- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-924-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01258-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- R. S., D. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LIMEDIKA“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LIMEDIKA“ ieškinį atsakovams R. S. ir D. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Šventėnų vaistinė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „LIMDEIKA“ 2014-12-10 kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 str.), prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius – kasos išlaidų orderius: 2010-04-26 kasos išlaidų orderį Nr.57, 2010-04-27 kasos išlaidų orderį Nr.58, 2010-04-28 kasos išlaidų orderį – be numerio, 2010-05-28 kasos išlaidų orderį Nr.82, 2010-06-09 kasos išlaidų orderį Nr.85, 2010-08-09 kasos išlaidų orderį Nr.107, 2010-08-25 kasos išlaidų orderį Nr.115, 2010-09-10 kasos išlaidų orderį Nr.121, 2010-10-12 kasos išlaidų orderį Nr.146 ir 2010-11-03 kasos išlaidų orderį Nr.151, kurių pagrindu atsakovams R. S. ir D. S. trečiasis asmuo BUAB „Šventėnų vaistinė“ išmokėjo 38 250 Lt; pripažinus neteisėtais šiuos sandorius, taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir D. S. trečiajam asmeniui BUAB „Šventėnų vaistinė“ 38 250 Lt; priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir D. S. trečiajam asmeniui BUAB „Šventėnų vaistinė“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog ieškovas yra trečiojo asmens UAB „Šventėnų vaistinė“ kreditorius šios įmonės bankroto byloje. Atsakovas R. S. buvo trečiojo asmens UAB „Šventėnų vaistinė“ direktorius ir vienintelis akcininkas. 2008-12-30 ir 2009-12-23 Patalpų nuomos sutartimis atsakovai trečiajam asmeniui UAB „Šventėnų vaistinė“ išnuomojo administracines patalpas, o trečiasis asmuo įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį. BUAB „Šventėnų vaistinė“ kasos išlaidų orderiais nuo 2010-04-26 iki 2010-11-03 išmokėjo atsakovui R. S. 38 250 Lt sumą. Ginčijamais sandoriais piniginės lėšos išmokėtos prieš pat atsakovo R. S. kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimą. Sudaryti ginčijamus sandorius, t.y. prieš pat kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsimokėti sau pinigines lėšas, skirtas sumažinti nemokios bendrovės skolą akcininkui, trečiasis asmuo, veikdamas per savo atstovą – atsakovą direktorių R. S., neprivalėjo, nes nebuvo jokio teisės akto ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs trečiąjį asmenį ir atsakovą R. S. sudaryti ginčijamus sandorius arba būtų buvęs kitų trečiojo asmens kreditorių sutikimas, kad bendrovės disponuojamos lėšos būtų sumokėtos konkrečiam kreditoriui, kuris buvo tiek bendrovės vadovas, tiek ir vienintelis jos akcininkas, tiek ir jo sutuoktinei. Tokie veiksmai pažeidė ieškovo – trečiojo asmens BUAB „Šventėnų vaistinė“ teises, nes išmokėjus pinigines lėšas atsakovui, ženkliai sumažėjo trečiojo asmens turtas, taip buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nebuvo laikomasi kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir suteikta pirmenybė kreditoriui R. S..
