- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-547-896/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21216-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- J. S., M. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių
J. S. ir M. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovėms J. S., M. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovių J. S. ir M. S. (toliau – ir atsakovės) po 910,90 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš to, kad teikė namo savininkų bendrijos dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), kuriame atsakovėms nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, nors pastate esantiems korpusams suteiktas skirtingas identifikacinis numeris, tačiau abu šie korpusai priklauso vienam pastatui, turinčiam vieną adresą ir vieną unikalų numerį. Šiam pastatui, kaip vientisam kompleksui, ieškovė ir teikė administravimo paslaugas. Ieškovės teigimu, ji gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimą atlikti ginčo pastato galimos avarinės būklės medinių perdangos sijų ir kitų medinių konstrukcijų, stogo dangos remonto, atnaujinimo darbus. Tačiau gyventojams šiems darbams nepritarus buvo atlikta tik remonto darbai, susiję su privalomaisiais statinių naudojimo priežiūros reikalavimais (pastogės perdangos remonto darbai) ir mokestis už juos paskirstytas visiems pastato gyventojams proporcingai jų valdomam plotui.
Atsiliepimas
2. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, teigdamos, kad ginčo pastatas, nors ir turi vieną unikalų numerį, tačiau yra sudarytas iš dviejų atskirų korpusų-pastatų (plane pažymėta 1a2p ir 1A3p). Atsakovėms nuosavybės teise priklausantis butas yra korpuse plane pažymėtame 1a2p. Abu korpusai, atsakovių teigimu, yra visiškai savarankiški bei gali ir funkcionuoja atskirai, abu korpusai turi atskirus įėjimus ir laiptines, o juos jungia tik dviejų laikančiųjų sienų jungtis. Pasak atsakovių, korpusų priežiūrą ir remontą savininkai taip pat vykdė atskirai, pavyzdžiui, už 2016 metais atliktus stogo remonto darbus korpuse 1a2p apmokėjo tik šio korpuso savininkai. Ieškovė 2023 m. kovo 10 d. organizavo 1A3p korpuso savininkų balsavimą dėl 1A3p korpuso remonto darbų vykdymo, kuriame dalyvavo tik 1A3p korpuso savininkai, tačiau darbai nebuvo atlikti. Ieškovė 2024 m. spalio 8 d. organizavo visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl korpuso 1A3p remonto darbų organizavimo ir išlaidų paskirstymo visiems pastato savininkams. Nors darbams nebuvo pritarta, ieškovė organizavo 1A3p korpuso remonto darbų atlikimą, o išlaidas, atsakovių vertinimu, nepagrįstai paskirstė visiems pastato butų ir kitų patalpų savininkams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovių po 910,90 Eur skolos bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė iki 2025 m. vasario 28 d. teikė namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o atsakovėms šiame pastate po 1/2 dalį nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė ir tai, kad pastatą sudaro pagrindinis trijų aukštų pastatas žymimas 1A3p ir jo dviejų aukštų priestatas – 1a2p. Atsakovėms priklausantis butas yra dviejų aukštų korpuse, o stogo, perdangos remonto darbai, už kuriuos prašoma priteisti skolą, atlikti trijų aukštų korpuse.
5. Teismas, įvertindamas atsakovių argumentus, kad MB „Laupetra“ 2025 m. vasario 28 d. parengtas Specialistų techninio vertinimo aktas, patvirtina pastato korpusų atskirumą, pažymėjo, kad specialistams buvo pateikta užduotis nustatyti, ar statinys, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti dalijamas į du atskirus turtinius vienetus ir, ar atlikus tokį padalijimą, statiniai tenkins Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį. Teismo nuomone, minėtu aktu buvo vertinama pastato atidalijimo ateityje galimybė, o ne daromos išvados apie esamą pastato (pagrindinio pastato su priestatu) vientisumą ar jo dalių atskirumą. Be to, specialistams suformuluota užduotis savo turiniu, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad šiuo metu pastatas (pagrindinis pastatas su priestatu) yra vientisas, turintis vieną adresą ir vieną unikalų numerį.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktoje 2025 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje, nurodyta, jog ginčo pastato bendros konstrukcijos (pamatas, mūro sienos, perdangos) yra bendros, o dėl skirtingo pastato aukštingumo, išorės mūro sienose (gatvės ir kiemo fasaduose) suformuota konstrukcinė deformacinė siūlė, skirianti skirtingų apkrovų pastato dalis. Pastato inžinerinės sistemos (vandentiekio, buitinių nuotekų išvadas, elektros, mažo slėgio dujų skirstomasis) yra bendrosios ir atidalinimas, norint įrengti skirtingą išteklių apskaitą be projektavimo sąlygų ir fizinių statybos darbų, yra negalimas.
7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčo pastatas yra vientisas kompleksas, kurį faktiškai sudaro pagrindinis pastatas (1A3p) ir priestatas (1a2p). Nėra registruota faktų apie pastato atskirų dalių funkcionavimą. Byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kad pastato patalpos gali savarankiškai funkcionuoti be bendro naudojimo objektų ar turi atskirus, nesusietus tarpusavyje inžinerinius tinklus. Teismas laikė, kad korpusai yra tarpusavyje funkciškai vienas su kitu susiję, todėl turi būti administruojami (prižiūrimi) bendrai. Bendrojo naudojimo objektai, įskaitant stogą, perdangas, turi būti vertinami visų pastato korpusų patalpų savininkų bendros atsakomybės aspektu.
8. Teismas atmetė atsakovių argumentą, kad pastato korpusai statyti skirtingais laikotarpiais. Teismas iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatė, kad tiek pagrindinis pastatas, tiek priestatas statyti 1940 metais. Atsakovės, tvirtindamos, jog tarp korpusų yra riba, rėmėsi iš archyvų gautais situacijos planais, statytojo planais (brėžiniais), video medžiaga. Teismo vertinimu, minėti istoriniai dokumentai, filmuota medžiaga, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad jie patvirtina korpusų atskirumą ar savarankišką funkcionalumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad, kai kurie iš minėtų dokumentų yra parengti užsienio kalba, o atsakovės jų vertimų nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo jais remtis.
9. Teismas, įvertindamas atsakovių argumentą, kad gyventojai abu korpusus tvarkė atskirai, pažymėjo, jog tai, kad 2016 m. buvo atlikti atitinkami remonto darbai priestate 1a2p ir šių darbų kaina buvo paskirstyta tik tarp šio korpuso butų ir kitų patalpų savininkų, negali paneigti teisinio reglamentavimo dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atleisti atsakovių nuo prievolės išlaikyti bendrojo naudojimo objektus.
10. Teismas sprendė, kad atsakovių nurodyta aplinkybė, jog ieškovė iki 2024 m. remonto darbų atskyrė finansines atsakomybes tarp pastato ir priestato, nes 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais joms išrašytose sąskaitose buvo įtrauktas mokestis už sijų atidengimą virš buto Nr. 6, o 2023 m. sausio mėnesio sąskaitoje jau išminusuotas, neįrodo fakto, jog ieškovė vykdė atskirą korpusų administravimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės neginčijo aplinkybės dėl komunalinių mokesčių, susidedančių iš administravimo mokesčio, kaupiamųjų lėšų, priežiūros, eksploatacijos mokesčio, teritorijų, laiptinių valymo ir kt., skaičiavimo bendrai visiems pastato gyventojams.
11. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kuriame iš ginčo atveju korpuse yra remontuotas stogas, perdanga, tačiau pabrėžtina tai, kad minėti objektai yra priskirtini prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šių objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis būtų galima tik tuo atveju, jei būtų sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 4.85 straipsnio 3 dalis).
12. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktame UAB „Naujamiesčio būstas“ 2015 m. birželio 9 d. sudarytame Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše (toliau – Aprašas) aiškiai yra įvardyti jos prižiūrimo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai. Teismo vertinimu, Aprašas patvirtina, kad šiuo atveju stogas, perdangos, priskiriami prie bendrojo naudojimo objektų (patalpų), kurie naudojami tenkinti viso daugiabučio gyvenamojo namo, butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, todėl pareiga atlyginti su šių objektų priežiūra, remontu ir kitas susijusias išlaidas tenka abiejų korpusų gyventojams. Be to, Aprašas paneigia atsakovių teiginius, kad šildymas bei elektros įvadai korpuse 1a2p neturi jokių sąsajų su korpusu 1A3p.
