Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimo K. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. T. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį patrauktas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 20 d. apie 4 val., vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kada ji yra stabdoma su įjungtais švyturėlių ir garso signalais. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarimu K. T. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarimą, prašo jį pakeisti ir sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams terminą. Skunde nubaustasis pažymi, jog įvykio dieną nesustojo, jo vairuotą automobilį stabdant policijos pareigūnams, kadangi išsigando, jog neturėdamas 2 metų vairavimo stažo vairuodamas naudojosi telefone įrengta navigacija ir dėl to gali netekti teisės vairuoti transporto priemones. Apie tai, kad nesustodamas daro didesnį pažeidimą, tuo metu nesuprato. Pažymima, kad K. T. mokosi (duomenys neskelbtini), dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Baigdamas studijas planavo dirbti statybos darbų vadovo padėjėju, vėliau statybos darbų vadovu, tačiau, neturėdamas teisės vairuoti, šių darbų dirbti negalės, nes vienas iš darbdavių keliamų reikalavimų – teisės vairuoti automobilį turėjimas. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde prašoma taikyti K. T. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam padariusiu šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 850 Eur iki 1200 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, numatyta atskiroje to paties straipsnio dalyje, asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.Iš bylos aplinkybių matyti, kad K. T. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 7 dalyje numatytam terminui. Teismas, skundžiamu nutarimu paskyręs šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad K. T. ir iki šio administracinio nusižengimo padarymo buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors nuobaudos apeliantui nėra galiojančios, tačiau jų kiekis ir pobūdis charakterizuoja jį kaip asmenį, sistemingai darantį administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus) ir nelinkusį laikytis visuomenėje priimtinų normų bei elgesio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino K. T. atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o apelianto patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo priešingo įstatymams elgesio rezultatas. Tokio manymo nepašalina ir apelianto skunde nurodomos aplinkybės, apie kurias pažeidėjui buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Vien tai, kad, apelianto teigimu, jis, nepaklusęs jų teisėtam reikalavimui sustoti, tuo metu nesuprato darantis nusižengimą, nepašalina ir nešvelnina jo atsakomybės. Priešingai, objektyviai vertinant, asmuo, įgijęs teisę vairuoti ir turėdamas trumpesnį nei dviejų metų transporto priemonių vairavimo stažą, neabejotinai privalo suvokti Kelių eismo taisyklėse nurodytą pareigą sustoti, kai jį stabdo tikrinantis pareigūnas. Aplinkybės, jog šiuo metu nubaustasis studijuoja, dirba ir ateityje planuoja įsidarbinti statybos darbų vadovu ar jo padėjėju, nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui. Apeliantas, nepaklusęs teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, pareigūnams tarnybiniu automobiliu jį vejantis, sudarė pavojingą situaciją sau ir aplinkiniams. Šį itin šiurkštų bendrųjų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą K. T. padarė jau žinodamas skunde dėstomas darbines aplinkybes, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo, todėl šie argumentai negali būti pagrindu sutrumpinti įstatymo sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą. Juolab, kad nubaustojo ketinimai, planai eiti skunde nurodomas pareigas visiškai neapibrėžti – jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o tai, kad apeliantas, nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kad nubaustajam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą. Apygardos teismo vertinimu, paskyrus šią poveikio priemonę už Kelių eismo taisyklių 16 punkto pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą. Pareiškėjui kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskyręs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje esančią medžiagą ir pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.