Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis, II-66-1082/2020

Teismas: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-30
Bylos Nr.: II-66-1082/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-08-3-00185-2020-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)

Teisėjas: Rita Dirkė (pirm.)
Pareiškėjas: B. J.
Institucija: Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas

Kategorijos

NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. II-66-1082/2020

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00185-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.1; 21.3.2; 21.3.5; 21.3.7; 21.10.4 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Rasai Švėgždienei,dalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei M. J.,pareiškėjui B. J. ir jo atstovei advokatei I. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. J. (toliau – Pareiškėjas) atstovės advokatės I. R. skundą dėl 2020 m. kovo 24 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2020 m. kovo 24 d. nutarimu, vadovaujantis LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal B. J. pareiškimą dėl jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavališkai vykdomų žemės kasinėjimo darbų.

Šalies argumentai

B. J. atstovė advokatė I. R. (toliau – Pareiškėjo atstovė) skundu prašo panaikinti Institucijos 2020 m. kovo 24 d. nutarimą ir pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal B. J. pareiškimą bei administracinio nusižengimo byloje priimti nutarimą atsakingų asmenų atžvilgiu. Nurodo, kad Pareiškėjas nesutinka su nutarime dėstomais argumentais, prašo perduoti bylą tolimesniam tyrimui, protokolo surašymui ir nutarimo priėmimui. Skunde nukreipiama į ANK 110 straipsnio 1 dalį, 115 straipsnio 1 dalį ir 256 straipsnį. Pažymima, jog užsakovas UAB „Aukštaitijos vandenys“ pavedė rangovui UAB „Požeminės linijos“ vykdyti statybos darbus, tačiau nei vienas iš jų neinformavo žemės sklypo savininko B. J. apie numatomus žemės kasinėjimo darbui šiam nuosavybės teise priklausančiame sklype adresu Ukmergės g. 6A, Panevėžys, bei nei vienas negavo pastarojo leidimo atlikti šiame sklype kasinėjimo darbus, užimti žemės sklypą, suvežant įvairią techniką, įrengimus. Taip pat nebuvo gautas ir B. J. sutikimas prieš išduodant leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pabrėžiama, kad dėl atliktų kasinėjimo darbų žemės sklype buvo sugadinta žemės sklypą dengusi asfalto danga, išvažinėtos duobės, sklype iki šiol yra paliktos galimai rangovo statybinės medžiagos, priemonės. Taipogi skunde teigiama, kad nėra Pareiškėjo žemės sklype darbus atlikusio rangovo rašytinio įsipareigojimo žemės sklypo savininkui B. J. dėl žemės sklypo atstatymo į pradinę padėtį ir žalos atlyginimo. Pareiškėjo atstovės manymu, yra pagrindas konstatuoti, kad savavališkais ir neteisėtais veiksmais rangovas UAB „Požeminės linijos“ užėmė žemės sklypą, o žemės kasinėjimo darbus atliko nesilaikydamas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, komunikacijų apsauginių aptarnavimo zonų, ko pasekoje buvo užimtas, sugadintas Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, bei žemės sklypą dengusi asfalto danga, pažeista ir požeminių komunikacijų aptarnavimo zona, nes kasinėjimo darbai buvo vykdomi kitose nei leistinose komunikacijų aptarnavimui vietose (b.l. 1-2).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad su jame išdėstytais reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti, o skundžiamą 2020 m. kovo 24 d. Institucijos nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, palikti nepakeistą.

Institucijos atstovė teismo posėdyje prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Pareiškėjo (jo atstovės) skundžiamą Institucijos nutarimą.

Pareiškėjo atstovė advokatė I. R. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir papildomai parodė, kad Pareiškėjo žemės sklype be jo paties sutikimo, nesant jo leidimo buvo atliekami kasinėjimo darbai, taip pat asfalto danga užpilta smėliu, sugadinta žolė, padaryta įduba, kurios plotis yra apie 3 m., mėtosi statybinis laužas. Buvo nustatyta, kad įvykio metu sklype darbavosi trys sunkiasvores mašinos. Todėl byloje turi būti nustatyta, ar tokie veiksmai buvo teisėti. Mano, kad Pareiškėjo atžvilgiu buvo padarytos galimai net kelios veikos, numatytos ANK 110, 282 ir 261 straipsniuose.

