- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-1017-209-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Jurgita Mačionytė, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- A. F.
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Aldona Tumelionytė NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-1017-209-2012Teisminio proceso numeris: 1-13-1-02604-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2. 1.2.14.1.2.2. 1.2.14.1.3. 1.1.8.4. 1.1.8.6.2. 1.1.8.6.4. (S)
2012 m. gruodžio 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. F. (A. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. areštu 30 parų, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. areštu 20 parų. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta arešto 30 parų bausmė. Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d. pagrindu subendrinta bausmė subendrinta sudedant su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė - areštas 30 parų ir 10 MGL (1300 Lt) bauda, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį, į arešto bausmės atlikimą įskaitant sulaikymą nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d.,
Iš A. F. priteista 465 Lt R. B. turtinės žalos atlyginimo ir 400 (keturi šimtai) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 18 d., apie 5 val. 20 min., siekdamas pagrobti magnetolą Sony 400 Lt vertės, išlaužė R. B. automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių spynelę sugadindamas rankeną, t.y. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į saugyklą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes durelės neatsidarė, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
Be to, A. F. nuteistas už tai, kad jis 2012m. rugsėjo 18 d., apie 5 val. 20 min., išlauždamas R. B. automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), kuro bako dangtelį iš automobilio kuro bako išleisdamas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą 60 l. benzino, padarydamas R. B. 300 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. F. prašo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis visišką kaltės prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, sunkią materialinę padėtį, bei pagalbą ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatant tiesą byloje ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį ir nurodo, kad su nuosprendžiu sutinka tik iš dalies, nes 1. Mano, kad yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi jis nuo pat sulaikymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kuris sutinkamai su BPK 426 str. yra galimas tik jei byla yra visiškai aiški, t.y. nėra prieštaravimų, kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę ir sutinka būti teisiamas toj pat. Be to, ir prokuroro pareiškime yra nurodyta minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas neatsižvelgė, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė dėl sunkios materialinės padėties, t.y. neturi darbo, pinigai jam buvo reikalingi padėti savo sergančiai motinai. Mano, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta, kad jis padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismu greitai ir ekonomiškai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą (nuo pat sulaikymo visiškai ir pilnai pripažino savo kaltę, nevengė atsakomybės, nebandė bėgti ir atvykus pareigūnams pats ištiesė jiems rankas). 2. Visiškai pripažino ir turtinės žalos dydį, iš karto sutiko atlyginti padarytą žalą. Tačiau apeliantas negali sutikti su neturtinės žalos dydžiu - 400 Lt. Skunde atkartojamos CK 6.250 str. nuostatos, manoma, kad nukentėjusysis negalėjo patirti tokių didžiulių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir dvasinio sukrėtimo, kurie galėtų būti įkainoti tokia didele pinigų suma. Nukentėjusysis R. B. pats apeliantą sulaikė, kuris stovėjo vietoje ir tik prašė leisti atlyginti žalą, bei išspręsti be policijos minėtą situaciją, nukentėjusiajam negrasino. Papildomos apklausos metu, norėdamas pagrįsti neturtinės žalos buvimą, nukentėjusysis papildė savo parodymus tokiomis aplinkybėmis, kurios neegzistavo iš tikro, nepateikė jokių įrodymų, kad jam prireikė kokių nors specialių priemonių kovojant su stresu, kuris buvo užsitęsęs.
