- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1768-538/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01709-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybei, Tauragės rajono savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybei, Tauragės rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) G. S. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2018 m. rugsėjo 5 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų kaip neteisėtą; įpareigoti atsakovę Tauragės rajono savivaldybės tarybą priimti jį į (duomenys neskelbtini) pareigas biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos jo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos teisminio nagrinėjimo metu.
2. Nurodė, kad 2010 m. liepos 28 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius sudarė darbo sutartį Nr. 303 su ieškovu, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) iki į šias pareigas bus priimtas (duomenys neskelbtini) nuolatiniam darbui. Ši darbo sutartis pakeista į neterminuotą sutartį vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 1-1779. 2018 m. vasario 8 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. P1-21, esant ieškovo sutikimui, jo darbo sutartis Nr. 303 pakeista į terminuotą darbo sutartį – iki 2022 m. sausio 1 d. Reorganizacijos metu (duomenys neskelbtini) buvo prijungta prie (duomenys neskelbtini) (po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga – (duomenys neskelbtini)). Ieškovo teigimu, po reorganizacijos laisvos (duomenys neskelbtini) pareigos turėjo būti siūlomos jam. Reorganizavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius, nes yra laisva (duomenys neskelbtini) pareigybė. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) pareigas einantis G. S. yra paskirtas tik laikinai, be to, meras negavo savivaldybės tarybos pritarimo tokiam paskyrimui. Konkurso skelbimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vieta yra laisva. Ieškovo teigimu, patvirtinus (duomenys neskelbtini), kaip ugdymo įstaigos, nuostatus tapo aišku, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) eiti visus kriterijus atitinka tik ieškovas, todėl ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) turėjo būti paskirtas jis, turintis tam visas reikiamas kvalifikacijas ir įgūdžius. Pažymėjo, kad jis reorganizuojamos (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo nuo 2010 metų, priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus dėl švietimo įstaigų vadovų kadencijos jo kadencija nustatyta iki 2022 metų. Taip pat pažymėjo, kad paaiškėjus, jog (duomenys neskelbtini) neturi švietimo įstaigos vadovui keliamų kompetencijų, Švietimo ir mokslo ministerija 2018 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. SR-3463 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) švietimo įstaigos vadovu gali tapti tik laimėjęs konkursą. Ieškovas taip pat teigė, kad buvo pažeistos reorganizavimo procedūros, reorganizacija buvo netikslinga ir nenaudinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Byloje pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) ginčijamo Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu ieškovo atleidimo iš darbo dieną ir reorganizacijos pabaigos dieną pagal darbo sutartį dirbo trečiasis asmuo G. S., kurio vadovaujama įstaiga po reorganizacijos tęsia veiklą. Jei ir būtų pripažintas neteisėtu minėtas 2018 m. rugsėjo 28 d. mero potvarkis dėl G. S. darbo sutarties pakeitimo, tai nepaneigia išvados, jog ieškovo atleidimo iš darbo dieną, reorganizacijos pabaigoje reorganizacijoje dalyvaujančios ir po reorganizacijos tęsiančios (duomenys neskelbtini) vieta nebuvo laisva.
3.2. Teismas padarė išvadą, jog tuo atveju, kai savivaldybės taryba sprendimu reorganizavo biudžetinę įstaigą, prijungdama ją prie kitos biudžetinės įstaigos ir pastaroji po reorganizacijos tęsia veiklą, o prijungiama biudžetinė įstaiga veiklą baigė, vadovų kvalifikacija nėra vertinama, kadangi esminis kriterijus yra ar įstaigos, kuri po reorganizacijos tęsia veiklą, vadovo vieta yra laisva.
3.3. Kadangi ieškovo atleidimo iš darbo dieną, tai yra reorganizacijos pabaigoje, po reorganizacijos veiklą tęsiančios (duomenys neskelbtini) vieta nebuvo laisva, todėl nėra galimybės daryti išvadą, kad biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (ieškovas) turėjo ir galėjo būti perkeltas į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigas.
3.4. Teismas sprendė, jog, nesant galimybių perkelti reorganizuojamos biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (ieškovą) į naująjį juridinį asmenį, ieškovas galėjo būti atleistas pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
3.5. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, tokį sprendimą turi teisę priimti darbdavys savarankiškai. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimus ieškovas per vieną mėnesį nuo jų priėmimo dienos galėjo skųsti administraciniam teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo ir apskundimo terminus praleido.