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko pilnoje apimtyje ir papildomai parodė, kad sklypas nuosavybės teise priklauso jam vienam. Sklypas yra 6 a., puse sklypo yra asfaltuota, kita pusė – pieva. Yra zona, kurioje jis neturiu teisės riboti veiksmų. Jam yra žinoma ta zona, kurioje gali dirbti institucijos ir kurioje nereikia jo leidimo dirbti. Apie numatomus darbus savo sklype informuotas nebuvo. Tik atvažiavęs vakare pamatė, kad jo sklype vykstą darbai, todėl susisiekė su institucijomis ir nuvažiavo fiksuoti situacijos. Vakarą prieš tai, kai buvo iškviesta policija, pamatė kad vyksta minėti darbai. Kokie darbai buvo atlikti nelabai domėjosi, matė, kad stovi technika ir iškasta. Darbai vyko kelias dienas, ir tuo metu sklypas buvo paverstas statybų aikštele, todėl negalėjo naudotis savo sklypu. Kai atvažiavo policija buvo atsiųstas žmogus, kuris nieko nežinojo, o teigė, kad tuoj atveš leidimus. Leidimas negalioja visam sklypui, jis galioja tik tai zonai. Pralaukė dvi valandas, tačiau jokių dokumentų negavo. Paskambinęs V., gavo žodinį jo atsakymą, kad jiems suteikta galimybė neprašyti leidimo. Kasinėjimai vyko visame sklype. Nebūtų buvę pretenzijų, jei būtų tai aptarta ir niekas nesugadinta. Savivaldybė irgi trukdo eksploatuoti tą sklypą, vyksta kita byla. Tai nebuvo naujas asfaltas, bet jis buvo normalus. Jie atvežė žvyro, išpylė tą žvyrą, iškapstė ir viskas, pablogėjo sklypo būklė, buvo asfaltas, o dabar ten žvyras, dulka. Prieš pablogėjimą jie neturėjo teisės ten būti. Žolėta sklypo būklė taip pat pablogėjo, nes ten važinėjo traktoriai. Dėl susidariusios situacijos kalbėjo su Statybų inspekcija, tačiau jie atsakymo neturi. Vieną kartą paskambino kasinėjančios įmonės darbuotojas, buvo sutarta, kad jis jam paskambins ir susitiks, tačiau niekas nesusitiko. Absoliučiau nei iki darbų, nei po jų, niekas jo neinformavo. Baigėsi darbai ir paliktas toks sklypas, koks dabar yra. Darbus atlikusios bendrovės nežino, nes viskas yra įslaptinta. Į bendroves nesikreipė, tik iškvietė policiją. Nurodė norintis, kad sklypas būtų grąžintas į pirminę būklę, kadangi atsakovai neturėjo teisės atlikti bet kokio judėjimo be jo sutikimo.