13. Teismas atmetė atsakovių argumentus dėl Aprašo sudarymo ir paskelbimo tvarkos nesilaikymo. Įvertinęs Aprašo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad administratorius vienasmeniškai, t. y., be gyventojų dalyvavimo, pritarimo ar pan., turėjo teisę sudaryti Aprašą ir neprivalėjo apie jo rengimą informuoti gyventojų.
14. Aplinkybė, kad ieškovė kartu su 2024 m. balandžio 9 d. raštu atsakovėms pateikė ir Aprašą, teismo nuomone, neįrodo, jog Aprašas gyventojams pirmą kartą buvo pateiktas tik 2024 metais ir kad jis nebuvo išviešintas dar 2015 metais. Ieškovė pateikė informaciją (ištrauką) iš savo vidinės sistemos, kad į klientams skirtą savitarnos sistemą Aprašas buvo įkeltas dar 2018 m. vasario 23 d. Net ir darant prielaidą, kad Aprašas nebuvo išviešintas, tai, teismo vertinimu, nebūtų pakankamas pagrindas atsakovėms atsisakyti sumokėti už atliktus stogo, perdangos remonto darbus. Nagrinėjamu atveju remonto darbai buvo atlikti objektams, kurie pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 15 dalį laikytini pastato bendrojo naudojimo objektais.
15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog patalpų savininkai nedavė sutikimo ginčo darbams atlikti, dėl to būtina nustatyti, ar remonto darbai, už kuriuos atsakovėms proporcingai apskaičiuotomis mokesčio sumomis ieškovė grindžia prašomos priteisti pagrindinės skolos kilmę, susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdanti ieškovės priežiūrą, 2023 m. gegužės 30 d. statinio atliekamos techninės priežiūros patikrinimo aktu ieškovę įpareigojo nedelsiant atlikti namo bendrojo naudojimo buto Nr. 6 galimos avarinės būklės medinių perdangos sijų ir kitų medinių konstrukcijų, stogo dangos remonto, atnaujinimo darbus; lokalizuoti ir likviduoti stogo dangos pažeidimo vietas; užtikrinti, kad namo dalies medinių perdangų, stogo konstrukcijos atitiktų esminius statinio reikalavimus. 2024 m. birželio 12 d. buvo atlikta stogo apžiūra ir apžiūros rezultatai užfiksuoti Statinio apžiūros akte, kuriame nustatyti defektai: stogo dangos būklė bloga, šiferio lakštai pažeisti, skylėti, nesandarios prieglaudos su kaminais. Šiame akte techninis inžinierius konstatavo, kad reikalinga sandarinti pažeistus šiferio lakštus vandeniui atspariu hermetiku, sandarinimo juosta, sandarinti kaminų prieglaudas, atlikti kitus darbus pagal faktą. Iš akte pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti prasta stogo būklė, stiprus jo susidėvėjimas. Taigi avarinė būklė pirmiausia buvo konstatuota savivaldybės priežiūros institucijos, vėliau identifikuota ir techninio inžinieriaus akte. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės pateikti įrodymai yra nepagrįsti, nes statinio apžiūros akto pagrįstumą patvirtina ir kiti ieškovės į bylą pateikti įrodymai – atliktų darbų priėmimo aktai.
16. Teismo vertinimu, darant išvadas apie ginčo pastato stogo (perdangos) itin prastą ar avarinę būklę, reikšmingas ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1692-340/2022. Minėtoje byloje ieškovai, buto Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ nuostolius, patirtus dėl atsakovės neveikimo, t. y. laiku neatliktų namo stogo remonto darbų, dėl ko įgriuvo ieškovų buto lubos. Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamoje byloje, atsakovės būtent ir atsisako mokėti už stogo (perdangos) remonto darbus atliktus iš esmės virš buto Nr. 6, esančio korpuse 1A3p.
17. Teismo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma, defektų mastas, apimtis patvirtina aplinkybę apie stogo, perdangos defektus ir apie poreikį juos šalinti, t. y., bylos medžiaga patvirtina, kad defektams būdingas avarinis, privalomasis pobūdis, todėl ieškovei, administruojančiai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, kilo pareiga imtis būtinų veiksmų – atlikti stogo, perdangos remontą, kad būtų išvengta žalos savininkų asmeniniam turtui arba kitiems bendrojo naudojimo objektams bei pašalinta grėsmė didesniems turtiniams nuostoliams. Tokiems privalomiesiems darbams butų savininkų sutikimas nėra privalomas. Pareiga sumokėti už tokius darbus butų ir kitų patalpų savininkui, teismo vertinimu, kyla nepaisant to, ar jis yra davęs sutikimą tokioms išlaidoms.
18. Teismas konstatavo, kad atsakovės pažeidė prievolę, tai yra nemokėjo mokesčių už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, remonto ir komunalines paslaugas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis). Dėl to ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovės (toliau – ir apeliantės) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas bei priimti papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, jog daugiabučiame name buvo sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų aprašas, numatantis dviejų korpusų atskirumą. Atsakovių teigimu, tiek ieškovė, tiek kiti pastato bendrasavininkai atskirus pastato 1A3p ir 1a2p korpusus suprato kaip atskirus, taip juos tvarkė, todėl pastato bendrojo naudojimo objektų apraše buvo įtvirtintas 1A3p ir 1a2p korpusų atskirumas, numatant, kad šių korpuso dalių laikančiosios konstrukcijos ir kiti bendrojo naudojimo objektai priskirtini tik to konkretaus korpuso butų ir kitų patalpų savininkų naudojimui ir valdymui. Korpusų atskirumą, atsakovių teigimu, patvirtina šie byloje esantys įrodymai: 1) 2016 m. sausio 25 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas (nurodyta, kad 2016 metais 1a2p korpusas buvo tikrinamas kaip savarankiškas); 2) 2016 m. birželio 17 d. UAB „Danstemos statyba“ parengtas apžiūros aktas (patvirtina, kad 1a2p korpusas 2016 metų viduryje vis dar buvo prižiūrimas atskirai nuo korpuso 1A3p); 3) 2016 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas (abu korpusai įvardijami ir vertinami atskirai); 4) 2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaita faktūra, baigiamieji darbų aktai prie sutarties ir 2026 m. spalio 7 d. darbų priėmimo – perdavimo aktas (patvirtina, kad 2016 metais buvo atlikti korpuso 1a2p remonto darbai); 4 ) atsiliepimo priedas Nr. 7 – „excel“ dokumentas pavadinimu „2016 kainos paskirstymas“ (patvirtina, kad 2016 metais 1a2p korpuso stogo ir sienų būtinąsias remonto išlaidas ieškovė paskirstė tik 1a2p korpuso savininkams); 5) 2023 m. kovo 10 d. korpuso 1A3p savininkų balsavimas raštu dėl remonto darbų (patvirtina, kad 2023 m. ieškovė organizavo 1A3p korpuso savininkų apklausą ir rinko savininkų pritarimus (sutikimus) stogo remonto darbams); 6) 2017 m. liepos 31 d., 2022 m. lapkričio – 2023 m. sausio mėnesio sąskaitos (patvirtina, kad ieškovė 2016 metais 1a2p korpuso analogiškų remonto darbų išlaidas paskirstė tik 1a2p korpuso savininkams); 7) 2025 m. rugsėjo 8 d. pareiškimas (patvirtina, kad 1a2p korpuso butų ir patalpų savininkai naudojasi atskira pastato laiptine ir iki šiol visas 1a2p korpuso bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto, mokėdavo atskirai).
