Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Evaldas Pašilis Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-209/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.3.1.; 1.2.4.1.; 2.3.1.2.; 2.3.1.3.; 2.4.6.1.1.; (S).

2011 m. vasario 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. K. ir jo atstovės pagal įstatymą D. K. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo

L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams, Lietuvos Respublikos BK 92 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą: nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikatos priežiūra, tęsti mokslą, uždraudžiant be bausmės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iš L. B., o jam neturint savarankiškų pajamų ar uždarbio – iš motinos E. B. priteista J. K. 71651,69 Lt.

Iš L. B., o jam neturint savarankiškų pajamų ar uždarbio – iš motinos E. B. Valstybinei ligonių kasai priteista 10765,86 Lt.

Iš L. B., o jam neturint savarankiškų pajamų ar uždarbio – iš motinos Elizos B. J. K. priteista 2000 Lt advokato paslaugų išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė kitam žmogui sveikatą, o būtent, 2009-04-11 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kraštotyros muziejaus, iš asmeninių paskatų, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam J. K. į krūtinės sritį, o po to, laikydamas nukentėjusiajam už drabužių, du kartus dūrė į nugaros sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam J. K. padarydamas durtines-pjautines nekiaurymines žaizdas kairės mentės srityje ir juosmens kairėje, bei durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairiame šone su širdies sužalojimu, kas komplikavosi kraujo susitelkimu širdiplėvės ir kairės krūtinplėvės ertmėse, sunkiu šoku ir mažakraujyste po nukraujavimo, t.y. L. B. nuteistas už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma į ką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgia panašiose bylose vertindamas tyčią. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (2004 m. birželio 18 d. LAT nutarimas Nr. 46, 6 p., LAT 2009 m. sausio 12 d. nutartis Nr. 2K-22/2009). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pobūdis, kaltininkui numatant tokio sunkumo sveikatos sutrikdymą ir sąmoningai leidžiant tokiems padariniams atsirasti, pašalina galimybę nesuprasti veikos pavojingumo žmogaus gyvybei. Asmuo, numatydamas, kad jo veikos padariniai gali būti sunkus suluošinimas - sužalojimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės, ir siekdamas ar sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti, supranta savo veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numato, kad nukentėjusysis gali nuo padaryto sužalojimo mirti (2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009).

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. B. padarydamas nukentėjusiajam sunkų, gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, numatė (privalėjo numatyti) ir galimybę, suvokė, kad nukentėjusiajam gali būti atimta gyvybė, kadangi smogė nukentėjusiajam peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas

Skunde atkartojamos BK 54 str. 2 d. ir BK 91 str. 2 d. 4 p. nuostatos, teigiama, kad L. B. nusikaltimu sukėlė sunkius padarinius, nes J. K. gyvybei buvo iškilęs realus pavojus, jam yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, teismas visiškai nevertino L. B. asmenybės ir jo elgesio po nusikalstamos veikos padarymo – (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje L. B. mokėsi nuo 2006-11 - 2008-11, mokinių pažangos vadovo pateiktoje charakteristikoje nurodoma, jog L. B. yra padaręs mokyklos drausmės taisyklių pažeidimų, kad nuteistojo elgesys buvo nepastovus ir jis nesugebėjo tęsti mokslų (duomenys neskelbtini) mokykloje. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje L. B. charakteristikoje nurodoma, jog nuteistasis dažnai praleidžia pamokas motyvuodamas nesugebėjimu anksti ryte atsikelti, mokinio mokymosi vidurkis 2009-2010 m. buvo tiktai 4,6 balo.

