Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėjas Albinas BaziliusBaudžiamoji byla Nr. 1A-108-106-2011Teisminio proceso Nr. 1-46-3-00013-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.9.1.; 1.2.4.8.; 1.2.8.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2012 m. sausio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir V. A. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu A. K. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto.

V. A. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, pagal BK 155 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir galutinė bausmė A. A. paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu V. A. įpareigotas atlyginti A. K. penkiasdešimt litų turtinę žalą per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista iš V. A., A. K. naudai penkiasdešimt litų turtinės žalos atlyginimo ir septyni tūkstančiai penki šimtai litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš A. K., V. A. naudai septyni tūkstančiai penki šimtai litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš A. K., V. A. naudai du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt litų už teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsikirtimu į A. K. apeliacinį skundą, V. A. prašo A. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

V. A. apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl A. K. apeliacinio skundo.

Nors apeliantas ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus tyrė ir juos vertino kaip visetą įrodymų, neatskirdamas vienų įrodymų nuo kitų, pagrįstai juos susiedamas tarpusavyje. Nesutikti su šių bylos duomenų vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą bei vadovaudamasis įstatymu išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl A. K. kaltės.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. K. 2010 m. spalio 12 d. apie 12 val., Tauragėje “(duomenys neskelbtini)”, išeinant nukentėjusiajam iš kiemo garažo, būdamas girtas, dėl asmeniškų nesutarimo priežasčių, tyčia sudavė iš nugaros pusės rankiniu sukamu galąstuvu V. A. per galvą, padarydamas muštą žaizdą viršugalvyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. A. nuosekliai parodė, kad 2010 m. spalio 12 d. apie 12 val., Tauragėje “(duomenys neskelbtini)”, jam išeinant iš kiemo garažo, A. K. tyčia sudavė iš nugaros pusės rankiniu sukamu galąstuvu jam per galvą. Šiuos nukentėjusiojo V. A. parodymus patvirtino ir liudytojos I. K. bei D. T., kurios tiesiogiai matė, kaip A. K. tyčia galąstuvu sudavė V. A. per galvą. Be to, specialisto išvada Nr. G 341/10 (11) tvirtina, jog V. A. konstatuota muštinė žaizda viršugalvyje, kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (b. l. 8).

Apeliantas A. K. teigia, jog pirmosios instancijos teismas, turėjo kritiškai vertinti liudytojos I. K. bei D. T. parodymus, nes jos yra suinteresuotos, jog jo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kolegija atkreipia dėmesį, kad skunde argumentuojama tik dėl I. K. suinteresuotumo, tačiau dėl D. T. suinteresuotumo, kuri yra apelianto sesuo, nėra pasisakoma. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas apklaustų asmenų parodymus, sieja juos su kitais byloje esančiais įrodymais, duomenimis ir tik patikrinęs juos įrodymų visete, daro išvadą, yra pagrindo jais tikėti ar ne, nepaisant to, kokiuose santykiuose apklaustieji yra su ginčo šalimis. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesirėmė vien tik liudytojos I. K. duotais parodymais, nuosprendis priimtas remiantis ir nukentėjusiojo V. A. nuosekliais ir išsamiais parodymais bei liudytojos D. T. parodymais, specialisto išvada. Be to, kolegija pažymi, kad apeliantas A. K. neneigia sudavęs galąstuvu. Apeliantas aiškina, kad V. A. sudavė jam į nugarą, todėl jis sukdamas netyčia sužalojo V. A.. Tačiau šie argumentai prieštarauja liudytojų I. K. bei D. T. parodymams bei specialisto išvadai. I. K. parodė, kad išeinančiam iš garažo V. A. iš nugaros pusės A. K. sudavė galąstuvu per galvą (b. l. 81-82). D. T. taip pat patvirtino tokias pačias įvykio aplinkybes, tai kad A. K., V. A. išeinančiam iš garažo, iš nugaros pusės, galąstuvų trenkė per galvą (b. l. 83). Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimas padarytas viršugalvyje (b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. K. parodymus, kad jis sužalojo V. A. netyčia, nes būdamas žemesnio ūgio, bei nusisukęs nuo nukentėjusiojo, kaip jis pats teigia, gavęs smūgį į nugarą, negalėjo sukdamasis sužaloti tuo metu į jį atsisukusio ir jam smūgiavusio nukentėjusiojo viršugalvį. Šie pirmosios instancijos teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti vienas kitą papildantys ir visumoje sutampantys įrodymai paneigia apelianto A. K. versiją, jog jis netyčia, sukdamasis galėjo sužaloti V. A.. Tokia nuteistojo iškelta versija, vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, todėl atmetama. Aukščiau aptartais nukentėjusiojo V. A. bei liudytojų A I. K. bei D. T. parodymais ir specialisto išvada neginčytinai įrodyta, kad A. K. tyčia, galąstuvu sudavė V. A. per galvą. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netikėti šių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais neturi pagrindo. Minimi parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, jie sutampa tiek dėl įvykio sekos, tiek ir dėl kitų aplinkybių.

A. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai yra jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikaltimo padarymui. Kolegija sutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Aplinkės teismas remiasi liudytojų V. A., D. T., I. K. ir iš dalies Č. P. parodymais. Tačiau išanalizavus šių liudytojų parodymus, negalima daryti išvados, kad A. K. minėto įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. D. T. teigė, kad A. K. buvo girtas, arba labai pagiringas (b. l. 83). I. K. parodė, kad A. K. buvo arba stipriai pagiringas, arba išgėręs rytą „sveikatos pataisymui“ (b. l. 81-82). Č. P. apskritai nenurodo, kad A. K. buvo girtas, parodė, kad nematė ar A. K. buvo išgėręs (b. l. 84). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad niekas iš apklaustų asmenų teisme neparodė apie tai, kad būtų matę A. K. vartojant alkoholį, alkotesterio pagalba jo neblaivumas nebuvo nustatytas. Be to, ne bet koks girtumas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o tik toks, kuris turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kolegijos nuomone, yra tik prielaidos, kad A. K. buvo girtas, o jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kolegija pašalina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies nuostatą, kad nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir nustato, jog A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai nustatė nuteistojo A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau skirdamas bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, ir pagrįstai nuteistajam už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrė laisvės apribojimo bausmę. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas nesudaro pagrindo švelninti bausmę. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė vertintina kaip teisingai parinkta, atitinkanti padarytos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, todėl ji nekeistina.

Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės 7500 litų žalos atlyginimo ir 2420 litų dėl advokato pagalbai priteistų išlaidų apmokėti.

Kolegijos nuomone, panaikinti teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės 7500 litų žalos atlyginimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pripažinta, kad A. K. savo veiksmais V. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl pastarasis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmėsi į tai, kad priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 7500 Lt neturinę žalą V. A., savo sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, be to suduota buvo kietabriauniu daiktu į tokį svarbų žmogui organą, galvą, mušė namiškių akivaizdoje, o tai sukelia papildomą stresą ir jiems. Pažymėtina, kad analogiškose bylose kaip neturtinės žalos atlyginimą už nusikalstamais veiksmais padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą teismai paprastai priteisia, atsižvelgdami į įvairias aplinkybes, sužalojimų pobūdį, jų skaičių, pasekmes, daugiausia iki 5000 Lt siekiančias sumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-419/2008, 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K-412/2009, 2K-421/2009) Visos apylinkės teismo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, tačiau kolegija mano, jog apylinkės teismo priteista 7500 Lt dydžio neturtinė žala yra aiškiai per didelė.

Pažymėtina ir tai, jog nors padarytas ir smurtinis, tačiau vis dėlto nesunkus nusikaltimas, kai matosi iš nustatytų aplinkybių, V. A. ir A. K., kurie susieti giminystės ryšiais, santykiai yra blogi jau seniai, jie nesutaria ir pykstasi dėl turtinių klausimų, nenustatyta, kad dėl patirto sužalojimo V. A. būtų atsiradusios kokios nors sunkesnės pasekmės, galinčios įtakoti padarytos žalos didinimą, todėl apylinkės teismo priteista 7500 Lt neturtinė žala mažintina iki 3000 Lt. Ši suma, kolegijos nuomone, yra pakankama piniginė kompensacija už nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Taip pat nėra pagrindo naikinti nuosprendžio dalies dėl nukentėjusiajam priteistų turėtų išlaidų advokatui samdyti. BPK 106 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo V. A. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais (b. l. 22). V. A. gynėjas prašo priteisti dar 1210 litų V. A. gynybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kolegijos nuomone, atsižvelgiant, kad byla truko neilgai, nėra labai sudėtinga, priteistina pusė šios sumos- 605 litai.

Dėl V. A. apeliacinio skundo

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, galima daryti tik atlikus išsamų surinktų įrodymų vertinimą. Įrodymai vertinami nustatant jų patikimumą ir teisingumą juos lyginant, gretinant tarpusavyje.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. apkaltinamasis nuosprendis V. A. atžvilgiu naikintinas, kadangi neįrodyta, jog pastarasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, todėl priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK reikalavimus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. A. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, tai yra, kad V. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, V. A. yra nuteistas už tai, kad jis 2010 m. spalio 12 d. apie 12 val., Tauragėje “(duomenys neskelbtini)”, prie kiemo garažo dėl asmeniškų nesutarimo priežasčių, tyčia sudavė A. K. stiprų smūgį ranka į nugarą, sukeldamas skausmą ir viešai (pašalinių žmonių akivaizdoje) jį išvadino necenzūriniais žodžiais, pavadindamas jį ubagu, invalidu, tokiu būdu jį pažemindamas.

Apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą V. A. atžvilgiu dėl nukentėjusiajam A. K. sukelto fizinio skausmo bei įžeidimo, iš esmės grindė tik nukentėjusiojo A. K. bei liudytojų R. K. ir Č. P. parodymais bei iš dalies D. T. parodymais. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų asmenų parodymus bei kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jau yra padariusi išvadą, jog tiek nukentėjusiojo A. K., tiek liudytojų R. K. ir Č. P. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs bei nesutampantys tarpusavyje, todėl negali būti vertinami kaip patikimi, faktines aplinkybes atitinkantys ir įrodantys V. A. kaltę .

Kolegija laiko pagrįstais nuteistojo V. A. skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

Nukentėjusysis A. K. teisiamajame posėdyje teigė, kad jam V. A. trenkė į nugarą ir jis sukdamas galėjo, su galąstuvu, užkliudyti V. A. (b. l. 80). Č. P. parodė, kad matė kaip V. A. sudavė ranka R. K. į nugarą, o pastarasis rankoje turėjęs galąstuvą sukosi ir sudavė V. A.. Taip pat parodo, kad sudavė į kaktą (b. l. 84). R. K. parodė, kad matė kaip V. A. sudavė A. K. į nugarą, tačiau nematė kaip A. K. sudavė galąstuvu V. A. (b. l. 85.). Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju lieka neaišku, kaip R. K. matęs V. A. smūgį į nugarą A. K., nematė A. K. smūgio galąstuvu, nes pagal A. K. jis sekė iš kart po gauto smūgio į nugarą. Be to, Č. P. parodymai prieštarauja specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad sužalojimai V. A. padaryti viršugalvyje, o Č. P. teigia, kad matė, kaip sužalojo kaktą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą išvadą, kad pirma A. K. tyčia sudavė smūgį V. A. į viršugalvį, tačiau pasisakydamas dėl V. A. kaltės, remiasi visiškai priešingais nukentėjusiojo A. K. bei liudytojų R. K. ir Č. P. parodymais, kurie teigia, kad pirma V. A. smūgiavo A. K. kumščiu į nugarą, ko pasekėjo A. K. sukdamasis kliudė V. A.. Taigi, tiek nukentėjusiojo, tiek ir kartu su juo dalyvavusių jo pusės liudytojų parodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. A. atžvilgiu, prieštaringi ir neinformatyvūs.

Be to, neaišku, kokiais D. T. parodymais teismas vadovaujasi. D. T. tvirtai parodė, kad V. A. tikrai nesmogė A. K. į nugarą (b. l. 83). Tai, kad D. T. parodė, kad A. K. ir V. A. buvo susikibę, visiškai neįrodo, kad pastarasis sudavė smūgį A. K. į nugarą. Apylinkės teismo išvados, kad pastarieji susikibo ne iš laimės ir džiaugsmo, ir teismo netikėjimas, kad V. A. būdamas jaunesnis, būtų stovėjęs ir nedavęs atgal A. K., vertinamos tik kaip prielaidos.

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad jis pagal BK 155 str. 1 d. yra nuteistas nepagrįstai. Apeliantas pagal BK 155 str. 1 d. yra pripažintas kaltu ir nuteistas remiantis tik aukščiau minėtais, prieštaringais nukentėjusiojo A. K. bei liudytojų R. K. ir Č. P. parodymais. V. A. neigia įžeidęs A. K., kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę, byloje nėra.. Esant įrodymų prieštaravimui, teismas turėjo nuosprendyje pagrįsti, kodėl vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas ne. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti tik prielaidą, kad V. A. galėjo vadinti A. K. įžeidžiamais žodžiais, tačiau nuosprendis turi būti grindžiamas faktais, o ne prielaidomis. Visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Pažymėtina tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia nusikalstamų veikų aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų.

Kolegija konstatuoja, kad teismo išvados dėl nusikalstamų veikų aplinkybių bei V. A. kaltės padarytos nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų taisyklių, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis dėl V. A. nuteisimo naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad V. A. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Kolegija, padariusi išvadą, kad V. A. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjusi pagrindinius nuteistojo V. A. apeliacinio skundo argumentus ir iš esmės su jais sutikusi, vadovaudamasi nusistovėjusia teismine praktika, laiko netikslinga aptarinėti kiekvieną neesminį nuteistojo apeliacinio skundo motyvą, neturintį reikšmės, sprendžiant apelianto kaltės ir kitus su tuo susijusius klausimus.

Apeliantas A. K. mano, kad V. A. turėtų būti skirta griežtesnė bausmė bei taikyti įpareigojimai. Kolegija, padariusi išvadą, kad V. A. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, neaptarinėja A. K. apeliacinio skundo argumentų dėl V. A. skirtos bausmės sugriežtinimo.

Kadangi V. A. išteisinamas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. apeliacinį skundą patenkinti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį, kuria V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį - V. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis padarė šias nusikalstamas veikas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš V. A. A. K. priteista 50 Lt turtinei žalai atlyginti ir 7500 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti, priteistą iš A. K. V. A. neturtinę žalą sumažinti iki 3000 litų.

Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuostatą, kad A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Priteisti iš A. K. V. A. 605 litus advokato samdymo išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.