1.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2015 m. birželio 9 d. Aprašu, kadangi šis aprašas atsakovei ir kitiems bendrasavininkams pateiktas tik 2024 m. balandžio 9 d., t. y. po to kai buvo atlikti 1A3p korpuso remonto darbai. Apeliančių teigimu, ieškovė 2015 m. negalėjo parengti Aprašo, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ (toliau – Nuostatai) 5.2 punktą, Aprašą administratorius turėjo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam atstovui, o aprašo kopiją – patalpų savininkams ir kitiems administratoriui žinomiems su administruojamu turtu susijusiems asmenims. Tačiau duomenų, kad minėti veiksmai buvo atlikti į bylą nepateikta. Pasak apeliančių, ieškovės teismui pateikta lentelės nuotrauka, kuri rašte pavadinta „ištrauka iš vidinės sistemos“ ir, kuri, ieškovės teigimu, patvirtina Aprašo įkėlimą į savitarną 2018 m. vasario 23 d., neįrodo, kad su Aprašu gyventojai buvo supažindinti. Tai yra nežinia iš kur nukopijuota lentelė, jos rengėjas nėra žinomas, patikrinti jos autentiškumo ir duomenų patikimumo galimybės nėra.
1.3. Be to, pati ieškovė nesivadovavo Aprašu, nes pastato korpusus administravo atskirai, t. y., taip, kaip ir buvo susitarę savininkai. Atsakovės pažymi, kad, kaip matyti iš ieškovės šioje byloje pateiktų trijų darbų atlikimo aktų, atliekų šalinimo darbai nėra minimi, kas iš esmės rodo, kad ieškovė atliekų šalinimo darbus priskyrė mokėti tik 1A3p korpuso savininkams. Atsakovėms jau po to kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas tapo žinoma, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei (butas yra korpuse 1A3p) už atliekų išvežimo darbus, kurie tariamai taip pat buvo atlikti vykdant perdangos/stogo remonto darbus virš 6 buto, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7151-1154/2025 ieškinį atmetė, kadangi ieškovė neįrodė darbų atlikimo fakto ir nepaaiškino kaip apskaičiuota būtent buto savininkei priskirta mokėti suma.
1.4. Teismas nenustatė, kokius darbas ieškovė faktiškai atliko. Pasak atsakovių, ieškovės pateikti 2024 m. vasario 24 d. ir 2024 m. birželio 12 d. statinio apžiūros aktai neatskleidžia, kokie detaliai darbai buvo atlikti, už kokią kainą ir, ar tikrai buvo atlikti. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 4 d. į bylą pateikė atliktų darbų aktus už bendrą 67 896,43 Eur sumą, tačiau nepateikė nei sutarčių su rangovais, nei vykdytų remonto darbų projektinių dokumentų, jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad akte nurodyti darbai iš tiesų buvo atlikti, taip pat nėra paaiškinimo, kaip šie darbai susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 30 d. statinio atliekamos techninės priežiūros akte nurodytų defektų šalinimu. Be to, ieškovė negalėjo nurodyti, kokia yra bendra darbų kaina.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Teismas vertino ne tai kokius darbas ieškovė atliko korpuse 1A3p, tačiau ar 1A3p stogo (perdangos) būklė yra avarinė. Teismas, pasak atsakovių, turėjo įvertinti, kokius darbus ieškovė atliko (jei atliko) ir kaip tie darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Be to, teismas klaidingai nurodė, kad atsakovės pripažįsta, jog apie planuojamus remonto darbus jos buvo informuotos, ir kad remonto darbai buvo realiai atlikti, kadangi atsakovės šių aplinkybių nepripažino.
1.6. Teismas neįvertino, kad ieškovė nepateikė duomenų apie skolos susidarymo laikotarpį, už ką konkrečiai apskaičiuota skola, t. y., neįvertino skolos dydžio pagrįstumo. Atsakovės atkreipia dėmesį, kad kai 2016 metais buvo atliktas 1a2p korpuso remontas, buvo aiškiai nurodyta darbų kaina.
1.7. Teismas netinkamai įvertino atsakovių pateiktus įrodymus. 2025 m. vasario 28 d. MB „Laupetra“ specialistų techninio vertinimo aktas patvirtina, kad ginčo pastatas yra sudarytas iš dviejų atskirų korpusų-pastatų. Akte nurodyta, kad toks statybos tipas atitinka tarybiniais laikais naudotus statybos būdus, kai atskiri statinių blokai buvo jungiami, taip sukuriant bendrąsias fasadų ir vidaus apdailos plokštumas. Taip pat nurodyta ir tai, kad planuojamas atidalijimas nesukels statinių laikančiųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų pažeidimų, o statiniai kiekvienas atskirai atitiks keliamus reikalavimus. Ieškovės pateiktoje 2025 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje dėl pastato vientisumo nėra pasisakyta. Tuo tarpu MB „Laupetra“ specialistai konstatavo, kad visos laikančiosios konstrukcijos abiejų korpusų yra savarankiškos ir kiekvienas korpusas visiškai gali funkcionuoti be kito korpuso, todėl abejoti specialių žinių turinčių asmenų padarytomis išvadomis dėl korpusų savarankiškumo nėra pagrindo.
1.8. Atsakovės prie bylos medžiagos prašo prijungti su apeliaciniu skundu pateiktą 2025 m. gegužės 19 d. eksperto doc. dr. K. U. konsultacinę išvadą, kuri buvo parengta pastato 1A3p korpusų savininkų iniciatyva siekiant įvertinti 1A3p korpuse atliktus darbus ir nustatyti, ar jie buvo būtini. Atsakovių teigimu, apie tokio ekspertinio akto egzistavimą jos sužinojo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas ir šis aktas patvirtina, kad 1A3p korpuso butų ir patalpų savininkai nesutinka su ieškovės atliktų darbų apimtimi / kaina ir būtinumu, o ieškovė vykdė kažkokius remonto darbus pagal paprastojo remonto projektą, kurio į bylą nepateikė.
1.9. Atsakovės taip pat prie bylos medžiagos prašo prijungti įrodymus, paneigiančius teismo argumentus, kad byloje nėra duomenų apie pastato inžinerinių tinklų atskirumą. Taip pat prašo priimti į bylą pateiktų dokumentų (brėžinių) vertimus į lietuvių kalbą, nes teismas jų nevertino, motyvuodamas tuo, kad jie pateikti ne lietuvių kalba.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti atsakovių prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nepagrįsti atsakovių argumentai, kad dėl istoriškai taikytos praktikos (kai tam tikri darbai buvo organizuojami atskirai) teismas turėjo pripažinti, jog egzistavo atskiras aprašas, kuriuo pastato korpusų bendrojo naudojimo objektai buvo atriboti ir išlaidos buvo skirstomos tik konkretaus korpuso savininkams. Ieškovės vertinimu, vien tik tai, kad praeityje tariamai tam tikri darbai galėjo būti organizuoti ar apmokėti konkrečios pastato dalies savininkų, savaime nesukuria ir neįrodo CK 4.85 straipsnio 3 dalies prasme reikšmingo atskiro aprašo egzistavimo ir jo turinio. Šiuo atveju atsakovės remiasi pavieniais 2016 m. atliktais darbais, už kuriuos užmokestis buvo paskirstytas remiantis pačių savininkų valia. Ieškovės teigimu, svarbu atsižvelgti į tai, kad visi su namo administravimu susiję periodiniai mokesčiai, įskaitant kaupiamąsias lėšas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui ir remontui, visą laiką buvo nustatomi, renkami, apskaitomi ir naudojami bendrai visam namui, o ne atskiriems jo korpusams, nes namas buvo administruojamas kaip vienas vientisas objektas. Abu ginčo namo korpusai yra to paties nekilnojamo daikto (namo) dalys. Byloje pagrįstai konstatuota, kad nėra pateikta duomenų, jog ginčo daugiabučiame name būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje (t. y. atskiruose korpusuose) esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, aprašas.
