Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui A. K., dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė mokosi Radviliškio Lizdeikos gimnazijos dieniniame skyriuje, yra pilnametė. Pažymi, kad ją išlaiko mama A. K., tačiau viena ji neįstengia to padaryti. Tvirtina, jog atsakovas ieškove nesirūpina, jokia forma materialinio išlaikymo neteikia.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad prašoma priteisti suma jam yra per didelė. Turi sveikatos problemų su nugara, 5 stuburo išvaržas, todėl niekur nedirba. Gauna neoficialias pajamas, apie 500 Eur mėnesiui iš pavienių darbų statybose, prie automobilių. Socialinių pašalpų negauna, turto neturi. Gyvena vienas, kitų išlaikytinių neturi. Sutiktų mokėti 150 Eur išlaikymą mėnesiui ir grąžinti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

7. Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės R. J. tėvai yra atsakovas R. J. ir trečiasis asmuo A. K.. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiuo metu ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje, kaip nurodė tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo – mokosi labai gerai. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė nors yra darbinga (dirbo vasaros atostogų metu), įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau šiuo metu negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi. Taigi teismas sprendžia, kad pilnametės ieškovės galimybės gauti savarankiškas pajamas iš darbinės veiklos šiame gyvenimo etape yra ribotos.

11. Sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiam gimnazijos dieniniame skyriuje besimokančiam vaikui teikimo, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti.

12. Iš bylos dokumentų ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad trečiojo asmens, ieškovės motinos A. K. gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai apie 400 Eur. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra, kadangi atsakovas oficialiai niekur nedirba. Pažymėtina, jog R. J. teismui nurodė turįs sveikatos problemų, tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, negalėjo nurodyti koks darbingumo lygis jam nustatytas. Be to, atsakovo teigimu jis neoficialiai dirba statybose ir prie automobilių, gauna apie 500 Eur mėnesiui. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia bloga, kad jis negalėtų teikti paramos savo pilnametei dukrai minimaliems poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, toks paramos teikimas pilnamečiam vaikui nepakenks atsakovo finansiniam stabilumui ir iš esmės nepablogins jo turtinės padėties.

13. Teismas pažymi, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Iš byloje pateiktų įrodymų, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų nustatyta, kad ieškovės motina vykdo šią pareigą ir pilnai išlaiko ieškovę jai besimokant gimnazijoje. Vertinant šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovės tėvų turtinė padėtis yra panaši. Todėl teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuoja, kad ieškovė turi pagrindo reikalauti, kad atsakovas, jai besimokant gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, teiktų jai reikalingo būtinojo išlaikymo dalį.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neturi savarankiškų pajamų, jokio nuosavybės teise priklausančio turto, savęs išlaikyti negali, nes šiuo metu mokosi gimnazijoje, sprendžia, kad ieškovė turi būti remiama abiejų tėvų ir abu tėvai turi užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą.

15. Nors ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos minimalioms išlaidos patenkinti kas mėnesį reikalinga 500,00 Eur suma, teismas, įvertindamas aplinkybes, kad atsakovas ieškovei anksčiau teikė 180,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą, atsižvelgdamas į ieškovės amžių, į teismų praktikoje taikomą MMA dydžio išlaikymo vaikui orientacinį kriterijų (šiuo metu 730 Eur), sprendžia, jog ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies ir jai iš atsakovo priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamos paramos iki ieškovė mokysis gimnazijoje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai. Darydamas tokias išvadas, teismas atsižvelgia ne tik į ieškovės nurodytus poreikius, bet ir jo tėvų turtinę padėtį, darbingumo lygį, tėvų būtinuosius poreikius ir galimybes teikti paramą ieškovei.

16. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė tapo pilnamete (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios dienos ieškovei priteistinas išlaikymas iki ieškovė mokysis gimnazijoje.

17. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne tik iki ji mokysis vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), bet ir iki ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai.

18. Pažymėtina, kad CK 3.192¹ straipsnis reglamentuoja, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. <...>. Taigi, įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Visų pirma, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Be to, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt. sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui, įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje, atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Tuo tarpu mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovė įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovės tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. (pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478-210/2014 ; Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-889-730/2014;Vilniaus apygardos teismo 2014-10-06 nutartis civ. byloje Nr. 2A-2424-467/2014 ir kt.).

19. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, vertina, kad ieškovė aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku kada, be to, gali gauti stipendiją, kreditą ir kt., todėl neaišku, ar bus reikalinga parama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju išlaikymas priteistinas tik iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.

20. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

22. Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo R. J. į valstybės pajamas yra priteistinas 72 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis už patenkintą ieškovės turtinį reikalavimą (už išlaikymo priteisimą), nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodant teismui ieškinį, atleista. Taip pat iš atsakovo, proporcingai patenkintiems reikalavimams, priteistinos 18,63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Iš viso – 90,63 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą (išlaikymą) ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl paramos (išlaikymo) periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. J. valstybei 90,63 Eur (devyniasdešimt eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismo Radviliškio rūmus.