- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1295-613/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05243-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Giedrius Jonauskas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-19 nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos S. V. skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Giedrius Jonauskas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2017-03-01 patvarkymo dalį dėl papildomai iš jos priskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimo. Suinteresuotas asmuo antstolis Giedrius Jonauskas Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais išnagrinėjęs pareiškėjos skundą patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-03 nutartimi civilinė byla Nr. 2YT-7609-618/2017 pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų perduota nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-05-19 nutartimi tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, panaikino antstolio Giedriaus Jonausko 2017-03-01 patvarkymo dalį dėl papildomų 84,23 Eur vykdymo išlaidų apskaičiavimo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog paskutinė raginime nurodyta diena (2016-12-09) buvo penktadienis, sprendimas įvykdytas kitą darbo dieną (2016-12-12), todėl raginime nurodytas terminas praleistas nežymiai, be to, S. V. dėjo maksimalias pastangas dėl skolos padengimo, skolą ir vykdymo išlaidas ji padengė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra aišku, kodėl yra apskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Teisme dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-19 nutarties gautas suinteresuoto asmens antstolio Giedriaus Jonausko atskirasis skundas. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pareiškėjos skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007, suformuotos praktikos, jog kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Kitu atveju būtų pažeisti antstolio teisėti lūkesčiai.2016-12-12 pavedime įmokos mokėtoja E. V. nenurodė nei asmens, už kurį atliko mokėjimą, nei asmens kodo, nei vykdomosios bylos numerio. Dėl to antstolis turėjo dėti papildomas pastangas, siekdamas išsiaiškinti, ar skolininkės prievolė tinkamai įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokias pastangas dėjo S. V. ar E. V.. Be to, teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių skolininkė pavėlavo įvykdyti teismo sprendimą laiku, ar tam buvo pateisinamų priežasčių.Teisme gautas pareiškėjos S. V. atsiliepimas į atskirąjį skundą, pareiškėja prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą S. V. dėsto tas pačias faktines aplinkybes, kurias nurodė pateikdama skundą antstoliui, taip pat atkreipia dėmesį, jog antstolis atskirajame skunde nurodo neteisingą informaciją, t. y. kad E. V., atlikdama mokėjimo pavedimą, nenurodė asmens, už kurį moka, tačiau mokėjimo pavedime nurodyta paskirtis: „Dėl S. V., sprendimo įvykdymas“, paneigia antstolio argumentą, jog nebuvo nurodyta, už kokį asmenį mokama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis).Pareiškėja nurodo, jog ji dėjo maksimalias pastangas, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, įvykdymo terminas praleistas tik vieną darbo dieną, be to, jis praleistas, nes tuo metu vyko bendravimas su antstoliu. Antstolis nurodo, jog skolininkė sprendimą įvykdė pasibaigus raginime nustatytam įvykdymo terminui, todėl ji privalo mokėti papildomas vykdymo išlaidas, pažymi, jog tokia yra formuojama teismų praktika, jog tuo atveju, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais antstolio argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, 2007-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).Nagrinėjamu atveju antstolis 2016-11-23 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-91-7845 (v. b. Nr. 0091/16/01723/2016, b. l. 6), kuriame nurodė skolininkei S. V. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti 176,36 Eur skolos, 36,92 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 213,28 Eur. Raginimas skolininkei įteiktas 2016-11-29 (v. b. Nr. 0091/16/01723/2016, b. l. 7), todėl S. V. turėjo pareigą sumokėti antstolio patvarkyme nurodytas sumas iki 2016-12-09 (įskaitytinai). Skolininkė iki šio termino skolos nesumokėjo, t. y. skolą į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 2016-12-12, t. y. jau pasibaigus raginime nustatytam 10 dienų terminui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktas nustato, jog atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko neimamas, jeigu skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko tokiu atveju išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas nustato, jog kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė S. V. praleido antstolio raginime nurodytą 10 dienų terminą sprendimui įvykdyti, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktu bei atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, jog antstolis Giedrius Jonauskas pagrįstai priėmė 2017-03-01 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-17-91-1537, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog neaišku, kodėl yra apskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos ir skolininkė privalo sumokėti papildomai 84,23 Eur vykdymo išlaidų, yra nepagrįsta. Taip pat pažymėtina, jog ta aplinkybė, jog terminas įvykdyti teismo sprendimą gera valia praleistas nežymiai, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolio patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tai, jog skolininkė vykdymo procese buvo aktyvi, nėra pagrindas praleidus teismo sprendimo įvykdymo gera valia terminą neskaičiuoti papildomų vykdymo išlaidų. Tiek skolininkas, tiek išieškotojas, tik antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvūs, bendradarbiauti ir pan., tačiau, kaip minėta, privalomų pareigų vykdymas nepaneigia antstolio teisės gauti atlygį už jo funkcijų tinkamą vykdymą, kaip nurodė kasacinis teismas, tokiu būdu būtų pažeidžiamas teisėtas antstolio lūkestis už atliekamą darbą gauti atlyginimą.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atlyginimą antstoliui reglamentuojančias Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl atlyginimo antstoliui priteisimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos S. V. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-19 nutartį panaikinti ir pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.