Tesimo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270/2008) atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nustatoma esant bent vienam iš alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nelaikytina prisipažinimu situacija, kai kaltininkas prisipažįsta ne laisva valia, o verčiamas byloje surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-400/2004, 2K-470/2004, 2K-123/2005). Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349/2006) asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išsiaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jei kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, tai nustatyta pirmosios instancijos teismo, ir to neginčija pats apeliantas, kad A. F. buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje einantis su kanistru ir šlangute, minėti daiktai, kartu su atsuktuvu ir žibintuvėliu buvo apžiūrėti 2012-09-20 daiktų apžiūros protokolu (b.l. 24-27), žibintuvėlis ir atsuktuvas paimti 2012-09-18 protokolu laikinai saugoti ir pridėti prie bylos kaip daiktiniai įrodymai, pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad (b.l. 92) jis nutraukė rankenėlę, nes taip išėjo, atsuktuvu prasuko priekines dureles, ką patvirtina ir UAB „M.“ PVM sąskaita-faktūra (b.l. 19-20), iš kurios matyti, kad buvo remontuojamos durelės, durų rankena, pirkta durų spyna, kuro bako dangtelis. Be to, kaip matyti iš (b.l. 92) pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, apeliantas jame teigė, kad kas rankeną išlaužė nežino, o pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų dalį paaiškino, kad jis išlaužė rankeną, t.y. jis bandė keisti savo parodymus. Be to, byloje nenustatyta apelianto aktyvių veiksmų padėjimo išaiškinti nusikaltimų ir tokių apeliantas nenurodo, o apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis atvykus: pareigūnams pats ištiesė jiems rankas nelaikytina padedančia išsiaiškinti nusikaltimus.
Iš išdėstyto, o taip pat ir kitų byloje esančių įrodymų, matyti, kad byloje buvo gausu įrodymų dėl A. F. kaltės dėl jo padarytų nusikalstamų veikų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad A. F. prisipažino laisva valia arba padėjo išaiškinti šią veiką, taip pat, kad yra pagrindas nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, tačiau pačiame apeliaciniame skunde nenurodoma, kad materialinė padėtis buvo labai sunki, o tik nurodoma, kad ji buvo sunki, iš nurodytų aplinkybių taip pat nematyti, kad materialinė padėtis galėjo būti labai sunki, o ne tik sunki, nes nurodoma, kad jis neturi darbo ir pinigai buvo reikalingi sergančiai motinai padėti, bet byloje nėra duomenų, kad apelianto motinos padėtis būtų labai sunki, priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdyje A. F. nurodė, kad ji guli ligoninėje, kas rodo, kad ji naudojasi valstybės socialinėmis garantijomis. Atsižvelgus į išdėstytą, nėra pagrindo pripažinti A. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. F. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, iš dalies - A. F. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
A. F. padarė tyčinius baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 str. 4 d.) ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.). A. F. anksčiau teistas (b.l. 64-68, 70-79), baustas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 80-81), administracine tvarka nebaustas (b.l. 69), nedirba (b.l. 62), 2012-07-05 darbo paieškos Lietuvos darbo biržoje nutrauktos (b.l. 61) be teisės registruotis 6 mėn. Atsižvelgus į išdėstytą, A. F. pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė arešto bausmes, mažesnes nei arešto bausmės už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą vidurkiai (BK 49 str. 3 d.). Arešto bausmės buvo subendrintos švelniausiu bendrinimo būdu – apėmimo būdu. Tokia bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju R. B. nusikaltimas sukėlė pasekmes – jis pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad (b.l. 93) – jis pagavęs vagį negalėjo atsigauti, daugiausia dėl nervinės įtampos buvo psichologiniai nepatogumai, automobilio nelaiko kieme, nes bijo laikyti, nes nežino ką jam padarys. Teismas vertina A. F. turtinę padėtį, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį (465 Lt). A. F. nusikaltimu žalą padarė tyčia, todėl sutinkamai su CK 6.282 str. 3 d., teismas negali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Teisėjų kolegija, nustatydama iš A. F. nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į išdėstytą, apeliacinio skundo argumentus ir į CK 6.250 str. 1 d. išvardintus kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą R. B. patirtos neturtinės žalos dydį - 400 (keturis šimtus) Lt.
Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl jam padarytos neturtinės žalos, kadangi jie yra logiški ir atitinka situaciją, nustatytas aplinkybes.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. F. (A. F.) apeliacinį skundą atmesti.