fotelio ir pradėjo mosikuoti rankomis, R. tuo metu su kažkuria ranka sudavė R. kumščiu į veidą ir jis atsisėdo atgal ant fotelio, tada R. priėjo prie jo arčiau ir pradėjo jį rankų kumščiais daužyti per veidą, R. bandė gintis, tuo metu prie jų pribėgo R. N., kuris taip pat pradėjo mušti kumščiais per veidą R., R. nukrito nuo fotelio ant grindų, jam gulint R. ir R. pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe galvą. J. M. bandė juos nuraminti, kartu su A. bandė R. ir R. patraukti nuo R., tačiau jie jų neklausė ir toliau spardė R. J. M. pamatė, kad R. guli ant grindų ir nereaguoja į jų smūgius, tada garsiai surėkė „R. negyvas“ ir R. nustojo jį spardyti, tačiau R. dar kelis smūgius jam sudavė. Jis pasakė, kad jie kviestų greitąją medicininę pagalbą, tada R. išsigando, paskambino 112 pagalbos telefonu ir atsiliepusiai operatorei pasakė, kad pas juos į namus atėjo stipriai sumuštas R. M., kuris mirė.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją J. M. nurodė, kad susikabino R. M. su R. M., jie aiškinosi tarpusavyje. Susikabino ir pradėjo muštis. Pradėjo muštis R. M. R. R. trenkė su rankomis ir su elektrošoku į visur, kur papuolė, į galvą, krūtinę. Smūgių nematė, neskaičiavo, gal penki, gal daugiau, gal mažiau, ir rankomis, ir kojomis. Kojomis spardė prie galvos, į galvą. R. M. turėjo elektrošoką. R. su elektrošoku lietė R. M. galvą ir krūtinę. Po to R. nuo elektrošoko nugriuvo. Kai R. nugriuvo, R. M. pradėjo spardyti. R. R. kojomis sudavė 3-4 smūgius į galvą, į šonus. R. M. tai darė vienas. Po to niekas jam nepadėjo. Po to R. priėjo prie R. ir norėjo ar apkloti, ar pakelti norėjo, ar trenkti. R. panaudojo du smūgius į krūtinę rankomis R. M. R. spardė R. į galvą ir į šonus, kai davė elektrošoką. R. dar stovėjo, kai R. davė elektrošoką, R. nukrito ir R. pradėjo spardyti. Kai R. stovėjo, į veidą kumščiais R. sudavė daug smūgių, 5-6 smūgius. Nežino, nuo ko R. nukrito, ar nuo elektrošoko, ar nuo smūgių. Gulinčiam R. R. ir rankomis kažkiek į galvą, į krūtinę ir kojomis spardė. R. priėjo prie nukentėjusiojo (R.), kai nukentėjusysis gulėjo. R. davė į krūtinę rankomis du smūgius, kojomis nespardė gulinčio R. R spardė R. R. R. trenkė du kartus į krūtinę, ne į galvą.

Iš pirmiau aptartų parodymų analizės matyti, kad byloje apklaustų asmenų parodymai dėl kaltinamojo R. M. yra nuoseklūs, kaltinamasis R. M. taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kita vertus, byloje apklaustų asmenų parodymai dėl kaltinamojo R. N. vaidmens naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį R. M. yra iš dalies prieštaringi, dalies prieštaravimų teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tarp apklaustų asmenų, ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų prieštaravimų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantis teismas tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Teismas tai turi daryti, analizuodamas tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-379-303/2017, 2K-76-495/2021). Atsižvelgiant į tai, teismas remiasi kaltinamųjų bei liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek, kiek jie atitinka kitas faktines bylos aplinkybes.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kaltinamiesiems R. M. ir R. N. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo R. M. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. liudytojų Giedriaus Kulpavičiaus (policijos pareigūno, kuris parodė, kad įvykio vietoje buvę asmenys neigė padarytą nusikalstamą veiką, kita vertus, įvykio vietoje buvęs J. M. nurodė, kad R. M. buvo sumuštas dviejų asmenų: R. M. ir R. N.), J. M. (gyvenančio name, kuriame buvo padaryta nusikalstama veika, kuris parodė, kad kilusio konflikto metu R. M. sumušė R. M. ir R. N.), A. M. (kaltinamojo R. M. tėvo, kuris patvirtino, kad R. M. sumušė jo sūnus R. M. bei sūnaus draugas R. N.) parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta rašytinė bylos medžiaga (specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros, lavono, kitų objektų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė medžiaga). Remdamasis ištirtais įrodymais teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta, jog kaltinamojo R. N. ir kaltinamojo R. M. smurtiniai veiksmai galėjo lemti pilvo sumušimą ir nukentėjusiojo mirtį. Gynėjos nurodyta aplinkybė, kad ant kaltinamojo R. N. kūno nebuvo rasta sužalojimų, nubrozdinimų, mėlynių, kitų pakitimų, o tokių sužalojimų buvo rasta ant kaltinamojo R. M. kūno; taip pat tai, kad ant kaltinamojo R. N. rūbų dėmių, kraujo ir sutepimų nerasta, o ant kaltinamojo R. M. kūno, rūbų kraujo dėmių buvo rasta gausiai, savaime nereiškia, kad kaltinamasis R. N. nenaudojo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu. Šiuo atveju pastebėtina, kad ant kaltinamojo R. N. dešiniojo bato buvo aptiktas nukentėjusiojo R. M. kraujas. Taigi, minėtos aplinkybės savaime nepaneigia byloje apklaustų asmenų parodymų ir nepatvirtina kaltinamojo R. N. pateiktos versijos, minėtos aplinkybės galėtų rodyti tik tai, kad kaltinamojo R. M. smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu galėjo būti intensyvesni, tačiau, nenustačius, kuriais smūgiais, kurių mažiausiai turėjo būti du, buvo sumuštas nukentėjusiojo R. M. pilvas, dėl ko plyšo jo blužnis ir jis mirė, kita vertus, nustačius kaltinamųjų bendrą tyčią daryti nusikalstamą veiką, kaltinamieji R. M. ir R. N. už nukentėjusiojo R. M. nužudymą atsako kaip bendrininkai (bendravykdytojai).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. vasario 1 d. išvada Nr. 89TPK-23/2022 nustatyta, jog kadangi R. M. praeityje nustatytas alkoholio vartojimo sąlygotas sąmonės sutrikimas – delyras laiko atžvilgiu nesusijęs su šiuo metu jam inkriminuojama veika, taip pat jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas netrukdo suvokti savo smurtinių veiksmų esmės ir galimų pasekmių bei netrukdo galimybės jų valdyti, nėra duomenų, kad jis inkriminuojamos veikos metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būklėje ar sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl R. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 129), taigi kaltinamasis R. M. yra pakaltinamas.

Byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apklaustas teisme kaltinamasis R. M. su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko. Paaiškino, kad dėl nukentėjusiosios V. M. pareikšto civilinio ieškinio dėl 50 000 eurų – tai nors kažkiek, po truputį stengsis atiduoti (dirbs), nėra darbo, o kai būna laisvėje, visada dirba.