3.6. Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr.1-277 panaikinimo, dėl įpareigojimo atsakovą priimti ieškovą į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini), dėl priteisimo ieškovui iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo A. B. ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Reorganizuojamos (duomenys neskelbtini) (švietimo įstaigos) direktorius A. B. turi švietimo įstaigos vadovui reikalingą kvalifikaciją, jo kadencija nustatyta iki 2022 metų. Reorganizacijoje dalyvaujančios (duomenys neskelbtini), kaip ne švietimo įstaigos direktoriaus G. S. darbo sutartis neterminuota, jis neturi švietimo įstaigos vadovui reikalingos kvalifikacijos.
4.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 3-3K-263/2014 ratio decidendi, nors ir panašios, tačiau netapačios.
4.3. Ieškovo atleidimo iš darbo teisinei situacijai turėjo būti taikytina ir Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad darbdavio sujungimas, prijungimas prie kitos įstaigos nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.
4.4. Tauragės apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, jog savaiminis prijungiamo juridinio asmens vadovo darbo santykių perkėlimas, nenustačius, kad naujai suformuotame juridiniame asmenyje yra laisva vadovo pareigybė, reikštų protingumo ir teisėtumo principų pažeidimą bei sukurtų situaciją, paneigiančią vienasmenio valdymo principą ir dėl šios priežasties sprendė, kad nesant galimybių perkelti (duomenys neskelbtini) į naująjį juridinį asmenį, jis gali būti atleistas DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu (šio straipsnio nauja redakcija DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
4.5. Švietimo įstaigos statusą turinti (duomenys neskelbtini) buvo prijungta prie (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo švietimo įstaigos statuso ir jį įgijo tik atlikus reorganizaciją, t. y. iš (duomenys neskelbtini), turinčios švietimo įstaigos statusą, perėmus visas teises ir pareigas.
4.6. Teismas rėmėsi vien tik formaliu požiūriu bei klaidinga išvada, kad po reorganizacijos veiklą tęsiančio (duomenys neskelbtini) pareigybė jau yra užimta trečiojo asmens ir netaikė Darbo Kodekso 57 straipsnio 3 dalies nuostatų.
4.7. Trečiasis asmuo neturėjo ir neturi (duomenys neskelbtini) reikalingos kvalifikacijos.
4.8. Tai, kad ieškovas konkurso būdu buvo priimtas (duomenys neskelbtini) pareigoms ir nepriekaištingai dirbo (duomenys neskelbtini) įrodo, kad jis atitiko pedagoginei kvalifikacijai bei vadovavimo patirčiai keliamus reikalavimus ir savo darbu įrodė, kad yra puikus (duomenys neskelbtini).
4.9. Jeigu nors vienas vadovas atitiko kvalifikacinius reikalavimus, jam pagal Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalies nuostatas turėjo būti siūlomos po reorganizacijos veiksiančios (duomenys neskelbtini) pareigos.
4.10. Reorganizavimo procedūrose padaryti pažeidimai stengiantis dirbtinai sudaryti sąlygas, kuriomis vėliau siekiama pagrįsti ieškovo atleidimo teisėtumą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Nors kasacinio teismo nutartyje Nr. 3-3K-263/2014 įstaigų statusas skiriasi, teismas turėjo teisę remtis šioje byloje nustatytomis taisyklėmis sprendžiant nagrinėjamą ginčą ir pagrįstai šia nutartimi rėmėsi.
5.2. Ieškovas yra specifinis subjektas, dėl to jo atžvilgiu negali būti besąlygiškai taikomos DK 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.
5.3. Nesant laisvos (duomenys neskelbtini) darbo vietos ir ieškovui nesutikus pretenduoti į kitas galimas pareigas, jo darbo sutartis buvo nutraukta.
5.4. Nei 2018 m. rugsėjo 5 d. Savivaldybės Tarybos sprendimo Nr. 1-227 dėl ieškovo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų priėmimo dieną, nei ieškovo atleidimo dieną ar reorganizacijos pasibaigimo dieną (duomenys neskelbtini) nebuvo laisvos darbo vietos.
5.5. Pažymi, kad konkursas užimti šias pareigas buvo skelbtas dėl to, kad nei ieškovas, nei laikinai pareigas einantis trečiasis asmuo neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų užimti nuolatines (duomenys neskelbtini) pareigas.
5.6. Darbo sutarties pakeitimas iš neterminuotos į terminuotą nereiškia, kad darbo santykiai su trečiuoju asmeniu buvo kaip nors nutrūkę, tai yra, kad buvo atsiradusi laisva darbo vieta, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad konkurso skelbimas įrodo, jog laisva darbo vieta buvo.
5.7. Aplinkybė, kad ieškovo kadencija būti (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta iki 2022 metų nereiškia, kad ieškovas turėjo ar įgijo būtiną kvalifikaciją.
5.8. Tai, kad ieškovas buvo skatintas, turėjo ilgametę darbo patirtį, buvo gerai vertinamas, nepagrindžia to, kad jis buvo tinkamesnis kandidatas užimti (duomenys neskelbtini) pareigas.