Nuteistojo elgesys prieš ir po nusikalstamos veikos padarymą parodo, jog L. B. dėl savo poelgio nesigaili ir norėjo taip elgtis – nusikalstamą veiką planavo iš anksto, padaręs nusikalstamą veiką nerodė iniciatyvos pagelbėti nukentėjusiajam, sužinojęs, jog nukentėjusysis guli ligoninėje, neatsiprašė, nepasiūlė atlyginti bent dalies padarytos žalos ir iki šiol neatlygino ir nesistengia atlyginti, nukentėjusiojo atsiprašė tiktai teisme. Paskirta bausmė aiškiai per švelni, ja neužtikrinamas ir teisingumo principo įgyvendinimas, pačios bausmės paskirtis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. K. prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis L. B., nuteistojo atstovė pagal įstatymą E. B. ir gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nuosprendžio nekeisti. Prokuroras prašė nuosprendį panaikinti dėl BPK 256 str. pažeidimų ir bylą grąžinti apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendis naikintinas, byla perduotina Vilniaus apygardos teismui pagal bylų proceso pirmosios instancijos teisme taisykles.

Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje 2009 m. birželio 25 d. apžvalgoje, svarstytoje Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pasitarimuose ir pritartoje spausdinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 31 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 31, p. 348-377) išaiškinta, kad teismų praktikoje apylinkės teismas, gavęs prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) prašymą kaltinime nurodytą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, turi patikrinti, ar, vadovaujantis BPK nustatytomis baudžiamųjų bylų dalykinio teismingumo taisyklėmis, jis būtų kompetentingas tokį prašymą tenkinti. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai pateiktame prašyme prašoma kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK straipsnį ar jo dalį, nurodytą BPK 225 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas, įvertinęs tokio prašymo pagrįstumą ir nustatęs, kad jis remiasi teisiniais argumentais ir nėra akivaizdžiai netinkamai motyvuotas, nedelsdamas privalo priimti BPK 232 str. 2 p. numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui (kasacinės bylos Nr. 2K-7-1/2008, 2K-498/2008).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 10 dalies, 224 straipsnio, 225 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes jie sutrukdė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingus sprendimus.

Nagrinėjamoje byloje įvairiose proceso stadijose buvo sprendžiamas teisės taikymo klausimas dėl L. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Kaltinamajame akte nurodyta, kad L. B. yra kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d. („Sunkus sveikatos sutrikdymas“) numatytos veikos padarymu (t.1, b.l. 197). Nukentėjusiojo J. K. atstovas advokatas V. K. dar 2009-08-05 bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą metu (t.1, b.l. 192), į minėtą susipažinimą įforminantį protokolą įrašė, kad nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 22 str. ir BK 129 str. 1 d., tai motyvavo tuo, kad buvo smūgiuota peiliu į gyvybiškai svarbius organus, tikslą „padurti“ jis jau turėjo iš anksto, peilį išsitraukė prieš konfliktą. Minėtas prašymas buvo atmestas Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros 2009-08-06 nutarimu atmesti prašymą (t.1, b.l. 193). Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo J. K. atstovas advokatas V. K. prašė L. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimą keisti, jo veiką kvalifikuoti pagal BK 22 str. l d., 129 str. l d., kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis L. B. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą „padurti“ asmenį, pasiėmė peilį iš namų, jį išsitraukė dar prieš konfliktą, tyčia nukentėjusiajam J. K. smūgiavo tris kartus į gyvybiškai svarbius organus. Taip pat byloje yra nukentėjusiojo J. K. atstovės pagal įstatymą D. K. prašymas dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje, kuriuo prašyta L. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimą keisti, jo veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. Prašymas motyvuotas, kad L. B. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas apibrėžta tiesiogine tyčia, tikslą „padurti“ turėjo numatęs iš anksto, dar pasiimdamas peilį iš namų, peilį išsitraukė ir laikė rankoje prieš konfliktą, nukentėjusiam J. K. peiliu tyčia smūgiavo tris kartus į gyvybiškais svarbius organus, tęsė savo veiksmus suduodamas smūgius nukentėjusiajam J. K. bandant pasitraukti iš įvykio vietos, atkartojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 46 6 p. nuostatos, teigiama, kad yra susiformavusi analogiška praktika (baudžiamoji byla Nr. 2K-22/2009). Apeliaciniame skunde taip pat išdėstytas prašymas L. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas kaltinimo pakeitimo klausimą sprendė neteisingai taikydamas BPK nustatytas taisykles, Ukmergės rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas dalykinio teismingumo taisykles, todėl apeliacinės instancijos teismas turi šią klaidą ištaisyti: Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui pagal bylų proceso pirmosios instancijos teisme taisykles.

Tokioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1/2008 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 29, p. 282-287)), kai kaltinamajame akte kaltinama nusikalstamos veikos, dėl kurios byla pagal dalykinio teismingumo taisykles nagrinėtina apylinkės teisme, padarymu, tačiau iki pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio pradžios ar jam prasidėjus prokuroras ar nukentėjusysis pateikia prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir byla pagal naujai siūlomą kaltinimą teisminga apygardos teismui, apylinkės teismas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui. Pats apylinkės teismas nagrinėti bylą galėtų tik vieninteliu atveju – kai prašymas keisti kaltinimą nebūtų pagrįstas teisiniais argumentais ar būtų motyvuotas akivaizdžiai netinkamai. Esant tokioms aplinkybėms bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeista nukentėjusiojo teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Jei apylinkės teismas, gavęs motyvuotą prašymą keisti kaltinimą, pats toliau nagrinėja bylą, proceso dalyviams gali kilti abejonių, ar teismas nėra šališkas, nes teismo sprendimas, atsižvelgiant į teismingumo taisykles, yra lyg ir nuspėjamas, nes apkaltinamasis nuosprendis pagal prašyme dėl kaltinimo pakeitimo formuluojamą kaltinimą negali būti priimamas. Konstitucinis principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, tinkamai įgyvendinamas tik tada, kai bylą teisiamajame posėdyje nagrinėjantis teismas turi galimybę teisiškai teisingai įvertinti padarytą nusikalstamą veiką ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Tuo atveju, kai bylą iš esmės nagrinėjantis teismas gali priimti tik dalį įstatyme numatytų sprendimų, teismo procesas negali būti pripažįstamas teisingas. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjančio teismo pareiga yra ne tik bylą nagrinėti nešališkai, bet ir procesą organizuoti taip, kad visiems proceso subjektams nekiltų abejonių dėl teismo proceso nešališkumo. Jei bylą nagrinėjamoje situacijoje kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismas, tai jis yra kompetentingas priimti visus BPK numatytus sprendimus, įskaitant ir apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti kaltinamąjį kaltu tiek pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, tiek ir pagal pakeistą kaltinimą. Jei apygardos teismas nustato, kad prašymas keisti kaltinimą yra nepagrįstas ir kaltinamąjį tinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą pripažįsta kaltu pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, nei vieno iš proceso dalyvių teisės nesuvaržomos, jokios kitos procesinės taisyklės nepažeidžiamos, nes apygardos teismas turi teisę išnagrinėti bet kurią apylinkės teismui teismingą bylą. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje situacijoje pačiam priimant nuosprendį yra iškreipiama ir apeliacinio proceso esmė: apeliacine tvarka bylą nagrinėja teismas, kuris pagal teismingumo taisykles bylą turėtų nagrinėti kaip pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas tokioje byloje turi spręsti ne tik įprastus apeliaciniam procesui uždavinius patikrinant apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet pirmiausia jis privalo spręsti ar apylinkės teismas galėjo priimti apeliacine tvarka apskųstą nuosprendį. Nors apeliacinės instancijos teismas tokioje situacijoje turi procesinę galimybę ištaisyti apylinkės teismo padarytą klaidą – jis gali panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti pirmąja instancija (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau proceso paskirtis (įskaitant ir reikalavimą nagrinėti bylas per įmanomai trumpiausią laiką) geriau pasiekiama, kai apylinkės teismas nedelsdamas pats priima sprendimą perduoti bylą pagal teismingumo taisykles apygardos teismui.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad prašymai keisti kaltinimą nėra nepagrįsti teisiniais argumentais ir nėra motyvuoti akivaizdžiai netinkamai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimtinas BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatytas sprendimas panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.