- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-534-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01258-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- R. S., D. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LIMEDIKA“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LIMEDIKA“ ieškinį (netiesioginį ieškinį) atsakovams R. S. ir D. S., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Šventėnų vaistinė, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, dėl sandorių (mokėjimų pagal nuomos sutartis) pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „LIMEDIKA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius – kasos išlaidų orderius, kurių pagrindu atsakovams R. S. ir D. S. išmokėta 38 250 Lt; pripažinus neteisėtais sandorius - kasos išlaidų orderius, taikyti restituciją, priteisiant solidariai iš atsakovų R. S. ir D. S. trečiajam asmeniui BUAB „Šventėnų vaistinė“ 38 250 Lt; priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir D. S. trečiajam asmeniui BUAB „Šventėnų vaistinė“ 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 250 Lt areštuoti atsakovų R. S. ir D. S. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/arba atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis.
Prašymą grindė didele ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, jų (atsakovų) nesąžiningumu bei tuo, kad atsakovų turimo turto sudėtis ir finansinė būklė nėra žinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo UAB „LIMEDIKA“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui 38 250 Lt areštavo atsakovams R. S. ir D. S. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovams priklausančias turtines teises, esančias pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jas (jį) parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip jomis (juo) disponuoti, bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/arba atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose ir/arba pas trečiuosius asmenis.
Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas, ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, bendra reikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, sudaro 38 250 Lt, yra labai didelė, ieškovo išdėstyti motyvai prašymui pagrįsti yra pagrįsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais, duomenų apie atsakovų turtinę padėtį nėra, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Tam, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp pagrįstų ieškovo UAB „LIMEDIKA“ ir atsakovų R. S. ir D. S. interesų, teismas nusprendė, kad tikslinga areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovams priklausančias turtines teises, esančias pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jas (jį) parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip jomis (juo) disponuoti, bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/arba atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose ir/arba pas trečiuosius asmenis 38 250 Lt. Areštavus pinigines lėšas, leista atsakovams R. S. ir D. S. vykdyti finansinius mokėjimus trečiajam asmeniui BUAB „Šventėnų vaistinė“ pagal pareikštą ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: tenkinant ieškovo prašymą akivaizdžiai formaliais pagrindais, teismas nepagrįstai apsiribojo vien ieškovo subjektyviais, bendro pobūdžio paaiškinimais, neįvertinęs ieškovo nurodomų aplinkybių pagal kitų byloje esančių įrodymų visetą (CPK 185 str.). Teismas netinkamai pritaikė CPK 144 straipsnį, pažeidė procesines teisės normas ir bendruosius teisės principus. Nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškiniui pareikšti praleistas ieškinio senaties terminas, o atsakovų sąžiningumą įrodo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1333/2014.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „LIMEDIKA“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: atskirajame skunde nebuvo nurodyta teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kurie konkrečiai skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti. Kadangi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, o tik preliminariai įsitikina, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kuriais apeliuojama į tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nesiaiškino ir netyrė tų aplinkybių, kurios yra ginčo dalykas (ieškinio senatis ir kt.). Apeliantas atskirajame skunde nutyli apie įsiteisėjusius procesinius teismų sprendimus, kuriuose buvo konstatuoti jo nesąžiningi veiksmai (Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-109-763/2012; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1081-619/2014).
Atsiliepimas
Atsakovė D. S. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Šventėnų vaistinė“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad egzistuoja abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Kaip paminėta, viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra reikalavimas, jog ieškovas tikėtinai pagrįstų ieškinį (CPK 144 str. 1 d.). Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-364/2012, 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011). Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neturi pagrindo teigti, kad byloje pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (CPK 144 str.), nes ieškinio reikalavimai pagrįsti ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pridėtais rašytiniais įrodymais. Ieškinio nepagrįstumą neįrodo ir atskirame skunde apelianto išsakytas argumentas dėl praleisto ieškinio senaties termino, nes, nors praleistas ieškinio senaties terminas yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.), tačiau esant svarbioms priežastims ir praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.).
Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įvertinęs byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui kelia atsakovų finansinės galimybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareikšto ieškinio suma, sudaranti 11 078 EUR (38 250 Lt), jam ar kartu su atsakove nėra didelė ir ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas nebus apsunkintas.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.
Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nepatenkinus apelianto (atsakovo) R. S. atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
Nors ieškovas UAB „LIMEDIKA“ prašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų (CPK 178, 179 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.