5.9. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atlikti pokyčiai paremti politiniais motyvais.
5.10. Pažymi, kad G. S. siekia įgyti kvalifikaciją ir užimti (duomenys neskelbtini) konkurso būdu. Tuo tarpu ieškovas net nebandė dalyvauti konkurse užimti šias pareigas.
5.11. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atleidimo iš darbo, o ne dėl įvykdyto įstaigų reorganizavimo, todėl galimi reorganizavimo pažeidimai galėjo būti nagrinėjami tik tiek, kiek jie yra susiję su ieškovo atleidimu iš darbo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Nustatyta, kad ieškovas 2010-11-17 Tauragės rajono savivaldybės sprendimu Nr.1-1779 nuo 2010-11-18 buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas laimėjęs konkursą. 2010-07-28 Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius sudarė darbo sutartį Nr. 303 su ieškovu, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) iki į šias pareigas bus priimtas (duomenys neskelbtini) nuolatiniam darbui. Ši darbo sutartis pakeista į neterminuotą sutartį, vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010-11-17 sprendimu Nr.1-1779. 2018-02-08 Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr.P1-21, esant ieškovo sutikimui, jo darbo sutartis Nr. 303 pakeista į terminuotą darbo sutartį – iki 2022-01-01. 2018-04-25 Tauragės rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 1-104 „Dėl sutikimo reorganizuoti(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba sutiko iki 2018-10-01 reorganizuoti prijungimo būdu biudžetinę įstaigą (duomenys neskelbtini), prijungiant ją prie (duomenys neskelbtini). Po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) po reorganizavimo baigia veiklą kaip juridinis asmuo nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, bet ne vėliau kaip 2018-10-01. Po reorganizavimo (duomenys neskelbtini) savininko teises ir pareigas įgyvendins Tauragės rajono savivaldybės taryba. 2018-07-23 raštu Nr.19-2715 Tauragės rajono savivaldybės meras įspėjo (duomenys neskelbtini) A. B., kad su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2018-09-28 pagal DK 57 straipsni 1 dalies 1 punktą. Ieškovas buvo informuotas, kad Tauragės rajono savivaldybėje yra laisvų darbo vietų į kurias jis gali pretenduoti konkurso būdu. Su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai. Iš 2018-09-05 Tauragės rajono savivaldybės Tarybos sprendimo Nr. 1-277 “Dėl A. B. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų” nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybė, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2018-06-13 sprendimu Nr. 1-211 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu nusprendė atleisti ieškovą A. B. nuo 2018-09-28 iš (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbuotojo veikla); išmokėti A. B. jo atleidimo dieną pagrindinį darbo užmokestį, kuris jam priklauso iki darbo sutarties nutraukimo dienos, jo dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, piniginę kompensaciją už 15,51 darbo dienas nepanaudotų atostogų; įgalioti Tauragės rajono savivaldybės merą atlikti darbo sutarties su A. B. nutraukimo įrašus, supažindinti su šiuo sprendimu A. B. pasirašytinai ir įteikti jam šio sprendimo kopiją. Ieškovas nesutikdamas su tokiu darbdavio sprendimu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2018 m. rugsėjo 5 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-277 dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų kaip neteisėtą; įpareigoti atsakovę Tauragės rajono savivaldybės administraciją priimti jį į direktoriaus pareigas biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos jo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus atmetė.
12. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad Ieškovo atleidimo iš darbo teisinei situacijai turėjo būti taikytina ir Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad darbdavio sujungimas, prijungimas prie kitos įstaigos nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
13. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Tačiau pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. DK 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Be to, numatyta, kad darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Taigi ieškovas galėjo būti perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas tik tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) pareigybė būtų buvusi laisva.
14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. mero potvarkiu, (duomenys neskelbtini) G. S. darbo sutartis buvo pratęsta iki kol bus surengtas naujas konkursas ir paskirtas naujas vadovas, todėl jis tęsė darbo santykius su reorganizuotu (duomenys neskelbtini), tai yra, G. S. nebuvo atleistas iš pareigų, o vėliau vėl į jas priimtas, tačiau buvo pakeista viena iš jo galiojančios darbo sutarties sąlygų - darbo sutartis tapo terminuota. Taigi, nei 2018 m. rugsėjo 5 d. Savivaldybės Tarybos sprendimo Nr. 1-227 dėl ieškovo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų priėmimo dieną, nei ieškovo atleidimo dieną ar reorganizacijos pasibaigimo dieną (duomenys neskelbtini) nebuvo laisvos direktoriaus darbo vietos.
