- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- eI-310-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02348-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno druska“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno druska“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio komunalininkas“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Kupiškio komunalininkas“) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno druska“ (toliau – ir atsakovė, ir UAB „Kauno druska“) priteisti 96,70 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2019 m. spalio 1 d iki 2022 m. liepos 1 d.
UAB „Kupiškio komunalininkas“ prašyme nurodė, kad Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-337 patvirtino Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis aktualios redakcijos Nuostatais, kaip asmeniui disponuojančiam gyvenamosios paskirties patalpa, esančia Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje.
Atsiliepimas
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno druska“ atstovas G. S. atsiliepime ir teismo posėdžių metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Atsakovės atstovas teigė, kad bendrovė ginčo laikotarpiu jokios veiklos nevykdė ir patalpomis nesinaudojo, jos buvo nupirktos pardavimui, todėl ir atliekų susidaryti negalėjo. Pabrėžė, jog objekte nėra deklaruota jokia ūkinė veikla, nėra naudojama elektros energija. Pareiškėja savo nuostatuose nurodė, kad komunalines atliekas surinkinės iš atliekų turėtojų, o ne iš nekilnojamojo turto turėtojų. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos skundas turi būti atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai UAB „Kupiškio komunalininkas“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėja prašyme nurodė pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, byla išnagrinėta pareiškėjos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.
Kupiškio rajono savivaldybėje yra įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą. Taryba 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-278 patvirtino Nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galioja Tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-337 patvirtinti naujos redakcijos Nuostatai. Nuo 2017 m. lapkričio 11 d. taikomas Nuostatų 2.6 punktas (2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. TS-272 redakcija), nustatantis, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkai arba įgalioti asmenys. Be to, Taryba 2021 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. TS-186 1 punktu patvirtino naujos redakcijos Nuostatus, kurie įsigaliojo 2021 m. spalio 1 d. Šios redakcijos Nuostatų 2.6 punktu Taryba nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkai arba nekilnojamąjį turtą valdantys, naudojantys ir disponuojantys juo asmenys. Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojams nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų; pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, išskyrus mokėtojus, kurie atitinka 19–22 punktuose išdėstytus kriterijus (3.1 punktas). Nuostatuose numatyta, kad, esant 19.1-19-7 punktuose numatytoms sąlygoms, vietinė rinkliava neskaičiuojama juridiniams asmenims, įregistravusiems nekilnojamąjį turtą; fiziniams asmenims, įregistravusiems komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą; ir juridiniams asmenims, kurie vykdo komercinę veiklą Kupiškio rajone, tačiau neturi užregistruoto nekilnojamojo turto. Pagal Nuostatų 19.3 punktą, vietinės rinkliava neskaičiuojama jos mokėtojui, kuris pateikia Nuostatų 3 priede nustatytos formos deklaraciją apie ūkinėje veikloje nenaudojamas patalpas.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).
Pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkai arba nekilnojamąjį turtą valdantys, naudojantys ir disponuojantys juo asmenys (Nuostatų 2.6 punktas).
LVAT yra pateikęs aiškinimą, kad Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas, nereiškia, kad už atliekų turėtoją (teršėją) negali būti įpareigotas rinkliavą sumokėti nekilnojamo turto objekto (kurį naudojant (jame gyvenant) atliekos susikaupia) savininkas arba kitas įgaliotas asmuo, net jei minėti asmenys (t. y. atliekų turėtojas ir nekilnojamojo turto savininkas (įgaliotas asmuo) nesutampa (2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3683-968/2019).
LVAT ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).
Byloje nėra ginčo, kad aptariamu laikotarpiu (nuo 2019 m. spalio 1 d iki 2022 m. liepos 1 d.) atsakovė buvo nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio Sodų g. 23, Bakšėnų k., Kupiškio r., kurio plotas 62,49 kv. m, savininkė. Pagal minėtą teisinį reguliavimą vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai arba nekilnojamąjį turtą valdantys, naudojantys ir disponuojantys juo asmenys, todėl teismui nekyla abejonių, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų prasme, o tai suponuoja pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.
UAB „Kupiškio komunalininkas“ pateiktais duomenimis, per 2019 m. spalio 1 d iki 2022 m. liepos 1 d. laikotarpį atsakovė privalėjo sumokėti 96,04 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėja apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovę informavo pranešimu.
Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Atsakovė nurodė, kad minėtame objekte veikla nebuvo vykdoma, komunalinės atliekos nesusidarė, todėl ir mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą nereikia.
Teismas pažymi, kad pagal Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-337 patvirtintų Nuostatų 9 punktą ir 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. ES-186 patvirtintų Nuostatų 8 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius yra UAB „Kupiškio komunalininkas“. Pagal minėtų Nuostatų 16 ir 17 punktus, vietinės rinkliavos mokėtojai turi patys administratoriui pateikti duomenis apie pasikeitusius vietinės rinkliavos apskaičiavimo kriterijus. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų (pažymų), patvirtinančių, kad nekilnojamajame turte, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. nebuvo vykdoma jokia veikla.
Pagal Nuostatų 7 punktą, už vietinės rinkliavos mokėjimą laiku ir pateiktos informacijos, kuri reikalinga vietinei rinkliavai apskaičiuoti, teisingumą yra atsakingi rinkliavos mokėtojai. Taigi, vadovaujantis Nuostatais, pareiga pateikti deklaraciją apie ūkinėje veikloje nenaudojamas patalpas tenka jų naudotojui t. y. atsakovui. Pagal Nuostatų 9 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, vykdantis vietinės rinkliavos administravimo procedūras, atlieka tik atliekų turėtojų ir vietinės rinkliavos mokėtojų švietimą. Teismo vertinimu, pareiškėja, išsiųsdama atsakovei Informaciją apie vietinės rinkliavos paskaičiavimą, tinkamai įvykdė šią pareigą, kadangi nurodytame rašte pateikė detalią informaciją apie Kupiškio rajono savivaldybėje įvestos vietinės rinkliavos ir jos mokėjimą teisinio reguliavimo pasikeitimus, tačiau pareiškėja neturi pareigos kiekvienais metais atsakovei išsiųsti nustatytos formos deklaracijų.
Dėl atsakovės atstovo pateiktų įrodymų, susijusių su aplinkybe, jog atliekos nesusidaro, teismas pažymi, kad atsakovės atstovas į bylą pateikė tik ESO ir Ignitis sąskaitas už elektros energiją (už ginčo laikotarpį), kuriose matosi, kad atsakovei už minėtus laikotarpius priskaičiuota 0,00 Eur. Teismo vertinimu, šios sąskaitos savaime neįrodo aplinkybės, kad nekilnojamuoju turtu visiškai nesinaudojama.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 96,04 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d iki 2022 m. liepos 1 d., už nekilnojamąjį turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamasis namas.
Iš pareiškėjos pateiktų pranešimų apie rinkliavos mokestį atliekų tvarkymui nustatyta, kad atsakovei nuo 2021 spalio 1 d. yra skaičiuojama dvinarė rinkliava (pastovioji ir kintamoji).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Teisės aktai atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimą sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl atleidimo nuo kintamosios dalies mokėjimo. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kad Nuostatuose nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (lengvatos pritaikymo) į pareiškėją ir kad tuo klausimu yra priimti sprendimai. Byloje surinkti duomenys neabejotinai nepatvirtina, kad atsakovės veikloje (valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamojo turto objektu-gyvenamuoju namu) jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė, o, jeigu ir susidarė, tai jos buvo tvarkomos kokiu kitu būdu (pavyzdžiui, pagal sutartį su kitu paslaugos teikėju). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovei nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, taip pat Nuostatuose. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl kaip dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004, 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).
Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Europos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.).
Iš nurodytų teisės normų ir teismų praktikos analizės matyti, kad atitinkamo asmens (vietinės rinkliavos mokėtojo) prievolė mokėti rinkliavą kildinama iš Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo bei viešai paskelbtų Nuostatų. Pabrėžtina, kad įstatymai ar kiti norminiai aktai nenumato pareiškėjos pareigos prieš kreipiantis į administracinį teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo imtis kitų priemonių šios rinkliavos nepriemokai išieškoti neteismine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1476-556/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1200-552/2018).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovės 96,04 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
2020 m. Nuostatų 21 punkte numatyta, kad praleidus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sumokėjimo terminą, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokami 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Analogiškai 2021 m. Nuostatų 20 punktas nustato, kad praleidus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sumokėjimo terminą, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokami 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą iš atsakovės taip pat priteistini 0,66 Eur delspinigiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno druska“ pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio komunalininkas“ 96,04 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. ir 0,66 Eur delspinigių.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.