2.2. Nepagrįsti atsakovių argumentai, susiję su Aprašo sudarymu. Bendrojo naudojimo objektų aprašas savo turiniu įtvirtina ir konkretizuoja bendrąją įstatyminę taisyklę, nustatytą CK 4.82–4.85 straipsniuose, jog pastato bendrosios konstrukcijos (įskaitant stogą, perdangas, pamatus, išorines sienas ir pan.) priklauso visiems patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šis teisinis režimas egzistuoja nepriklausomai nuo Aprašo sudarymo momento ar jo pateikimo procedūrų. Jeigu bendrojo naudojimo objektai būtų priskiriami tik atskiros pastato dalies savininkams, tai būtų išimtis iš bendrosios taisyklės, kuri pagal CK 4.85 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tada, kai yra aiškiai ir tinkamai sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų aprašas ir tam pritarę patalpų savininkai. Tokios išimties egzistavimą turi įrodyti atsakovės, tačiau to nepadarė. Be to, šiuo atveju savininkai nepriėmė sprendimo tikslinti Aprašą, kadangi sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų priskyrimo tik atskiros pastato dalies savininkams gali būti priimtas tik savininkų valia, o ne administratoriaus vienašališku sprendimu.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovės teigimu, Aprašas buvo sudarytas 2015 m. birželio 9 d., dėl to objektyviai suprantama, kad po dešimties metų administratoriaus veiklos dokumentai apie techninį šio aprašo pateikimo faktą (registravimo žymos, lydraščiai, el. sistemos įrašai ir pan.) gali būti nebesaugomi ar nebeprieinami dėl teisės aktuose nustatytų dokumentų saugojimo terminų pasibaigimo ir / ar pasikeitus administracinėms informacinėms sistemoms. Tačiau tai nereiškia, kad Aprašas savivaldybei nebuvo pateiktas. Be to, formalūs ir procedūriniai argumentai dėl Aprašo pateikimo negali paneigti įstatyme nustatyto teisinio režimo ar atsakovių pareigos dalyvauti bendrojo naudojimo objektų išlaikyme. Ieškovės nuomone, atsakovių argumentas, kad Aprašas buvo sudarytas tik 2024 m. grindžiamas tik jų nuomone ir prielaidomis. Atsakovės nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad nuo 2018 metų Aprašas buvo prieinamas patalpų savininkams per savitarnos sistemą. Aplinkybė, kad bendrojo naudojimo objektai faktiškai yra virš konkrečių patalpų ar viename iš pastato korpusų, savaime nepakeičia jų teisinio statuso ir nepanaikina jų priskyrimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomiems bendrojo naudojimo objektams.
2.4. Atsakovės nepagrįstai remiasi Alytaus apylinkės teisme išnagrinėta civiline byla Nr. e2-7151-1154/2025. Minėtoje byloje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs ir neturi prejudicinės galios šiai bylai. Ieškovės teigimu, nurodytoje byloje sprendžiamas individualus ginčas su konkretaus buto savininke dėl jos palėpėje atliktų atliekų valymo (išvežimo) darbų apmokėjimo, t. y., dėl konkretaus, lokalizuoto veiksmo konkrečioje patalpoje, o ne dėl bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidų paskirstymo viso namo savininkams. Vien tai, kad tam tikri darbai (pvz., atliekų šalinimas konkrečioje palėpėje) galėjo būti priskirti konkrečiam savininkui, savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti tariamai atskiro turto administravimo.
2.5. Nepagrįsti atsakovių argumentai, kad byloje nėra įrodymų apie ginčo darbų privalomąjį pobūdį. Ieškovės teigimu, 2024 m. spalio 8 d. ginčo name buvo organizuotas savininkų balsavimas raštu dėl perdangos sijų (15 vnt.) virš buto Nr. 6 keitimo naujomis, parengiant reikalingą dokumentaciją, preliminari darbų kaina – 50 223,36 Eur su PVM, mokestį paskirstant visiems pastato bendrasavininkams proporcingai turimam naudingam plotui per 12 mėn., tačiau sprendimui nebuvo pritarta. Minėtas balsavimas vyko vykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 19 d. įpareigojimą dėl avarinės būklės medinių perdangos sijų ir kitų medinių konstrukcijų bei stogo dangos remonto / atnaujinimo. Aplinkybę dėl blogos stogo būklės, ieškovės teigimu, patvirtina ir 2024 m. birželio 12 d. statinio apžiūros aktas. Savininkams nepritarus siūlytam sprendimui, tai savaime nepanaikino administratoriaus pareigos vykdyti privalomuosius statinio priežiūros ir naudojimo reikalavimus, dėl to buvo atlikti ne sijų keitimo, o jų stiprinimo darbai ir mokestis už juos paskirstytas gyventojams proporcingai jų valdomam plotui.
2.6. Ieškovės teigimu, apie atliktus darbus atsakovės, be kita ko, buvo informuojamos ir per joms pateikiamas PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodomi priskaičiuoti mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų remonto darbus. Be to, ieškovė byloje pateikė skelbimus apie planuojamus remonto darbus, kurie buvo viešai skelbiami ir prieinami patalpų savininkams. Dėl to, ieškovės nuomone, atsakovių teiginiai, kad jos tariamai nežinojo apie darbus, jų apimtį ar pobūdį, vertintini kaip gynybinė procesinė pozicija.
2.7. Be to, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1692-340/2022 detaliai vertino ginčo pastato bendrojo naudojimo stogo ir perdangos techninę būklę bei administratoriaus pareigą užtikrinti šių konstrukcijų tinkamą priežiūrą. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad įgriuvimas buvo susijęs su bendrojo naudojimo konstrukcijų būkle (stogo nesandarumu, drėgmės poveikiu perdangai ir sijai), o atsakovės – kaip namo administratoriaus – neveikimas buvo pripažintas neteisėtu, nes administratorius privalo nuolat stebėti, vertinti ir organizuoti priemones, būtinas statinio esminiams reikalavimams užtikrinti ir grėsmei pašalinti.
Atsiliepimas
2.8. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai, kad byloje nėra įrodymų, jog darbai faktiškai buvo atlikti, neatitinka bylos duomenų. Ieškovės vertinimu, atliktų darbų eigą ir rezultatą patvirtina: priežiūros institucijos įpareigojimas, kuriuo nustatytas reikalavimas nedelsiant šalinti galimos avarinės būklės defektus; 2024 m. birželio 12 d. statinio apžiūros aktas, kuriame užfiksuota bloga stogo dangos būklė ir būtinybė šalinti pažeidimus; darbų atlikimą patvirtinantys rangovų darbų priėmimo / perdavimo aktai; 2025 m. vasario 24 d. statinio apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad pastogės perdangos remonto darbai buvo atlikti (sustiprinant medines sijas, įrengiant garo ir termoizoliaciją, įrengiant lagių konstrukciją, aptaisant lubas lentomis) ir kad esama perdanga tinkama tolimesnei eksploatacijai. Be to, dėl kiekvienų darbų atlikimo ieškovė skelbia konkursus, savininkai gali gauti informaciją apie priimtus sprendimus ir sudarytas sutartis.
2.9. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad neaiškus skolos skaičiavimo pagrindas. Šiuo atveju skola suformuota pagal konkrečius išrašytus apskaitos dokumentus (sąskaitas) ir faktinius priskaičiavimus bei atliktų darbų aktus, pateikti duomenys apie mokėjimus ir likutį. Teismas patikrino, kad mokėjimai ir likutis logiškai atitinka pateiktą skolų suvestinę bei sąskaitų turinį. Tai, kad ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir sumažino prašomą priteisti sumą iki 1 821,79 Eur neturėjo jokios reikšmės nei skolos teisiniam pagrindui, nei jos sudėčiai, nes tai lėmė tai, kad atsakovės 2025 m. kovo ir balandžio mėnesiais atliko dalinius mokėjimus, kurie buvo įskaityti į bendrą įsiskolinimą. Ieškovės teigimu, ji paskirstė realiai patirtas, rangovų dokumentais pagrįstas perdangos ir stogo remonto išlaidas, kurios buvo būtinos siekiant pašalinti nustatytus konstrukcijų defektus ir užtikrinti pastato saugų naudojimą. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad ginčo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės iš esmės ginčijo ne pačių darbų atlikimo faktą ar jų techninį būtinumo pobūdį, o tik mokesčių paskirstymo principą.
2.10. Nepagrįsti atsakovių argumentai, kad ginčo pastatą sudarantys korpusai yra atskiri ir savarankiški objektai. Ieškovės teigimu, atsakovės akcentuojamame 2025 m. vasario 28 d. MB „Laupetra“ specialistų techninio vertinimo akte nagrinėjama galimybė ateityje pastatą atidalinti į du atskirus turtinius vienetus. Tačiau, ieškovės vertinimu, minėtame akte nėra konstatuojama, kad pastatas šiuo metu būtų du atskiri nekilnojamojo turto objektai ar, kad egzistuotų atskiras bendrojo naudojimo objektų režimas kiekvienam korpusui. Pasak ieškovės, nepriklausomai nuo to, kokiais statybos metodais buvo pastatyti atskiri pastato korpusai ar tarp jų egzistuoja deformacinės siūlės, ginčo laikotarpiu pastatas buvo ir yra registruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, turintis vieną adresą ir vieną unikalų numerį, administruojamas kaip vienas pastatas ir turintis vieną bendrojo naudojimo objektų sistemą.
2.11. Atsakovės taip pat nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl inžinerinių sistemų reikšmės. Atsakovės pateikti dokumentai apie atskirų butų prijungimą prie elektros ar dujų tinklų, ieškovės įsitikinimu, nepaneigia bendrojo naudojimo objektų teisinio režimo. Be to, statybos inžinieriaus I. M. 2025 m. spalio 2 d. išvada objektyviai patvirtina, kad ginčo pastatas yra vientisas statinys, turintis bendras laikančiąsias konstrukcijas ir bendras inžinerines sistemas. Minėtoje išvadoje taip pat konstatuota, kad visas pastatas turi vieningą inžinerinę infrastruktūrą – vandens tiekimo įvadas yra vienas ir įrengtas 2 aukštų dalies rūsyje, elektros bendro naudojimo įvadas yra vienas, dujų sistema prijungta prie vieno centralizuoto skirstomojo dujotiekio įvado.
Šalies argumentai
2.12. Ieškovė nesutinka su atsakovių prašymu prijungti naujus įrodymus. Ieškovės teigimu, atsakovių pateikti dokumentai, susiję su 1a2p korpuso elektros ir dujų tinklų rekonstrukcija, yra istoriniai techniniai dokumentai, egzistavę gerokai iki bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje. Dėl to atsakovės turėjo objektyvią galimybę juos pateikti anksčiau. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad pateiktų brėžinių vertimo į lietuvių kalbą būtinybė paaiškėjo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Toks argumentas, ieškovės nuomone, neatitinka nei civilinio proceso normų, nei nusistovėjusios teismų praktikos, nei procesinio rūpestingumo standartų. Atsakovės taip pat nepagrįstai prašo prijungti elektroninį laišką, kuriuo esą patvirtinama, kad konsultacinę išvadą jos gavo tik 2025 m. gruodžio 19 d., tačiau pasak ieškovės, konsultacinė išvada parengta 2025 m. gegužės 19 d. Be to, ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismui priėmus naujus įrodymus, jai turi būti sudaryta galimybė dėl jų pasisakyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
22. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo (namo administratoriaus) ieškinys dėl skolos už bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo
23. Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti: ginčo pastate esančių butų Nr. 10, 11, 13, 15A dujų ir elektros sistemos pertvarkymo dokumentus; 2025 m. spalio 10 d. atsakovių rašytinių paaiškinimų 9 priedo vertimą; 2025 m. gegužės 12 d. eksperto konsultacinę išvadą, kartu su 2025 m. gruodžio 19 d. el. laišku, kuriuo ši išvada buvo atsiųsta atsakovėms. Apeliančių teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų apie pastato korpusų inžinerinių tinklų atskirumą, dėl to iškilo poreikis pateikti įrodymus apie 1a2p korpuso savininkų vykdytus dujų ir elektros tinklų pertvarkymo darbus. Apeliantės prašymą priimti jų 2025 m. spalio 10 d. rašytinių paaiškinimų 9 priedo (brėžinių) vertimą į lietuvių kalbą, motyvuoja tuo, kad vertinimo reikalingumas joms tapo žinomas tik priėmus skundžiamą teismo sprendimą. Prašymas priimti 2025 m. gegužės 12 d. eksperto konsultacinę išvadą grindžiamas tuo, kad apie šią išvadą atsakovės sužinojo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o ją el. paštu gavo tik 2025 m. gruodžio 19 d. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovių naujai pateiktų įrodymų nepriimti.
24. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir išimčių atsakovių pateiktų naujų įrodymų priėmimui nenustatė. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad: i) tiek pateikti ginčo pastate esančių butų dujų ir elektros sistemos pertvarkymo dokumentai, tiek naujai pateikta 2025 m. gegužės 12 d. eksperto konsultacinė išvada jau egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi, atsakovių teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jos tokia teise nepasinaudojo. Aplinkybė, kad patys duomenys galimai gauti vėliau, nei priimtas skundžiamas teismo sprendimas, savaime nereiškia, jog tokio pobūdžio duomenys negalėjo būti gauti anksčiau; ii) skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas įrodymais (nauja specialisto išvada, naujais, dokumentais, susijusiais su inžineriniais tinklais), kuriais nebuvo grindžiami atsakovių atsikirtimai į ieškinį, neatitiktų apeliacinio proceso paskirties. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis, apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi taptų neįmanomas. Tai yra ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atskirai pasisakydamas dėl atsakovių anksčiau pateiktų dokumentų (brėžinių) vertimo į lietuvių kalbą pateikimo tik apeliacinės instancijos teismui, pažymi, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Apeliantės nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių aukščiau minėtų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas minėtais dokumentais nesivadovavo, nes jie pateikti nevalstybine kalba, negali būti laikoma pagrįstu pagrindu, tokių dokumentų vertimus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Priešingu atveju, atsakovėms būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas pateikti dokumentų vertimus atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimą. Juolab, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamos profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, visi atsakovių pateikti nauji įrodymai atsisakomi priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
27. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2025 m. vasario 28 d. teikė namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašą, minėtas pastatas-gyvenamasis namas turi vieną unikalų numerį, plane žymimas 1A3p (ieškinio priedai). Iš į bylą pateiktos minėto pastato Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad ginčo pastatą sudaro: pagrindinis pastatas (plane žymimas 1A3p) ir gyvenamasis priestatas (plane žymimas 1a2p, atsiliepimo į ieškinį priedai). Byloje nėra ginčo, kad atsakovėms minėtame daugiabučiame gyvenamajame name nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto Nr. 11, kuris yra priestate 1a2p. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovių po 910,90 Eur iš kiekvienos, už laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, t. y., už stogo ir perdangos remonto bei su tuo susijusius darbus. Atsakovės nesutikimą su ieškovės reikalavimu iš esmės motyvavo tuo, kad ginčo pastatą sudaro du atskiri ir savarankiški korpusai (pastatai), kurių priežiūrą ir remontą faktiškai vykdė atskirų korpusų butų ir kitų patalpų savininkai. Įvertinus tai, kad atsakovėms nuosavybės teise priklausantis butas yra korpuse plane pažymėtame 1a2p, o stogo remonto darbai buvo atlikti korpuse 1A3p, dėl to, atsakovų nuomone, joms nekyla pareiga sumokėti už ne jų korpuse atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino.
28. Atsakovės, nesutikdamos su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį argumentuoja tuo, kad: i) teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog buvo sudarytas atskiras bendro naudojimo objektų aprašas, numatantis dviejų savarankiškų ginčo pastato korpusų administravimą; ii) byloje nėra duomenų, kad ieškovės nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti ir jie buvo privalomi; iii) teismas neįvertino skolos dydžio pagrįstumo. Taigi, byloje esminis klausimas, ar atsakovėms, kaip bendro naudojimo objektų bendrasavininkėms, kyla pareiga mokėti už kitame ginčo daugiabučio gyvenamojo namo korpuse nei yra joms nuosavybės teise priklausantis butas, atliktus bendro naudojimo objekto (stogo) priežiūros darbus.
Dėl ginčo daugiabučio gyvenamojo namo teisinio statuso ir atsakovių pareigos atsiskaityti už bendro naudojimo objektų remonto ir priežiūros paslaugas
29. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
30. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina bendrąją taisyklę, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
31. Tačiau minėtos taisyklės išimtis įtvirtinta CK 4.85 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Šių dalies butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas šaukiamas vadovaujantis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta tvarka.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyvendinant CK 4.85 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį parengtame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, <...> įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016, 21 punktas).
