Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo E. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. birželio 17 d. E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. birželio 15 d., apie 18.30 val., Smiltynės g. 1, Lingių k., Klaipėdos r., vairuodama automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį dviratininką ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu buvo apgadintas dviratis. Tokiais savo veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 133, 231.4 punktų reikalavimus. Tokie E. S. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – E. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams.

Nurodo, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio pareigūnas E. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2013 m. birželio 17 d., apie 18.30 val., Klaipėdos r., Lingių k., vairavo automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo eismo įvykyje, tačiau automobilio vairuotoja nesustojo eismo įvykio vietoje, neišsiaiškino eismo įvykio aplinkybių bei nepranešusi policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas pažymi, jog E. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, tuo sukeldama realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir E. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė neteisėtai. Teismas atmestinai vertino faktą, kad E. S. automobilis kontaktavo su dviratininku, todėl nepajusti kontakto vairuotoja negalėjo, be to, E. S. matė, jog iš galo jai mojuoja sankryžoje buvę vaikai. Teismas rėmėsi ir vadovavosi ne surinktais įrodymais, o tik E. S. parodymais, tačiau natūralu, kad vengdama administracinės atsakomybės, E. S. pasirinko tokią gynybos taktiką, t. y. teigė, jog kontakto nepajuto ir nesuprato, kad jis buvo, be to, teisme buvo nustatyta, kad kontaktas buvo, todėl E. S. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo pagrindo.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla E. S. buvo nutraukta, nenustačius jos veikoje ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinį skundą padavusi Institucija mano, kad byla nagrinėjamu atveju buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai, o teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų. Tokie apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrįsti.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai.

KET 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas kaltininkas tikėjosi apsunkinti jo paties, kaip pažeidėjo, nustatymą, eismo įvykio aplinkybių išaiškinimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), padeda atskleisti tyčios turinį, elgesio, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, neteisėtumą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Šioje byloje surinkti įrodymai – pačios E. S. paaiškinimas apie tai, kad 2013 m. birželio 15 d., apie 18.30 val., važiuodama SB „Gabija“ teritorija ji matė kelkraštyje esančius vaikus, išgirdo bilstelėjimą į automobilį, o pažiūrėjusi per veidrodėlį matė, kad vaikai šūkauja (b. l. 6); taip pat nuoseklūs tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos G. V. parodymai, kuriuose ji nurodo, jog aiškiai matė, kaip E. S. automobiliu išvažiavo į kelkraštį ir kliudė kelkraštyje stovintį berniuką su dviračiu, po to jai buvo rodoma – mojuojama, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau ši nuvažiavo (b. l. 11, 60–61); nukentėjusiojo G. P. atstovų pagal įstatymą Gedimino ir J. P. paaiškinimai ir parodymai teisme (b. l. 9, 10, 59–60), kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų G. P. ir E. B. parodymai apie tai, jog įvykio vietoje buvę asmenys jiems parodė matę, kad automobilis, kurį vairavo moteris, važiavo tiesiai ir automobilio priekiu atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį berniuką su dviračiu, rodo, kad E. S., kaip turinti ilgą vairavimo stažą, galėjo ir privalėjo suprasti, jog savo neatsargiu vairavimu sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, tyčia pasišalino.

Taip pat E. S. veiksmai po to, kai ji gavo pranešimą atvykti į policiją pasiaiškinti dėl šio įvykio, t. y. atvažiavimas kitu automobiliu į policijos instituciją, iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme vengimas parodyti automobilį, kuriuo ji važiavo 2013 m. birželio 15 d., apie 18.30 val., Smiltynės g. 1, Lingių k., Klaipėdos r., SB „Gabija“ teritorijoje, nenuoseklūs jos ir jos atstovo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių laikytini veiksmais ir gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nė vienas iš byloje dalyvavusių asmenų nepaneigė to fakto, jog E. S. kontaktavo su dviračiu ne automobilio priekiu, taip pat to fakto, kad dviratininkas, pažeisdamas draudžiamojo kelio ženklo reikalavimus (KET 301 punktas), tiesiog trenkėsi į pravažiuojančio automobilio šoną priekiniu ratu ir todėl, pasak teismo, E. S. galėjo nesuprasti sukėlusi eismo įvykį. Remiantis anksčiau minėtais kaip liudytojos apklaustos tiesiogiai įvykį mačiusios G. V. parodymais, taip pat kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų G. P. ir E. B. parodymais nustatyta, kad E. S. vairuojamas automobilis kliudė ne važiuojantį, o kelkraštyje stovintį berniuką su dviračiu, tai paneigia teismo išvadą, jog pats dviratininkas, pažeisdamas draudžiamojo kelio ženklo reikalavimus (KET 301 punktas), galėjo pats atsitrenkti į pravažiuojančio automobilio šoną priekiniu ratu. Be to, kaip liudytojai teisme apklausti policijos pareigūnai patvirtino, jog įvykį matę žmonės nurodė, kad automobilis važiavo tiesiai į kelkraštyje stovintį vaiką su dviračiu ir atsitrenkė į dviratį automobilio priekiu (b. l. 67, 72). Kaip minėta, pati E. S. iš esmės neneigė, jog galėjo kontaktuoti su dviračiu, nes, kaip pati nurodė, ji girdėjo bilstelėjimą ir nuvažiuodama per veidrodėlį matė mojuojančius ir šaukiančius vaikus. Šios aplinkybės rodo, kad E. S., kaip turinti ilgą vairavimo stažą, galėjo ir privalėjo suprasti, jog savo neatsargiu vairavimu sukėlė eismo įvykį, tačiau, siekdama išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis G. P. būtų pažeidęs KET 30 punkto reikalavimus ir pats atsitrenkęs į E. S. vairuojamojo automobilio šoną, priešingai – kaip anksčiau minėta, visi eismo įvykį matę liudytojai patvirtino, jog pati E. S. užvažiavo ant kelkraščio ir kliudė ten stovėjusį G. P. su dviračiu, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. S. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nėra teisinga.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad E. S. 2013 m. birželio 15 d., apie 18.30 val., Smiltynės g. 1, Lingių k., Klaipėdos r., vairuodama automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį dviratininką ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9,133, 231.4 punktų reikalavimus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Pažymėtina tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 (trejų) iki 5 (penkerių) metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 (trejų) iki (penkerių) metų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl eismo įvykio iš esmės jokių sunkių pasekmių sukelta nebuvo, teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (b. l. 16), tai pripažintina E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, E. S. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 18–19), todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, E. S. gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir skiriama švelnesnė administracinė nuobauda, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tokią išvadą apygardos teismas daro atsižvelgdamas į E. S. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad byloje E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinęs tą aplinkybę, jog E. S. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą baudžiama pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl, apygardos tesimo vertinimu, administracinei nuobaudai keliami tikslai bus įgyvendinti pažeidėjai paskyrus švelnesnę nei ATPK 30 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 1 000 Lt baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 (šešiems) mėnesiams.

Dėl išvardytų motyvų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. priimtas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje:

E. S. pripažinti kalta padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirti jai 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401.

Nutarimas neskundžiamas.