15. Kaip pažymėta ir pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, įstaigoje negali būti dviejų vadovų ir paliekamas yra tas, kurio įstaiga tęsia veiklą: „Savaiminis prijungiamo juridinio asmens vadovo darbo santykių perkėlimas nenustačius, kad naujai suformuotame juridiniame asmenyje yra laisva vadovo pareigybė, reikštų protingumo ir teisėtumo principų pažeidimą bei sukurtų situaciją, paneigiančią vienasmenio valdymo principą. Dėl šios priežasties, nesant galimybių perkelti direktorių į naująjį juridinį asmenį, jis gali būti atleistas DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad veiklą tęsė reorganizuotas (duomenys neskelbtini) kuriam iki reorganizacijos vadovavo trečiasis asmuo G. S., darytina išvada, kad jis pagrįstai ir liko laikinai toliau vadovauti (duomenys neskelbtini) iki įvyks konkursas ir bus paskirtas naujas vadovas.
16. Atmestini apelianto argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 3K-3-263/2014) ratio decidendi nors ir panašios, tačiau netapačios su nagrinėjama byla.
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę.
18. Taigi nors nurodytoje kasacinio teismo nutartyje įstaigų statusas skiriasi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę remtis šioje byloje nustatytomis taisyklėmis sprendžiant nagrinėjamą ginčą ir pagrįstai rėmėsi minėta kasacinio teismo nutartimi.
19. Apeliantas argumentuoja, kad po reorganizacijos veiklą tęsiančios biudžetinės švietimo įstaigos (duomenys neskelbtini) vadovas privalo turėti (duomenys neskelbtini) reikalingą kvalifikaciją. Reorganizuojamos (duomenys neskelbtini) A. B. turi švietimo įstaigos vadovui reikalingą kvalifikaciją, jo kadencija nustatyta iki 2022 metų. Reorganizacijoje dalyvaujančios (duomenys neskelbtini), kaip ne švietimo įstaigos (duomenys neskelbtini) G. S. darbo sutartis neterminuota, jis neturi švietimo ištaigos vadovui reikalingos kvalifikacijos. Šie argumentai atmestini.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, taigi ieškovas turėjo būti atleistas iš šio Juridinio asmens ir negalėjo būti perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas.
21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Prie (duomenys neskelbtini) prijungus (duomenys neskelbtini) buvo sukurta nauja švietimo įstaiga, todėl atsirado pagrindas šio (duomenys neskelbtini) išrinkti konkurso būdu, kadangi nė vienas (duomenys neskelbtini) neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Nei Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, nei Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1193 „Dėl konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo “, nėra numatyta galimybė (duomenys neskelbtini) pareigas eiti asmeniui, kuris nebuvo paskirtas į jas be konkurso bei neatitinkančio Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1194 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo “ nustatytų reikalavimų.
22. Pažymėtina, kad atsakovė kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri pateiktame atsakyme, be kita ko, nurodė, kad „nuo 2018 m. birželio 29 d. galiojančioje pakeistoje Švietimo įstatymo 59 straipsnio 19 dalyje numatytas atvejis, kai buvusiam vadovui siūloma pretenduoti į kitos švietimo įstaigos pareigas, bet tik tuo atveju, jei jis jau yra laimėjęs konkursą po 2018 m. sausio 1 d.“ Byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra laimėjęs konkursą į (duomenys neskelbtini) po 2018 m. sausio 1 d. Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog ir (duomenys neskelbtini) G. S. irgi neatitinka keliamų reikalavimų, buvo nuspręsta skelbti konkursą užimti (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau konkursas buvo skelbiamas ne dėl to, kad yra laisva (duomenys neskelbtini) vieta, o dėl to, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo G. S. neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Kadangi atsakovė neturėjo pagrindo siūlyti teik ieškovui, tiek trečiajam asmeniui užimti nuolatines (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl neturėjo pagrindo remiantis DK 57 straipsnio 3, 4 dalimis vertinti, kuris iš jų turi pirmenybės teisę likti dirbti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę Tauragės rajono savivaldybės tarybą priimti jį į direktoriaus pareigas biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) negali būti tenkinamas.
23. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad atsakovės priimti sprendimai dėl reorganizavimo ar atliekama reorganizavimo procedūra yra neteisėti.
24. Tiek sutikime dėl reorganizavimo, tiek sprendime dėl reorganizavimo yra aiškiai nurodyta, kad šie sprendimai gali būti skundžiami per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas tiek apie priimtus sprendimus, tiek apie jų apskundimo terminus žinojo, kadangi raštu buvo supažindintas su šiais sprendimais, ir jis turėjo teisę kreiptis į administracinį teismą, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, tai yra nesikreipė į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nereiškė reikalavimo ir pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo.
25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir jas tinkamai taikė, padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Nustatyta, kad atsakovė patyrė 1125,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, todėl atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai 1125,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.