Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Romano Lupeikos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas kaltinamojo laikinas sulaikymas 2020 m. vasario 29 d. (1 para), ji prilyginta 2 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 38 MGL (1 900 Eur) bauda, kurią nuteistasis turi sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu konfiskuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Land Rover Discovery 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo perduotas saugoti D. M. ir saugomas adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo 2020 m. vasario 29 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. M. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2020 m. vasario 29 d., apie 07.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Land Rover Discovery 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam 07.49 val. nustatytas 1,83 prom. neblaivumas, 8.18 val. nustatytas 1,77 prom. neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo skundžiamą Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti ir nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojai motinai G. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliaciniu skundu, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. M. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

8. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, UAB „Autobastionas“ sumokėjo išlaidas, susijusias su automobilio transportavimu ir saugojimu, yra dirbantis, vadovauja savo įkurtai įmonei. Šių aplinkybių niekas neginčija. Šios nustatytos aplinkybės sudaro formalų pagrindą spręsti klausimą dėl D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau išvada dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimo – pagrįsto manymo, kad kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrįsta objektyviais faktais, t. y. turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Byloje yra duomenys už paskutinius 5 m. D. M. padarytus administracinius pažeidimus. Iš šių duomenų matyti, kad nuteistasis baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 3 kartus už automobilio pastatymą neleistinose vietose ir 1 kartą už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio vairavimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu administracinės nuobaudos buvo galiojančios. Administracinių nuobaudų už vairavimą išgėrus nebuvo, tačiau nurodytų administracinių pažeidimų gausa, jų pobūdis charakterizuoja nuteistąjį D. M., t. y. jog jis nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų ir pažeidinėja įstatymus. Atsižvelgęs į šias aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negalima daryti išvados, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vien formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neleistų įgyvendinti prevencinių bausmės tikslų ir prieštarautų teisingumo principui.

9. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, neteisingai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai nurodė, kad D. M. motina G. B. nėra tinkama būti laiduotoja. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

10. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

11. Byloje nustatyta, kad G. B. yra D. M. motina, neteista, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laiduotojo parinkimo klausimą, apklausė laiduotoją G. B., kuri parodė, kad D. M. yra jos sūnus, su kuriuo sutaria gerai, bendrauja kiekvieną dieną, jis jos klauso, ji žinojo apie kitus anksčiau padarytus teisės pažeidimus. Vien tik formalūs laiduotoją tinkamai charakterizuojantys veiksniai nesudaro sąlygų spręsti, kad G. B. yra tinkama laiduota. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog šiuo atveju G. B., kuri žinojo apie sūnaus D. M. padarytus administracinius nusižengimus, nesulaikė kaltinamojo nei nuo nusikalstamos veikos padarymo, nei nuo visos eilės administracinių nusižengimų padarymo, todėl nėra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

12. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog D. M. anksčiau neteistas, prisipažino, gailisi, vadovauja savo įsteigtai statybų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti nuo 2 iki 1 m. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

13. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 m.). Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 2 m. teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodomos aplinkybės – anksčiau neteistas, vadovauja savo įsteigtai statybų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos teritorija ne tik Skuodo rajonas, dėl padaryto veikos gailisi, prisipažino, nesudaro pagrindo trumpinti paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą. Teismas įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – nuo kelio nuvažiavęs D. M. vairuojamas automobilis buvo policijos pareigūnų rastas 07.45 val. ryte, ties pastatu (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,83 prom. girtumo laipsnis, t. y. padarytas nusikaltimas yra vienas iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. M. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė asmeniui 2 m. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, kad maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 m., todėl paskirtą mažesnį nei vidurkis terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo.

15. Nuteistas D. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad nėra pagrindo konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ir iš jo turi būti priteista automobilio vertė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

16. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

17. Pagal byloje nustatytas aplinkybes D. M. vairavo automobilį „Land Rover Discovery 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jis suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobilį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

18. Automobilis „Land Rover Discovery 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį D. M. vairavo būdavo neblaivus, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis savininkas ir akcininkas nuo 2015 m. vasario 13 d. yra nuteistasis D. M. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus ir siekiant užkirsti kelią D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam savininkui ir akcininkui, naudotis automobiliu Land Rover Discovery 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė jį konfiskuoti. Priteisus iš D. M. automobilio turto vertę nebūtų pasiekti prevenciniai tikslai.

19. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. birželio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. gynėjo advokato Romano Lupeikos apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. birželio 8 d. nuosprendį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.