- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-173-626/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Nerijus Meilutis, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- V. Z.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.1Kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.8.9.1Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas esant BK 62 str. 1 d. numatytoms sąlygoms (BK 62 str. 1 d.)
- 1.1.8.9.2Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas esant BK 62 str. 2 d. numatytoms sąlygoms (BK 62 str. 2 d.)
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 20 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. vasario 20 d., apie 21.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,56 prom. girtumas), asmeninio konflikto su A. M. (A. M.) metu, tyčia peiliu sudavė pastarajam ne mažiau dviejų smūgių į krūtinės ląstos kairę pusę ir nugarą, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą nugaroje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinę-pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su kairio plaučio bei širdies sužalojimais, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko nukentėjusysis mirė, ir taip tyčia nužudė A. M..
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Nuteistojo V. Z. gynėjas advokatas Rostislavas Polubianko apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, pripažinti V. Z. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose, ir, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, paskirti jam švelnesnę, negu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmę. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nemotyvavo, kodėl nėra pagrindo paskirti jam švelnesnę, negu BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta, bausmę. Tokiu būdu apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui.
3. Apeliantas pažymi, kad nuteistasis viso proceso metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog neturėjo išankstinės tyčios nužudyti nukentėjusįjį, o tik žodinio konflikto metu spontaniškai griebė peilį ir dūrė nukentėjusiajam į krūtinės ląstos kairę pusę ir nugarą. Nuteistasis dėl savo veiksmų ir jų pasekmių nuoširdžiai gailisi, siekdamas išvengti sunkesnių padarinių apie savo veiksmus jis iškart po įvykio telefonu pranešė policijai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistojo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo A. M. provokuojantis elgesys, kuris ir išprovokavo žodinį konfliktą. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai J. U. ir V. K.. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose. Apelianto vertinimu, tai turėjo įtakos pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės dydžiui.
4. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatų. Apelianto nuomone, įvertinus bylos aplinkybes nelaikytina, kad nuteistasis šiuo metu yra labai pavojingas visuomenei. Apeliantas pažymi, kad byloje yra pagrindas nustatyti daugiau nei dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, o nagrinėjant bylą jokia žala, kurią V. Z. turėjo atlyginti, nebuvo nustatyta. Be to, teismui buvo pateikti dokumentai, kad nuteistasis turi prižiūrėti ir išlaikyti sunkia liga sergančią motiną, kuri yra neįgali ir kuriai nustatytas vidutinis specialusis poreikių lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Apelianto vertinimu, realios ir pakankamai ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmės nuteistajam paskyrimas padarytų itin neigiamą poveikį jo neįgaliai motinai, jos psichinei būklei ir sveikatai.
5. Apeliantas nurodo, kad nesant byloje BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, yra galimybė nuteistajam paskirti švelnesnę, negu BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta, bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Apelianto nuomone, esant šiame apeliaciniame skunde aptartoms išimtinėms aplinkybėms (nuteistojo tvirtiems socialiniams ryšiams su sergančia motina, trims atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms), BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. Z. gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo V. Z. gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. Z. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinis skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo V. Z. gynėjas apeliaciniame skunde, neginčydamas nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apimties bei jo kaltės, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, pripažinti V. Z. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose, bei, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam švelnesnę, negu BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta, bausmę. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė.
8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam V. Z. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. Z. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.
10. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo pripažinti V. Z. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė V. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl dėl jos nepasisakoma. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Pavyzdžiui, kaltininkas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tačiau iškvietė gydytoją, kad išvengtų sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas, aktyviai veikdamas, stengiasi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai. Kaltininko suteikiama pagalba neturi būti formali ir jos suteikimas turi būti atliktas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 299/2012, 2K-370/2013). Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo įvertinti tai, kad V. Z., siekdamas išvengti sunkesnių padarinių, apie savo veiksmus iškart po įvykio telefonu pranešė policijai, ir pripažinti šį elgesį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto po įvykio buvo paskambinta į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešta apie name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį lavoną, daugiau informacijos nebuvo pateikta (t. 1, b. l. 12, 92–96). Iš 2021 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, buvo rastas ant sofos gulintis kruvinas asmuo, patikrinus pulsą, jo nebuvo. Buvo iškviesti medikai, kurie konstatavo minėto asmens mirtį. V. Z. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje (t. 1, b. l. 176). Iš šių duomenų galima spręsti, kad, kai buvo skambinama Bendrajam pagalbos centrui, A. M. jau buvo miręs. Nuteistasis V. Z. iškviestų policijos pareigūnų nelaukė ir iš įvykio vietos pasišalino, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos (2021 vasario 20-21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 15–17), iškart po įvykio išmetė peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių nuteistojo veiksmų negalima vertinti kaip realios pagalbos ar bandymo išvengti sunkesnių padarinių. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
11. Apeliantas skunde nurodo, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažinta tai, jog nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo A. M. provokuojantis elgesys, kuris ir išprovokavo žodinį konfliktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentas yra nepagrįstas. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K- 386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, nulėmę kaltininko nusikalstamą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiojo elgesys nebuvo provokuojantis ar rizikingas. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio dieną V. Z. ir A. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Nuteistasis V. Z., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad būnant pas V. K. namuose ir begeriant alkoholinius gėrimus, jis ėmė konfliktuoti su A. M., tačiau dėl ko kilo konfliktas, paaiškinti negalėjo (t. 2, b. l. 168–169). Išgertuvėse dalyvavę liudytojai V. K. ir J. U., apklausti pirmosios instancijos teisme, taip pat negalėjo paaiškinti tarp nuteistojo ir nužudytojo kilusio konflikto priežasčių (t. 3, b. l. 22–24). J. U. taipogi parodė, kad V. Z. ir A. M. nuo pat pažinties pradžios nemėgo vienas kito. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, mano, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių apie nukentėjusiojo A. M. elgesį, prieštaraujantį moralės normoms, arba įžeidžiantį nuteistąjį V. Z., arba smurtinį ar kitaip pavojingą, kuris neatsargiai ar sąmoningai skatintų V. Z. kaip nors nusikalstamai veikti prieš jį. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šią situaciją, nepripažindamas nukentėjusiojo elgesio provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.
12. Apeliantas skunde prašo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, negu BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta, bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, o nagrinėjant bylą jokia žala, kurią V. Z. turėjo atlyginti, nebuvo nustatyta. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad iš karto po įvykio buvo paskambinta į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešta apie name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį lavoną, daugiau informacijos nebuvo pateikta. Pranešėjas savo asmens duomenų nenurodė (t. 1, b. l. 12, 92–96). Šio pranešimo pagrindu policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą, t. y. V. K. priklausantį namą, kur rado nukentėjusiojo A. M. lavoną su durtinėmis žaizdomis. Buvo iškviesti medikai, kurie konstatavo minėto asmens mirtį. Iš 2021 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus pas V. K. rastą mobilaus ryšio telefoną Nokia, nustatyta, jog į Bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta būtent iš šio telefono aparato (t. 1, b. l. 158–161). Iš 2021 m. vasario 21 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad V. Z. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje (t. 1, b. l. 179). Iš šių duomenų galima spręsti, kad skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu nebuvo paaiškintos nukentėjusiojo A. M. sužalojimo aplinkybės, pranešėjas savo asmens duomenų nepateikė, buvo skambinta ne iš nuteistojo telefono aparato, o nuteistasis V. Z. iškviestų policijos pareigūnų nelaukė ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvertinus šių aplinkybių visumą, o taip pat tai, kad apie nukentėjusiojo ir nuteistojo buvimą name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo žinoma ir kitiems asmenims, t. y. kartu girtavusiems V. K. ir J. U., skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, nors ir vertintinas teigiamai, tačiau neatitinka savanoriško atvykimo ar pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką sąvokos, įtvirtintos BK 62 straipsnio 1 dalyje, ir sudarančios pagrindą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą.
14. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7-287/2009, 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena nuteistojo V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apeliacinio skundo prašymas pripažinti V. Z. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose, šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo atmestas. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.
15. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).
16. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir panaudodamas žaloti skirtą įrankį - peilį. Po veikos padarymo nuteistasis pranešė apie padarytą nusikaltimą. Nuteistasis anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 72–73), iki sulaikymo nedirbo, nebuvo registruotas užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 68–70), piktnaudžiavo alkoholiu. Pirmosios instancijos teismas V. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam V. Z. bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam V. Z. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nedaug viršija baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės minimalią ribą. Tokia bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo V. Z. padarytą nusikaltimą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis negali būti pripažintos ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad V. Z. turi prižiūrėti ir išlaikyti sunkia liga sergančią motiną, kuri yra neįgali ir kuriai nustatytas vidutinis specialusis poreikių lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 3, b. l. 50–55). Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau, vertinant jas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam bausmę. V. Z. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio metu veikiant tiesiogine tyčia buvo nužudytas kitas žmogus, todėl dėsningai kyla atitinkamos pasekmės, vienokiu ar kitokiu būdu suvaržančios nuteistojo teises ir laisves. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų nuteistojo V. Z. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje V. Z. paskirtos bausmės švelninimas kaip tik reikštų teisingumo principo reikalavimų pažeidimą. Švelnesnės bausmės skyrimas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas siekiant daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų.
19. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. Z. (V. Z.) gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą atmesti.