33. Taigi, CK 4.85 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai, tik tada, kai yra sudarytas bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tik dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkintis, aprašas. Tai reiškia, kad jeigu butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimui yra paskirtas bendro naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju, jis, vykdydamas gyventojų CK 4.85 straipsnio 4, 5 dalyse numatyta tvarka priimtą sprendimą, kad dalis bendro naudojimo objektų yra skirti tenkinti tik dalies gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, sudaro (patikslina) tokių bendrojo naudojimo objektų, aprašą.
34. Apeliančių teigimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad faktiškai (konkliudentiniais veiksmais) buvo sudarytas bendrojo naudojimo objektų aprašas, priskiriantis atskirų ginčo pastato korpusų priežiūrą skirtingiems savininkams ir šių korpusų priežiūra buvo vykdoma atskirai. Apeliacinės instancijos teismas, prieš įvertindamas apeliančių argumentus, susijusius su atskirų korpusų bendrojo naudojimo objektų aprašo egzistavimu, pirmiausia pasisako dėl ginčo daugiabučio gyvenamojo namo teisinio statuso.
35. Minėta, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), turi vieną unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centre yra registruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas (šios nutarties 27 punktas). Pagal CK 4.262 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, kol viešajame registre pateikti duomenys yra nepakeisti, laikytina, kad ginčo daugiabutis namas yra vienas nekilnojamojo turto objektas. Šiame kontekste, svarbu pažymėti ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 ieškovė (ankstesnis pavadinimas UAB ,,Naujamiesčio būstas“) buvo paskirta būtent daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (namo bendrasis plotas 1 532,55 kv.m.) bendrosios nuosavybės administratore (žr. ieškinį).
36. Nagrinėjamu atveju atsakovių argumentai dėl funkcinio ginčo daugiabučio gyvenamojo namo korpusų atskirumo ir savarankiškumo, iš esmės negali paneigti įstatyminės pareigos visiems bendraturčiams prisidėti prie bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto, nebent, kaip minėta, būtų sudaryti atskiri bendro naudojimo objektų aprašai. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ginčo daugiabučio gyvenamojo namo korpusų savarankiškumo nustatymas. Visgi, įvertinant apeliančių argumentus dėl pastato korpusų galimo savarankiškumo, pažymėtina, kad jų pateiktame 2025 m. vasario 28 d. specialisto techninio vertinimo akte, kaip pagrįstai nustatyta skundžiamame sprendime, buvo vertinama, ar statinys, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti dalijamas į du atskirus turtinius vienetus ir ar atlikus tokį padalijimą, statiniai tenkins teisės aktų reikalavimus. Kitaip tariant, buvo vertinama galimybė pastatą atidalinti ateityje. Tačiau, tai, kad akte nustatyta, jog pastatai turi savo atskiras laikančiąsias konstrukcijas ir sienas bei atskirus įėjimus, tol, kol teisiškai registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas, nepaneigia bendraturčių pareigos prisidėti prie pastato kaip vientiso objekto bendro naudojimo objektų priežiūros. Juolab, kad 2025 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad pastato vandens tiekimo įvadas yra bendras, įrengtas 2 aukštų pastato rūsyje, pastato bendro naudojimo objektų elektros sistema turi vieną elektros įvadą, pastato dujų sistema prijungta prie vieno centralizuoto skirstomojo dujotiekio įvado. Taigi, byloje pritarus pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo pastatas yra vientisas nekilnojamojo turto objektas, kurį sudaro pagrindinis pastatas ir priestatas, toliau įvertinti teisiškai reikšmingi apeliančių argumentai dėl atskirų pastato korpusų bendro naudojimo objektų aprašo egzistavimo.
37. Minėta, kad sprendimas dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, gali būti priimamas tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, susirinkimas šaukiamas CK 4.85 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta tvarka (CK 4.85 straipsnio 3 dalis, redakcija galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.). Bendro naudojimo objektų aprašo sudarymo ir tikslinimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (toliau – Nuostatai). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras. Aplinkos ministras 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtino Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendro naudojimo objektų aprašo tipinę (pavyzdinę) formą (redakcija galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d. iki šiol).
38. Remiantis minėtu reglamentavimu, darytina išvada, kad butų ir kitų patalpų savininkai teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo gali įgyvendinti tik laikydamiesi teisės aktuose numatytų reikalavimų. Dėl to bendro naudojimo objekto savininkų sprendimas dėl atskirų bendro naudojimo objektų priežiūros negali būti priimamas žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais, t. y., raštu nesudarant tokių bendro naudojimo objektų aprašo. Priešingu atveju, būtų sukuriama teisiškai neapibrėžta situacija, kurios pastato konstrukcijos, inžinerinės sistemos yra bendros, o kuriomis naudojasi tik dalis daugiabučio gyvenamojo namo savininkų. Bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygos turi būti žinomos ir suprantamos visiems bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Kitaip tariant, bendra taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, nepriklausomai nuo naudojimosi šiais objektais fakto, gali būti netaikoma, tik kai yra raštu sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų ne viso gyvenamojo namo, aprašas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ginčo daugiabučiame name būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų ne viso gyvenamojo namo, aprašas. Priešingai, ieškovė į bylą pateikė 2015 m. birželio 9 d. bendrą ginčo objekto Aprašą, kuriame nurodyti jos prižiūrimo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai. Aplinkybę, kad nebuvo parengtas atskiras 1A3p ir 1a2p bendro naudojimo objektų aprašas, iš esmės patvirtina ir atsakovių bei kitų bendraturčių 2023 m. kovo 15 d. prašymas ieškovei, kuriame nurodoma, jog „<...>namo dalims 1A3p ir 1A2p turėtų būti sudaryti atskiri Objektų aprašai<...>“ (2025 m. rugsėjo 10 d. pateiktų dokumentų priedai, DOK-22033).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių argumentas, kad už 2016 metais atlikto korpuso 1a2p stogo remonto darbus mokėjo tik šio korpuso savininkai ir jų pateikti su atliktais darbais susiję įrodymai, nepatvirtina, kad egzistavo aprašas numatantis, jog pagrindinis pastatas (1A3p) ir priestatas (1a2p) buvo administruojami atskirai. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 2 d. raštu, atsakė į buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės paklausimą dėl namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto organizavimo. Šiame rašte nurodyta, kad savivaldybei buvo pateiktas namo administratoriaus 2014 m. spalio 20 d. statinio apžiūros aktas, kuriame konstatuota, jog namo 1A3p ir 1a2p korpuso stogas nesandarus ir administratoriaus organizuota komisija siūlo atlikti stogo tvarkymo darbus, tačiau namo savininkai tam nepritarė. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad 1a2p korpuso butų bendrasavininkai savo lėšomis parengė paprastojo remonto projektus ir pritarė, kad stogo remonto darbus pagal parengtą projektą administruotų (tarp jų ir paskirstytų mokesčius) namo administratorius (atsiliepimo į ieškinį priedai). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad visos atsakovių nurodytos aplinkybės, susijusios su 2016 m. atliktais darbais, tik patvirtina, jog 2016 metais 1a2p korpuse (priestato) buto bendrasavininkių valia ir iniciatyva pagal jų parengtą projektą buvo atlikti dalies ginčo pastato stogo remonto darbai. Duomenų, kad tuo metu buvo atlikti visi stogo remonto darbai byloje nėra, nors, kaip minėta, 2014 m. buvo nustatyta, jog remonto darbai reikalingi visam pastato stogui. Atsakovių teigimu, ieškovė 2023 m. kovo 10 d. organizavimo pagrindinio pastato 1A3p savininkų apklausą dėl šios pastato dalies stogo remonto darbų, tačiau šios dalies savininkai darbams nepritarė. Dėl to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2024 m. spalio 8 d. organizavimo visų namo gyventojų balsavimą dėl perdangos sijų virš 6 buto (pagrindinio pastato dalis) keitimo darbų (atsiliepimo į ieškinį priedai). Tačiau savininkams nepritarus šiems darbams, ieškovė atliko tik perdangos remonto darbus ir lėšas paskirstė visiems ginčo pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkams (būtent su šių lėšų apmokėjimu atsakovės ir nesutinka). Tai, kad tiek aukščiau minėtame rašte, tiek atsakovių nurodytame 2016 m. sausio 25 d. statinio priežiūros patikrinimo akte pastato korpusai įvardijami atskirai dar nereiškia, jog šie korpusai buvo administruojami atskirai. Tuo tarpu atsakovės akcentuojamame 2016 m. birželio 17 d. UAB „Danstemos statyba“ parengtas apžiūros aktas įvardijamas kaip „(duomenys neskelbtini) apžiūros aktas“, t. .y, kaip bendras viso ginčo pastato apžiūros aktas.
40. Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovės administravimo laikotarpiu (nuo 2012 m. iki 2025 m.) 2016 m. už priestato 1a2p stogo remonto darbus, savo iniciatyva sumokėjo tik šiame priestate esančių butų bendrasavininkai, neįrodo CK 4.85 straipsnio 3 dalies pagrindu parengto atskiro bendro naudojimo objektų aprašo egzistavimo. Bendrojo naudojimo objektų išlaikymo pareiga kyla iš ne iš faktinio naudojimo ar mokėjimo praktikos, o iš nuosavybės teisės. Sutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad aplinkybė, jog į 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais joms išrašytomis sąskaitomis buvo įtrauktas mokestis už sijų atidengimą virš buto Nr. 6, ir kuris 2023 m. sausio mėnesio sąskaitoje buvo išminusuotos, taip pat neįrodo fakto, kad ieškovė vykdė atskirą korpusų 1A3p ir 1a2p administravimą. Juolab, kad iš ieškovės atsakovėms teiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog ieškovė bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidas proporcingai skirstė visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai. Atsakovėms teiktose sąskaitose (sąskaitų pabaigoje) pateikta informacija, kokie buvo atlikti papildomi darbai, kokios jų kainos bei pažymėta, kad išlaidos už juos skirstomos visiems bendraturčiams (2025 m. rugsėjo 4 d. pateikti dokumentai, DOK-21569).
41. Byloje nenustačius, kad buvo sudarytas atskirų ginčo pastato korpusų bendro naudojimo objektų aprašas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pateiktas 2015 m. birželio 9 d. bendro naudojimo objektų aprašas patvirtina, kad stogas, perdangos priskiriamos bendro naudojimo objektams ir pareiga atlyginti šių objektų priežiūros išlaidas tenka abiejų korpusų gyventojams. Apeliančių teigimu, minėtas aprašas yra ydingas, jis negalėjo būtų parengtas 2015 m., nes jis nebuvo pateiktas pastato savininkams, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl to negali būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus šiuos apeliančių argumentus dėl toliau nurodytų priežasčių.
42. Pirma, Nuostatų galiojusių Aprašo rengimo metu (redakcija galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d.) 5.2. papunktyje buvo numatyta, kad <...>Apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės. Aprašą administratorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam atstovui, o aprašo kopiją – patalpų savininkams ir kitiems administratoriui žinomiems su administruojamu turtu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti jį pakeisti, apmokėdamas su tuo susijusias išlaidas. <...>. Ieškovės pateiktas Aprašas atitinka Aplinkos ministras 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintą Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendro naudojimo objektų aprašo tipinę (pavyzdinę) formą, Apraše aiškiai ir detaliai nurodytos bendrosios pastato konstrukcijos, inžinerinės sistemos, bendrojo naudojimo patalpos. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame sprendime, administratorius prieš sudarydamas aprašą neprivalėjo gauti gyventojų pritarimų, kadangi šiuo atveju jis įgyvendino įstatyminę pareigą parengti bendro naudojimo objektų aprašą. O Aprašo tikslinimas (keitimas) galėjo būti atliktas tik CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
43. Antra, ieškovė į bylą pateikė ištrauką iš savo vidinės sistemos, kuris, jos teigimu, patvirtina, kad į klientams skirtą savitarnos sistemą bendrojo naudojimo objektų aprašas buvo įkeltas dar 2018 m. vasario 23 d. (ieškovės 2025 m. spalio 3 d. pranešimas dėl papildomų įrodymų, DOK- 24534). Iš šios ištraukos matyti, kad sistemoje nurodytu laikotarpiu buvo įkelti ir kiti dokumentai, susiję su pastato (duomenys neskelbtini) administravimu, pavyzdžiui, 2014 m. kovo 26 d. metinė ataskaita, 2014 m. rugsėjo 16 d. balsavimo protokolas ir kt. Atsakovių deklaratyvus teiginys, kad neaišku iš kur ši lentelė nukopijuota, neaiškus jos rengėjas ir abejotinas duomenų patikimas, nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti šiuo įrodymu (CPK 178 straipsnis). Be to, įvertintina ir tai, kad Aprašas parengtas prieš daugiau nei 10 metų, dėl to gali būti objektyviai neišlikę tam tikri įrodymai, susiję su šio Aprašo išviešinimu.
44. Trečia, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad net jeigu ir buvo tam tikri procedūriniai Aprašo parengimo ar pateikimo pažeidimai, tai negali paneigti įstatyminės bendraturčių pareigos proporcingai prisidėti prie bendro naudojimo objektų priežiūros (4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė minėtu aprašu nesivadovavo.
45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad pastato bendro naudojimo objektams priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos, tarp jų ir, stogas, konstatuoja, kad atsakovės turi įstatyminę pareigą atsiskaityti su ieškove už bendro naudojimo objektų (stogo) remonto darbus.
46. Apeliantės apeliaciniame skunde, be kita ko, remiasi ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7151-1154/2025, kuriame ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašė priteisti iš buto (duomenys neskelbtini) fakto (duomenys neskelbtini), savininkės atliekų, susijusių su stogo remonto darbais, išvežimo išlaidas, tačiau teismas ieškinį atmetė. Susipažinus su minėtoje byloje priimtu sprendimu, nustatyta, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės (buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės) pareigos sumokėti už šiukšlių išvežimą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastogės patalpų. Ieškovė minėtoje byloje teigė, kad siekdama atlikti perdangos remonto darbus, ji turėjo prie perdangos prieiti, o tam reikėjo pašalinti palėpėje, esančioje virš buto Nr. 6, susikaupusias šiukšles (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtoje byloje priimtu sprendimu nebuvo nustatyta prejudicinių faktų, nes: i) byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl konkretaus buto savininkės pareigos apmokėti iš jai priklausančios patalpos išvežtas atliekas; ii) minėtas procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs (byloje gautas apeliacinis skundas).
Dėl atliktų stogo remonto darbų fakto ir jų privalomumo
47. Apeliančių teigimu, ieškovė nepateikė duomenų apie faktiškai atliktus remonto darbus (jų apimtį) bei nepagrindė šių darbų privalomumo, nes byloje nėra pateikta nei vykdytų remonto darbų projektinių dokumentų, nei sutarčių su rangovais, taip pat nėra aišku, kaip atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių priežiūros ir naudojimų reikalavimų užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti apeliančių argumentai nepaneigia teismo išvados, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina aplinkybes apie stogo ir perdangos defektus bei poreikį juos pašalinti.
48. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame sprendime, byloje nėra ginčo, kad atsakovės nėra davę susitikimo dėl ginčo remonto darbų atlikimo, dėl to pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsakovėms kyla pareiga šias išlaidas apmokėti tik tuo atveju, jeigu atlikti remonto darbai, buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės atliktų stogo ir perdangos remonto darbų privalomumą ir būtinybę patvirtina: i) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 30 d. statinio atliekamos techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriuo ieškovė buvo įpareigota atlikti namo bendrojo naudojimo buto Nr. 6 galimos avarinės būklės medinių perdangos sijų ir kitų medinių konstrukcijų, stogo dangos remonto, atnaujinimo darbus; ii) 2024 m. birželio 12 d. statinio apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad šiferio lakštai pažeisti, skylėti, nesandarios prieglaudos su kaminais, stogo dangos būklė bloga; iii) 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1692-340/2022, kuriame iš esmės konstatuota stogo (perdangos) avarinė būklė.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai sudaro pakankamą faktinį objektyvų pagrindą spręsti, kad ieškovė, kaip bendro naudojimo objektų administratorė, privalėjo atlikti avarinės būklės stogo remonto ir su tuo susijusius darbus. Faktas, kad ginčo pastato stogo danga buvo skylėta akivaizdžiai matosi iš prie 2024 m. birželio 12 d. statinio apžiūros akto esančių fotonuotraukų (2025 m. birželio 30 d. pateiktų dokumentų priedas Nr. 3, DOK-16315). Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius 2024 m. sausio 19 d. raštu informavo ieškovę, kad iki šiol nėra gavęs informacijos apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 30 d. akte nurodytų reikalavimų įvykdymą (2025 m. birželio 30 d. pateiktų dokumentų priedas Nr. 2, DOK-16315). Šiuo atveju, ieškovė negalėjo nevykdyti jos veiklą prižiūrinčios institucijos (savivaldybės administracijos) įpareigojimo atlikti stogo remonto darbus, kad stogo konstrukcijos atitiktų esminius statinio reikalavimus, remdamasi vien aplinkybe, kad gyventojai nepritarė būtiniems stogo remonto darbams. Juolab, kad atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ginčo pastato stogo avarinę būklę (CPK 178 straipsnis).
50. Teisiškai nepagrįstu pripažintinas atsakovių argumentas, kad ieškovės pateikti statinio apžiūros aktai, atliktų darbų aktai nepatvirtina, jog ieškovės neva atlikti remonto darbai, susiję su minėtame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 30 d. statinio atliekamos techninės priežiūros patikrinimo akte nurodytų defektų šalinimu. Kaip nustatyta iš 2025 m. vasario 24 d. statinio apžiūros akto, buvo atlikti pastogės perdangos remonto darbai sustiprinant medines sijas, garo ir termoizoliacijos įrengimas, lagių įrengimas, lubų aptaisymas lentomis (2025 m. birželio 30 d. pateiktų dokumentų priedas Nr. 4, DOK-16315). Šias aplinkybes patvirtina 2024 m. lapkričio 18 d., 2024 m. spalio mėn., 2025 m. vasario 24 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti darbai yra susiję su minėtame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 30 d. akte nurodytų įpareigojimų (atlikti namo bendrojo naudojimo buto Nr. 6 galimo avarinės būklės medinių perdangos sijų ir kitų medinių konstrukcijų, stogo dangos remonto, atnaujinimo darbus, lokalizuoti ir likviduoti stogo dangos pažeidimo vietas ir kt.) vykdymu.
51. Apeliantės taip pat abejoja, ar ieškovė faktiškai atliko remonto darbus, už kuriuos prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių argumentai dėl faktinio darbų galimo neatlikimo yra deklaratyvaus pobūdžio, o šios nutarties 51 punkte nurodyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai ir po įvykdytų darbų surašytas statinio apžiūros aktas, yra pakankami įrodymai patvirtinantys faktinį remonto darbų atlikimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktų skelbimų, gyventojams buvo pateikta informacija apie planuojamus stogo remonto darbus, t. y., nurodyta planuojamų atlikti darbų atlikimo data, pagrindas, kaina, mokesčių paskirstymas, nurodyta darbus vykdysiantys asmenys ir kt. (2025 m. rugsėjo 4 d. pateiktų dokumentų DOK-21569 priedas Nr. 3). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė 2024 m. balandžio 9 d. raštu, atsakydama į atsakovių ir kitų bendraturčių 2023 m. kovo 15 d. prašymą, be kita ko, atsakovėms pateikė daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto techninį projektą, tiekėjų pasiūlymų vertinimo pažymą (2025 m. rugsėjo 10 d. pateiktų dokumentų priedai, DOK-22033). Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių funkcijos, pareigos, atsakomybė yra reglamentuota Nuostatuose. O administratorių veiklos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė, savo kaip namo administratoriaus funkcijas, vykdė pažeisdama teisės aktų reikalavimus.
52. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad remonto darbai už kuriuos ieškovės prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą buvo faktiškai atlikti ir buvo susiję su privalomųjų statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimų užtikrinimu. Vien tai, kad apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų tyrimu ir padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo ar ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumo.
Dėl prašomo priteisti skolos dydžio
53. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių 1 882,03 skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė, įvertinusi atsakovių 2025 m. kovo mėn. bei balandžio mėn. atliktus mokėjimus, sumažino ieškinio reikalavimą iki 1 821,79 Eur. Pasak apeliančių, teismas neįvertino prašomos priteisti skolos dydžio pagrįstumo. Apeliančių teigimu, nėra aišku, kaip prašoma priteisti skola yra paskaičiuota, už kokius konkrečiai darbus. Be to, ieškovė nenurodė, kokia buvo bendra remonto darbų kaina.
54. Apeliacinės instancijos teismas, pirmiausia įvertina apeliančių argumentus dėl bendros stogo remonto ir su tuo susijusių darbų kainos. Remiantis į bylą pateiktais trimis atliktų darbų aktais, bendra atliktų darbų kaina buvo 67 896,43 Eur. Atsakovėms pateiktoje 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad atliktų stogo remonto darbų kaina yra: 3 621,87 Eur, 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje nurodyta, kad buvo atlikta perdangos virš 6 buto remonto darbai, atliktų darbų kaina 13 466,38 Eur, o 2025 m. vasario 28 d. perdangos remonto darbų kaina yra: 50 808,35 Eur, viso bendra darbų kaina 67 896,60 Eur (3 621,87 Eur + 13 466,38 Eur + 50 808,35 Eur), t. y., iš esmės tokia pati kaip nurodytuose atliktų darbų priėmimo perdavimo aktuose (2025 m. rugsėjo 4 d. pateiktų dokumentų DOK-21569 priedas Nr. 4). Šios aplinkybės paneigia apeliančių argumentus, kad neaiški bendra atliktų remonto darbų kaina. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl ieškovės prašomo priteisti skolos dydžio pagrįstumo.
55. Nustatyta, kad paskutinėje 2025 m. vasario 28 d. atsakovėms pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje mokėtina suma nurodyta 1 910,36 Eur, kurią sudaro: 3,61 Eur (administravimas), 1,14 Eur (bendro naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra), 12,01 Eur (bendrų patalpų valymas), 7,80 Eur (buitinių nuotekų šulinių valymo, remonto darbai), 0,09 Eur (elektra bendram naudojimui), 1,89 Eur (nuotekų vamzdyno diagnostika su vaizdo kamera), 9,12 Eur (palėpės valymas nuo statybinių atliekų ir išvežimas), 1 040,55 Eur (perdangos remonto darbai), 55,62 Eur (perdangos virš 6 buto remonto darbai), 1,79 Eur (privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui) + PVM. Kaip minėta, atsakovėms 2025 m. kovo mėn. ir 2025 m. balandžio mėn. atliktus mokėjimus, prašoma priteisti skola sumažinta iki 1 821,79 Eur. Be to, pačios atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikė atsakovėms priskirtų remonto išlaidų detalizaciją (atsiliepimo priedas Nr. 9). Prašomo priteisti skolos dydžio detalizacija taip pat pateikta ir 2025 m. kovo 27 d. skolų valdymo ataskaitoje (ieškinio priedai). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti skola pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Aptartų motyvų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo daugiabučiame name stogas (perdanga) priklauso namo bendrojo naudojimo objektams ir byloje nenustačius, kad būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, aprašas, atsakovės privalo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą apmokėti joms proporcingai tenkančią išlaidų už bendro naudojimo objektų priežiūros (remonto darbus) dalį (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, susijusių su ginčo remonto darbų faktiniu atlikimu bei jų būtinumu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
58. Atsakovių apeliacinio skundo netenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 831,13 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Tai patvirtina 2026 m. sausio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2026 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymas. Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl iš atsakovių priteistinos lygiomis dalimis po 915,56 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės M. S. ir iš atsakovės J. S. po 915,56 Eur (devynis šimtus penkiolika eurų 56 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.