Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-08-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-599-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-08-03
Bylos Nr.
A6.-599-716/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00658-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Pažeidėjas
G. B.
Advokatai
Tomas Bairašauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-599-716/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00658-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Šimkevičienei,dalyvaujant atstovui advokatui Tomui Bairašauskui,atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) vadovu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. vasario 13 d. ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM) nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo).

G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad VMI prie FM 2022 m. spalio 5 d. nutraukė mokestinės paskolos sutartį, iki tol mokestinė paskola buvo visą laiką dengiama ir sumažėjo daugiau nei per pusę. 2022 m. spalio 6 d. jis visiems kreditoriams išsiuntinėjo pranešimus apie įmonės nemokumą ir nemokumo procedūra buvo pradėta, dėl ko VMI prie FM šiuo atveju kaltina jį neteisingai. Išsiųstais pranešimais buvo nurodytas 30 d. terminas susitarimui dėl finansinių sąlygų gerinimo. Įstatymas numato 3 mėnesių laikotarpį iki kada privaloma iškelti bankroto bylą. Jis per šį terminą ketino teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Gruodžio mėnesį įmonė, kuriai buvo įkeistas turtas, padavė pareiškimą teismui dėl bankroto. Tada buvo iškelta bankroto byla.

VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gegužės 24 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 42 189,61 Eur. Bendrovės vadovu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. vasario 13 d. buvo G. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nesumokėjus: mokesčio už aplinkos teršimą – 4 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 24 992,74 Eur ir 995,11 Eur šio mokesčio delspinigių, pridėtinės vertės mokesčio – 15 624,24 Eur ir 573,52 Eur šio mokesčio delspinigių. VMI prie FM siekdama išieškoti bendrovės mokestinę nepriemoką, nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus: 2022 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 19 d., 2022 m. lapkričio 9 d., nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų), o 2022 m. lapkričio 14 d., 2022 m. gruodžio 14 d. buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Viso išieškojimo metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Apie Bendrovės nemokumą vadovui turėjo būti žinoma nuo 2022 m. spalio 5 d., t. y. nuo dienos, kuomet VMI prie FM priėmė sprendimą dėl 2021 m. kovo 15 d. mokestinės paskolos nutraukimo. Akivaizdu, kad bendrovės vadovas jau tada galėjo suvokti, kokia reali Bendrovės finansinė padėtis, todėl Bendrovės vadovui G. B. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti nemokumą arba pateikti prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 1-3).

Iš VMI prie FM juridinių asmenų registro balanso matyti, kad 2023 m. gegužės 24 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą valstybės biudžetui sudaro aplinkos teršimo mokestis – 4 Eur, gyventojų pajamų mokestis – 24 992,74 Eur ir 995,11 Eur šio mokesčio delspinigių, pridėtinės vertės mokestis – 15 624,24 Eur ir 573,52 Eur šio mokesčio delspinigių. Viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą sudaro 42 189,61 Eur Eur (b. l. 7).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro finansinės ataskaitos ir dokumentų išrašo matyti pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, jog Bendrovės viso turto vertė yra 383 172 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 427 039 Eur (b. l. 11).

Iš VMI prie FM sprendimo atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą mokestinės paskolos sutarties matyti, kad 2021 m. kovo 15 d. VMI prie FM sudarė mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 3 425,62 Eur (paskutinį mėnesį 3 425,58 Eur), viso sumokant 71 937,98 Eur (b. l. 12-17).

Iš VMI prie FM sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį matyti, kad 2022 m. spalio 5 d. buvo nutraukta 2021 m. kovo 15 d. pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta galimybė skolą sumokėti dalimis per nustatytą laikotarpį (b. l. 18).

Iš VMI prie FM juridinių asmenų registro balansų išrašų matyti, kad 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą valstybės biudžetui sudarė pridėtinės vertės mokestis – 4 295,99 Eur ir 2,58 Eur šio mokesčio delspinigių ir nenurodomas mokestis – 3 065,15 Eur, tai viso 7 363,72 Eur, 2022 m. liepos 22 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą valstybės biudžetui sudarė gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – 47,83 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 311,06 Eur ir 19,65 Eur šio mokesčio delspinigių ir nenurodomas mokestis – 10 637,33 Eur, tai viso 11 015,87 Eur, 2022 m. spalio 6 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą valstybės biudžetui sudarė gyventojų pajamų mokestis – 25 783,91 Eur ir 507,05 šio mokesčio delspinigių, pridėtinės vertės mokestis – 13 643,24 Eur ir 321,72 Eur šio mokesčio delspinigių, viso skolą susidarė 40 255,92 Eur, 2022 m. gruodžio 29 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą valstybės biudžetui sudarė gyventojų pajamų mokestis – 24 992,74 Eur ir 912,10 Eur šio mokesčio delspinigių, pridėtinės vertės mokestis – 15 624,24 Eur ir 504,02 Eur šio mokesčio delspinigių, viso skolą sudarė 42 033,10 Eur (b. l. 19-22).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto bylą pagal ieškovo OU „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą. Šia nutartimi teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. VMI prie FM 2023 m. sausio 30 d. duomenimis Bendrovė turi 42 066,65 Eur deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. sausio 26 d. duomenimis nustatyta, kad Bendrovėje dirba vienas asmuo, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra 2 496,97 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės atžvilgiu yra vykdomos 3 vykdomosios bylos. Teismas nusprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo procesas (b. l. 27-28).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimų dėl nemokumo proceso matyti, kad 2022 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo kreditorius informavo apie įmonės nemokumą ir finansinius sunkumus, kuriuos prašė padėti išspręsti sudarant susitarimus dėl pagalbos. Pranešimuose prašoma informuoti, ar kreditoriai sutinka vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka (b. l. 65-74).