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad B. J. žinomas iš rangovo vadovo Raimondo skambučio, kuris jam paskambino prieš gal 2 mėn. ir pasakė, kad į vietą, kur jie vykdė nuotėkų tinklų rekonstravimą, atvyko B. J. ir pareiškė pretenziją dėl vykdomų darbų. B. J. buvo išsikvietęs policiją. Pats tik po valandos laiko nuvyko į vietą, kur jau buvo ten tik rangovas. Jam paskambino D. V., pasakė, kad gavo J. skambutį. Tada jo (E. K.) savivaldybė ir policija paprašė parodyti statybos leidimą vykdyti darbus, statybvietės perėmimo-perdavimo aktą, kuriame objektą perdavė rangovui dirbti. Visus dokumentus persiuntė ir pareigūnei L. T.. J. sklype yra AB „Aukštaitijos vandenys“ nuotėkų tinklas, ten buvo vykdomas tinklų rekonstravimas uždaru būdu, prieš jo sklypą buvo iškasta technologinė duobė. Tie darbai turėjo vykti apsauginėje zonoje, bet joje darbai nevyko. Ant apsauginės zonos J. nieko negali statyti. Apsauginėje zonoje darbai vyko po žeme. Už sklypo ribos buvo iškastos dvi prieduobės ir viskas. Prieš darbus su Jasiūnu nebuvo susisiekę ir nebendravo. Tai yra ES fondo lėšomis finansuojamas projektas, viena iš projekto sudėtinių dalių yra vandentiekio ir nuotėkų tinklų rekonstravimas. Jie buvo užsakovai ir sudarė rangos sutartį su rangovu, tai reiškia, kad rangovas turi parengti techninį projektą ir jų buvo prerogatyva viską sužiūrėti, jie turėjo gauti suderinimus. Projekto rengėjo prerogatyva kontaktuoti su sklypo savininku. Turėjo sukontaktuoti rangovas, prieš darbus. Kaip jam sakė R. S., jis buvo nuėjęs į autobusų stotį, į „Špunką“. Atskiro pavedimo jokio nebuvo. Jiems gamybinis skyrius duoda schemas, o jie jas teikia rangovui. Tai yra projektuotojo darbas išnagrinėti esamą situaciją, jis ateina projektuoti, o jie užsako darbus, nurodo adresus. Jokio kontakto iš jų pusės su Jasiūnu nebuvo, tai projektuotojo darbas. Sklypas buvo ne J., ne jo sklype buvo kasamos duobės, tik jie pravėrė vamzdį po jo žeme. Technika buvo suvažiavusi, nes nebuvo kitos išeities privažiuoti, pro J.sklypą įvažiavo ekskavatorius. J. sklypo ribos jam yra žinomos. Prieš darbus sklypo būklės nematė, po darbų - matė. Tada sklypas dar nebuvo galutinai sutvarkytas, asfaltavimo darbai nebuvo atliekami iš karto, nes jie daug kur dirbo Panevėžio mieste, darė laikinus užpylimus ir po to, po darbų. Fotografavo rangovas, yra techninė priežiūra, kuri prižiūri darbų kokybę ir darbus, yra tinklų ir vandenvietės cecho darbuotojai atsakingi, kurie dirba tą darbą, su jais viskas yra derinama – atjungimai ir pajungimai. Darbų metu nebuvo jokių apsunkinimų naudotis žemės sklypu, darbai truko 1,5 paros. Niekas nebuvo iškasta ir paliesta. Jokių kasimų paviršiuje nebuvo, išskyrus vamzdžio pravėrimą. Projektuotojas ir rangovas yra tas pats. Buvo UAB „Požeminės linijos“ samdę subrangovus, kurie rengė techninį projektą. Kol nėra išduotas statybos leidimas, tol nevyksta jokie darbai. Realių darbų vykdymo metu yra bendraujama su sklypų savininkais, šiuo atveju S. bendravo su Autobusų stoties direktoriumi, „Špunkos savininkais“, o J. turbūt jam nepavyko rasti. Mano, kad turėjo būti suderinta su sklypo savininku, tai buvo rangovo pareiga, perimant statybvietę pagal aktą ir vykdant darbus. Dabar nepamena transporto priemonių išsidėstymo ten, tačiau gal po savaitės pamatė, kad sklypas aptvertas kuoleliais, šalia jų buvo statybinės atliekos, keli vamzdžiai. Jokių pretenzijų dėl žalos nebuvo gauta.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonė yra atlikusi darbus J. sklype. Darbai buvo atliekami pagal projektą, užsakovas AB „Aukštaitijos vandenys“, buvo numatyta nuotėkų tinklo renovacija. Projekte yra sužymėtos prieduobės. Kam sklypas priklausė, jiems nebuvo žinoma. Pagal dokumentus yra sužymėtos jų darbų ribos, ant projektų yra sutikimai ir suderinimai, su sklypų savininkais. Jis, kaip darbų vadovas nesigilino, nes yra projektas. Yra tie, kas patvirtina projektą, savivaldybė, projektų vadovai. Jis pats irgi pasidomi, pavyzdžiui, šiuo atveju buvo užėjęs pas Autobusų stoties vedėją, taip pat į „Špunką“, pasakė, kad dirbs. Tas J.sklypas irgi yra objektas, bet net nemanė, kad tai yra privati nuosavybė. Pro J. sklypą įvažiavo traktorius, jokių darbų sklype neatliko. Pats turi nuotraukas iki darbų atlikimo ir po darbų atlikimo. Visada stengiasi daryti nuotraukas iki darbų. Apie darbus J. nepranešė, nes nežinojo, kad tai yra kažkieno privati aikštelė. Darbų metu J. buvo atvykęs į vietą. Antrą dieną nuo darbų pradžios jis atvyko, pašnekėjo, viskas jam buvo paaiškinta. Pats asmeniškai su Jasiūnu bendravo, visas pokalbis vyko žodžiu. Manė, kad ta automobilių aikštelė yra savivaldybės. Buvo gautas leidimas dėl eismo valdymo. Jei būtų žinojęs, būtų ieškojęs savininko ir pranešęs, nes visą laiką taip ir daro. Pats projektus gauna jau suderintus, suderinimą atlieka kiti asmenys. Projektus sudarinėja G. K.. Jei būtų žinojęs, kad yra savininkas, būtų kreipęsis į jį. Visokių darbuotojų būna, todėl buvo įspėjęs darbuotojus, kad nekonfliktuotų ir viską sutvarkytų. Kol kas sklypas į galutinę padėtį neatstatytas, nes negamino asfalto mazgai. Yra garantiniai raštai, kurie išsiųsti savivaldybei. Ar kokie raštai siųsti J., neaišku, po darbų ir darbų metu su savininku bendravo projektų vadovas. Žalia veja darbų metu buvo apgadinta, ten išlyginta, reiks tik juodžemio ir sėklų ir bus sutvarkyta. Darbai užtruko daugiausiai tris dienas, visas tris dienas dirbo intensyviai nuo 8 val. iki 15 val. Darbų metu stovėjo kelios mašinos, buvo apsunkintas sklypo naudojimas, niekas nevažiavo, nes matė, kad vyko darbai. Nakties metu aikštelė likdavo tuščia. Dirbo ekskavatorius, du sunkvežimiai pasikeisdami, buvo autobusiukas užvažiavęs ant žalių vejų, kad netrukdytų kitiems. Dirbo stengdamiesi labai nesipainioti kitiems. Įranga stovėjo toliau.

Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra statinio statybos vadovas ir dokumentų nerengia, tik atliko darbus kaip rangovas. Projektus rengia projektuotojai, ekspertuoja ekspertai. Jo funkcija pagal LR teisę - statybos darbų organizavimas. Jis, kaip organizatorius, pilnai suvokia, kad visus dokumentus turėjo, o jo kolegos teisėtai tuos darbus atliko, nes jie turėjo rangos sutartį su AB „Aukštaitijos vandenys“. Su Jasiūnu bendravo du kartus telefonu po darbų ir konflikto, betarpiškai, žmogiškai, su tikslu susitikslinti pozicijas. Bendrauta buvo jo paties iniciatyva. Konfliktas prasidėjo, nes tas tinklas eina per privatų sklypą, o nuostolių ir žalos nebuvo padaryta. Jam buvo žinoma, kad darbai vyks per privatų sklypą. Konkrečių duomenų apie tai ar apie darbus pranešta B. J. neturėjo, nes tokios prievolės rangovui suderinti darbus nėra. Neturi pareigos pranešti sklypo savininkui, nes tokie dalykai vyksta projekto rengimo metu, statybos leidimo išdavimo stadijoje. Pranešti savininkui pareiga yra neapibrėžta, nebent matosi, kad kažkam kokį praėjimą reikia užtverti, tada taip. Visa statybų eiga yra aprašyta projekte. Tokio atskiro sutikimo nėra nei projekte, nei rangos sutartyje. Nurodė, kad bendraujame su tuo, ką mato vizualiai, o per Registrų centrą neieško savininkų kontaktų. Šiuo atveju prieš darbus buvo nuvykęs, matė, kad sklypo būklė buvo kaip 50 m. senumo dangos. Visada yra taip, kad ką pažeidžia darbų metu, tą ir atstato. Būklė po darbų suprastėjo, bet dar nebuvo baigti asfalto darbai. Ten viskas bus gerinama, asfalto dangos bus keliskart geresnės, o vamzdynas visas jau naujas. Mano, kad savininkui nebuvo apribotos galimybės naudotis sklypu, kadangi jie dirbo tik dvi dienas. Sklype nuo duobės iki duobės tranzitu pertraukė naują vamzdį. Tų nepatogumų ir žalų nepatirta ir savininkui sklypo vertė tik pagerėjo. AB „Aukštaitijos vandenys“ nebuvo pavedę informuoti J. apie darbus. Yra bendroji praktika, kad prieš vykdant darbus reikia eiti per žmones ir pranešti, o jei yra veikianti įstaiga, tai surasti savininkus ir pakalbėti, o žemės sklypo savininkus rasti sudėtinga. Toks būdas, kai suvežama technika sklypą, yra normalus dalykas, tam ir yra numatyta ta darbų zona. Jeigu leidimas yra išduotas su projektu. Projekte yra detaliai surašyti darbai, veikimo laisvės ir teisės. Projekte viskas yra numatyta. Teko privažiuoti prie duobės, kad ją galėtų iškasti. Projekte yra projekto planas, kuriame nurodyta, kad galima įvažiuoti su sunkiuoju transportu. Yra įtvirtinta projekto plane ir tekstinė dalis yra taip pat, kad galima privažiuoti. Statybos organizavimo dalyje yra nurodyta, kad galima privažiuoti. Jeigu tai būtų aptverta teritorija, taip būna, kad būna privačiuose namuose, tada reikia eiti pas žmogų ir informuoti, kad bus vykdomi darbai. Jei savininkas neleidžia, tada darbai nebūna vykdomi. Šis atvejis yra ypatingas tuo, kad neturėjo duomenų, ar kokių duomenų, kam tas sklypas priklauso. Nebuvo galimybės su Jasiūnu kontaktuoti betarpiškai. Konkrečiai projekte suderinimų su Jasiūnu nebuvo. Darbuotojams konkrečiai vadovauja R. S..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Visų pirma teismas pastebi, kad Institucija priimdama nutarimą dėl Pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių nurodė nutarianti nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Tuo tarpu teismui pateikti bylos duomenys liudija buvus administracinio nusižengimo teiseną pradėtą, bet skundžiamu Institucijos nutarimu nutrauktą.