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo BUAB „Šventėnų vaistinė“ su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius – kasos išlaidų orderius 2010-04-26 kasos išlaidų orderį Nr.57, 2010-04-27 kasos išlaidų orderį Nr.58, 2010-04-28 kasos išlaidų orderį – be numerio, 2010-05-28 kasos išlaidų orderį Nr.82, 2010-06-09 kasos išlaidų orderį Nr.85, 2010-08-09 kasos išlaidų orderį Nr.107, 2010-08-25 kasos išlaidų orderį Nr.115, 2010-09-10 kasos išlaidų orderį Nr.121, 2010-10-12 kasos išlaidų orderį Nr.146, 2010-11-03 kasos išlaidų orderį Nr.151, kurių pagrindu atsakovams R. S. ir D. S. UAB „Šventėnų vaistinė“ išmokėjo 38 250 Lt, dabartine valiuta – 11 077,96 Eur; pripažinus neteisėtais sandorius- kasos išlaidų orderius, taikė restituciją ir priteisė solidariai iš atsakovų R. S. ir D. S. trečiajam asmeniui BUAB „Šventėnų vaistinė“ 11 077,96 Eur sumą, priteisė solidariai iš atsakovų R. S. ir D. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovų R. S. ir D. S. po 166,24 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) ieškovo UAB „LIMEDIKA“ naudai. Teismas nurodė, kad ieškovo paaiškinimas, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie trečiojo asmens ir atsakovų sudarytus ginčijamus sandorius sužinojo tik susipažinęs su trečiojo asmens bankroto administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011-11-16 iki 2014-05-13, byloje nebuvo paneigtas. Atsakovas, manydamas, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai apie pažeistą teisę sužinojo ar turėjo sužinoti kreditoriaus skolininkas, bet ne pats kreditorius (CK 1.127 str.1d.), nurodė, jog ieškovo atstovas dalyvavo nagrinėjant R. S. skundą apeliaciniame teisme, tačiau įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti teismui nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų buvęs teisminių ginčų tarp trečiojo asmens ir atsakovų dalyvis. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančiai įmonei ar vienam iš kreditorių ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, būtina atsižvelgti ne tik į tokios bendrovės, bet ir į jos visų kreditorių interesus, todėl vertinama, kad tokioje byloje ginamas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-956-253/2013). Teismas sprendė, kad BUAB „Šventėnų vaistinė“ neįgyvendino teisės ginčyti ieškiniu šioje byloje ieškovo ginčijamus sandorius, dėl ko teisė pareikšti netiesioginį ieškinį atsirado ieškovui. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-1081-619/2014, nepripažino 2008-12-30 ir 2009-12-23 Patalpų nuomos sutarčių neteisėtomis ir nerado pagrindo jas pripažinti negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau nutartyje pažymėjo, kad 2010 metais įmonė veikė nuostolingai ir šis nuostolis tapo esminis (dėl ko įmonei ir buvo iškelta bankroto byla). Šioje civilinėje byloje teismas nustatė, kad BUAB „Šventėnų vaistinė“ kasos išlaidų orderiais būtent per laikotarpį nuo 2010-04-26 iki 2010-11-03 ir išmokėjo atsakovui R. S. 38 250 Lt sumą. Skolininkas ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, nes nebuvo jokio teisės akto ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs trečiąjį asmenį ir atsakovą R. S. sudaryti šiuos sandorius arba būtų buvęs kitų trečiojo asmens kreditorių sutikimas, kad bendrovės disponuojamos lėšos būtų sumokėtos konkrečiam kreditoriui, kuris šiuo atveju buvo ir bendrovės vadovas, ir vienintelis jos akcininkas. Atsakovui R. S. ginčijamais sandoriais lėšos buvo išmokėtos prieš pat kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, o su ieškiniu iškelti bankroto bylą į teismą kreipėsi lėšas sau trečiojo asmens vardu išsimokėjęs R. S.. Skola kitam kreditoriui negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį, juolab, kai tas kitas kreditorius kartu yra tiek ir skolininko vadovas, tiek ir akcininkas. Tai patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartyje, kurioje konstatavo, kad atsakovui R. S. išsimokėjus pinigines lėšas iš kasos likus iki bankroto bylos iškėlimo keletui mėnesių pažeidžiami kitų kreditorių interesai, nesilaikoma kreditorinio tenkinimo eiliškumo, buvo suteikta pirmenybė šiam kreditoriui, tokiu būdu sumažintas įmonės mokumas. Ginčijamus sandorius trečiasis asmuo su atsakovais sudarė laikotarpiu nuo 2010-04-26 iki 2010-11-03, t.y. prieš pat bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimą, kai UAB „Šventėnų vaistinė“ buvo nemoki, kai R. S. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais ir taikė restituciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas – kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, tačiau tuo pačiu konstatavo, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismo išvada, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti, yra nepagrįsta. Kaip matyti iš kitos civilinės bylos Nr.2-109-763/2012 medžiagos, apie šioje byloje ginčijamus sandorius BUAB „Šventėnų vaistinė“ bankroto administratorius sužinojo 2010-12-04 ir nuo šios dienos jam kilo pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, įvertinti bendrovės įgytas teises bei prisiimtus įsipareigojimus ir pareikšti ieškinius teisme dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atitinkamai nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškovui netiesioginiam ieškiniui pareikšti, todėl ieškovas, pareiškęs netiesioginį ieškinį tik 2014-11-28, ieškinio senatį praleido. Be to, teismas tik formaliai, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimu, nepagrįstai atnaujino senaties terminą, kadangi šiame sprendime ieškinio senaties terminas reikšti actio Pauliana ieškinį buvo atnaujintas bankrutuojančiai įmonei, o ne vienam iš kreditorių. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis paprastai nelaikytinas netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens BUAB „Šventėnų vaistinė“ netinkamu veikimu – netinkamu teisių gynimu civilinėje byloje Nr.2-109-763/2012 buvo pažeisti ne tik ieškovo, bet ir kitų kreditorių interesai, tačiau sprendime nenurodė motyvų, kodėl trečiojo asmens netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas ex officio pripažįstamas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, kai pagal įstatymą tokias aplinkybes turi įrodyti ieškovas.
2. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad yra visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos (kreditorių teisių pažeidimas, atsakovo nesąžiningumas, nesuėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas bei sandorio neprivalomumas) sandoriui nuginčyti, yra nepagrįstos. Kadangi Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-3156-603/2014 pagal ieškovo BUAB „Šventėnų vaistinė“ ieškinį atsakovams R. S. ir D. S. dėl nuostolių atlyginimo, kurioje buvo sprendžiamas įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininkų civilinės atsakomybės klausimas dėl to, kad jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos jų valdomai įmonei iškėlimo, 2014 m. kovo 16 d. sprendime, kuriuo ieškinį atmetė ir kuris apeliacinės instancijos teismo buvo paliktas nepakeistas, konstatavo, kad atsakovui R. S. kaip įmonės vadovui ir akcininkui tik nuo 2010-04-29 tapo žinoma reali įmonės finansinė padėtis, kad UAB „Šventėnų vaistinė“ veiklos nenutraukė, o siekdama išlikti konkurencinga rinkoje, ir toliau bendradarbiavo su pagrindiniais kreditoriais, ką patvirtino toje byloje esantys įrodymai.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir klausimą dėl restitucijos taikymo. Restitucija – asmens grąžinimas į ankstesnę padėtį, pripažinus sandorį negaliojančiu, teismas grąžina šalims tai, ką jos gavo pagal sandorį. Tačiau nuomos teisiniuose santykiuose restitucija nėra galima, nes nuomininkui (BUAB „Šventėnų vaistinė), gavusiam pagal sutartį paslaugų įvykdymą, yra priteisiamos ir už šias paslaugas jau sumokėtos lėšos, nors nuomotojui (atsakovui) grąžinti jo suteiktų paslaugų neįmanoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „LIMEDIKA“ prašo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylos aplinkybės patvirtina, kad sąlygos ieškovui pareikšti netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu šioje byloje atsirado ne anksčiau kaip 2014-02-04, t. y. kai Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi pakeitė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-109-763/2012 ir panaikino šį teismo sprendimą dalyje, kurioje pripažinta negaliojančiomis tarp ieškovo BUAB „Šventėnų vaistinė“ ir atsakovų R. S. ir D. S. sudarytos 2008-12-30 Patalpų nuomos sutartis Nr.1 ir 2009-12-23 Patalpų nuomos sutartis Nr.1 bei taikyta restitucija, priteisiant ieškovui iš atsakovų 38 250 Lt, ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje konstatavo, kad nėra pagrindo sudarytas nuomos sutartis pripažinti negaliojančiomis, nes pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas byloje nebuvo nustatytas sąlygų visetas pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, t.y. nenustatytas jų neteisėtumas jų sudarymo momentais. Vilniaus apygardos teismas toje civilinėje byloje neanalizavo ir nepasisakė dėl mokėjimų – šioje byloje ginčijamų sandorių, teisėtumo, nes byloje nebuvo pareikštas toks reikalavimas. Apie šių bylų baigtis, iš kurių matyti, kad BUAB „Šventėnų vaistinė“ netinkamai realizavo savo teisminės gynybos teisę, ieškovas sužinojo tik iš administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2011-11-16 iki 2014-05-13. Ieškovas, konstatavęs, kad jo skolininkas BUAB „Šventėnų vaistinė“ pasirinko netinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą, nusprendė atsakovams reikšti netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu, reikalavimus reiškiant būtent dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Taigi iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties priėmimo ieškovas nebūtų turėjęs teisinio pagrindo atsakovams pareikšti netiesioginio ieškinio, nes iki to momento neegzistavo CK 6.68 straipsnyje numatyti pagrindai. Dėl to ieškovas šioje byloje netiesioginį ieškinį pareiškė, nepraleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Be to, šioje byloje ginamas viešasis interesas, nes ieškovas, trečiojo asmens vardu pareiškęs ieškinį atsakovams, siekia apginti visų trečiojo asmens kreditorių, o ne vien tik savo asmeninius interesus trečiojo asmens bankroto byloje, todėl teismas, manydamas, kad ieškinio senaties terminai byloje praleisti, turėjo teisę jį atnaujinti ir savo iniciatyva. Apeliaciniame skunde minimos civilinės bylos nėra susijusios su šios bylos dalyku, todėl dauguma apelianto argumentų yra teisiškai nereikšmingi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Dėl ieškininės senaties termino pradžios ir jo atnaujinimo
Ieškovas 2014-12-10 pareiškė reikalavimą teismui pripažinti negaliojančiais kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos UAB „Šventėnų vaistinė“ atsakovams R. S. ir D. S. išmokėjo laikotarpyje nuo 2010-04-26 iki 2010-11-03 nuomos mokesčio 38 250 Lt sumą. Atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį byloje, teismas nurodė, kad bankrutuojančiai įmonei ar vienam iš kreditorių ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, būtina atsižvelgti ne tik į tokios bendrovės, bet ir į jos visų kreditorių interesus, todėl vertinama, kad tokioje byloje ginamas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, teismas sprendime nurodė teisminės praktikos pavyzdį, nagrinėjant ieškininės senaties termino atnaujinimo klausimą - Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2A-956-253/2013.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškininės senaties termino eigos pradžia reikalavimui, reiškiamam ieškovo šioje byloje, yra 2010-12-04 d., kai apie ginčijamus sandorius sužinojo BUAB „Šventėnų vaistinė“ bankroto administratorius ir nuo tos dienos jam kilo pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, įvertinti bendrovės įgytas teises bei prisiimtus įsipareigojimus ir pareikšti ieškinius teisme dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tai, kad netiesioginį ieškinį dėl sandorių, kurie buvo sudaryti bankrutuojančioje bendrovėje, nuginčijimo turi teisę pareikšti ne tik bankroto administratorius, bet ir bendrovės kreditoriai, siekdami, kad bendrovės prarastas turtas būtų grąžintas į bendrovę, reiškia, kad ieškovas, kaip kreditorius, turi savarankišką teisę reikšti ieškinį, nors ir netiesioginį, todėl turi būti vertinama, kada jis pats sužinojo ar turėjo sužinoti ( CK 1.127 straipsnio 1 dalis ) apie savo teisės pažeidimą, o ne kada apie teisės pažeidimą sužinojo bendrovės bankroto administratorius. Ieškovas teigia, kad jam sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu šioje byloje atsirado ne anksčiau kaip 2014-02-04, t. y. kai Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi pakeitė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-109-763/2012 ir panaikino jį dalyje, kurioje buvo pripažintos negaliojančiomis tarp ieškovo BUAB „Šventėnų vaistinė“ ir atsakovų R. S. ir D. S. sudarytos 2008-12-30 ir 2009-12-23 patalpų nuomos sutartys bei taikyta restitucija, priteisiant ieškovui iš atsakovų 38 250 Lt, ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-109-763/2012, kurioje proceso dalyviais buvo ieškovas BUAB „Šventėnų vaistinė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „ Valnetas“, atsakovai - R. S. ir D. S., buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dalyje dėl kasos išlaidų orderių, išduotų 2010-09-17 Nr. 129, 2010-10-06 Nr. 140, 2010-10-11 Nr. 144 ir 2010-10-07 be Nr., pripažinimo negaliojančiais, taikyta restitucija ir iš atsakovų priteista ieškovui 16272 Lt. Šioje dalyje teismo sprendimas, išnagrinėjus apeliacinį skundą, liko nepakeistas. Teismai padarė išvadą, kad, susigrąžindami paskolą ginčijamais kasos išlaidų orderiais, atsakovai pažeidė kitų bendrovės kreditorių teises, tuo buvo nesilaikoma kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, sumažintas įmonės mokumas, tai atitinka Actio Pauliana institutą. Kadangi nagrinėjamoje byloje reikalaujama iš atsakovų suma trečiajam asmeniui buvo priteista kitoje civilinėje byloje ir tik Vilniaus apygardos teismui panaikinus apylinkės teismo sprendimo dalį 2014-02-04 nutartimi BUAB „Šventėnų vaistinė“ ieškinys dalyje buvo atmestas, šios aplinkybės, reiškiant reikalavimą kitu pagrindu ir dėl kito dalyko, t.y. ginčijant ne nuomos sutartį, o kasos išlaidų orderius, kuriais buvo išmokėtas nuomos mokestis atsakovams, yra reikšmingos išvadai, ar praleistas ieškininės senaties terminas atnaujintinas, padaryti. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovo paaiškinimas, jog jis nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie trečiojo asmens ir atsakovų sudarytus ginčijamus sandorius sužinojo tik susipažinęs su trečiojo asmens bankroto administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011-11-16 iki 2014-05-13, byloje nebuvo paneigtas, tai leidžia daryti išvadą, kad byloje buvo įvertinta, jog ieškovas nepraleido ieškininės senaties termino. Tai, kad teismo sprendime nurodyta, jog bankrutuojančiai įmonei ar vienam iš kreditorių ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, būtina atsižvelgti ne tik į tokios bendrovės, bet ir į jos visų kreditorių interesus, todėl vertinama, kad tokioje byloje ginamas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-956-253/2013), yra pertekliniais teismo sprendimo motyvais, todėl šie motyvai šalintini iš teismo sprendimo, tačiau jų įkėlimas į nutartį iš kitos civilinės bylos, nereiškia, kad byloje buvo padaryta išvada, jog praleistas ieškininės senaties terminas byloje buvo atnaujintas.
Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai apie pažeistą teisę sužinojo ar turėjo sužinoti kreditoriaus skolininkas, bet ne pats kreditorius. CK 6.68 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę reikšti ieškinį, jeigu skolininkas pats neįgyvendina teisės reikšti ieškinį. Tai, kad kreditorius turi teisę reikšti ieškinį savo skolininko vardu, nereiškia, kad jis nėra ieškovu byloje, kad neturi būti vertinama, kada jis, kaip ieškovas, sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t.y. faktą, kad bendrovės vadovas ir akcininkai savo sprendimais sumažino bendrovės turtą ir tuo padidino bendrovės įsiskolinimus kreditoriams.
Dėl atsakovų nesąžiningumo
Atsakovas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2-3156-603/2014 pagal ieškovo BUAB „Šventėnų vaistinė“ ieškinį atsakovams R. S. ir D. S. dėl nuostolių atlyginimo, kurioje buvo sprendžiamas įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininkų civilinės atsakomybės klausimas dėl to, kad jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos jų valdomai įmonei iškėlimo, 2014 m. kovo 16 d. teismo sprendime, kuriuo ieškinį teismas atmetė ir kuris apeliacinės instancijos teismo buvo paliktas nepakeistas, konstatavo, kad atsakovui R. S. kaip įmonės vadovui ir akcininkui nuo 2010-04-29 tapo žinoma reali įmonės finansinė padėtis, kad UAB „Šventėnų vaistinė“ veiklos nenutraukė, o siekdama išlikti konkurencinga rinkoje, ir toliau bendradarbiavo su pagrindiniais kreditoriais, ką patvirtino toje byloje esantys įrodymai. Šioje byloje nebuvo daromos išvados dėl to, nuo kada atsakovui R. S. tapo žinoma apie įmonės blogą finansinę padėtį. Tai, kad atsakovas buvo bendrovės vadovu ir akcininku, leidžia daryti išvadą, kad jam visu jo darbo laikotarpiu buvo žinoma apie įmonės finansinę padėtį, taigi, jam turėjo būti žinoma ir apie blogą finansinę padėtį. Civilinėje byloje Nr.2-3156-603/2014 BUAB „Šventėnų vaistinė“ atstovas nurodė, kad 2009-12-31 dienai pradelsti įmonės mokėjimai sudarė 70 476,50 Lt. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų vykdytas nuomos mokesčio išsimokėjimas, pradedant nuo 2010-04-26 d. ir vėliau , buvo veiksmais, žinant, kad yra bendrovės kreditorių, kuriems skolos viršijo atsakovų išsimokėtas sumas, kad yra kitų pirmos, antros eilės kreditorių, kuriems skolos turi būti mokamos pirma eile, todėl atsakovai, išsimokėdami nuomos mokestį, tai vykdė žinodami, kad tuo bus pažeisti kitų kreditorių interesai, todėl buvo pagrindas, numatytas CK 6.66 straipsnio 2 dalyje, pripažinti atsakovus buvus nesąžiningais, sumažinant bendrovės turtą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.