Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pažymos S-152 suklastojimo) 35 MGL dydžio bauda. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė 50 MGL dydžio bauda. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas atėmimu teisės trejus metus dirbti Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pažymų S-158 ir S-195 suklastojimo ir jų realizavimo) 35 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63, 42 straipsniais, bausmės subendrintos ir paskirta 35 MGL dydžio bauda ir atėmimas teisės trejus metus dirbti Vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6, 7 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 60 MGL dydžio bauda ir atėmimas teisės trejus metus dirbti Vidaus reikalų ministerijos sistemoje.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestas.

Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteista B. D. , tačiau dėl jos nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo V. J. , prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2005 m., kovo mėn. pabaigoje – balandžio mėn. pradžioje, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyresniuoju postiniu ir veikdamas kaip kompetentingas asmuo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, suklastojo netikrą dokumentą, t. y. ant Marijampolės PK firminio blanko 2005 04 01 data surašė pažymą numeriu S-152, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad iš Kazachstano piliečio M. K. Lietuvos Respublikoje buvo pagrobtas automobilis ir dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, šią pažymą užantspaudavo (duomenys neskelbtini) naudojamais dviem antspaudais, pažymoje ranka įrašė įrašus – datą, fiktyvų pažymos registracijos numerį, (duomenys neskelbtini) budėtojų grupės vyresniojo specialisto J. M. pavardę bei suklastojo J. M. parašus, tokiais neteisėtais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybės tarnybos principus, menkindamas policijos ir valstybės autoritetą, padarė didelės žalos valstybei, t. y. piktnaudžiavo tarnyba.

V. J. 2005 m., kovo mėn. pabaigoje – balandžio mėn. pradžioje, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyresniuoju postiniu ir veikdamas kaip kompetentingas asmuo, ant Marijampolės PK firminio blanko 2005 04 01 data surašė pažymą numeriu S-152, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad iš Kazachstano piliečio M. K. Lietuvos Respublikoje buvo pagrobtas automobilis ir dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, šią pažymą užantspaudavo (duomenys neskelbtini) naudojamais dviem antspaudais, pažymoje ranka įrašė įrašus – datą, fiktyvų pažymos registracijos numerį, (duomenys neskelbtini) budėtojų grupės vyresniojo specialisto J. M. pavardę bei suklastojo J. M. parašus, t. y. suklastojo netikrą dokumentą.

V. J. 2005 m., balandžio mėn. pradžioje, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyresniuoju postiniu ir veikdamas kaip kompetentingas asmuo, B. D. paprašytas ir jai perdavus 160 Lt atlyginimą bei anketinius duomenis apie Uzbekijos piliečius K. K. ir O. K. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, suklastojo netikrus dokumentus, t. y. ant Marijampolės PK firminių blankų 2005 04 04 data surašė dvi pažymas numeriais S -158 ir S-195, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad iš šių dviejų Uzbekijos piliečių Lietuvos Respublikoje buvo pagrobti automobiliai ir dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, šias pažymas užantspaudavo (duomenys neskelbtini) naudojamais dviem antspaudais, pažymose ranka įrašė įrašus – datas, Marijampolės PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus Autotransporto priemonių grobimo tyrimo poskyrio viršininko A. P. pavardę bei suklastojo A. P. parašus, tokiais neteisėtais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybės tarnybos principus, menkindamas policijos ir valstybės autoritetą, padarė didelės žalos valstybei, t. y. piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos.

V. J. 2005 m., balandžio mėn. pradžioje, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyresniuoju postiniu ir veikdamas kaip kompetentingas asmuo, B. D. paprašytas ir jai perdavus 160 Lt atlyginimą bei anketinius duomenis apie Uzbekijos piliečius K. K. ir O. K. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, suklastojo netikrus dokumentus, t. y. ant Marijampolės PK firminių blankų 2005 04 04 data surašė dvi pažymas numeriais S -158 ir S-195, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad iš šių dviejų Uzbekijos piliečių Lietuvos Respublikoje buvo pagrobti automobiliai ir dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, šias pažymas užantspaudavo (duomenys neskelbtini) naudojamais dviem antspaudais, pažymose ranka įrašė įrašus – datas, Marijampolės PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus Autotransporto priemonių grobimo tyrimo poskyrio viršininko A. P. pavardę bei suklastojo A. P. parašus, šiuos netikrus dokumentus 2005 m. balandžio 6 d., apie 17 val., perdavė B. D. , kuri šias suklastotas pažymas tą pačią dieną perdavė Uzbekijos piliečiams, t. y. suklastojo netikrus dokumentus ir juos realizavo.

Kasatorius pažymi, kad jis gerai charakterizuojamas, nusikalto pirmą kartą, turi šeimą, mažametį vaiką, registruotas darbo biržoje, realiai įvykdyti bausmę – sumokėti 60 MGL dydžio baudą negali, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jis atleistinas nuo bausmės ir baudžiamoji byla nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas V. J. BK 38 straipsnio netaikė, nurodydamas, kad kaltinamasis prisipažino kaltu tik teismo posėdžio metu ir šis kaltinamojo prisipažinimas nėra nuoširdus, t. y. teismas faktiškai konstatavo, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų šiam straipsniui taikyti – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas pagal nuteistojo apeliacinį skundą, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai pripažino, kad byloje aplinkybė, numatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra, tačiau nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis susitaikė su valstybės institucijos atstovu (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismų sprendimai netaikyti BK 38 straipsnio yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, toks prisipažinimas nėra savanoriškas. Aplinkybė, ar kaltininkas savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negali būti vertinama formaliai. Kaltininkas gali klysti vertindamas situaciją ar veikos juridinę kvalifikaciją. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių. Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisingai pažymėjo, jog įstatyme nenurodyta, kokioje stadijoje kaltininkas turi prisipažinti kaltu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte išaiškinta, kad negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Taigi tam, kad konstatuoti, jog yra BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, neužtenka, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje formaliai prisipažintų kaltu. V. J. turėjo pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoti teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir pripažinti savo kaltę. Šiuo atveju V. J. viso ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė atlikęs bet kokius neteisėtus veiksmus, taip pat neigė prašęs kitos kaltinamosios B. D. pakeisti jį kaltinančius parodymus. Tik teisiamojo posėdžio metu V. J. pareiškė, kad visiškai prisipažįsta kaltu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad V. J. aiškino, jog tiksliai nežinojo, ar automobiliai, dėl kurių jis suklastojo netikrus dokumentus, buvo pagrobti, ar ne, negalėjo nurodyti, kiek tiksliai gavo už pirmąjį suklastotą dokumentą pinigų, neprisiminė ir kiek kartų B. D. į jį kreipėsi. Esant šioms aplinkybėms, kai kaltinamasis kategoriškai nepripažino savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu, o teisme prisipažino kaltu tik dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. J. prisipažinimas nebuvo nuoširdus ir savanoriškas, todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 38 straipsnio nuostatų.

Pagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis susitaikė su valstybės institucijos atstovu (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje yra susitaikymo aktas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. J. ir valstybės institucijos (Marijampolės PK viršininkas) atstovas susitaikė ir prašo atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio tvarka. Susitaikymo aktą pasirašė Marijampolės PK viršininkas ir V. J. . Toks susitaikymo aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes teismui nebuvo pateiktas valstybės institucijos įgaliojimas susitaikyti su kaltininku, o susitaikymo akte nenurodyta valstybės institucijos atstovo pavardė ir vardas, asmens, pasirašiusio aktą, parašas nepatvirtintas antspaudu.

Taigi nesant byloje BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nustatytų aplinkybių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai netaikė BK 38 straipsnio normos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. J. kasacinį skundą atmesti.