Pažymėtina, kad administracinės teisenos pradžią apibrėžiančio ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Teismų praktikoje taipogi skelbiama, jog administracinio nusižengimo teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnas, turintis teisę atlikti tyrimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo ar surašyti administracinio nusižengimo protokolą, gauna duomenų apie galimai padarytą administracinį nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-648/2020).

ANK 593 straipsnis apibrėžia administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus, tarp kurių yra teisė apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, atlikti įvykio vietos, dokumentų apžiūras, išreikalauti bylai turinčius reikšmės dokumentus. Gi teismui pateikti duomenys rodo, kad Institucija gavusi B. J. pareiškimą atliko jo patikrinimo veiksmus: tyrėja A. R. apklausė B. J., rinko kitą su pareiškimu susijusią informaciją ir ją užfiksavo tarnybiniame pranešime, tyrėjas A. S. apžiūrėjo įvykio vietą, ją užfiksavo ne tik protokole, bet ir padarydamas fotonuotraukas, taipogi tyrėja L. T. rinko kitą su pareiškimu susijusią informaciją ir ją užfiksavo savo tarnybiniame pranešime. Pastarieji pareigūnų atlikti ANK 593 straipsnyje numatyti jo kompetencijai tiriant administracinį nusižengimą priskirti veiksmai, leidžia teismui daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena visgi buvo pradėta ir Institucija rinko įrodymus ANK nustatyta tvarka. Ši išvada atitinka ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-654/2019).

Nagrinėjamoje byloje Pareiškėjas skundžia susidariusią situaciją, kuomet jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be jo sutikimo ir leidimo buvo vykdomi žemės kasinėjimo darbai, kurių metu buvo sustatyti sunkiasvoriai automobiliai, asfalto danga užpilta smėliu, sugadinta žolė, padaryta įduba. Pareiškime Institucijai jis nurodė, kad atvažiavęs į jam nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą pamatė, kad jame vykdomi kasinėjimo darbai, sustatyti sunkiasvoriai automobiliai, niokojamas jo turtas. B. J. ir jo atstovės manymu, minėtais veiksmais Pažeidėjo atžvilgiu galimai padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 110, 115, 256, 261, 282 ar kituose straipsniuose.

Institucija gi 2020 m. kovo 24 d. nutarimu vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal minėtą Pareiškėjo pareiškimą, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, bei nurodė, jog dėl žemės sklypo atstatymo į ankstesnę būklę ir dėl UAB „Požeminės linijos“ įsipareigojimų nevykdymo, žemės sklypo savininkas turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Kaip matyti, Pareiškėjas (jo atstovė) skundu nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu (nepradėjimu) pagal Pareiškėjo pareiškimą, skunde kritikuoja Institucijos nutarime atliktą surinktų duomenų vertinimą, ginčija Institucijos padarytas išvadas dėl administracinio nusižengimo nebuvimo, teigia apie būtinybę atlikti tolimesnį tyrimą ir atsakingų asmenų patraukimą administracinėn atsakomybėn.

Teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo atstovės skundo argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs įrodymus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Pareiškėjo pareiškimą nutraukta nepagrįstai.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar kitiems proceso dalyviams.

Iš teismui pateiktos bylos gi matyti, kad reaguodami į gautą B. J. pareiškimą policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir ją užfiksavo protokole bei fotonuotraukose, apklausė patį pareiškėją, telefonu bendravo ir su pareiškėjo nurodytų darbų atlikimu jo žemės sklype susijusiais asmenimis. Nors pastarieji gauti, byloje esantys duomenys atitinka B. J. pareiškime nurodytas aplinkybes, vis dėlto, papildomi veiksmai, aiškinantis galimai neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu atlikimą, atlikti nebuvo.

Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu teismui apklausus su pareiškėjo nurodytų darbų atlikimu jo žemės sklype susijusius asmenis, ištyrus rašytinius įrodymus, įskaitant ir įrašytus laikmenoje, teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje yra duomenų apie tai, jog galėjo būti padarytas ANK 115 straipsnyje, 282 straipsnyje numatytas ar kitas administracinis nusižengimas.

Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

ANK 282 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis, o to paties straipsnio 2 dalis – už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta.

Byloje esantys duomenys rodo pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bent vienam iš automobilių buvus užvažiavus ant pareiškėjo žemės sklype buvusios žolinės dangos, kas, taip pat ir darbų atlikimą jo žemės sklype patvirtinantys byloje esantys duomenys leidžia manyti apie galimą žolinės dangos sužalojimą ar sunaikinimą bei galimą pareiškėjo kito turto sugadinimą. Teisme apklausti liudytojai E. K., R. S., G. K. neneigė darbų atlikimo B. J. priklausančiame žemės sklype adresu Ukmergės g. 6A, Panevėžys, be pastarojo leidimo ir sutikimo, taip pat parodė buvus pastarojo sklype suvažiavus sunkiasvorę techniką. Kaip matyti iš jų parodymų, pastarieji nepripažindami savo veiksmų neteisėtumo B. J. atžvilgiu bei teisindami savo veiksmus, akcentavo atliktų darbų būtinumą, jų reikšmę ir panašiai, tačiau teismas pažymi, kad vien kasinėjimo ar kitokių darbų atlikimas neįgalina pažeisti kitų asmenų teisių ir interesų bei nepateisina neteisėtų veiksmų atlikimo, o abejingumas savo galimai neteisėtam veikimui ir jo pasekmėms rodo nors ir netiesioginę, bet tyčią.

Teismo vertinimu, šioje byloje susidariusi situacija reikalauja visapusiško, išsamaus ištyrimo, o surinkus visus duomenis – jos teisinio įvertinimo. Pats teismas šių trūkumų pašalinti negali, turi būti atlikti papildomi veiksmai, surinkta papildoma medžiaga, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas ir bylą grąžintina Institucijai iš naujo tirti.

Taipogi, tiriant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atkreiptinas Institucijos dėmesys ir dėl galimo ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo. Pastarasis straipsnis įtvirtina administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šiuo atveju B. J. ginčija jo žemės sklype darbus atlikusio rangovo teisę veikti savo nuožiūra be jo, kaip žemės sklypo savininko, leidimo ir sutikimo. Todėl svarbu surinkti duomenis ir juridiškai įvertinti pareiškėjo žemės sklype darbus vykdžiusio atsakingo asmens veikimą įstatymuose nustatytos tvarkos kontekste. Tai yra turi būti tiriama ir vertinama, ar darbai B. J. priklausančiame žemės sklype buvo atliekami už šių darbų vykdymą atsakingam asmeniui savo tariamą ar tikrą teisę įgyvendinant įstatymų nustatyta tvarka, ar savavališkai. Tai atliekant Institucijai primintina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti paneigiamas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma įvertinus visus byloje surinktus duomenis, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Nors pareiškėjas ir jo atstovė tiek teisme, tiek skundu kėlė klausimus ir dėl galimų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 110, 256, 261 straipsniuose padarymo pareiškėjo atžvilgiu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktu skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – policija, jos pareigūnai neturi įgaliojimų pradėti administracinių nusižengimų teiseną dėl minėtuose straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, atlikti dėl jų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. ANK 590 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo policijai grąžinti spręsti klausimą dėl administracinių nusižengimų teisenos pagal ANK 110, 256, 261 straipsnius atlikimo. Dėl teisenos pagal šiuos straipsnius pradėjimo gali spręsti tik atitinkamų ANK 589 straipsnyje nurodytų institucijų, ne policijos, pareigūnai (31, 45 ir kiti punktai). Kadangi pastarieji straipsniai nėra skundžiamo Institucijos nutarimo dalykas, teismas pasisakyti dėl jų šiuo atveju taipogi neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

B. J. atstovės advokatės I. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. T. 2020 m. kovo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir bylą grąžinti institucijai iš naujo tirti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė