- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- 1-1044-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58421-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Irenos Pavliukevič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2017 m. lapkričio 8 d., apie 18.47 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,48 promilės etilo alkoholio).
Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d., dienos metu vairuodamas automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (registruotas sutuoktinės vardu, pirktas santuokoje iš bendrų lėšų, naudojasi kartu juo) nuvyko į servisą Vilniuje, (duomenys neskelbtini)., tikslaus adreso nežino, ir paliko automobilį taisymui. Apie 16.00 val. nuvyko pas kaimyną Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paskolinti pinigų, nes servise žadėjo iki vakaro pataisyti automobilį. Kai kaimynas J. (pavardės nežino) paskolino 60 eurų, planavo grįžti į servisą pasiimti automobilio. Pakeliui į servisą užėjo į parduotuvę, paėmė alaus butelį, kurį išgėrė. Į servisą atvyko po 17.00 val., paėmė pataisytą automobilį ir, kadangi savijauta buvo gera, nesijautė esantis neblaivus, atsisėdo į automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kol sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jį sustabdė prie namų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie 18.30 val. Atsimena, kad kai sustabdė ir alkotesteriu patikrino jo blaivumą, jis pripūtė 2,77 promilės. Po ko buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti ir vėliau uždarytas į areštinę. Apie bendravimą su pareigūnais pakomentuoti nieko negali, neatsimena. Jam skauda šonkaulius, nes jį pristatant įvykio įforminimui, Vilniaus apskrities VPK 1 PK pareigūnai sumušė jį, dėl ko rašys pareiškimą. Pareigūnų pavardžių nurodyti negali, neįsidėmėjo. Jokių psichikos sutrikimų ir ligų jis neturi ir niekada neturėjo, neregistruotas psichiatrinėje ligoninėje ar priklausomybės ligų centre. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas baudžiamuoju įsakymu ir į teismą nebus kviečiami jokie liudytojai (b. l. 30, 56).
Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d., apie 18.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu G. Č. buvo gautas parnešimas iš VPK OVS, kad iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Nustačius per duomenų bazę vairuotojo gyvenamąjį vietą, paaiškėjo, kad vairuotojas gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pareigūnai atvažiavo į kiemą, apžiūrėjus kiemą, minėto automobilio nebuvo. Išvažiuojant iš kiemo, link pareigūnų pusės išvažiavo automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie minėto automobilio pamatė, jog vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Dėl stabdomo automobilio ir patikrinimo buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojui. Pareigūnams prisistačius ir paprašius pateikti reikiamus dokumentus, vairuotojas pateikė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o dėl kitų dokumentų pasakė, kad su savimi neturi. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo V. S., kuris išlipęs iš automobilio svirduliavo, sunkiai stovėjo ant kojų. Su pareigūnais bendravo grubiai, ir vartojo necenzūrinius žodžius. Buvo pareikalauta V. S. nutraukti neteisėtus veiksmus ir nusiraminti, tačiau reikalavimų jis nevykdė. Po kiek laiko V. S. nusiramino, buvo paprašyta pasitikrinti blaivumą alkotesterio matuokliu. V. S. sutiko, tik iš kelinto karto sugebėjo įpūsti į alkotesterį, kuriuo jam buvo nustatyta 2,77 promilių girtumas. V. S. buvo paprašytas sėstis į tarnybinį automobilį, tačiau pareigūnų reikalavimų nevykdė, pradėjo stumdytis rankomis bei bandė kelis kartus smūgiuoti ranka, garsiai rėkdamas necenzūriniais žodžiais. Prieš V. S. buvo panaudota fizinė jėga, sugriebtas už rankų, ir pargriautas ant žemės. V. S. pradėjo spardytis kojomis, toliau priešinosi intensyviais veiksmais. Kad sutramdyti agresyvų V. S., buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ ir uždėti antrankiai. Sodinant į tarnybinį automobilį, skirtą vietą sulaikytiems asmenims vežti, V. S. muistėsi bei kelis kartus bandė spirti su koja. Panaudojus fizinę jėgą jis buvo įsodintas į policijos tarnybinį automobilį, nuvežtas į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centrą, kur V. S. buvo paimtas kraujo mįginys. V. S. Priklausomybės ligų centre garsiai rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Medikų prašymu, V. S. buvo nuimti nuo vienos rankos antrankiai, kad galėtų paimti kraują. V. S. paėmus kraują, jis elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, todėl vėl buvo uždėti antrankiai iš priekio, kad medikų prašymų jie galėtų atlikti kelis testus. Testo metu, V. S. atsistojo ir išėjo keikdamasis necenzūriniais žodžiais. Paėmus V. S. už rankos, pradėjo stumdytis pečiais, prieš jį buvo panaudota fizinė jėga - pargriautas ant žemės ir keliais prispaustas prie grindų, kad nusiramintų. Automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas automobilių stovėjimo aikštelėje ties namu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apie 19.45 val. V. S. buvo pristatytas į 1 PK. Pristatymo metu panaudota specialioji priemonė - antrankiai (b. l. 10-11).
Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie įvykį nieko nežino. 2017 m. lapkričio 8 d., apie 18.40 val., dukra E. S. paskambino ir pranešė, kad pro langą pamatė stovinčius pareigūnus kieme prie jos (liudytojos) automobilio „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Namo grįžo po darbo apie 20.00 val., vyras V. S. namo negrįžo. Kitą dieną 2017 m. lapkričio 9 d. iš ryto pradėjo ieškoti vyro, paskambino į areštinę ir sužinojo, kad vyras vairavo neblaivus automobilį ir už padarytą nusikaltimą yra laikinai sulaikytas. Apie įvykio aplinkybes nieko pasakyti negali. 2017 m. lapkričio 8 d. vyras turėjo nuvykti į autoservisą taisyti minėtą automobilį, raktą turėjo, nes automobiliu naudojasi kartu, yra bendra nuosavybė, pirktas santuokoje iš bendrų lėšų. 2017 m. lapkričio 9 d. vyras atvyko namo, apie įvykį nieko nepasakojo, nežino kur vyras gėrė alkoholinius gėrimus ir kodėl vairavo neblaivus. Prašo nekonfiskuoti automobilio „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes yra nekalta, kad vyras neblaivus vairavo, yra suaugęs žmogus, pats atsako už savo veiksmus (b. l. 17).
Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2017 m. lapkričio 8 d. 18.25 val. pranešėjas fizinis asmuo (nurodomi duomenys) pranešė, kad ką tik iš įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijos išvažiavo automobilis „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus, pasuko link (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos faktinės įvykio aplinkybės dėl neblaivaus V. S. vairuoto automobilio „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir nurodė vyriausiasis patrulis P. K. savo parodymuose apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 7).
Automobilio registracijos liudijimo kopija ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija patvirtina, kad automobilio „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas V. S. (b. l. 12-13).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Volvo V40“, 2002 m. gamybos, kaina su PVM 2017 m. lapkričio mėnesį buvo 1980 eurų (b. l. 14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11541/2017(01) patvirtina, kad V. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 promilės etilo alkoholio (b. l. 37).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017-11-08 akto Nr. 1954 išvadoje nurodyta, kad V. S. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog V. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
V. S. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė esant galimybei nekonfiskuoti žmonai priklausančio automobilio (b. l. 57-59).
Skirdamas bausmę V. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, žala nepadaryta, vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio), į kaltinamojo asmenybę (dirba, nusikalto pirmą kartą, praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės minimumui, numatytam BK 47 straipsnyje. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. S. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Taip pat, vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams, nes naudodamasis šia teise jis padarė nusikalstamą veiką.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojamas ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017).
Kaip matyti šioje byloje, automobilis „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamojo sutuoktinei V. S.. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilį sutuoktiniai įsigijo santuokos metu, iš bendrų lėšų, naudojosi kartu, transporto priemonė registruota V. S. vardu, todėl laikytina, jog automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties automobilis negali būti konfiskuojamas, kaip kaltinamajam priklausantis turtas. Kaltinamojo sutuoktinė negali būti atsakinga už kaltinamojo veiksmus savo turto dalyje. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta automobilio „Volvo V40“, pagaminto 2002 metais, vertė (su PVM) 2017 m. lapkričio mėnesį buvo 1980 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo V. S. išieškotina pusė konfiskuotino turto (automobilio) vertės – 990 eurų.
Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nutarimu laikinai, t. y. nuo 2017-11-09 iki 2018-04-09, apribojo V. S. nuosavybės teises į automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatydama dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdama turtą valdyti ir disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskyrė V. S. (b. l. 19-22). Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti panaikintas.
V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 32-34), o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina ir vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai paėmus vairuotojo pažymėjimą iš kaltinamojo, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, byloje nėra duomenų, kad jis būtų naudojęsis nurodyta teise po dokumento paėmimo, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo iš jo paėmimo 2017 m. lapkričio 9 d. (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-627-870/2017, 1A-563-843/2017, 1A-111-891/2018).
V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 8 d. 19.45 val. iki 2017 m. lapkričio 9 d. 10.52 val. (b. l26, 38), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, vienos dienos laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už 2 MGL dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą 50 MGL dydžio baudą įskaityti vienos dienos laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 8 d. 19.45 val. iki 2017 m. lapkričio 9 d. 10.52 val., kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Paskirti V. S. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Nustatyti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. lapkričio 9 d.
Paskirti V. S. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš V. S. pusę konfiskuotino turto (automobilio „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vertės atitinkančią pinigų sumą – 990 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų).
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – ir perduoti šį dokumentą VĮ „Regitra“.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. S. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Išaiškinti V. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.