Iš pašto siuntų siuntimo istorijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą dėl nemokumo proceso kreditoriui VMI prie FM išsiuntė 2022 m. spalio 6 d. (b. l. 78).

Iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuoto rašto-atsakymo matyti, kad VMI prie FM 2022 m. spalio 12 d. atsisakė su įmone sudaryti susitarimą dėl pagalbos (b. l. 82-83).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-30-699/2017, Nr. 2AT-10-693/2018).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir - JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams. Dar kartą tai konstatuojama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kur numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą (1 punktas); nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (2 punktas); ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (3 punktas). Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis).

Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teisme apklaustas G. B. nurodė, kad 2022 m. spalio 5 d. VMI prie FM nutraukė mokestinės paskolos sutartį, o iki tol mokestinė paskola buvo visą laiką dengiama ir sumažėjo daugiau nei per pusę. Po nutrauktos sutarties jis pasirašė ir 2022 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu visiems kreditoriams išsiuntinėjo pranešimus apie Bendrovės nemokumą ir nemokumo procedūra. Tokius G. B. teiginius patvirtina teismui pateiktos tokių pranešimų kopijos ir pašto siuntų siuntimo duomenys apie pranešimų išsiuntimą kreditoriams (b. l. 65-78). Tokiu būdu buvo tinkamai pradėtas nemokumo proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad VMI prie FM 2021 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą atidėti ir išdėstyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką, t. y. 71 937,98 Eur dalimis laikotarpiui nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. ir sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės paskolos sutartį (b. l. 12-17). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikius mokestinės paskolos sutarties sąlygų, VMI prie FM 2022 m. spalio 5 d. minėtą mokestinės paskolos sutartį nutraukė (b. l. 18). 2022 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B. raštais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso kreipėsi į Bendrovės kreditorius, tame tarpe ir VMI prie FM, informuodamas, kad Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir tapo nemoki, negali ir negalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Minėtuose raštuose taip pat nurodyta, kad Bendrovė, siekdama išspręsti finansinius sunkumus, prašo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimų įteikimo dienos sudaryti susitarimą su kreditoriais dėl pagalbos, kuriais kreditorius atsisakytų 80 % reikalavimo bei išdėstytų skolas 3 metų laikotarpyje. Taip pat Bendrovės vadovas raštuose prašė informuoti, jeigu kreditoriai sutiktų vykdyti Bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka ir pažymėjo, jeigu per šiuose pranešimuose nurodytą terminą nebus sudaryti susitarimai dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, Bendrovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 64-78). 2022 m. spalio 6 d. G. B. išsiuntė pranešimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams – M. V., V. Č. ir G. B., informuodamas, jog Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir tapo nemoki, negali ir negalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. 2022 m. rugsėjo 23 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, bendra kreditorių reikalavimų suma – 881 378 Eur, Bendrovė taip pat įkeista Bendrovės hipoteka už kito asmens prievoles 346 912 Eur sumai, taip pat sudariusi laidavimo sutartį 450 000 Eur sumai (b. l. 74, 79).

JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

Teismas pažymi, kad G. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu 2022 m. spalio 6 d. registruotais laiškais išsiuntė pranešimus kreditoriams dėl Bendrovės nemokumo proceso, pranešimuose nurodydamas terminą susitarimui dėl pagalbos, ir prašydamas informuoti, ar kreditoriai sutinka vykdyti Bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Kadangi pranešimai kreditoriams buvo siųsti registruotu paštu 2022 m. spalio 6 d., tai jie įteiktais laikomi praėjus minėtam JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytam 7 dienų terminui nuo išsiuntimo dienos, t. y. 2022 m. spalio 13 d., todėl pranešimuose nurodytas 30 dienų terminas sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar informuoti apie sutikimą vykdyti Bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka baigėsi 2022 m. lapkričio 12 d.

Teismas pažymi, kad byloje esantis VMI prie FM raštas dėl susitarimo dėl pagalbos, pateiktas 2022 m. spalio 12 d. patvirtina, kad VMI prie FM žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas tinkamai ir laiku inicijavo nemokumo procesą (b. l. 82-83). Be kita ko, per tą 30 dienų laikotarpį Bendrovė komunikavo ir su kitais kreditoriai, kurie atsakė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. B. siųstus 2022 m. spalio 6 d. pranešimus (b. l. 84-85).

JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praėjus 3 mėnesiams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui taikomos šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatos.

Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B. tinkamai ir laiku, nedelsdamas vykdė įstatymo privalomas nuostatas ir juridiniam asmeniui tapus nemokiam inicijavo nemokumo procesą. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytų objektyvių veiksmų (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo) G. B. neatliko ne dėl neteisėtos tyčios, bet dėl privalomų įstatymo nuostatų vykdymo, susijusių su nemokumo procesu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo pripažįsta, kad G. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinius sunkumus nepažeidė įstatyme numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą, elgėsi atsakingai ir sąžiningai, įstatymų nustatyta tvarka, laiku kreipėsi į kreditorius, siekė sudaryti pagalbos sutartis su jais. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad G. B. veikoje nėra visų būtinų ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, o būtent kaltės, dėl ko jis nepadarė šio nusižengimo, kurio administracinės teisenos procesą nepagrįstai inicijavo VMI prie FM. Dėl to teismas priverstas pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 p., 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutarė:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną G. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas